2021-05-05 Nr. AB-9677-3-61-3-03867-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-248-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03867-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Šiaulių rajono Ilgšilio medžiotojų būrelio atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių rajono Ilgšilio medžiotojų būrelio skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Šiaulių rajono Ilgšilio medžiotojų būrelis (toliau – ir Medžiotojų būrelis) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2019 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. AS-68 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Medžiotojų būrelis paaiškino, kad skundo padavimo terminą praleido dėl to, jog iki 2020 m. spalio 31 d. buvo atstovaujamas valdybos pirmininko P. K.. Pažymėjo, kad tik 2020 m. spalio pabaigoje pareiškėjo nariai sužinojo apie priimtą Sprendimą ir staiga išaugusias prievoles valstybės biudžetui. 2020 m. spalio 31 d. Medžiotojų būrelio narių susirinkime pirmininku buvo išrinktas E. S.. Pareiškėjas nurodė, kad buvęs Medžiotojų būrelio pirmininkas P. K. neturi atstovavimo teismuose patirties ir teisinių žinių. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundą teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti, o tai nulėmė tiek Medžiotojų būrelio pirmininko teisinių žinių trūkumas, tiek klaidinanti teismo nutartis. Be to, pareiškėjo galimybę tinkamai ir laiku paduoti skundą nulėmė paskelbtas karantinas, dėl kurio pareiškėjas neturėjo galimybės patekti į teismo patalpas ir susipažinti su administracinės bylos medžiaga. Pareiškėjo nuomone, jo teikti skundai teismui patvirtina, jog Medžiotojų būrelis aktyviai siekė pasinaudoti savo teise paduoti skundą, tačiau šios teisės nerealizavo dėl objektyvių priežasčių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjo Medžiotojų būrelio prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir jo skundą atsisakė priimti.

Aptaręs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies bei 30 straipsnio 1 dalies nuostatas ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Medžiotojų būrelis, nepraleisdamas termino skundui paduoti, 2019 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau pateiktas skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus turinio ir formos reikalavimus, todėl pareiškėjui 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Per nustatytą terminą Medžiotojų būrelis trūkumų nepašalino, todėl teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi jo skundas buvo pripažintas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui. Medžiotojų būrelis Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2020 m. sausio 13 d. pateikė skundą ir prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, tačiau teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Medžiotojų būrelis 2020 m. vasario 3 d. padavė skundą Regionų apygardos administraciniam teismui ir šis teismas 2020 m. kovo 13 d. nutartimi jo skundą nutarė laikyti nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, bei grąžinti pareiškėjui. Medžiotojų būrelis pakartotinai skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui elektroninio ryšio priemonėmis pateikė 2020 m. lapkričio 26 d.

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas pirmą kartą skundą teismui pateikė nepraleidęs Sprendimo apskundimo termino ir 2020 m. sausio–vasario mėnesiai aktyviais veiksmais siekė įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, tačiau Regionų apygardos administraciniam teismui 2020 m. kovo 13 d. nutartimi nutarus skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, į Vilniaus apygardos teismą jis kreipėsi tik 2020 m. lapkričio 26 d., t. y. praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams. Nors Medžiotojų būrelis teigė, kad 2020 m. kovo 13 d. nutarties negavo, tačiau nepateikė jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti.

Teismo nuomone, pareiškėjas būdamas apdairus ir rūpestingas, privalėjo domėtis bylos eiga. Medžiotojų būrelio teiginius, kad jo galimybę tinkamai ir laiku paduoti skundą nulėmė paskelbtas karantinas, dėl kurio pareiškėjas neturėjo galimybės patekti į teismo patalpas ir susipažinti su administracinės bylos medžiaga, vertino kritiškai. Teismas pažymėjo, kad tam, jog pareiškėjas gautų informaciją apie bylos eigą, nebuvo būtina vykti į teismą susipažinti su bylos medžiaga, tokio pobūdžio klausimus buvo galima išspręsti naudojantis telefonu, elektroninio ryšio priemonės ar teismui siunčiant prašymus paštu.

Byloje nėra duomenų, kad Medžiotojų būrelis iki 2020 m. lapkričio mėnesio kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą ir prašė suteikti informaciją apie bylos eigą, teikė prašymą pakartotinai atsiųsti negautą nutartį ir panašiai, ir tokie prašymai nebūtų patenkinti. Teismas pažymėjo, kad karantino režimas nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 7 d. buvo atšauktas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 575 ir 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226), todėl pareiškėjas turėjo visas galimybes patekti į teismą ir susipažinti su bylos medžiaga.

Aplinkybės, kad buvęs Medžiotojų būrelio pirmininkas neturi teisinio išsilavinimo ir jam trūksta teisinių žinių, nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi. Pareiškėjas yra juridinis asmuo, todėl abejodamas, ar gebės savarankiškai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, dėl teisinės pagalbos galėjo kreiptis į advokatą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir tai, kad Medžiotojų būrelis po to, kai jo skundą Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 13 d. nutartimi paliko nenagrinėtą, į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi tik 2020 m. lapkričio 26 d., teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė svarbių termino kreiptis į teismą praleidimo priežasčių, todėl jo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nebuvo patenkintas.

Atsižvelgęs į tai, kad Medžiotojų būrelis praleido terminą skundui paduoti ir teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, kuriomis remiantis galėtų jį atnaujinti, pareiškėjo skundą atsisakė priimti bei jam grąžino sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas Šiaulių rajono Ilgšilio medžiotojų būrelis atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti bei perduoti skundą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Medžiotojų būrelis nurodo, kad ėmėsi vykdyti teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo ir nors praleidęs teismo nustatytą terminą, teismui pateikė raštą, kuriame nurodė, jog kreipėsi į akcinę bendrovę Lietuvos paštą dėl pažymos apie įteikimą gavimo, tačiau paštas pažymą išduoda per 14 dienų, bei pateikė žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą. Pareiškėjo nuomone, aplinkybę, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui nebuvo būtinybės reikalauti duomenų apie skundžiamo akto įteikimo datą, patvirtina faktas, jog Regionų apygardos administracinis teismas šiuos duomenis išreikalavo iš atsakovo ir gavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 19 d. raštą Nr. AD5-2768, kuris patvirtina, kad pareiškėjui skundžiamas aktas buvo įteiktas 2019 m. spalio 7 d. 2020 m. sausio 13 d. Medžiotojų būrelis pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau šio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi skundą buvo atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. 2020 m. vasario 3 d. skundą pateikus Regionų apygardos administraciniam teismui, šio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti skundo trūkumus, o to paties teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartimi Medžiotojų būrelio skundas buvo laikomas nepaduotu.

Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas pripažino, jog 2020 m. sausio–vasario mėnesiais Medžiotojų būrelis aktyviais veiksmais siekė įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, tačiau po Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties priėmimo į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi tik 2020 m. lapkričio 26 d., t. y. praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams; tokį delsimą Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino nepateisinamu, tačiau pareiškėjas su tokia išvada nesutinka.

Medžiotojų būrelis akcentuoja, kad iš jo pateiktų skundų bei 2019 m. gruodžio 18 d. prašymo dėl trūkumų šalinimo matyti, kad pareiškėjo vadovas P. K. nevisiškai suprato teismo nustatytų pareigų ir terminų esmę, todėl trūkumus administracinėje byloje pašalino pavėluotai. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties, kuria skundas laikytas nepaduotu, nes yra teismingas Regionų apygardos administraciniam teismui, P. K. neapskundė, nors turėjo tam pagrindą. Medžiotojų būrelis nurodo, kad Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 Lietuvoje paskelbus karantiną, pareiškėjo vadovas P. K., būdamas 60 metų amžiaus, pagrįstai laikėsi karantino nurodymų rizikos grupės asmenims, taip pat atidėdamas skundo padavimą ir teismo nurodytų trūkumų ištaisymą, tačiau atšaukus karantiną, nuo 2020 m. birželio 16 d. jokių veiksmų neatliko.

Medžiotojų būrelio nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino pareiškėją ir jo vadovą P. K.. Pareiškėjas teigia, kad vertindamas, ar termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas turėjo pagrindą atsižvelgti į tai, jog Medžiotojų būrelio forma yra asociacija. Nurodo, kad pareiškėjas nesiekia pelno, jam nėra būdingos rizikingos ūkinės operacijos ar veiksmai galintys sukelti didelius nuostolius, todėl Medžiotojų būrelio nariai neturėjo praktikos nuolat griežtai kontroliuoti vadovo veiklos ir nenustatė tokios kontrolės procedūrų. Pareiškėjas paaiškina, kad jo vadovas pareigas vykdo neatlygintinai, o Medžiotojų būrelio nariams nebuvo žinoma apie paskaičiuotą mokestį už valstybinius gamtos išteklius didesniu tarifu, taip pat nebuvo žinoma apie Medžiotojų būrelio vadovo P. K. nesėkmingus bandymus pateikti skundą teismui ir nesugebėjimą ištaisyti skundo trūkumų. Sužinoję apie priimtą Sprendimą dėl paskaičiuotos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius didesniu tarifu, pareiškėjo nariai nedelsdami sušaukė narių susirinkimą ir 2020 m. spalio 31 d. išrinko naują vadovą. Teigė, kad Medžiotojui būreliui padidinto tarifo mokestis, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas teikė deklaracijas ir yra sumokėjęs mokestį nustatytais terminais, yra neproporcingai didelis. Medžiotojų būrelio nuomone, jo atžvilgiu negali būti taikomi tokie pat griežti kriterijai kaip pelno siekiantiems juridiniams asmenims ar valstybės institucijoms, turintiems pakankamus finansinius išteklius ir procedūras, kurios leidžia efektyviai kontroliuoti vadovų veiklą.

Pareiškėjas teigia, kad teismas turėjo pagrindą atsižvelgti į ypatingomis pripažintinas karantino aplinkybes, taip pat į tai, kad iš esmės skundo padavimo termino praleidimą nulėmė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo veiksmai, priimant aiškiai nepagrįstą 2020 m. sausio 13 d. nutartį, kuria skundas buvo laikytas nepaduotu. Nurodo, kad tokiais teismo veiksmais Medžiotojų būrelio vadovas P. K., atsižvelgiant į nepakankamą jo teisinių reikalų tvarkymo patirtį, buvo suklaidintas. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartyje konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog Sprendimą priėmė Aplinkos apsaugos departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnas, todėl šioje administracinėje byloje savarankiška proceso šalimi gali būti laikomas Aplinkos apsaugos departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius ir byla turėtų būti nagrinėjama pagal šio subjekto buveinės vietą.

Medžiotojų būrelio nuomone, išdėstytos aplinkybės, lėmusios skundo padavimo termino praleidimą, turėtų būti pripažintos svarbiomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, padarius išvadą, kad yra praleistas skundo padavimo terminas, ir jo neatnaujinus, teisėtumas bei pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-655-756/2018, 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-662/2019). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą bei pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-629-822/2018, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Pažymėtina, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus sprendimas Nr. AS-68 buvo priimtas 2019 m. spalio 2 d. Ginčo dėl to, kad Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2019 m. spalio 7 d., byloje nėra. Tai patvirtina Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. I3-2985-644/2020 esantis

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 19 d. raštas Nr. (3.2)-AD5-2768. Taigi, elektroninių ryšių priemonėmis 2020 m. lapkričio 26 d. išsiųsdamas skundą teismui dėl Sprendimo panaikinimo, Medžiotojų būrelis buvo praleidęs skundo teismui padavimo terminą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Termino praleidimą pareiškėjas iš esmės motyvuoja buvusio Medžiotojų būrelio vadovo teisinių žinių trūkumu bei teismo priimta klaidinančia nutartimi. Pareiškėjas taip pat teigia, kad jo galimybę tinkamai ir laiku paduoti skundą nulėmė paskelbtas karantinas, dėl kurio pareiškėjo atstovai neturėjo galimybės patekti į teismo patalpas ir susipažinti su administracinės bylos medžiaga.

Nustatyta, kad į teismą dėl Sprendimo panaikinimo pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi dar su 2019 m. lapkričio 7 d. skundu, tačiau skundui atitikus ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo jam keliamus reikalavimus, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-5748-1066/2019 Medžiotojų būreliui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti; jų pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus, 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi jo skundas buvo laikomas nepaduotu. Šios nutarties Medžiotojų būrelis teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Naujas pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo kartu su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas 2020 m. sausio 13 d., tačiau šio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-2005-281/2020 skundą buvo atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Šios nutarties pareiškėjas taip pat neskundė ir su nauju 2020 m. vasario 3 d. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, tačiau nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų, 2020 m. kovo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-2985-644/2020 Medžiotojų būrelio skundas buvo laikomas nepaduotu. Pakartotinį skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas pateikė tik 2020 m. lapkričio 26 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo Sprendimo priėmimo ir daugiau nei 8 mėnesiams nuo paskutinės teismo nutarties priėmimo, kuria Medžiotojų būrelio skundas buvo laikomas nepaduotu. Aptartas Medžiotojų būrelio elgesys laiku nešalinant teismo nustatytų trūkumų, neskundžiant nutarčių, su kuriomis jis nesutiko, ir kreipimasis į teismą kelis kartus iš naujo, darant nepateisinamai ilgą pertrauką nuo paskutinės teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas buvo laikomas nepaduotu, negali būti laikomas atidžiu, operatyviu ir rūpestingu Medžiotojų būrelio elgesiu.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalimi, juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per valdymo organus. Juridinio asmens valdymo organų veiksmai sukuria, keičia ar panaikina teises ir pareigas juridiniam asmeniui. Juridinio asmens valdymo organo nariais gali būti tik fiziniai asmenys (Civilinio kodekso 2.81 straipsnio 4 dalis). Taigi, juridinio asmens valdymo organo atliktas veiksmas (veikimas ar neveikimas) reiškia, kad tokį veiksmą atliko juridinis asmuo, t. y. fizinis asmuo veikia juridinio asmens vardu. Atsižvelgus į tai, kad Medžiotojų būrelis nėra fizinis asmuo ir pats savo teisių ginti negali, o tai atlieka per atstovą, Medžiotojų būrelio vadovo veiksmai laikytini pareiškėjo veiksmais. Pažymėtina, kad pareiškėjo vadovo teisinių žinių trūkumas pats savaime negali būti laikomas aplinkybėmis, suteikiančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, nuo Medžiotojų būrelio valios nepriklausiusių priežasčių, kadangi pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis. Byloje nėra jokių duomenų, kad Medžiotojų būrelis neturėjo galimybės kreiptis teisinės pagalbos į teisininkus. Pareiškėjo vadovo pasikeitimas taip pat negali būti laikomas svarbia priežastimi, pateisinančia termino skundui paduoti praleidimą, o Medžiotojų būrelio narių vadovo veiklos nekontroliavimas patvirtina subjektyvias termino skundui paduoti praleidimo priežastis.

Karantino šalyje įvedimas taip pat negali būti laikomas termino praleidimą pateisinančia priežastimi, tuo labiau, kad terminas skundui dėl Sprendimo panaikinimo baigėsi dar 2019 m. lapkričio mėnesį. Bet kuriuo atveju Medžiotojų būrelis nenurodė, su kokia konkrečia bylos medžiaga norėjo susipažinti ir kokių veiksmų ėmėsi, kad jam būtų suteikta reikiama informacija. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad dėl karantino jam buvo užkirstas kelias gauti informaciją, susijusią su byla, administracinėje byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad Medžiotojų būrelis dėl reikiamos informacijos pateikimo į teismą būtų kreipęsis raštu, jis taip pat nenurodė, kad kreipiantis telefonu ar raštu, reikiama informacija nebuvo suteikta.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teigti, jog pareiškėjas Medžiotojų būrelis terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis. Pažymėtina, kad pasirinkęs nurodytą savo teisių gynimo būdą, Medžiotojų būrelis privalo prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes. Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Medžiotojų būrelis terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis ir svarbiomis. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir dėl to atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Šiaulių rajono Ilgšilio medžiotojų būrelio atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė