c98d2b0e-a159-4f25-bdd7-b9a7b675fa09 · Å iaulių miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-325-898-2012Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01190-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.2.4.5.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5(S) . ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 18 d. Šiauliai Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Kolyčienė, sekretoriaujant Editai Petrevičienei, dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei, kaltinamajam E. B., jo gynėjui advokatui Aldevinui Ščiglai,nukentėjusiajam M.

L., jo atstovei pagal įstatymÄ L. B., nukentėjusiojo M. L. ir jo atstovės pagal įstatymÄ L. B. atstovei pagal pavedimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo advokatei Lionei Musteikienei, vertėjai Anastasijai Petrovai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

E. B. 2011-07-10 apie 20.00 val. ties tvenkiniu „PrÅ«delis“, esančiu Å¡alia namo PrÅ«delio g. 2, Å iauliuose, panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ M. L., tai yra kumščiu suduodamas vienÄ smÅ«gį M. L. į akį bei vienÄ smÅ«gį į nosį, padarė nukentėjusiajam M. L. nosies kaulų lūžį ir nubrozdinimÄ kairiame paakyje, ir dėl nosies kaulų lūžio, sukėlusio nosies deformacijÄ , M. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. E. B. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2011-07-10 su L.

B. buvo prie TalkÅ¡os ežero. Maždaug po valandos L. B. paskambino jo pažįstamas ir paprašė ateiti prie „PrÅ«delio“ tvenkinio, nes ten susirinko kompanija. Prie „PrÅ«delio“ tvenkinio su L. B. atėjo apie 18.30 val. Ten buvo M. L., L. B. draugas, pravarde „S.“, ir M. draugė G.. M. palydėjo G. į autobusų stotelę ir grįžo atgal. IÅ¡ pradžių viskas buvo normalu – visi sėdėjo, bendravo. Jis (E. B.) sugalvojo nueiti iÅ¡simaudyti ir kartu pasikvietė M.. Å is nesutiko eiti maudytis, nes buvo stipriai iÅ¡gėręs. Kai E. B. grįžo iÅ¡simaudęs, M. pradėjo jį provokuoti ir kaltinti sakydamas, neva, jis kažkÄ Ä¯davė policijai.

Jie su M. ėmė ginčytis, pyktis. M. jam pasakė: „Nori, aÅ¡ tau trenksiu?“ Jis mėgino M. nuraminti. Å is į raminimus nereagavo ir stovėjo pasiruošęs muÅ¡tis, tačiau nespėjo pakelti rankos, nes jis (E. B.) sudavė jam pirmas. Mano, kad jeigu nebÅ«tų pirmasis sudavęs M., Å¡is bÅ«tų jam trenkęs. M. sudavė gindamasis. IÅ¡ viso M. sudavė du smÅ«gius – pirmas smÅ«gis buvo į veido sritį ties nosimi, antrasis – į kairiÄ jÄ akį virÅ¡ antakio. SmÅ«gius sudavė vienÄ po kito.

Nuo smÅ«gių M. nugriuvo ant žemės, jie ėmė ristis. Juos iÅ¡skyrė L. B.. Kai juos iÅ¡skyrė, M. paėmė ant žemės gulėjusį peilį. L. B. liepė M. padėti peilį atgal. Pamatęs, kad M. pasiėmė peilį, jis (E. B.) išėjo. Eidamas susitiko brolius D., papasakojo jiems apie įvykusį konfliktÄ . Å ie liepė grįžti atgal ir viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti. Kai grįžo su D. į įvykio vietÄ , broliai priėjo prie M. ir paklausė, kas atsitiko. M. pasakė, kad jis (E. B.) trenkė jam į galvÄ akmeniu, kad kažkÄ Ä¯davė policijai.

Tada vienas iÅ¡ D. spyrė jam koja į galvÄ ir ranka trenkė į žandikaulį, sudavė per kojas ir jis nugriuvo. Tuo metu vienas iÅ¡ D. padavė M. akmenį. M. norėjo šį akmenį mesti į jį (E. B.), tačiau jis spėjo pasitraukti. Po to priėjęs M. G. sudavė jam kelis kartus į galvÄ . Jis nugriuvo ir prarado sÄ monę. M. prieÅ¡ jį jokio fizinio smurto nenaudojo, jį sumušė D.. Nuo žemės jį pakėlė G., kuri į įvykio vietÄ atvažiavo taksi automobiliu po L.

B. draugo, pravarde „S.“, skambučio. Å iuo taksi automobiliu jis (E. B.), M., G. ir „S.“ parvažiavo iki M. namų, kur iÅ¡siskyrė. Važiuojant taksi automobiliu nesipyko. Konflikto metu buvo neblaivus. Su M. susimuÅ¡a nebe pirmÄ kartÄ . Kai bÅ«na blaivÅ«s, nesimuÅ¡a, vos tik iÅ¡geria alkoholio – ima muÅ¡tis. Ligonių kasos pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį pripažįsta visiÅ¡kai ir sutinka atlyginti. IeÅ¡kinį dėl neturtinės žalos pripažįsta iÅ¡ dalies, mano, kad reikalaujama atlyginti suma yra per didelė.

Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiojo atsiprašė. Nukentėjusysis M. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-07-10 prie „Prūdelio“ tvenkinio tarp jo ir E. B. kilo konfliktas. Kadangi tuo metu buvo neblaivus, visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena. Pamena, jog prie tvenkinio, be jo ir kaltinamojo, dar buvo G. P., L. B. ir L. B. draugas. G. su jais pabuvo tik iš pradžių, po to išvažiavo namo. Jis palydėjo G. iki autobusų stotelės. Kai grįžo atgal, toliau su kitais vartojo alkoholį.

Priežasties, dėl kurios susipyko su E. B., negali pasakyti. Gali bÅ«ti, jog dėl kilusio konflikto taip pat yra kaltas, nes provokavo kaltinamÄ jį. Aplinkybė, jog E. B. bÅ«tų kÄ nors įskundęs policijai, jam nėra žinoma. Kiek pamena, muÅ¡tynės prasidėjo po to, kai E. B. iÅ¡simaudė. Neprisimena, ar siÅ«lė E. B. pasimuÅ¡ti. Nepamena, kiek smÅ«gių jam sudavė kaltinamasis. Nuo smÅ«gių jam lūžo nosis. Gali bÅ«ti, jog savigynai buvo paėmęs į rankas peilį. Kaip E. B. mušė D., matė tik fragmentiÅ¡kai, visų muÅ¡tynių nematė.

Po įvykio į namus grįžo taksi automobiliu, kuriuo į įvykio vietÄ atvažiavo G.. Taksi automobiliu, be jo ir G., važiavo ir E. B.. Važiuodami nesipyko. Po įvykio kaltinamasis jo atsiprašė ir jie susitaikė. Anksčiau su E. B. taip pat yra buvę konfliktų. Konfliktuoja ir muÅ¡tynės tarp jų vyksta tik tada, kai yra neblaivÅ«s. BÅ«dami blaivÅ«s, su E. B. nesimuÅ¡a. PareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo mažina iki 4000 Lt. Dėl sužalojimų jautė skausmÄ , nosis buvo operuota, vartojo vaistus nuo skausmo.

Buvo uždėtas gipsas, dėl to kilo nepatogumų. Po operacijos ėmė knarkti, prabunda naktį. Nosį ima skaudėti keičiantis orams, kartais skauda galvÄ . Dėl to patiria neigiamus iÅ¡gyvenimus. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ L. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog tos dienos, kuriÄ buvo sumuÅ¡tas sÅ«nus M. L., vakare, maždaug 20.00 val., jai paskambino G. P. ir pranešė sužinojusi, jog yra muÅ¡amas M.. G. pasakė, jog taksi automobiliu vyksta į įvykio vietÄ . Vėliau, apie 21.00 val., namo grįžo M. su G..

SÅ«nus buvo sumuÅ¡tas, jo veidas buvo iÅ¡tinęs. M. buvo neblaivus. G. sakė, kad M. sumušė E. B.. TÄ patvirtino ir sÅ«nus, pasakęs, jog E. B. sudavė jam kumščiu kelis kartus į akį. IÅ¡ pradžių nesuprato, kad M. sulaužyta nosis. Greitosios medicinos pagalbos nekvietė ir sÅ«naus į ligoninę iÅ¡ karto nevežė dėl to, jog to nenorėjo pats M., be to, pati dėl įvykio labai susijaudino ir buvo tokios bÅ«senos, kai negalėjo blaiviai mÄ styti. Kad sÅ«nui sulaužyta nosis, pastebėjo po dviejų dienų, kai nuslÅ«go veido patinimas.

Tada nuvežė sÅ«nų į ligoninę. M. darė nosies operacijÄ . Po operacijos sÅ«nus ilgai negalėjo atsigauti, jo bÅ«sena buvo sunki. Gydytojas pasakė, kad operacija bÅ«tų buvusi lengvesnė, jeigu į ligoninę bÅ«tų kreipęsi iÅ¡ karto. M. dėl sužalotos nosies blogai miega, jam sunku kvėpuoti, skauda galvÄ , dažnai prabunda naktimis. Taip pat jaučia psichologinį diskomfortÄ dėl to, jog buvo sumuÅ¡tas. Dėl Å¡io įvykio ji taip pat buvo pripažinta nukentėjusiÄ ja. Nukentėjo moraliÅ¡kai, nes patyrė Å¡okÄ pamačiusi sumuÅ¡tÄ sÅ«nų, jai pakilo kraujospÅ«dis, gėrė vaistus.

Sutinka sÅ«naus interesais pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 4000 Lt.  Liudytoja G. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-07-10 jai paskambino vardu neprisistatęs M. draugas ir pranešė, kad reikia parvežti M., nes jis susimušė su E. B.. PrieÅ¡ tai ji su M. buvo prie „PrÅ«delio“ tvenkinio. Apie 18.00 val. M. jÄ palydėjo į autobusų stotelę ir ji grįžo namo. M. pasiliko. Jis buvo iÅ¡gėręs. E. B. iki iÅ¡važiuojant namo ji nematė.

Po to, kai jai paskambino ir pranešė apie M. sumuÅ¡imÄ , ji taksi automobiliu nuvažiavo prie „PrÅ«delio“ tvenkinio. Nuvažiavusi pamatė sumuÅ¡tÄ M., du brolius ir tÄ vaikinÄ , kuris jai skambino (vardo ir pavardės nežino). MuÅ¡tynių jau nebuvo. Tie du broliai gėrė alų. Kai jie išėjo, iÅ¡ krÅ«mų iÅ¡lindo E. B.. M. veidas buvo kruvinas. Ä® jos klausimÄ kas jį sumušė, M. neatsakė, nes nesuprato, ko ji klausia. M. nesiorientavo aplinkoje, buvo girtas. Tik rytÄ pasakė, kad jį sumušė E. B..

Sakė, jog neprisimena, kiek smÅ«gių ir į kokias vietas buvo suduota. Namo M. parvežė tuo pačiu taksi automobiliu, kuriuo nuvažiavo į įvykio vietÄ . Kartu dar važiavo E. B. ir tas vaikinas, kuris skambino telefonu. Važiuojant apie muÅ¡tynes niekas nekalbėjo. M. parvedė namo, o pati iÅ¡važiavo. Kadangi M. veidas buvo kruvinas, nesimatė, kad lūžusi noris. Važiuoti į ligoninę M. nenorėjo, nes buvo girtas. KitÄ dienÄ apie 12.00 val. atvažiavo pas M. ir pamatė, kad nosis iÅ¡kilusi, todėl pasakė, kad reikia važiuoti į ligoninę.

Ä® ligoninę važiavo ji ir M., jo mama tuo metu dirbo. Nosį operavo, operacija truko apie valandÄ laiko. Po operacijos M. buvo sunku atsigauti po narkozės.  IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta vieta prie Å iauliuose esančio tvenkinio „PrÅ«delis“, kur 2011-07-10 buvo sumuÅ¡tas M. L. ( b.l. 5-9).2011-07-29 teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 958/11(04) nurodyta, kad M. L. nosies kaulų lūžis ir nubrozdinimas kairiame paakyje padaryti buku kietu daiktu.

M. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nosies kaulų lūžis, sukėlęs nosies deformacijÄ , sutrikdė sveikatÄ ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui ( b.l. 19). IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu tvirtindamas savo parodymus E. B. nurodė vietÄ prie tvenkinio „PrÅ«delis“, kur sudavė smÅ«gius M. L. ir pademonstravo, kaip įvykio metu sudavė smÅ«gius M. L. ( b.l. 65-75). Ä®vertinęs teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus teismas pripažįsta, kad E. B. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį M.

L., ir dėl Å¡ios veikos yra kaltas. Byloje nustatyta, kad 2011-07-10 apie 20.00 val. prie Å iauliuose esančio „PrÅ«delio“ tvenkinio tarp kaltinamojo E. B. ir nukentėjusiojo M. L. kilo žodinis konfliktas, kurio metu E. B. kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį M. L. į akį ir vienÄ smÅ«gį į nosį. Apie tai, kad sudavė nukentėjusiajam vienÄ po kito du smÅ«gius: vienÄ â€“ į nosį, antrÄ â€“ į akį, teisme pripažino pats kaltinamasis. Kad buvo sumuÅ¡tas E. B., teisme nurodė nukentėjusysis M.

L., apie tai parodė ir nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ L. B. bei liudytoja G. P., kurios nors pačios tiesiogiai M. L. sužalojimo aplinkybių nematė, tačiau tÄ joms patvirtino pats nukentėjusysis, o G. P. apie tai pranešė ir telefonu paskambinęs įvykį matęs bei kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju prie tvenkinio buvęs asmuo. Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo E. B. parodymų ir paties nukentėjusiojo M. L. pripažintų aplinkybių, konfliktas, perėjęs į fizinio smurto prieÅ¡ M.

L. panaudojimÄ , kilo dėl provokuojančio neblaivaus nukentėjusiojo elgesio, nes M. L. ėmė kaltinti E. B. tuo, kad Å¡is įskundė kažkokį asmenį policijai, o po to grasino suduosiantis E. B. ir, kaip nurodė teisme kaltinamasis, stovėjo pasiruošęs muÅ¡tis. Kaltinamasis E. B. teisme aiÅ¡kino, jog po tokių M. L. iÅ¡sakytų žodžių ir stovėjimo muÅ¡tynių poza pajautė grėsmę, iÅ¡sigando, kad bus sumuÅ¡tas ir dėl to pirmasis sudavė smÅ«gius M. L.. Pagal Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 1 dalimi asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį ir neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

BÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris turi bÅ«ti realus ir akivaizdus, t. y. egzistuoti objektyviai, bÅ«ti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms. Teismo vertinimu, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes E. B. veiksmai neatitiko bÅ«tinosios ginties sÄ lygų. Byloje nėra duomenų, jog E. B. bÅ«tų reikėję nuo M. L. gintis, kadangi Å¡is jokių pavojingų veiksmų, liudijančių apie realiÄ ir akivaizdžiÄ grėsmę E. B., neatliko. Teismo nuomone, E. B. neteisingai įvertino situacijÄ , gynėsi nuo tariamo užpuolimo ir sužalojo M.

L. – padarė jam nosies kaulų lūžį ir nubrozdinimÄ kairiame paakyje. Nosies kaulų lūžimas ir nubrozdinimas kairiame paakyje nukentėjusiajam nustatytas teismo medicinos specialisto iÅ¡vada iÅ¡tyrus pateiktus medicininius dokumentus bei atlikus nukentėjusiojo apžiÅ«rÄ . Kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas įvertintas tik nosies kaulų lūžis, sukėlęs nosies deformacijÄ . Tokiu bÅ«du, visuma teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų – kaltinamojo E. B. prisipažinimas, nukentėjusiojo M.

L., jo atstovės pagal įstatymÄ L. B. bei liudytojos G. P. parodymai, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada apie nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobÅ«dį ir mechanizmÄ , įvykio vietos apžiÅ«ros ir parodymų patikrinimo vietoje protokolai – neginčijamai patvirtina, kad E. B. prieÅ¡ nukentėjusįjį M. L. panaudojo fizinį smurtÄ , kuris sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiajam gali bÅ«ti sukeltas fizinis skausmas arba padaryti įvairaus masto sveikatos sutrikdymai, Å¡ių padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo, todėl veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

E. B. veika dėl M. L. sveikatos sužalojimo pagal faktiÅ¡kai atsiradusius padarinius pagrįstai kvalifikuota kaip tyčinis nesunkus kito žmogaus sveikatos sutrikdymas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Teismas tikslina kaltinime E. B. inkriminuotų smÅ«gių skaičių, pripažindamas, jog E. B. sudavė M. L. vienÄ smÅ«gį į akį bei vienÄ smÅ«gį į nosį. Aplinkybę, jog iÅ¡ viso buvo suduoti du smÅ«giai, teisme pripažino pats E. B. ir toks kaltinimo patikslinimas nesunkina E. B. padėties bei neturi įtakos veikos kvalifikavimui.

Skirdamas E. B. bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. E. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. E. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo ir tai, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Dar viena E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo M. L. elgesys, kuris iÅ¡ dalies nulėmė tai, kad E. B. prieÅ¡ jį nusikalto (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).  Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tiek paties kaltinamojo prisipažinimu, tiek teismo įsitikinimu, Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

E. B. nusikalto bÅ«damas neteistas ( b.l. 87-88), tačiau du kartus – 2011-07-15 Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už BK 180 str. 1 d. numatytos veikos padarymÄ ( b.l. 93-101), 2011-11-16 Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už BK 284 str. 1 d. numatytos veikos padarymÄ (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu buvo atleistas ir baudžiamosios bylos jo atžvilgiu buvo nutrauktos. E. B. administracine tvarka nebaustas ( b.l. 105), policijos nuovadoje pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojamas teigiamai ( b.l. 104), mokosi Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykloje, mokyklos administracijos charakterizuojamas kaip gerai besimokantis, autoritetÄ kitų mokinių tarpe turintis moksleivis, kuris domisi pasirinkta specialybe, aktyviai dalyvauja mokykliniuose renginiuose, nepažeidinėja mokinio elgesio taisyklių.

Ä®vertinęs visas Å¡ias skiriamos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į BK 55 straipsnio nuostatas, teismas E. B., kaip pirmÄ kartÄ už nesunkų nusikaltimÄ teisiamam asmeniui, skiria su laisvės atėmimu nesusijusiÄ BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ . Bausmės trukmė, esant dviem nustatytoms E. B. atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms ir vienai sunkinančiai aplinkybei, nustatytina mažesnė už baudžiamajame įstatyme (BK 48 str.) numatytÄ Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkį. Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ L.

B. nepilnamečio nukentėjusiojo M. L. interesais pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamajame posėdyje atstovė pagal įstatymÄ ieÅ¡kinį sumažino iki 4000 Lt. Spręsdamas dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, susijusio su neturtinės žalos atlyginimu, teismas atsižvelgia į tai, jog neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ar fizinę skriaudÄ . Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad nukentėjusiajam M. L. dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – nosies kaulų lūžis, sukėlęs nosies deformacijÄ . Dėl Å¡io sužalojimo M. L. buvo operuotas, jautė skausmÄ , vartojo vaistus nuo skausmo, po operacijos atsirado miego sutrikimų, nukentėjusysis jaučia nosies skausmÄ prieÅ¡ orų permainÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, jog M. L. dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų tikrai patyrė skausmÄ , nepatogumus bei neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ jis įgijo.

Kita vertus, teismas atsižvelgia ir į tai, jog įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus ir iÅ¡ dalies pats savo rizikingais veiksmais sukÅ«rė situacijÄ , kėlusiÄ grėsmę jo saugumui, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų apie sunkių ar ilgai besitęsiančių liekamųjų reiÅ¡kinių nukentėjusiojo fizinei sveikatai buvimÄ . Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas (CK 6.282 str. 1 d.) turėjo įtakos neturtinei žalai padidėti.

Byloje nustatyta, kad į gydymo įstaigÄ nukentėjusysis kreipėsi ne iÅ¡ karto po jam padarytų sužalojimų, o tik kitÄ dienÄ po įvykio, kas neabejotinai turėjo įtakos nosies deformavimuisi, operacijos eigai, lėmė ilgesnį ir sunkesnį pooperacinį periodÄ . VisÄ tai įvertinęs ir siekdamas nukentėjusiojo M. L. bei kaltinamojo E. B. interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, teismas mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir kaltinamojo nusikalstama veika nukentėjusiajam M.

L. padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertina 2000 litų. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ L. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinta ir nukentėjusiÄ ja ( b.l. 34). SavarankiÅ¡ko ieÅ¡kinio L. B. byloje nereiÅ¡kė ir žalos atlyginimo nereikalavo, tačiau teisiamajame posėdyje nurodė patyrusi moralinę žalÄ dėl padaryto nusikaltimo. Å iuo aspektu pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ nukentėjusiuoju, o kartu ir asmeniu, turinčiu teisę reikalauti žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, laikomas asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos.

Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimÄ paprastai turi Å¡io asmens gyvybės atėmimo atveju. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos bÅ«klė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar teismo sprendimu savo teises įgyvendina per atstovÄ pagal įstatymÄ (BPK 53 straipsnio 2-4 dalys).

Visais atvejais ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai (kasacinė byla Nr. 2K-453/2011). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuo E. B. padarytos nusikalstamos veikos L. B. nenukentėjo, tačiau byloje ji pripažinta nukentėjusiÄ ja ir nepilnamečio nukentėjusiojo M. L. atstove pagal įstatymÄ ( b.l. 34, 36). Teismas pažymi, kad L.

B. ikiteisminio tyrimo metu buvo nepagrįstai pripažinta nukentėjusiÄ ja, procese ji galėjo dalyvauti tik kaip sÅ«naus atstovė pagal įstatymÄ , bet ne kaip nukentėjusioji. Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos pareiÅ¡kė 1927,91 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl M. L. asmens sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidų atlyginimo. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų (b.l. 22-23, 24), M. L. dėl nosies kaulų lūžimo buvo gydomas VÅ¡Ä® Å iaulių centro poliklinikoje ir VÅ¡Ä® Respublikinėje Å iaulių ligoninėje.

Valstybinė ligonių kasa už M. L. gydymÄ Å¡ioms įstaigoms sumokėjo 1927,91 Lt iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Å i suma turi bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakingo už M. L. sveikatos sutrikdymÄ asmens, t.y. E. B.. Dėl to civilinio ieÅ¡kovo Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, priteisiant ieÅ¡kovui reikalaujamÄ sumÄ iÅ¡ kaltinamojo E. B..  Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-04-04 pažymos Nr. VI-400(7.2840), nukentėjusiajam M.

L. ir jo atstovei pagal įstatymÄ L. B. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal tarnybos 2011-10-21 sprendimÄ Nr. SP-3826(7.2840). Nukentėjusiajam M. L. ir jo atstovei pagal įstatymÄ L. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos (advokato užmokestis) sudaro 460 Lt. Å i suma pripažintina proceso iÅ¡laidomis (Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str. 1 d.) ir priteistina iÅ¡ kaltinamojo E. B.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d., n u s p r e n d ė :

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslÄ . Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. B. taikyti tÄ pačiÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Nukentėjusiojo M. L. atstovės pagal įstatymÄ L. B. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ E. B. M. L. naudai 2000 (du tÅ«kstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo.Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ E. B.

Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos 1927,91 Lt (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt septynis litus 91 ct) M. L. asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidoms atlyginti.Priteisti valstybės naudai iÅ¡ E. B. 460 (keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) litų proceso iÅ¡laidų už M. L. ir L. B. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                         Jurgita Kolyčienė                     Â