c98c7422-3132-4dfd-bbf1-5ab98a5dff50 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-1461-656/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29577-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.8. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. lapkričio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdamas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo „If P&C Insurance AS“, vykdančio veiklÄ per „If P&C Insurance AS“ filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 500,03 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. procesines palÅ«kanas. IeÅ¡kinį grindė tuo, jog 2016 m. sausio 26 d. buvo sudaryta draudimo sutartis pagal kuriÄ buvo apdraustas automobilis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo apdraustas automobilis važiuodamas apie 40 km/ h greičiu pajuto smÅ«gį į deÅ¡inės pusės ratÄ , įvažiavo į duobę ir buvo apgadintas. 2016 m. balandžio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime yra konstatuota, jog dėl automobilio sugadinimo vairuotojo kaltės nėra, jis negalėjo numatyti, kad kelyje bus duobė ir jos nepastebės bei įvažiuos.

Dėl automobilio apgadinimo ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 500,03 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

2. Eismo įvykis įvyko, nes eismo saugumui keliantis teismo dangos defektas (duobė) nebuvo suremontuota, tinkamai pažymėta, nebuvo pastatytu įspėjamieji ir greitį ribojantys ženklai, duobė buvo neaptverta, todėl eismo įvykį ir žalÄ sÄ lygojo atsakovo neteisėtas neveikimas. Atsakovo atsakomybė kyla iÅ¡ CK 6.271 straipsnio 1 dalies ir CK 6.266 straipsnio kaip iÅ¡ kelio savininko. Kelio priežiÅ«rÄ vykdžiusi UAB „Grinda“ nelaikytina kelio valdytoju, nes pagal sutartį valdymas nebuvo perleistas.

3. Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti arba sumažinti nuostolių dydį. Atsakovas neginčija fakto, jog yra kelio savininku, bet atsakovas 2011 m. gruodžio 29 d. sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu, pagal kuriÄ gatvių priežiÅ«ra ir remontas buvo pavestas trečiajam asmeniui UAB „Grinda“, pagal sutarties nuostatas trečiasis asmuo laikytinas gatvių ir kelių valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti žalÄ . Sutartis buvo papildyta 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu, kuriame UAB „Grinda“ prisiėmė gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnį statusÄ bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių bÅ«klės. Atsakovas sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu dėl kelių ir gatvių priežiÅ«ros, todėl nėra pagrindo teigti, jog yra jo neteisėti veiksmai.

4. Atsakovas nurodė, kad vertinant automobilio apgadinimus nebuvo pasitelktas nepriklausomas ekspertas, atsakovo atstovas nedalyvavo ir nebuvo kviečiama atvykti apžiÅ«rai. Pateiktuose nuotraukose iÅ¡ eismo įvykio vietos nesimato automobilio apgadinimų, o kitos nuotraukos neįrodo, jog apgadinimai buvo padaryti eismo įvykio metu. Vairuotojas veikdamas tiek rÅ«pestingai ir apdairiai kiek bÅ«tina, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip iÅ¡vengti kliÅ«ties, todėl privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos, o tai yra pagrindas žalÄ sumažinti arba atmesti ieÅ¡kinį.

5. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ prašė ieÅ¡kinį atmesti, nes remiantis 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu trečiajam asmeniui nebuvo perduotas valdymas į savivaldybės turtÄ . Remiantis Valstybės ir savivaldybės turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 48 straipsnio 2, 3 dalimis savivaldybės turto valdymas gali bÅ«ti perleistas tik savivaldybės tarybos sprendimu.

6. Trečiasis asmuo nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas neįrodo, jog visa praÅ¡oma atlyginti žala atsirado dėl blogai prižiÅ«rimo kelio. Byloje neįrodyti automobilio apgadinimai dėl Å¡io įvykio. Vairuotojas privalėjo bÅ«ti atidus ir pasirinkti tinkamÄ važiavimo greitį. II. Teismo sprendimo esmė 7. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 500,03 Eur žalÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 515,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Teismas nurodė, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalis numato pastato kelio savininko (valdytojo) atsakomybę už žalÄ padarytÄ dėl jo sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pripažino ir neginčijo, jog jis yra kelio (duomenys neskelbtini), kuriame įvyko eismo įvykis, savininku, bet bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog Å¡io kelio valdytoju pagal 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191 (3.1.36-UK) (toliau - Sutartis) su 2012 m. gegužės 7 d. pakeitimu (toliau – Susitarimas) yra trečiasis asmuo, todėl jam ir tenka atsakomybė.

9. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, o tarp Å¡alių buvo sudarytas susitarimas dėl darbų atlikimo ir atsakomybės už netinkamÄ darbų atlikimÄ , t.y. iÅ¡ Sutarties tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens susiklostė sutartiniai rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo pagal Sutartį neįgijo teisės savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiÅ«ros darbus, t.y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus. Atsakovas, kaip kelio (duomenys neskelbtini), savininkas yra tinkamu atsakovu ir remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakingas už žalÄ padarytÄ dėl Å¡io kelio trÅ«kumų.

10. Byloje pateiktų įrodymų visuma: eismo įvykio ir Automobilio apžiÅ«ros metu padarytos nuotraukos, kuriuos yra užfiksuota eismo įvykio vieta ir automobilis, automobiliui padaryti apgadinimai, 2016 m. sausio 28 d. eismo įvykio schema, kurioje užfiksuota kelyje esanti duobė ir automobilio padėtis ir jo apgadintas prekinis deÅ¡inės pusės ratas, 2016 m. balandžio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdymo nutarimas, kuriama atlikus tyrimÄ yra nustatyta, jog automobilis įvažiavo į duobę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 4 d žalos sÄ matos, kuriose nustatyti ir apskaičiuoti Automobilio apgadinimai, įrodo, jog (duomenys neskelbtini), automobiliui įvažiavus į duobę buvo apgadinta jo priekinio deÅ¡inės pusės posparnio dalis, svirtis, traukė, rato guolis, ratlankis, padanga.

Nustatyta, kad duobė buvo pilna vandens, dėl Automobilio sugadinimo vairuotojo kaltės nėra, jis negalėjo numatyti, kad kelyje bus duobė ir jos nepastebės bei įvažiuos Atsakovas ir trečiasis asmuo nepateikė jokių savo nurodytas abejones pagrindžiančių įrodymų. Teismo vertinimu, automobiliui įvažiavus į kelyje esančiÄ duobę, gali bÅ«ti apgadintas ne tik vizualiai matomas ratas ir ratlankis, bet ir kitos automobilio Å¡alia Å¡ios rato esančios dalys, kurios apžiÅ«rint tamsiu paros metu eismo įvykio vietoje yra nematomos ir negalėjo bÅ«ti nustatytos.

11. Atsakovas ir trečiasis asmuo nesutikdamas su ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais patvirtintu žalos dydžiu teismui nepateikė jokių kitų įrodymų pagrindžiančių ar leidžiančių suabejoti, jog žala buvo apskaičiuota netinkamai ir nepagrįstai, o teismui pasiÅ«lius paÅ¡yti byloje paskirti ekspertizę nepasinaudojo Å¡ia teise. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 12. Atsakovas (apeliantas) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti.

13. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino atsakovės ir trečiojo asmens sudarytų 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties bei 2012-05-07 susitarimo nuostatas dėl gatvių valdytojo teisių perdavimo iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės įmonei UAB „Grinda“. Susitarimu atsakomybę už žalÄ , kilusiÄ dėl blogos gatvių dangos priežiÅ«ros prisiėmė UAB „Grinda“, kuriai perduotas gatvių valdymas. 14. 2018-12-17 sprendime Vilniaus apygardos teismas panaÅ¡ioje civilinėje byloje (AB „Lietuvos draudimas“ v Vilniaus miesto savivaldybė, trečiasis asmuo UAB „Kerista“, bylos Nr. e2A-1536-852/2018) vertino analogiÅ¡kÄ situacijÄ , ir sprendė, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Kerista“ sudarytos darbų atlikimo sutarties sÄ lygas rangovas UAB „Kerista“ yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį.

Apeliantas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ir iÅ¡nagrinėtoje byloje sutarčių su UAB „Grinda“ sÄ lygos yra identiÅ¡kos, todėl bylos turėtų bÅ«ti laikomos analogiÅ¡komis ir turėtų bÅ«ti sprendžiamos vienodai. IeÅ¡kovas su Å¡iais argumentais nesutinka.

15. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti vairuotojo didelį neatsargumÄ , nes vairuotojas turėjo pasirinkti tokį greitį, kad galėtų sustabdyti iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

16. Ä® bylÄ pateiktoje įvykio vietos fotografijoje nėra galimybės įžvelgti kokie pažeidimai buvo padaryti automobiliui ir ar iÅ¡ viso jie buvo padaryti, tuo tarpu kitos byloje esančios fotonuotraukos nepateikia jokių įrodymų, kad jose padaryti apžeidimai buvo padaryti bÅ«tent aptariamo įvykio metu.

17. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ , kuriuos prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir nurodė, kad Å¡ioje byloje aktualių Sutarties ir Susitarimo nuostatos siekiant nustatyti Vilniaus gatvių valdytojÄ kaip atsakingÄ asmenį CK 6.266 str. pagrindu daug kartų apeliacine tvarka nagrinėtos Vilniaus apygardos teisme ir visose bylose apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė Sutartimi ir Susitarimu neperdavė savo, kaip gatvės valdytojo teisių. Teismas sprendė, kad valdymo teisė UAB „Grinda“ nebuvo perduota ir Å¡ių gatvių valdytoja iÅ¡liko savivaldybė, nes nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiÅ¡kai įgyvendinančiu valdymo teisę nebent jis įrodo, kad jÄ savarankiÅ¡kai įgyvendina kitas asmuo.

18. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymÄ ) savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto valdymas tretiesiems asmenims gali bÅ«ti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu (iÅ¡imtinė savivaldybės tarybos kompetencija).

19. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo didelis vairuotojo neatsargumas, t.y. nepaneigė CK 6.266 str. nustatytos statinio savininko kaltės prezumpcijos.

20. IeÅ¡kovo pateikti automobilio apgadinimų įrodymai patvirtina, kad apgadinimų pobÅ«dis atitinka draudiminio įvykio aplinkybes. Atsakovas nepateikė Å¡ias sÄ sajas paneigiančių įrodymų.

21. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepime prašė tenkinti atsakovo apeliacinį skundÄ tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovas neįrodė praÅ¡omos priteisti žalos dydžio.

22. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ taip pat nurodė, kad Sutartis ir Susitarimas turi bÅ«ti vertinami sistemiÅ¡kai. Savivaldybė neperdavė UAB „Grinda“ gatvių kaip atskirų statinių valdymo, tačiau perduotas tik gatvių ir kiemų dangos valdymas. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 48 str. 3 d. nustatyta savivaldybės turtas kitam asmeniui gali bÅ«ti perduodamas tik patikėjimo teise ir esant savivaldybės tarybos sprendimui. Tarybos sprendimas nebuvo priimtas. CK 6.266 str. nereglamentuoja valdymo teisės į savivaldybei priklausantį turtÄ perdavimo, todėl CK 6.266 str. nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali bÅ«ti perduota valdymo teisė ė savivaldybei priklausantį turtÄ .

23. Vyriausybės patvirtinto Kelių priežiÅ«ros apraÅ¡o 13.6 punkte nustatyta, kad vietinės reikÅ¡mės kelius (gatves) prižiÅ«rintys asmenys iÅ¡ eismo dalyvio ar kitų asmenų gavę informacijÄ apie kliÅ«tį kelyje, kuri kelia pavojų, neatidėliotinai organizuoti darbus, kad kliÅ«tis bÅ«tų paÅ¡alinta. Kelius (gatves) prižiÅ«rintys asmenys atsako tik pažeidę apraÅ¡o reikalavimus.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, įvertinęs Sutarties sÄ lygas, kurios galiojo 2016 m. sausio 28 d. eismo įvykio metu, daro iÅ¡vadÄ , jog trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, o tarp Å¡alių buvo sudarytas susitarimas dėl darbų atlikimo ir atsakomybės už netinkamÄ darbų atlikimÄ , t.y. iÅ¡ Sutarties tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens susiklostė sutartiniai rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Tokia iÅ¡vadÄ leidžia daryti, jog trečiasis asmuo pagal Sutartį neįgijo teisės savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiÅ«ros darbus, t.y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus. TokiÄ praktikÄ formuoja ir apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismas.

25. Vien aplinkybė, kad egzistavo konkretÅ«s kelio trÅ«kumai, nesudaro pagrindo UAB „Grinda“ atsakomybei, nes UAB „Grinda“ negali iÅ¡ anksto žinoti apie kelio trÅ«kumus, nes privalo stebėti, ar nėra trÅ«kumų, ir juos žymėti. Å iÄ pareigÄ UAB „Grinda“ vykdė pagal įmanomas iÅ¡gales, todėl reikia vertinti iÅ¡orės aplinkybes, vairuotojo veiksmus laikantis apdairumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų. Teismas  k o n s t a t u o j a :  IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 26. Apeliacinis skundas netenkinamas.

27.   Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti apeliaciniame skunde nurodytas ribas nenustatyta.

28. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tinkamo atsakomybės subjekto žalos, padarytos tretiesiems asmenims kelio konstrukciniais defektais, atlyginimo atveju (CK 6.266 straipsnis) bei pagrindų sumažinti žalos atlyginimÄ .

29. Atsakovas apeliacinį skundÄ argumentuoja aplinkybe, kad 2018-12-17 sprendime Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v Vilniaus miesto savivaldybė, trečiasis asmuo UAB „Kerista“, bylos Nr. e2A-1536-852/2018, nagrinėjo analogiÅ¡kÄ situacijÄ , ir sprendė, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Kerista“ sudarytos darbų atlikimo sutarties sÄ lygas rangovas UAB „Kerista“ yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį.

Apeliantas nurodo, kad sutarčių sÄ lygos yra identiÅ¡kos, todėl bylos turėtų bÅ«ti laikomos analogiÅ¡komis ir turėtų bÅ«ti sprendžiamos vienodai. IeÅ¡kovas su Å¡iais argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo pagrindo tirti Vilniaus miesto savivaldybės su rangovu UAB „Kerista“ sudarytų sutarčių sÄ lygų, aiÅ¡kintis jų prasmės. Minėtos sutarties Å¡ioje byloje nėra, ji nebuvo pateikta į bylÄ ir tiriama kaip įrodymas Å¡ioje byloje.

Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1536-852/2018 negali bÅ«ti vertinamas kaip taikytina teismų praktika Å¡ioje byloje, kadangi nurodytos bylos ir Å¡ios bylos ratio decidendi nesutampa – abiejose bylose aiÅ¡kinamos ir vertinamos skirtingų sutarčių sÄ lygos.

30. Remiantis pažodiniu Sutarties aiÅ¡kinimu, pagal Sutartį trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o ieÅ¡kovas įsipareigojo už darbus apmokėti (Sutarties 1 p.). 2012 m. gegužės 7 d. tarp Å¡alių buvo sudarytas susitarimas dėl Sutarties 4.2 punkto papildymo įtraukiant punktÄ 4.2.10. nustatantį, jog rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ . Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, Å¡alinti (taisyti) nedelsiant ir apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti užsakovÄ .

Rangovas po sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių kelių bÅ«klės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iÅ¡ užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui arba reikalauti, kad rangovas sumokėtų užsakovui kompensacijÄ .

31. Å ioje byloje aktualių Sutarties ir Susitarimo nuostatos siekiant nustatyti Vilniaus gatvių valdytojÄ kaip atsakingÄ asmenį CK 6.266 straipsnio pagrindu ne vienÄ kartÄ apeliacine tvarka buvo nagrinėjamos Vilniaus apygardos teisme, ir visose apeliacinėse bylose teismas konstatavo, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su UAB „Grinda“ Sutartimi ir Susitarimu neperdavė savo, kaip gatvės valdytojos teisių. Svarbi aplinkybė, kad aukščiau nurodytose bylose dalyvavo abi Sutarties ir Susitarimo Å¡alys, o ieÅ¡kovas sutinka su minėtose bylose teismų sprendimuose padarytomis iÅ¡vadomis, ir bÅ«tent remdamasis suformuota teismų praktika sprendė, kÄ pasirinkti atsakovu Å¡ioje byloje. 32. 2017-03-06 Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1045-275/2018 (pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo), teismas nurodė, kad tai, kad sutarties Å¡alys 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu papildė 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį 4.2.10 punktu, iÅ¡ esmės nekeičia sutarties dalyko, o nustato papildomas pareigas rangovo atžvilgiu.

Teismas nurodė, jog tai, kad Å¡iame punkte kalbama, kad rangovas yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju, o ne gatvės ir kelio valdytoju, buvo pagrindu atmesti ieÅ¡kinį atsakovo UAB „Grinda“ atžvilgiu. Teismas aiÅ¡kino Å¡iÄ sutarties sÄ lygÄ sistemiÅ¡kai su 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties sÄ lygomis, nurodydamas, kad atsakovas UAB „Grinda“ pagal nurodytÄ punktÄ Ä¯sipareigojo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, tik jei Å¡ie objektai jai perduoti pagal savivaldybės užsakymus, o duomenų apie tokius savivaldybės užsakymus byloje nebuvo.

Atsižvelgęs į tai, ieškinio reikalavimo dalį, kuria reikalavimas pareikštas atsakovui UAB „Grinda“, teismas atmetė. Teismas sprendė, jog nesant duomenų, kad visus veiksmus, kurie priskirtini prie gatvės valdymo, pavesta atlikti UAB „Grinda“, darytina išvada, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė neįrodė, jog ji nėra gatvės valdytoja.

33. AnalogiÅ¡ki procesinis sprendimas dėl Sutarties ir Susitarimo sÄ lygų aiÅ¡kinimo priimtas ir paskutinėje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėtoje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1345-577/2019), kurioje apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl Å¡ių argumentų pažymi, kad trečiasis asmuo UAB „Grinda“, t. y. kita apeliantės nurodytos sutarties Å¡alis, atsiliepime į ieÅ¡kinį nesutiko su tokiu atsakovės sutarties ir Å¡alių ketinimų interpretavimu, teigė, kad UAB „Grinda“ savo nuožiÅ«ra darbų neatlieka ir visuomet yra ribojama Savivaldybės skiriamo biudžeto.

Atsižvelgiant į Å¡iÄ pozicijÄ , į tai, kad 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu nebuvo keičiami kiti sutarties punktai, t. y. sutarties objektas (1 punktas, kuriuo rangovas įsipareigojo pagal Užsakovo užsakymus atlikti atitinkamų gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus), atsiskaitymo nuostatos (pavyzdžiui 3.3 3 punktas, numatantis, jog darbai atliekami pagal užsakovo pateiktÄ Rangovui užsakymÄ ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus), tai, kad nors defektus, keliančius grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, rangovas įsipareigojo Å¡alinti nedelsiant, tačiau privalo apie juos informuoti užsakovÄ (2012 m. gegužės 7 d.

Susitarimas), į tai, kad apeliantė nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų faktinį Sutarties vykdymo pasikeitimÄ po 2012 m. gegužės 7 d. Susitarimo pasiraÅ¡ymo, nėra pagrindo nepritarti skundžiamo teismo sprendimo iÅ¡vadai, kad 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu nebuvo pakeistos esminės sutarties sÄ lygos – UAB „Grinda“ kaip rangovas nebuvo įgaliotas veikti savarankiÅ¡kai. UAB „Grinda“ yra rangovas, kuris daiktine prasme nėra gatvių valdytojas. Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo sutarties nuostatų aiÅ¡kinimo atmestini kaip nepagrįsti.

34. Apeliacinės instancijos teismas suformavo nuosekliÄ Å¡alių sudarytos Sutarties ir Susitarimo aiÅ¡kinimo praktikÄ , pagal kuriÄ atsakovė 2011 m. gruodžio 29 d. sutartimi ir 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu neperdavė savo, kaip gatvės valdytojos teisių bendrovei (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1045-275/2017, 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1450-275/2018). Å iose nutartyse konstatuota, jog tai, kad sutarties Å¡alys 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu papildė 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį 4.2.10 punktu, iÅ¡ esmės nekeičia sutarties dalyko <...>.

Tai, kad Å¡iame punkte kalbama, kad rangovas yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju, o ne gatvės ir kelio valdytoju, buvo pagrindu atmesti ieÅ¡kinį atsakovo UAB „Grinda“ atžvilgiu. <...> Vilniaus miesto savivaldybė užsako atsakovui UAB „Grinda“ kaip rangovui tam tikrų darbų, susijusių su gatvių priežiÅ«ra ir remontu, atlikimÄ , tačiau tokios rangos sutarties sudarymas nėra perdavimas savininko teisės valdyti miesto gatvę.“ Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-675-262/2018 konstatuota, jog „Pakeitimo susitarime nurodytas 4.2.10 punktas nepatvirtina, kad Savivaldybė perdavė gatvių ir kelių valdymÄ UAB „Grinda“, nes Å¡iuo punktu perduodamas tik gatvių ir kiemų dangos valdymas.

T. y., UAB „Grinda“ įsipareigojo prižiÅ«rėti ir remontuoti kelių ir gatvių dangÄ pagal užsakovo nurodymus, tačiau patys keliai ir gatvės, kaip atskiri statiniai nebuvo perduoti UAB „Grinda“ savarankiÅ¡kam valdymui. Be to, Pakeitimo susitarimo 4.2.10 punktas turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas sistemiÅ¡kai su Sutarties sÄ lygomis, todėl UAB „Grinda“ įsipareigojo tik atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, jei Å¡ių objektų priežiÅ«ra jai perduota ir yra Savivaldybės užsakymai dėl konkrečių darbų atlikimo“.

35. Remdamsis tikraisiais Å¡alių ketinimais (CK 6.193 str. 1 d.), apeliacinis teismas sprendžia, kad Å¡alis sieja statybos rangos santykiai, nors Susitarime kalbama apie gatvių dangos perdavimÄ atsakovo valdymÄ , tačiau faktiÅ¡kai Susitarimu Å¡alys siekė aptarti Å¡alių tarpusavio prievoles kompensuojant užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių kelių bÅ«klės priežiÅ«ros.

36. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto valdymas tretiesiems asmenims gali bÅ«ti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu (iÅ¡imtinė savivaldybės tarybos kompetencija) (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymas 12 straipsnis bei Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas, 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad valdymo teisė kitokiomis sutartimis (pvz., gatvių techninės priežiÅ«ros sutartimis) negali bÅ«ti perduodama.

37. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti vairuotojo didelį neatsargumÄ . Apeliantas argumentuoja, kad vairuotojas turėjo pasirinkti tokį greitį, kad galėtų sustabdyti iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Å is atsakovo argumentas yra nepagrįstas, kadangi vairuotojas negalėjo iÅ¡ anksto numatyti, kad važiuojamojoje kelio dalyje bus pavojinga duobė, ir pasirinkti tokį greitį, kad spėtų sustabdyti. Atsakovas yra atsakingas už saugaus eismo organizavimÄ Vilniaus mieste, už gatvių bÅ«klės stebėjimÄ , todėl atsakovo pareiga yra apriboti automobilių greitį toje vietoje, kur yra duobė arba kitas pavojingas kelio trÅ«kumas, iki saugaus greičio.

Vairuotojas galėtų būti pripažintas kaltu dėl įvykio tik tokiu atveju, jeigu būtų įrodytas greičio ribojimo viršijimas. Be to, esminė aplinkybė yra tai, kad duobė buvo užpilta vandeniu, todėl vairuotojas neturėjo galimybės nustatyti, kad kelyje yra gili duobė.

38. Pagal CK 6.266 straipsnį savininko/valdytojo kaltė preziumuojama, todėl atsakovo pareiga buvo pateikti įrodymus, kad buvo ir kitos priežastys, ne tik duobė gatvėje, atsirasti žalai, t.y. vairuotojo didelis neatsargumas. Šių įrodymų atsakovui nepateikus, pirmos instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo vairuotojo didelio neatsargumo ir nemažino priteisiamos žalos sumos.

39. Apeliantas nesutinka, jog įvažiavus į duobę buvo padaryti tie sugadinimai, už kuriuos ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ ir reikalauja žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo. Apelianto skunde paminėtos nuotraukos nėra vieninteliai žalos dydžio įrodymai. Ä® eismo įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai eismo įvykio schemoje padarė įraÅ¡Ä , kad yra apgadintas priekinis deÅ¡inės pusės ratas. Policijos pareigÅ«nai fiksuoja tik iÅ¡oriÅ¡kai aiÅ¡kiai matomus pažeidimus, o paslėptus sugadinimus galima nustatyti tik atliekant apžiÅ«rÄ autoservise.

Guolio, posparnio, traukės ir svirties pažeidimai yra bÅ«dingi pažeidimai įvažiavus įduobę, kai ratas patiria stiprų smÅ«gį į duobės kraÅ¡tÄ , todėl dėl Å¡ių sugadinimų visada atliekama detali važiuoklės apžiÅ«ra. Automobilį pristačius į servisÄ Å¡ie sugadinimai buvo nustatyti, padarytos sugadinimų nuotraukos, todėl nėra pagrindo abejoti Å¡ių sugadinimų sÄ saja su įvykiu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad tokie sugadinimai negalėjo bÅ«ti padaryti įvažiuojat į duobę.

Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumÄ ir žalos kilimo aplinkybes pagrįstai sprendė, kad žalos dydis yra įrodytas.

40. IeÅ¡kovas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ sumokėjo advokatei 300 eur.

41. Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui „If P&C Insurance AS“, vykdančiam veiklÄ per „If P&C Insurance AS“ filialÄ , iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 300 eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų. Teisėjas Andrius Ignotas