2022-01-26 Nr. AB-2070-3-61-3-00132-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-313-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00132-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. T. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 84,40 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN pareigūnai 2020 m. rugpjūčio 7 d. jį patikrino dėl alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimo. Atliktas greitasis tyrimas parodė teigiamą rezultatą. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai privalėjo atlikti pakartotinį testą, tačiau nepadarė. Kadangi Vilniaus PN naudojamos greitojo tyrimo priemonės yra nekokybiškos, dažnai brokuotos, pareiškėjas nesutiko su rezultatu, todėl pareikalavo, kad jo tiriamoji medžiaga būtų išsiųsta į Valstybinės teismo medicinos tarnybos laboratoriją tyrimui atlikti. Laboratorijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo organizme nebuvo draudžiamų medžiagų. Už tyrimą Valstybinėje teismo medicinos laboratorijoje jis buvo priverstas susimokėti pats, t. y. iš jo asmeninės sąskaitos buvo nuskaičiuoti 84,40 Eur. Pareiškėjo manymu, Vilniaus PN pareigūnai veikė neteisėtai, dėl šių aplinkybių pareiškėjas teigė patyręs 84,40 Eur turtinę žalą. Be to, dėl susiklosčiusios situacijos pareiškėjas patyrė daug nerimo, dvasinių išgyvenimų, baimių, depresijos. Savo patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 10 000 Eur.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas vykdomas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 buvo patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas. Pagal Aprašo 5 punktą nuostatų, neblaivumo nustatymo aplinkybei pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, todėl pareiškėjo atliekamos greitosios tyrimo priemonės (testo) atlikimas dėl narkotinių medžiagų galėjo būti atliekamas ir nesant akivaizdžių pakitimų pareiškėjo elgesyje. Vilniaus PN pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų, teisės aktams prieštaraujančių veiksmų, atvirkščiai – veikė išskirtinai teisės aktų nustatyta tvarka. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte Nr. 79-560(4) pažymėta, kad PNM atlieka netiksliai (piršto – nosies mėginys (PNM)).

5. Apraše ir Taisyklėse nėra laisvės atėmimo vietoms nustatytos nei pareigos, nei galimybės grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami ar teigiami. Teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą jo lėšomis, taigi, ir šiuo pagrindu neteisėtų Vilniaus PN veiksmų nėra. Pareiškėjas nepagrindė, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo D. T. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2020 m. rugpjūčio 7 d. 22.45 val. – 22.50 val. buvo atlikta greitoji tyrimo priemonė apsvaigimui aptikti ir nustatyta, kad pareiškėjas vartojo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su greitosios tyrimo priemonės rezultatu nesutiko ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. pateikė prašymą išsiųsti jo tiriamąją medžiagą į Valstybinės teismo medicinos tarnybos laboratoriją, apmokant tyrimą jo paties lėšomis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos parengė 2020 m. rugpjūčio 10 d. išvadą Nr. T-N 1799/2020(1), iš kurios matyti, kad pareiškėjo šlapime (duomenys neskelbtini) nerasta. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, prašydamas grąžinti jam pinigus už jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijoje. Vilniaus PN pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriuo pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas.

8. Vadovaudamasis Aprašo 5 ir 15 punktų nuostatomis bei įvertinęs Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. išvadą Nr. T-N 1799/2020(1), teismas pažymėjo, jog pareiškėjo šlapime (duomenys neskelbtini) buvo nerasta, taigi jis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtino reikalavimo, draudžiančio narkotinių priemonių vartojimą, nepažeidė, todėl laikytina, jog pareiškėjui drausminė atsakomybė nebuvo taikyta pagrįstai. Iš Aprašo 5 punkto nuostatų matyti, kad neblaivumo nustatymo aplinkybei pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, todėl pareiškėjo atliekamos greitosios tyrimo priemonės (testo) atlikimas dėl narkotinių medžiagų galėjo būti atliekamas ir nesant akivaizdžių pakitimų pareiškėjo elgesyje.

9. Teismas atkreipė dėmesį, jog teisės aktuose nėra nustatyta galimybė laisvės atėmimo vietoms grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami ar teigiami. Teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jų tiriamosios medžiagos ištyrimą jų lėšomis. Įvertinęs tai, teismas sprendė, jog Vilniaus PN jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

10. Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 11. Pareiškėjas D. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, jog teismas buvo šališkas ir neįsigilino į bylos medžiagą, nepagrįstai rėmėsi vien tik atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Taip pat teismas neišsireikalavo iš Vilniaus PN vaizdo registratoriaus medžiagos, kuri gali galėjo įrodyti, jog pareigūnai viršijo savo įgaliojimus.

13. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

14. Vilniaus PN teigimu, apeliaciniame skunde pateikiami tapatūs argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių argumentų dėl teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Jis visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.

15. Atsakovo atstovo vertinimu, teismo sprendimo turinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą, nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas D. T. sieja su, kaip teigiama, neteisėtais Vilniaus PN pareigūnų veiksmais, kuriais greitąja tyrimo priemone (testu) buvo nepagrįstai nustatytas narkotinių medžiagų vartojimo faktas, dėl ko jis turėjo sumokėti 84,40 Eur už tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnyboje, atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą motyvuodamas tuo, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti – Vilniaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų: pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, todėl greitosios tyrimo priemonės (testo) atlikimas dėl narkotinių medžiagų vartojimo galėjo būti vykdomas ir nesant akivaizdžių pakitimų pareiškėjo elgesyje. Teismas, atsižvelgęs į Taisyklių 21 punkto nuostatas, sprendė, jog teisės aktuose nėra nustatyta galimybė laisvės atėmimo vietoms grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas už tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnyboje, nepriklausomai nuo atliktų tyrimų rezultato.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas, o pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo jo skundą, vadovavosi vien tik atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.

19. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su teismo išvadomis: civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 str. 1 d.). Teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.).

20. Ginčo atveju, kaip iš esmės pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, aptaręs Taisyklių nuostatas, nėra įstatymo ar bent jį įgyvendinančio teisės akto, įpareigojančio laisvės atėmimo vietą administraciją grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas už tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnyboje. Kita vertus, pareiškėjas į teismą kreipėsi su skundu, prašydamas priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kurios atsiradimą sieja su Vilniaus PN pareigūnų veiksmais, kuriuos pareiškėjas mano buvus neteisėtais.

21. Vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.271 straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis), valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 271 str. 3 ir 4 d.).

22. Tam, kad įvertinti teismo išvados, jog pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, todėl greitosios tyrimo priemonės (testo) atlikimas dėl narkotinių medžiagų vartojimo galėjo būti vykdomas ir nesant akivaizdžių pakitimų pareiškėjo elgesyje, pagrįstumą, būtina išsamiai įvertinti šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

23. Ginčo teisinių santykių metu galiojusios redakcijos Taisyklės (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.), nustatančios, transporto priemones vairuojančių asmenų ir kitų čia numatytų asmenų, iš jų – ir laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų, neblaivumo ir apsvaigimo kontrolės, medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti atlikimo ir atlyginimo asmens sveikatos priežiūros įstaigai už joje atliktą medicininę apžiūrą neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti tvarką (Taisyklių 1 p.), numato: apsvaigimas – asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikimas, kuriuos sukelia psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės, psichotropinės medžiagos, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholis ir kitos), išskyrus etilo alkoholį (Taisyklių 2.1 p.); medicininė apžiūra neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti (toliau – medicininė apžiūra) – asmens sveikatos priežiūros įstaigų ar laisvės atėmimo įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų (toliau – medicinos specialistai) atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus arba apsvaigęs; laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumą arba apsvaigimą nustato laisvės atėmimo įstaigos arba probacijos tarnybos vadovų įgalioti asmenys, atlikdami asmens tikrinimą ar pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką vertindami bendrą asmens būklę arba atlikdami jo medicininę apžiūrą. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybų prižiūrimų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiūros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiūros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, kad ši tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Šiuo atveju kartu su tiriamąja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai siunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlyginimas už tiriamosios medžiagos ištyrimą sumokėtas (Taisyklių 21 p.).

24. Nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 3 d. galiojęs Aprašas, reglamentuojantis laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų (toliau – suimtieji (nuteistieji)) neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nustatymą ir įforminimą, be kita ko nustato: kontroliuoti ir nustatyti, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi teisę laisvės atėmimo vietų pareigūnai, išklausę neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo kursus ir gavę pažymėjimus (toliau – pareigūnai) (Aprašo 3 p.); suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą sudaro: neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas; tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį); tiriamosios medžiagos paėmimas; tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) yra apsvaigęs); tiriamosios medžiagos siuntimas į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją (toliau – toksikologijos laboratorija) ir tyrimo išvados gavimas;

Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto (toliau – aktas) 1 priedas) surašymas (Aprašo 4-4.6 p.); neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas (Aprašo 5 p.); pareigūnas gali įtarti, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas esant tokiems požymiams: iš burnos sklinda alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai (Aprašo 6-6.4 p.); pareigūnas, vertindamas bendrą asmens būklę (odą, gleivines, elgseną, eiseną, stovėseną, pirštų virpėjimą, nuotaiką, judesių tikslumą, dėmesio koncentravimą, kvapą), užpildo akto 1-8 punktus (Aprašo 10 p.); jei dėl suimtojo (nuteistojo) būklės (dėl sužalojimų ar kitų priežasčių) neįmanoma įvertinti bendros asmens būklės, pareigūnas nedelsdamas turi kviesti laisvės atėmimo vietos medicinos specialistus arba organizuoti suimtojo (nuteistojo) konvojavimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (Aprašo 11 p.); pareigūnas, įvertinęs bendrą asmens būklę ir esant bent vienam apsvaigimo požymiui, paima suimtojo (nuteistojo) tiriamosios medžiagos ir ištiria greita tyrimo priemone (testu).

Greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatai įrašomi į aktą (Aprašo 14 p.); jei suimtasis (nuteistasis) nesutinka su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui (Aprašo 15 p.).

25. Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad procedūra, kurios metu patikrinama, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų, yra detaliai reglamentuota, todėl tokiu, kaip nagrinėjamas ginčas, atveju tam, kad patikrinti jos teisėtumą, būtina įvertinti visus ją sudarančius veiksmus, iš jų – ir: ar procedūrą vykdė turintis teisę pareigūnas (byloje nėra duomenų); koks buvo Aprašo 6.1-6.4 papunktyje numatytas požymis įtarti, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo psichiką veikiančias medžiagas (atsakovas nenurodė, teismas netyrė); ar tinkamai įvertinta bendra asmens būklė ir koks / kokie apsvaigimo požymiai nustatyti (netirta); kokia greito tyrimo priemonė (testas) naudota (duomenų nėra).

26. Kadangi pirmosios instancijos teismo išvada (šios nutarties 22 p.) padaryta netinkamai aiškinus ir taikius ginčo teisnius santykius reglamentuojančias teisės normas, ginčui teisingai išspręsti būtina gauti įrodymus šios nutarties 25 punkte aplinkybėms nustatyti, skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 145 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Milda Vainienė