c9893caf-9b96-4c22-a301-e1d74a9317e2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-949-1123/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33740-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.2.5.4.2; 1.2.8.1.1; 1.2.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 23 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A. Ragelienė, sekretoriaujant Agnei GrinkevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei, kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui Vaidotui Sviderskiui, nukentėjusiajai A. Å ., jos atstovui advokatui Mindaugui Bliuvui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), teistas: 2016 m. gruodžio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 2 dalimi, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio1 dalyje (2 veikos), 145 straipsnio 2 dalyje, 168 straipsnio 1 dalyje ir 154 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. M. smurtaudamas sužalojo žmogų, o bÅ«tent: jis 2018 m. liepos 2 d. ryte, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvyko į nukentėjusiosios A. Å . darbovietę – UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patekęs į pastato trečiame aukÅ¡te esančiÄ parkavimo zonÄ , laukė į darbÄ atvykstančios nukentėjusiosios A. Å ., o jai atvažiavus ir iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, ėmė Å¡aukti, dėl ko nukentėjusioji grįžo į savo vairuojamÄ automobilį, jai bandant uždaryti automobilio duris, jis, priėjęs prie automobilio, neleido to padaryti, kelis kartus griebė jai už rankos, tuo sukeldamas fizinį skausmÄ , po ko įkando jai į kairę rankÄ , dėl ko plaÅ¡takos nugarėlėje, V delnakaulio projekcijoje liko 4 odos įspaudai, t. y. padarė sužalojimÄ , kuris, remiantis 2018 m. rugsėjo 27 d. teismo medicinos konsultacine specialisto iÅ¡vada Nr. 0258/2018 vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Å iais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Be to, A. M. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: jis, 2018 m. liepos 15 d., apie 18.30 val., nukentėjusiajai A. Å . grįžtant į jos nuomojamÄ butÄ name, esančiame (duomenys neskelbtini), prie minėto namo jos laukė, A. Å . iÅ¡lipant iÅ¡ automobilio, priėjo prie jos, kilus žodiniam konfliktui, kurio metu jis reikalavo nukentėjusiÄ jÄ eiti kartu su juo, sugriebė nukentėjusiÄ jÄ A.

Å . už kairės rankos ir ėmė jÄ tempti bei apdraskė rankÄ , tuo padarydamas jai odos nubrozdinimÄ ir įdrėskimus kairėje plaÅ¡takoje, t. y. sužalojimus, kurie, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. liepos 18 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G 2405/2018 (01), tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Å iais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Be to, A. M. sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ ir terorizavo žmogų, o bÅ«tent: jis laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. lapkričio 12 d., t. y. iki jo sulaikymo, naudodamas psichinę prievartÄ , sistemingai nuolat baugino A.

Å ., tiek nuolat skambindamas jai telefonu ir telefoninių pokalbių metu baugindamas bei grasindamas, tiek siųsdamas jai grasinančio pobÅ«džio žinutes, tiek laukdamas jos prie namo (duomenys neskelbtini), kur ji gyveno nuomojamame bute, ar namo laiptinėje, taip pat prie jos darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), sulaukęs jos, grasino jai susidorojimu, be to, persekiodamas jÄ , 2018 m. birželio 2 d. nuvyko (duomenys neskelbtini), kur tuo metu pas savo tėvus viešėjo nukentėjusioji A.

Å ., klausinėjo kaimynų apie jos buvimo vietÄ , per bÅ«stų nuomos agentÅ«rÄ susirado ir pagal 2019 m. birželio 5 d. sudarytÄ nuomos sutartį apsigyveno I. K. B. priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. tame pačiame name ir toje pačioje laiptinėje, kur gyveno nukentėjusioji, po ko ėmė dar intensyviau persekioti nukentėjusiÄ jÄ A. Å . ir jÄ bauginti, naktimis daužydamas jos nuomojamo buto duris, grasindamas fiziÅ¡kai su ja susidoroti: nupjauti galvÄ , sudeginti, 2018 m. lapkričio 5 d. nusiuntė nukentėjusiajai į jos telefonÄ ginklo nuotraukÄ su prieraÅ¡u „Matai...“, po ko, jÄ persekiodamas, susitikęs su ja, laikydavo rankÄ užantyje, grasindamas jÄ nuÅ¡auti, tokiu bÅ«du sudarė nukentėjusiajai A.

Å . pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad jo grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti. Å iais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 2 dalyje. Be to, A. M. neteisėtai rinko informacijÄ apie privatų asmens gyvenimÄ ir neteisėtai jÄ panaudojo, o bÅ«tent: jis, siekdamas savo klastingu elgesiu priversti nukentėjusiÄ jÄ A. Å . su juo bendrauti bei turėdamas tikslÄ jÄ terorizuoti, taip pat paskleisti apie jÄ melagingÄ informacijÄ , galinčiÄ jÄ paniekinti ar pažeminti ir padaryti žalos jos garbei ir orumui bei pakirsti jos reputacijÄ , nuo 2018 m. gegužės mėn. pabaigos iki 2018 m. lapkričio mėn. pradžios, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bÅ«du neteisėtai gavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio, nukentėjusiosios A.

Å . naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktų telefono numerius bei jos naudojamo elektroninio paÅ¡to kontaktų adresus, iÅ¡ skirtingų telefono numerių vieÅ¡ai atskleidė informacijÄ apie privatų nukentėjusiosios A. Å . gyvenimÄ neapibrėžtam adresatų ratui (artimiems giminaičiams, bendradarbiams verslo klientams, bendradarbiams), kurių kontaktinius duomenis sužinojo neteisėtai rinkdamas informacijÄ apie nukentėjusiosios A. Å . privatų gyvenimÄ . Å iais savo veiksmais A.

M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 168 straipsnio 1 dalyje. Be to, A. M. paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, o bÅ«tent: jis, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėn. pabaigos iki 2018 m. lapkričio mėn. pradžios, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bÅ«du neteisėtai gavęs UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio, nukentėjusiosios A.

Å . naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktų telefono numerius bei jos naudojamo elektroninio paÅ¡to kontaktų adresus, siekdamas nukentėjusiÄ jÄ A. Å . pažeminti kitų žmonių akyse bei pakirsti jos reputacijÄ dėl to, kad ji nevykdė jo reikalavimo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo ir nuolat bÅ«ti su juo, iÅ¡ skirtingų telefono numerių raÅ¡ydamas žinutes apie nukentėjusiosios A. Å . neva teikiamas seksualines paslaugas, pridėdamas jos nuotraukÄ ir siųsdamas įvairiems asmenims (artimiems giminaičiams, bendradarbiams verslo klientams, bendradarbiams), paskleidė apie jÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ padaryti žalos jos garbei ir orumui.

Å iais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 154 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis A. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino ir paaiÅ¡kino, kad su A. Å . jis draugavo metus, gal truputį daugiau. Jis jÄ mylėjo, buvo jai pasipiršęs. Vėliau jų santykiai paÅ¡lijo, turbÅ«t dėl jo bÅ«do, dėl jo kažkokio charakterio neatitikimo, ir ji iÅ¡reiÅ¡kė norÄ nebebÅ«ti kartu. Jis norėjo jÄ iÅ¡saugoti, bandė iÅ¡taisyti santykius įvairiomis priemonėmis, bet tai darė netinkamomis priemonėmis, to nesuprasdamas, stipriai peržengė ribÄ .

Pirmojo įvykio liepos 2 d. labai neprisimena, bet visais tais atvejais jis bandė eiti su ja pasikalbėti, bet peržengdavo ribas ir to nesuprasdavo. Bandė palaukti prie jos darbo ir pasikalbėti, bet nepavyko, ir priėjo prie tokios absurdiÅ¡kos situacijos, kad paėmė jai už rankos, gavosi kažkokios grumtynės, dėl to labai gailisi. Jis žinojo, kur A. Å . nuomojosi butÄ , jis tame pačiame name gyveno (duomenys neskelbtini), jie pas jÄ gyveno kurį laikÄ , paskui ji jam sakė iÅ¡eiti. Jis jÄ labai stipriai mylėjo ir tai suprato netinkamai.

Jis supranta, kad turi psichinių problemų, tai suprato po to, kai buvo suimtas, gavo nemažai laiko apgalvoti, kad neteisingai elgiasi. Jis save tvarko, vaistus vartojo ir bÅ«damas suimtas, ir dabar, jam yra skirtas gydymas, tiek seansai, tiek medikamentinis gydymas. Jis vis dar tęsia gydymÄ , tai iki galo, mano, negali savęs kontroliuoti. Liepos 15 d. 18.30 val. prie nuomojamo buto tikriausiai beldėsi į duris, norėjo pasikalbėti su A. Å .. Berods tÄ kartÄ jie susitiko, dabar neprisimena. Visais bÅ«dais kiek ėjo, visada stengdavosi atsipraÅ¡yti, pasikalbėti ir supranta, kad peržengdavo ribÄ .

Jis nubrozdino A. Å . plaÅ¡takÄ , buvo ir įkandimas. Dar jai skambindavo, raÅ¡ydavo žinutes, Å¡ios bÅ«davo įvairiausio pobÅ«džio, nuo pykčio iki praÅ¡ymų leisti pasikalbėti. Jis stengdavosi neiti pas jÄ , bet kai jie gyvendavo tame pačiame name, tai sunku bÅ«davo neiti ir jie susitikdavo. Jis apsigyveno tame pačiame name po iÅ¡siskyrimo, nes negalėjo iÅ¡siskirti, jam buvo labai sunku. Sumokėjo agentui pinigus, kad surastų butÄ ir taip sutapo, kad tai buvo tame pačiame name, bet jis sÄ moningai ieÅ¡kojo, kad bÅ«tų arčiau jos.

Jis A. Å . baugindavo manipuliuodamas, kad jei nepasikalbės su juo, tai jis padarys kažkÄ , tiksliai neprisimena, bet viskas, kas paraÅ¡yta kaltinime, yra tiesa. Tų pasakymų tikslas buvo susigrÄ Å¾inti jÄ . Buvo ir tiesioginių grasinimų jai. Jis nebuvo pasiryžęs daryti dalykus, kuriais grasino, bet jis jÄ mylėjo, buvo pasipiršęs, tai niekada nepadarytų taip, kaip grasino. Jis siuntė jai nuotraukas su ginklu, nežino, kÄ tai reiÅ¡kia, galvojo gal prieÅ¡ save rankÄ pakelti. Prie nuotraukos, atrodo, buvo parašęs žodį „matai“, tai reiÅ¡kia, kad galvojo sau atimti gyvybę tuo metu.

Visi veiksmai, kuriuos jis darė, buvo bandymai jÄ susigrÄ Å¾inti ir galbÅ«t priversti jÄ bÅ«ti su juo, bet jis pasirinko netinkamas priemones įgyvendinti savo tikslÄ . IÅ¡ pradžių jis bandė per draugus, pažįstamus siekti, kad ji pasikalbėtų su juo, bet tai neįvyko, tada prasidėjo toks kaip karas, ji jam kažkÄ pasakydavo, jis pasakydavo jai atgal ir taip toliau. Ji iÅ¡siuntė jo nuogo nuotraukas „Facebook“ kontaktams, paskui jis jai padarė taip pat, žmonėms iÅ¡ darbo visiems pasakė, kad ji teikia seksualines paslaugas.

Jis buvo kažkada, kai gyveno kartu, paėmęs jos telefonÄ ir matė žinutes, kontaktus. Å iuos kontaktus jis slapta nusirašė iÅ¡ anksčiau, tai padarė iÅ¡ pavydo, nuolat tikrindavo jos telefonÄ . Dėl jos kontaktų jis kreipėsi į kažkokiÄ bendrovę, neatsimena, galbÅ«t ir skambino kažkam, paskambindavo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas per numeriai. Žinojo jos telefono numerį. Siuntė iÅ¡ savo telefono ir iÅ¡siuntė jos kontaktams, kiek buvo kontaktų, tiek visiems ir iÅ¡siuntė. Siųsdamas nuotraukas ir teigdamas, kad ji teikia seksualines paslaugas, turėjo tokiÄ mintį, nes ji nuomojosi butÄ iÅ¡ savo darbo vadovo.

Tuo metu galvojo, kad ji galėjo teikti seksualines paslaugas, nes buto vertė gan didelė, ji mokėjo nedidelę nuomÄ savo darbo vadovui, su juo kalbėdavosi. IÅ¡ pavydo jis galvojo, kad ji santykiauja su darbo vadovu. Pradžioje galvojo, kad jų skyrybų priežastis yra dėl jo, bet tik paskui suprato, kad tai dėl jo veiksmų. Jis supranta, kad elgėsi netinkamai, nuoÅ¡irdžiai pripažįsta savo kaltę ir labai gailisi dėl savo veiksmų, atsipraÅ¡o nukentėjusiosios už patirtus iÅ¡gyvenimus.

Jis buvo suimtas 9 mėnesius, praeitų metų vasarÄ išėjo į laisvę ir jau neieÅ¡kojo A. Å .. Kadangi kaltinamasis A. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieÅ¡taravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. Š. 2018 m. liepos 15 d. apklausos metu parodė, kad 2018 m. liepos 15 d., apie 18:30 val., ji grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini).

Lipdama iÅ¡ automobilio pamatė, kaip prie jos artėja A. M., su kuriuo anksčiau siejo artimi ryÅ¡iai, bet po skyrybų ji su juo nusprendė nebebendrauti, tačiau jis nuo jos neatstoja ir nuolatos jÄ persekioja ir reikalauja pas jį grįžti. Jį pamačiusi labai iÅ¡sigando, kadangi jis yra neprognozuojamo charakterio ir ji žino, kad jis yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje. Tuo metu pas jÄ atvyko ir jos tėvai kitu automobiliu. A. M. pradėjo artintis link jos, atrodė agresyviai nusiteikęs, ji jo iÅ¡sigando.

Jis sakė, kad ji privalo su juo kažkur tai eiti. Tuo metu prasidėjo susistumdymas, kurio metu jis norėjo jÄ sugriebti, bet tuo metu jÄ stojo ginti jos tėvas V. Å .. Tėvas jÄ užstojo, o A. M., norėdamas griebti jai už kairės rankos, įdrėskė jai kairės pusės plaÅ¡takÄ , dėl to ji patyrė fizinį skausmÄ . Dėl įvykio ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu, kadangi nežinojo, kÄ daugiau gali padaryti A. M. jai ir jos Å¡eimai. Atvykus pareigÅ«nams A. M. taip pat skambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė, kad jos tėtis jį sumušė.

Ji bijo dėl savo ir artimųjų gyvybės bei sveikatos, kadangi A. M. yra neprognozuojamas (1 t., b. l. 34). Papildomos apklausos 2018 m. liepos 19 d. nukentėjusioji A. Å . parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), Å¡iame bute gyvena viena. PrieÅ¡ metus laiko ji susipažino su vaikinu vardu A. M.. Su Å¡iuo vaikinu ji bendravo apie pusę metų, vykdavo pas jį į svečius į (duomenys neskelbtini), taip pat jis kelis kartus buvo atvykęs pas jÄ Ä¯ namus (duomenys neskelbtini). Po pusmečio ji jam pranešė, kad nori nutraukti jų bendravimÄ , dėl ko jis labai supyko.

Po paskutinio jų susitikimo ji iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), bet jis nuolatos atvykdavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir laukdavo jos prie buto durų. Skambindavo į jos mobilaus ryÅ¡io telefonÄ apie 200-300 kartų per dienÄ , taip trukdydamas jos darbui ir normaliam gyvenimo ritmui. Dėl tokio A. M. elgesio ji daug kartų kreipėsi į policijÄ pagalbos, dėl ko jo atžvilgiu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, tačiau Å¡iuo metu jie abu yra nutraukti. 2018 metų kovo mėnesį A.

M. jos atsiprašė dėl ankstesnio persekiojimo, teigė, kad kreipėsi į psichologus pagalbos dėl vidinės savijautos ir gydosi. Kadangi telefoninis persekiojimas baigėsi, maždaug balandžio mėnesio viduryje-gegužės pabaigoje ji vėl kažkiek bendravo su A. M.. Buvo kelis kartus susitikę, nes tuo metu manė, kad visi ankstesni įvykiai įvyko dėl blogos jo emocinės būsenos ir daugiau tai nesikartos. Jai buvo jo gaila ir ji gegužės mėnesio pabaigoje leido jam 5 dienas būti jos namuose, bute adresu (duomenys neskelbtini).

Jis ketino susirasti darbÄ (duomenys neskelbtini), tačiau laikui bėgant ji pastebėjo, kad A. M. elgesys tampa vėl pavojingas. Jis neleisdavo jai iÅ¡eiti iÅ¡ namų, gatvėje kabinėdavosi prie niekuo dėtų praeivių, juos užsipuldavo ir iÅ¡keikdavo necenzÅ«riniais žodžiais be jokios priežasties. Toks jo elgesys jai buvo bauginantis, ji pradėjo bijoti su juo pasilikti viena dėl jo akivaizdžiai nestabilios psichinės bÅ«klės ir kad jis jos atžvilgiu gali panaudoti smurtÄ , nes namuose ėmė daužyti daiktus, Å¡aukdavo ant jos pakeltu balsu.

Matydama tokį neadekvatų jo elgesį, ji 2018 m. gegužės 28 d. A. M. pasakė, kad jis daugiau negali gyventi jos bute ir turi iÅ¡sikraustyti bei paskambino savo mamai D. Å . ir sesei V. M.. Kai jos atvyko, ji dar kartÄ pareikalavau A. M., kad iÅ¡sikraustytų iÅ¡ jos buto, tačiau jis tai daryti atsisakė ir jį iÅ¡tiko pykčio priepuolis. Jis griebė peilius virtuvėje ir grasino persipjauti venas, po to peilius padėjo ir nubėgo prie lango, atsidarė penktame aukÅ¡te esančio buto langÄ ir grasino, kad iÅ¡Å¡oks.

Esant tokiai situacijai, buvo iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba. Atvykus tarnyboms, A. M. nurimo, po ko medikai jį išvežė į (duomenys neskelbtini). Vėliau ji sulaukė šios ligoninės gydytojos, jos pavardės neįsidėmėjo, skambučio, ji jai pranešė, kad A. M. tikrai serga, įspėjo, kad ji turėtų pasirūpinti savo saugumu. Kadangi A. M. gydytis ligoninėje atsisakė, po dviejų dienų jis buvo paleistas. Žinodama iš gydytojos, kad jis bus paleistas, ji birželio 1-3 dienomis išvyko į (duomenys neskelbtini) pas savo tėvus.

Jis atvyko jai iÅ¡ paskos ir (duomenys neskelbtini) surado jos tėvų namus, buvo užėjęs pas kaimynę ir jos klausinėjo, kur ji yra, tačiau į jų namus užėjęs nebuvo. Toks jo elgesys jÄ dar labiau įbaugino, ji paslėpė savo automobilį pas giminaičius, kad jis manytų, kad jos nėra namuose. Birželio 3 d. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ji grįžo su pusbroliu T. G., kadangi giminės ir ji pati bijojo dėl jos saugumo. Sugrįžus į (duomenys neskelbtini), pusbrolis jÄ palydėjo iki buto durų, o kai ėjo atgal prie automobilio, A.

M. įvažiavo į kiemÄ . Pusbrolis bandė jo paklausti, kodėl jis jÄ persekioja, tačiau A. M. greitai sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Bijodama dėl savo saugumo, nuo birželio 6 iki 16 d. ji buvo iÅ¡vykusi į užsienį, tačiau jis nenurimo ir nuolatos jai skambino ir raÅ¡ydavo sms. Negavęs jokio atsako iÅ¡ jos, pradėjo telefonu skambinti jos mamai bei jos kolegėms į darbÄ , norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kur ji yra iÅ¡vykusi. Ji iÅ¡ užsienio grįžo birželio 16 d. apie 23.00 val. ir, tik privažiavusi prie savo namo laiptinės, pamatė A.

M., kuris laukė jos pirmame aukÅ¡te, tada aÅ¡ nelipo iÅ¡ automobilio ir iÅ¡važiavo. Namo grįžo jau gerokai po vidurnakčio ir jo laiptinėje jau nebuvo. Po kelių dienų A. M. leido jai suprasti, kad apsigyveno jos name, buvo atsiuntęs keletÄ nuotraukų iÅ¡ savo buto. Tuo metu ji pasijuto nuolatos stebima ir nuolatos persekiojama, nes apsigyveno tame pačiame, tačiau kuriame bute, tiksliai nurodyti negali. Toks A. M. elgesys jÄ dar labiau įbaugino, nes jis rytais laukdavo jos prie automobilio ir darbo vietos.

Kuomet liepos 1 d. ji A. M. pasakė, kad vėl su pareiÅ¡kimu kreipsis į policijÄ , jo elgesys dar labiau suagresyvėjo. Sužinojęs, kad ji dėl jo elgesio parašė pareiÅ¡kimÄ , jis įsiuto ir pagrasino jai nupjauti galvÄ ir sudeginti namus. Toks jo pyktis Å«mėjo kiekvienÄ dienÄ ir, liepos 2 d. jai atvykus į darbÄ adresu (duomenys neskelbtini), A. M. jau jos laukė pastato trečiame aukÅ¡te, parkavimo zonoje. Jis pradėjo Å¡aukti ant jos, ji pasakė kad kvies policijÄ ir grįžo prie automobilio.

Jai įsėdus į automobilį, jis atsistojo prie vairuotojo durelių ir neleido jai jų uždaryti kelis kartus griebdamas jai už rankos ir taip sukeldamas fizinį skausmÄ . Jis reikalavo su juo bendrauti, bandė atimti automobilio raktelius, skėtį, telefonÄ ir grumtynių metu įkando jai į kairės rankos delno apatinę dalį, taip sukeldamas jai skausmÄ . Ji iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo gatvės link, kur matė esant žmonių, o tuo metu jis pasiÅ¡alino. Dėl įkandimo į delnÄ ji į medikus pagalbos nesikreipė.

A. M. taip pat skambino į jos darbovietę ir kolegoms pasakojo, kad ji tariamai draugauja su įmonės vadovu bei reikalavo, kad ji išeitų iš šio darbo ir būtų tik su juo (1 t., b. l. 59-60). Papildomos apklausos 2018 m. spalio 2 d. nukentėjusioji A. Š. parodė, kad ji gyvena asmens pažymoje nurodytu adresu. Dešimtame aukšte gyvena buvęs draugas A. M., kuris turi psichikos sutrikimų, gulėjo psich. ligoninėje. Dėl jo grasinimų ir persekiojimų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2018-09-30 apie 19 val. jis vėl trankė į jos buto duris.

Ji buvo bute su savo tėvu, nes viena bÅ«ti bijo. IÅ¡laukė, kada A. M. vėl prieis prie durų, nes jis daužosi į jos buto duris nuolat. Jis vėl priėjo prie durų, trenkė kumščiu į jos duris. Tada ji pradėjo filmuoti. Atidarė buto duris ir nukreipė telefonÄ Ä¯ jį. Jis iÅ¡sigando ir pradėjo bėgti. Bėgdamas pasakė: „pidarai“, „nachui“. Tada jis tiesiog pabėgo. TÄ matė ir girdėjo jos tėvas. Jis stovėjo Å¡alia jos, išėjęs į laiptinę nebuvo, su A.

M. tėvas nekalbėjo. Ji iÅ¡kvietė policijÄ . Atvykus policijai, A. M. prie jų pribėgo ir kažkÄ aiÅ¡kino. Tada ji paprašė pareigÅ«nų, kad ateitų pas jÄ . Apart jos tėvo, daugiau niekas Å¡io įvykio laiptinėje nematė. TÄ dienÄ nei ji, nei jos tėvas su juo nebendravo (2 t., b. l. 39). Papildomos apklausos 2018 m. lapkričio 12 d. metu nukentėjusioji A. Å . parodė, kad 2018 metais gegužės mėnesį jos buvęs draugas A. M. buvo gydomas (duomenys neskelbtini), nuo tada su juo prasidėjo konfliktai, jis pradėjo prieÅ¡ jÄ naudoti fizinį ir psichologinį smurtÄ .

A. M. buvo iÅ¡keltos dvi baudžiamosios bylos, nes ji kreipėsi dėl smurto į policijÄ 2018 liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Spalio 4 d. jam buvo paskirta kardomoji priemonė – prie jos nesiartinti, tačiau jis Å¡ios priemonės visiÅ¡kai nesilaiko. Nuo birželio pradžios A. M. iÅ¡sinuomavo butÄ name, kuriame ji gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo tada asmuo nuolatos jÄ persekioja. KiekvienÄ rytÄ ir vakarÄ jis jos laukia laiptinėje. Sulaukęs jos laiptinėje, jis jai nuolatos grasina nužudyti.

Taip pat asmuo turi jos mamos D. Å . tel. numerį. Jis jai siunčia žinutes, skambina ir grasina, kad su ja (A. Å .) susidoros. Taip pat asmuo skambina į jos darbovietę kolegoms bei iÅ¡sako savo grasinimus. 2018 m. lapkričio 12 d., apie 9.20 val., A. M. laukė jos laiptinėje, o sulaukęs, grasino jÄ nuÅ¡auti ir laikė rankÄ užsikišęs už striukės. Galimai asmuo turi įsigijęs Å¡aunamÄ jį ginklÄ , nes siunčia jai per „Viber“ programėlę ginklo nuotraukas. Ji jo grasinimus priima rimtai, nes A.

M. gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, taip pat yra smurtavęs prieÅ¡ jÄ . Ji iÅ¡sigando dėl savo gyvybės, todėl atvyko į policijÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimo. A. M. nuo namo pasiÅ¡alino, tačiau kolegos jÄ informavo, jog jis, po to, kai pasiÅ¡alino, nuvyko į jos darbovietę (duomenys neskelbtini). Asmuo nuolatos keičia telefono numerius, paskutinis tel. Nr., iÅ¡ kurio jis su ja susisiekė, buvo (duomenys neskelbtini) (2018 m. lapkričio 9 d.). A. M. nuolatos jai grasina ir jÄ gÄ sdina, tai galėtų paliudyti jos kolegė G.

L.. A. M. grasinimus ji priima rimtai ir mano, kad savo grasinimus jis gali įgyvendinti (1 t., b. l. 81). Papildomos apklausos 2019 m. liepos 19 d. metu nukentėjusioji A. Å . parodė, kad 2018 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorei Eglei Grigaitytei teikė praÅ¡ymÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl naujų nusikalstamų veikų pagal BK 154 straipsnį, 167 straipsnį, 168 straipsnį. MinėtÄ praÅ¡ymÄ teikė dėl to, kad jau anksčiau minėtasis A.

M., 2018 m. spalio mėn. pabaigoje, lapkričio pradžioje, tikslios datos nurodyti negali, iÅ¡ jai nežinomų asmenų gavęs jos darbinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktus, iÅ¡ skirtingų tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei kitų, kurių Å¡iuo metu nurodyti negali, bet juos iÅ¡sisaugojusi yra, pradėjo raÅ¡inėti jos darbinio telefono kontaktais – jos klientams, kolegoms darbe bei artimiems giminaičiams Å¡meižiančio bei jÄ Å¾eminančio turinio žinutes (kurių turinį yra nurodžiusi pareiÅ¡kime bei jo prieduose).

Å ias žinutes A. M. rašė naudodamasis progarmėle „Viber“. Kai kuriose žinutėse jis buvo pasivadinęs (duomenys neskelbtini) ir kontaktinio tel. numerio nerodė, tačiau iÅ¡ žinučių turinio buvo aiÅ¡ku, kad tai A. M., jis savo tapatybės ir neslėpė. Savo žinutėse jos kolegoms jis skleidė Å¡meižikiÅ¡kÄ ir jÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ , o žinutėse jai nuolatos reikalavo su juo susitikti, atblokuoti jo kontaktÄ , bendrauti su juo ir panaÅ¡iai. Asmenys, gavę žinutes nuo A.

M., yra jos kolegė darbe G. T. bei kolegė V. J., bei kiti asmenys. Kiek jai žinoma, jos taip pat gavo jÄ Å¡meižiančio, bei žeminančio turinio žinutes per programėlę „Viber“. Jos darbo kolektyvas žinojo apie situacijÄ , susijusiÄ su A. M., todėl kolegės, gavusios žinutes, iÅ¡kart jai pranešė. IÅ¡ kur A. M. gavo jos darbinio telefono kontaktus, ji nežino. Svarbu pažymėti, kad A. M. nuolat keitė savo telefono numerius, kartais net po kelis kartus per dienÄ , todėl identifikuoti, kuris skambutis ar žinutė bus nuo A.

M., o kuri nuo kliento, buvo neįmanoma užblokuoti visų galimai su A. M. susijusių numerių. Kaip ir minėjo, kokiu bÅ«du A. M. surinko asmeninius jos duomenis, t.y. jos darbinius bei asmeninius kontaktus, ji nežino, tačiau tiek jos kolegos, tiek jos Å¡eimos nariai gali patvirtinti, kad A. M. tokiais duomenimis disponavo ir jais naudojosi jÄ Å¾emindamas bei Å¡meiždamas kolegų bei Å¡eimos narių akyse. Dėl tos priežasties praÅ¡o patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. M. pagal BK 154 straipsnį, 167 straipsnį, 168 straipsnį, bei pripažinti jÄ nukentėjusiÄ ja (1 t., b. l. 178).

Papildomos apklausos 2019 m. gruodžio 2 d. metu nukentėjusioji A. Å . parodė, kad 2018 metais dėl jos buvusio draugo A. M. neteisėtų veiksmų prieÅ¡ jÄ â€“ sistemingų grasinimų, terorizavimo, Å¡meižimo, neteisėto asmens duomenų panaudojimo ir kitų veiksmų buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai. A. M. savo neteisėtus veiksmus prieÅ¡ jÄ vykdė laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės-birželio mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn., kuomet jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Dėl jos 2019 m. liepos 1 d. ir 2019 m. liepos 15 d. atskirai raÅ¡ytų pareiÅ¡kimų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. 2019 m. rugpjūčio 8 d. nakties metu ji skambino bendruoju pagalbos Nr., nes A. M. daužėsi į buto, kuriame ji tuo metu gyveno, duris, grasino jog jÄ sudegins. Buto durų ji jam neatidarė. Ä® jos kvietimÄ atvyko policijos pareigÅ«nai, kiek prisimena, jie kartu su jais nuėjo prie buto, kuriame tuo metu gyveno A. M., durų ir skambino į duris, tačiau jis neatidarė durų. A. M. tuo laikotarpiu gyveno tame pačiame name kaip ir ji. 2019 m. spalio 31 d. ji skambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad jos buvęs draugas A.

M. jÄ nuolat terorizuoja raÅ¡ydamas jai grasinančio turinio SMS praneÅ¡imus, jo raÅ¡ytų praneÅ¡imų buvo itin didelis kiekis. Å io praneÅ¡imo metu (2018 m. spalio 31 d.) galimai jos nebuvo namie, t. y. bute, kuriame ji tuo metu gyveno. Tačiau su ja susisiekė telefonu ir policijos pareigÅ«nai su ja bendravo dėl jos praneÅ¡imo. Tuo metu, kaip minėjo, jau buvo pradėti du atskiri ikiteisminiai tyrimai dėl A. M. veiksmų prieÅ¡ jÄ ir jam buvo paskirta kardomoji priemonė nebendrauti, neieÅ¡koti su ja ryÅ¡ių. 2019 m. lapkričio 3 ir 5 dienomis ji du kartus skambino bendruoju pagalbos telefonu ir nurodė iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes, susijusias su jos nuolatiniu terorizavimu, persekiojimu ir grasinimais kaip telefonu, taip ir realybėje. 2018 m. lapkričio mėn. buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas ir po to A.

M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Å iuo metu su A. M. ji nebekontaktuoja, jis jai neskambina ir kitaip liovėsi jÄ persekioti, kiek žino, jos pažįstamų ratui jokios žinutės daugiau nebesiunčiamos (1 t., b. l. 180). Liudytoja D. Å ., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jos dukra A. Å . yra netekėjusi. PrieÅ¡ metus ji susipažino su asmeniu A. M.. Ji tiksliai nežino ar jie draugavo kaip pora, bet žino, kad jie kartu kaip pora negyveno, bendro Å«kio neturi. Jos dukra gyvena (duomenys neskelbtini), o A.

M. gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 gegužės mėn. dukra jai papasakojo, kad A. M. gavo darbÄ (duomenys neskelbtini) ir neturi kur apsigyventi (duomenys neskelbtini), tai A. M. paprašė jos dukros, kad ji priimtų jį kelioms dienoms savo bute. 2018 m. gegužės 28 d. iÅ¡ ryto jai paskambino jos dukra A. Å . ir paprašė atvažiuoti pas jÄ Ä¯ butÄ dėl to, kad A. M. nesutinka iÅ¡eiti iÅ¡ jos buto, pranešė, kad jis agresyviai elgėsi. Ji su dukra V. vakare atvažiavo pas dukrÄ Ä¯ butÄ (duomenys neskelbtini), pamatė suerzintÄ A.

M., nutarė ramiai su juo pasikalbėti, ji jam asmeniÅ¡kai padavė 70 Eur kelionei, kad jis iÅ¡važiuotų, nes jis jai sakė, kad neturi pinigų kelionei. Pinigus jis pasiėmė. Po paėmimo pinigų jis staiga pasiėmė virtuvės peilį, viskas vyko virtuvėje, virtuvėje buvo ji, A. M., V. ir A.. Paėmęs peilį, A. M. agresyviai, isteriÅ¡kai Å¡aukė sakydamas, kad nusižudys pats ir nužudys vienÄ iÅ¡ jų. Ji stovėjo prieÅ¡ais jį. Peilį jis laikė prieÅ¡ais savo krÅ«tinę, o vėliau jis nukreipė peilį į jÄ , ji tuo metu atsitraukė, o V. griebė A.

M. už rankos ir atėmė peilį. Tuo metu A. M. truputį apsiramino ir pasakė, kad eina į balkonÄ parÅ«kyti. Jos dukra V. nutarė eiti kartu su A. M. ir tuo metu, staiga užėjęs į balkonÄ , jis pakėlė kojÄ ir lipo per balkonÄ iÅ¡ 5 aukÅ¡to. V. pradėjo Å¡aukti, kvietė jÄ ir A. sakydama ,,kÄ darai“. IÅ¡girdusios Å¡iuos žodžius, jos atbėgo ir padėjo V. iÅ¡traukti jį iÅ¡ balkono. Uždarė balkonÄ , kad jis daugiau ten nepatektų. Jos visos jį ramino, buvo pasimetusios, nežinojo, kas jam atsitiko.

Jis neapsiraminęs pabėgo į kitÄ kambarį, atidarė langÄ ir iÅ¡lindo per pusę ir vos specialiai neiÅ¡krito iÅ¡ lango, ji atbėgo ir pagavo jo kojas ir laikė už marÅ¡kinėlių, už jo diržo ir kojų. Laikydama jį, ji kvietė pagalbos, Å¡aukė ,“ateikit, greičiau“, tuo metu atbėgo A. ir V. ir padėjo iÅ¡traukt jį. Jos jį iÅ¡traukė, jis prieÅ¡inosi, buvo agresyvus, jos jo neiÅ¡leido, saugojo kambaryje, o tuo metu A. kvietė pagalbÄ , skambino numeriu 112. Po 1 min. atvyko policijos pareigÅ«nai, 6 policijos pareigÅ«nai.

GMP medikai A. M. iÅ¡vežė į psichiatrijos ligoninę. Nori paminėti, kad po to įvykio A. M. jos dukrai neduoda ramybės, kiekvienÄ dienÄ skambinėja po 200-300 skambučių per dienÄ , blokuoja savo tel. Nr. ir skambina iÅ¡ nežinomo. IÅ¡ dukros pasakojimų žino, kad jai grasina telefonu, sakydamas, kad nupjaus jai galvÄ , kad ji gaus plyta per galvÄ , kad jÄ sudegins. Jai taip pat neduoda ramybės, telefonu sakė, kad atsiimtų „zajavas“ (pareiÅ¡kimus), nes visiems bus blogai. Po įvykio jį paleido po dviejų dienų iÅ¡ psichiatrijos ligoninės, birželio 2 d.

A. M. atvyko į (duomenys neskelbtini), vakare. Jai paskambino kolegė L. M. apie 23.30 val., iš jos pokalbio suprato, kad ji kartu A. M., nes klausinėjo, kur ji yra, kur jos dukra. Ji įtarė, kad kažkas ne taip ir pasakė, kad jos (duomenys neskelbtini), o iš tikrųjų jos buvo namuose. A. M. sužinojo, kur jie (duomenys neskelbtini) gyvena. Jos dukrai A. skambindamas siūlė susitikt ir aiškino, kad jis (duomenys neskelbtini). Taip pat ir jai skambino ir sakė, kad nori su ja susitikt (duomenys neskelbtini), skambindamas jis vartojo necenzūrinius žodžius.

Prie namų (duomenys neskelbtini) ji nematė A. M., tik jai jos kaimynė L. pranešė, kad birželio 2 d. jis buvo atvažiavęs ir kaimynė prašė, kad Å¡i su juo kartu nueitų pas juos į namus. Birželio 3 d. ji su V. matė, kad A. M. važinėjo po (duomenys neskelbtini) su „Volswagen“ markės automobiliu. Birželio 3 d. T. G. palydėjo A. į butÄ V., prie namo pastebėjo minėtÄ maÅ¡inÄ , toje maÅ¡inoje buvo A. M., laukė A.. T. (A. pusbrolis) norėjo su A. M. pasikalbėt, bet, pamatęs, kad T. prieina, iÅ¡važiavo.

Jai apie tai pasakojo A.. A. M. jos dukrÄ A. nuolat seka. Daug tokių atvejų buvo, kada jis laukė prie buto, norėjo atimti iÅ¡ jos dukros raktus ir telefonÄ . Jos skambučius įraÅ¡inėjo. Liepos 1 d. A. M. paskambino jos dukrai, ji pati girdėjo ir V. girdėjo, nes buvo garsiakalbis įjungtas. A. M. jos dukrai A. pasakė „nupjausiu tau galvÄ â€œ. Ji, iÅ¡sigandusi, pasakė, kad ji (A.) iÅ¡ karto važiuotų į policijos komisariatÄ Vilniuje ir raÅ¡ytų pareiÅ¡kimÄ , nes bijo dėl jos gyvybės. Liepos 2 d. iÅ¡ ryto jai paskambino A. verkdama, pasakė, kad daugiau negali, nes A.

M. laukė jos prie darbo ir pradėjo prie jos kabinėtis, įkando jai rankÄ . Ji nusprendė atvažiuoti pas dukrÄ ir nuo liepos 2 iki rugpjūčio 10 d. gyveno kartu su dukra bute (duomenys neskelbtini), nes bijo dėl jos gyvybės. Ji mano, kad A. M. turi psichinių sutrikimų. Ji girdėjo kaip A. M. sakydavo jos dukrai ,,arba tu bÅ«ni su manimi, arba tu neteksi darbo, tu neteksi nieko, tu neturėsi kur gyventi“. Taip pat ji žino, kad A. M. skambino A. vadovui ir pasakė, kad jÄ nužudys, dėl to A. dabar gyvena (duomenys neskelbtini) ir dirba nuotoliniu bÅ«du.

Taip pat ji žino, kad A. M. gyvena bute (duomenys neskelbtini), mano, kad iÅ¡sinuomavo specialiai. Jos dukra grįžo rugpjūčio 16 d. iÅ¡ Ispanijos ir pranešė, kad A. M. laukė jos oro uoste, kokiu bÅ«du jis sužinojo, nežino, jis nuolat jÄ persekioja. Taip pat, 2018 m. rugpjūčio mėn. ji kartu su A. norėjo iÅ¡važiuoti iÅ¡ parkingo, bet A. M. užblokavo iÅ¡važiavimÄ , pastatydamas automobilį skersai. Bet A. pasakė, kad kvies policijÄ , tada leido iÅ¡važiuoti, bet sekė iÅ¡ paskos, bet tuo metu A. iÅ¡važiavo į Algirdo gatvę, važiavo link policijos komisariato, tada jos pastebėjo, kad A.

M. nustojo važiuoti iÅ¡ paskos. Dėl grasinimų, dėl persekiojimo daug kartu kvietė policijos pareigÅ«nus. Taip pat A. M. reikalavo 5000 Eur, reikalavo iÅ¡ jos ir iÅ¡ dukros, sakydamas, kad, jeigu jos jam duos 5000 Eur, jis tada iÅ¡važiuos ir nepersekios (1 t., b. l. 184-185). Liudytojas V. Å ., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 metais liepos mėnesį, apie 18-19 val. jis su žmona D. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) aplankyti dukrÄ A.. Laukė prie dukros namų adresu (duomenys neskelbtini).

Laiptinėje iÅ¡girdo ir pamatė žodinį konfliktÄ tarp dukros A. ir jos draugo A. M.. Tai įvyko name adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, pirmame aukÅ¡te. Pastebėjo kaip A. M. paėmė už kairės A. rankos ir pradėjo užlaužinėti jos rankÄ . Jis matė ant A. kairės rankos įdrėskimÄ , tai jis, užlauždamas rankÄ A., įdrėskė. Pamatęs jį, jis iÅ¡sigando ir paleido A. rankÄ . Jis jam pasakė „kÄ tu darai“, „kam tu laužai“, A. M. pradėjo Å¡aukt ir kalbėjo necenzÅ«rinius žodžius.

A. M. pradėjo prie jo kabinėtis, bet jis, iÅ¡vengdamas konflikto, pastÅ«mė jį į Å¡onÄ , kad nelįstų. Jis A. M. sakė, kad jis apsiramintų ir kad jo dukros neskriaustų. Pasakius pastabÄ , A. M. iÅ¡bėgo iÅ¡ namo į laukÄ . Jis išėjo paskui jį ir pasakė, kad jis daugiau čia nevažiuotų ir pasakė, kad bus su dukra. Jis su dukra ir žmona nuėjo į butÄ . Dėl Å¡io įvykio A. iÅ¡vietė policijÄ . Po 10 min. atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir GMP. Greitosios pagalbos medikai A.

M. iÅ¡sivežė, galimai dėl A. M. psichikos sutrikimų, nes įtaria, kad jis yra psichiÅ¡kai nestabilus, jo dukra A. su žmona D. atvažiavo į Vilniaus miesto antrÄ jį policijos komisariatÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , o jis kartu su policijos pareigÅ«nais atvažiavo į komisariatÄ . A. M. neduoda jo dukrai A. ramybės, nuolat jai skambinėja, grasina, jam irgi skambino, bet jis neatsiliepinėja į jo skambučius. Taip pat laukia prie namų, seka jo dukrÄ (1 t., b. l. 187). Liudytoja V. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji žino, kad jos sesė A. ir A.

M. susitikinėdavo savaitgaliais, jie susipažino per socialinius tinklus prieÅ¡ metus. A. ir A. bendro turto neturi. Ji jį pirmÄ kartÄ pamatė 2018metais gegužės mėn., kada kartu su mama D. atvažiavo pas sesę į (duomenys neskelbtini). Atvažiavo dėl to, kad A. paskambino mamai ir pasakė, kad ji bijo pasakyti A. M., kad susirinktų daiktus ir iÅ¡važiuotų iÅ¡ jos buto, nes A. M. apsigyveno pas A. (duomenys neskelbtini) kelioms dienoms, nes neturėjo kur gyventi (duomenys neskelbtini). Jos atvažiavo į A. butÄ adresu (duomenys neskelbtini), gegužės mėn., tiksliai dienos neatsimena, atvažiavo pirmos, vėliau A. atvažiavo kartu su A.

M.. A. prie jų visų pranešė A. M., kad susirinktų daiktus ir iÅ¡eitų iÅ¡ jos buto. IÅ¡girdęs tai, A. pradėjo verkt, vėliau nuėjo rinktis daiktus, rinkdamasis daiktus A. pradėjo konfliktuoti su A.. Susijaudinęs A. nuėjo į balkonÄ , ji nuėjo su juo kartu ir jis jai pasakė, kad Å¡oks iÅ¡ balkono. Staiga jis realizavo savo žodžius, jis pasilenkė ir bandė iÅ¡Å¡okt iÅ¡ balkono, ji jį patraukė ir pastÅ«mė į kambarį. Tada jis pradėjo agresyviai elgtis, tada kambaryje jis jÄ pastÅ«mė ir nuėjo pas A..

Tuo metu, kada ji patraukė A. nuo balkono, A. su mama buvo kitame kambaryje. Nuėjęs link A., A. sakė, kad myli A. ir nori su ja būt, A. prašė, kad jis išeitų iš namų. Išgirdęs tai, jis staiga nuėjo link virtuvės, jos visos atbėgo iš paskos, jis paėmė virtuvės peilį ir, laikydamas rankoje peilį, šaukė sakydamas „nenoriu gyvent, nusižudysiu“. Peilį jis nukreipė į savo krūtinę, vėliau jis nukreipė peilį į jas, pamačius tai, ji griebė jį už rankos ir atėmė peilį.

Tada ji visus peilius paslėpė į spintelę. Staiga A. nuėjo į kambarį ir pradėjo vėl verkti. Jis buvo nestabilus, nuo jo nesklido alkoholio kvapas. Jai atrodo, kad jis yra psichiÅ¡kai nestabilus. Tada jos vėl jį ramino ir prašė, kad jis iÅ¡eitų, visi buvo kambaryje ir jis staiga Å¡aukė sakydamas „šoksiu per langÄ â€œ, langas tuo metu buvo atidarytas, pasilenkė pro langÄ ir mama spėjo čiupti jį už kojų, nes jis vos neiÅ¡krito pro langÄ . Ji mano, kad jis suvokia kÄ jis daro, mano, kad jis savo veiksmais taip manipuliuoja.

Ji padėjo mamai iÅ¡traukti A. nuo lango, ir tuo metu A. kvietė pagalbÄ , skambindama 112. Ji kartu su mama pasodino jį ant lovos ir ramino, nes bijojo, kad jis vėl bandys kažkÄ blogo pasidaryt. Po 10-15 min. atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir GMP medikai, ir iÅ¡vežė į ligoninę. Liepos mėn. A. jai skambino, per dienÄ skambino apie 400 kartų, klausė apie A., jis jai skambindamas labai trukdė ir trukdo, jos dukrai rašė per „Facebook“ iÅ¡ netikrų anketų, iÅ¡ anketos pasivadinęs „M.

M.“ ir klausinėjo apie A.. Taip pat jis jai skambino iÅ¡ skirtingų telefono numerių, ji pakeldavo ir, iÅ¡girsdama A. M. balsÄ , iÅ¡ karto blokavo Å¡iuos telefono numerius. Jis nuolat neduoda jai, jos sesei, jos Å¡eimai ramybės, skambinėja iÅ¡ kitų telefono numerių, iÅ¡ kitų anketų. Taip pat per „Viber“ jai parašė „jums visiems bus (necenzÅ«rinis žodis), jei neatsiimsit pareiÅ¡kimo“. Taip pat jai A. pasakojo, kad jis seniau irgi vienÄ merginÄ persekiojo. Birželio 2 d.

A. buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), ji matė, kad savo automobilį „Volstavagen Golf“ buvo pasistatęs jos gatvėje kur ji gyvena, ji jį matė prie maÅ¡inos. Taip pat jos draugė minėtÄ dienÄ jai pranešė, kad A. ieÅ¡kojo A. sakydamas, kad susipyko su A., nori susitaikyti. Å iÄ vasarÄ , mėn. neatsimena, A. skambino A., A. atsiliepė ir įjungė garsiakalbį ir ji asmeniÅ¡kai girdėjo kaip A. pasakė „aÅ¡ nupjausiu tau galvÄ â€œ. Vėliau ji sužinojo, kad A.

M. įkando A. į rankÄ prie darbo, nuolat jÄ persekiojo ir tada jos mama apsigyveno su A. kartu. Taip pat jų giminaičiai, t. y. jos pusbrolis, A. draugai, lydėdavo A. į darbÄ , nes A. nuolat jÄ seka. Taip pat nori paminėti, kad 2018 m. rugsėjo 23 d. A. buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) pas jos močiutę ir pranešė jai, kad A. atsiimtų pareiÅ¡kimus. Taip pat iÅ¡ jos prieÅ¡ kelias dienas reikalavo 1000 Eur, argumentuodamas, kad, jeigu pateiks jam 1000 Eur, jis paliks visus, t.y. jos Å¡eimÄ , ramybėje. 2018 m. rugsėjo 17 d. ji, kartu su mama pasiliko pas A. bute (duomenys neskelbtini), naktį iÅ¡girdo, kad kažkas stipriai daužo duris.

Pamatė, kad tai prie durų stovėjo ir stipriai daužė ranka į duris A. M.. Daužė duris 5 min. ir nuėjo. Jos jam neatidarė durų. Ji bijo dėl savo vaikų, dėl savo Å¡eimos, nes A. M. nuolat persekioja, praÅ¡o imtis veiksmų (1 t., b. l. 189). Liudytojas A. Å ., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis su A. yra draugai, metus laiko bendrauja. 2018 m. liepos mėnesį jis buvo susitikęs su A. ir pokalbio metu A. jam papasakojo apie konfliktÄ su buvusiu jos draugu A. M.. Papasakojo, kad jis jÄ persekioja, grasina ir pastoviai skambinėdavo.

Ji jo paprašė, kad jis jÄ palydėtų į jos darbovietę ir pasitiktų jÄ iÅ¡ jos darbovietės, nes ji dėl savo gyvybės bijo. Apie 10 kartų jis A. palydėdavo. Buvo atvejų, kai lydint A., jie pamatydavo A. prie A. darbovietės arba prie A. namų ir jis, pamatęs jį kartu su A., iÅ¡ karto pabėgdavo. Taip pat, bÅ«nant su A., jis pastebėjo, kad į A. telefono numerį pastoviai kažkas skambindavo, A. minėjo, kad tai A. M. skambina. Rugpjūčio mėn. jam A. pasakė, kad yra susitarus su A.

M. susitikti Vilniaus centre, LukiÅ¡kių aikÅ¡tėje. Jis nusprendė nuvykti kartu su A.. Jis sėdėjo ant suoliuko, o A. kalbėjo su A. M., atstumas nuo jo iki jų buvo apie 7 metrai. Jis iÅ¡girdo kaip A. M., pamatęs jį, pradėjo ant A. Å¡aukt, grasint, kad susidoros su ja ir juo. Jis priėjo prie jų, A. M. siÅ«lė jam užeit už kampo iÅ¡siaiÅ¡kint ir pradėjo agresyviai elgtis, kratytis ir Å¡aukti, taip pat keikiesi necenzÅ«riniais žodžiais. Jis su A. pradėjo jį ramint, o jis staiga pabėgo. 2018 m. lapkričio 12 d. jis atvažiavo į A. namus tam, kad paimt jÄ iÅ¡ namų ir nuvežt į darbÄ .

Atvažiavęs pamatė prie A. namų lauke vaikščiojantį A. M.. Jis pasistatė stovėjimo aikÅ¡telėje savo automobilį ir ėjo link namo įėjimo durų, o prie įėjimo durų stovėjo A. M., tuo metu išėjo iÅ¡ namo jam nepažįstamas žmogus, o jis tuo metu įėjo į namo laiptinę. Tuo metu A. M. iÅ¡ paskos užėjo į namo laiptinę. Jis norėjo iÅ¡sikviest liftÄ , o tuo metu A. M. pradėjo jam grasint ir ranka pastÅ«mė jį link lifto. Taip pat sakė, kad jam blogai baigsis, tada atvažiavo liftas ir jis norėjo lipt į liftÄ , o A.

M. užtvėrė rankomis jam įėjimÄ Ä¯ liftÄ . Tuo metu A. M. jam pasirodė labai agresyvus. Jis pasakė A. M., kad Å¡is pasitrauktų, Å¡is pasitraukė, jis įlipo į liftÄ , paspaudė mygtukÄ , kad pakilt, bet A. M., kiÅ¡damas kojÄ Ä¯ liftÄ , neleido jam pakilt. Jis tada iÅ¡lipo iÅ¡ lifto, paskambino A. ir pasakė, kad ji nusileistų, nes A. M. dabar yra kartu su juo. Tuo metu, kol A. leidosi, A. M. užkiÅ¡o rankÄ Ä¯ striukę ir sakė, kad jis turi striukėje ginklÄ ir sakė, kad jį suÅ¡audys, sakydamas „aÅ¡ tave suÅ¡audysiu ir su tavimi susidorosiu“.

Po kelių minučių nusileido A. ir A. M., pamatęs jÄ , pradėjo jai grasinti, kad jÄ taip pat suÅ¡audys. Taip pat, jis artinosi link A., laikydamas rankÄ po striuke ir sakydamas, kad turi ginklÄ . Pasakęs Å¡iuos žodžius, išėjo į laukÄ , tada vėl grįžo ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, iÅ¡sikvietė policijÄ , sakydamas, kad jis jam grasina, pasakė savo vardÄ , pavardę ir buvimo vietÄ , paskambino apie 09.40 val. Jis jiems pasakė, kad jie lauktų policijos ir kažkur išėjo.

Jis pasakė A., kad jie sulauktų policijos pareigÅ«nų. Jie paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir patikslino, ar buvo kviesta policija adresu (duomenys neskelbtini), operatorė pranešė, kad buvo skambinta ir kvietimas yra atÅ¡auktas. Jie A. M. prie namų nematė. Nutarė kartu su A. važiuoti į policijos komisariatÄ paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ ir praneÅ¡ti, kad A. M. pažeidė kardomÄ jÄ priemonę. Jis įtaria, kad A. M. turi psichinių sutrikimų ir kad jis yra pavojingas visuomenei (1 t., b. l. 197).

Liudytoja G. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji kartu su A. Å . dirba UAB bendrovėje (duomenys neskelbtini). Viskas prasidėjo nuo skambučio 2018 m. vasarÄ , tiksliai laikotarpio neatsimena. Savo ofise jie turi bendrÄ telefono numerį. Ä® jų bendrÄ telefonÄ pastoviai skambindavo vyras, kuris prisistatydavo A.. Vyras pastoviai uždavinėdavo vienÄ klausimÄ â€žKur A.?“. Ji atsakydavo, kad A. ofise nėra. Tada vyras agresyviai sureaguodavo į jos atsakymÄ ir pradėdavo jai grasinti, kad su ja susidoros, sakydavo, kad pakils į ofisÄ ir susidoros.

Taip pat apÅ¡aukdavo jÄ necenzÅ«riniais žodžiais. Taip pat A. minėjo, kad pažįsta nusikalstamÄ gaujÄ , kuri su jų darbuotojais susidoros. Nori paminėti, kad jai ir jos kolegėms buvo baisu, jų darbovietės vadovas nupirko jiems dujų balionėlius dėl jų apsaugos. Per pietų pertraukÄ prie jų ofiso adresu (duomenys neskelbtini), ji kartu su kolegėmis sutikdavo vaikščiojantį A. prie jų ofiso. Taip pat nori paminėti, kad buvo toks atvejis, kada ji, nusileisdama liftu iÅ¡ ofiso, matė pirmame aukÅ¡te ant sofos sėdintį minėtÄ vyrÄ (A.).

Nori pabrėžti, kad bijojo iÅ¡eit į pietų pertraukÄ iÅ¡ darbo, jos net po vienÄ neiÅ¡eidavo iÅ¡ darbo, visada vaikščiojo grupelėmis, nes pastoviai matydavo prie ofiso minėtÄ vyrÄ . Buvo baisu ir bijojo, nes jai tas vyras vardu A. pasirodė psichiÅ¡kai nestabilus ir iÅ¡ jo nežinia ko galima buvo tikėtis. Taip pat mano, kad jo grasinimai yra realÅ«s, nes jis visada Å¡aukdavo pakeltu balso tonu, skambindamas jis sakydavo, kad ateis į jų ofisÄ ir ateidavo į pirmÄ aukÅ¡tÄ . Ä® patį ofisÄ nebuvo užėjęs. Taip pat nuolat vaikščiodavo po automobilių stovėjimo aikÅ¡telę.

Nori pabrėžti, kad A. į jų bendrÄ telefono linijÄ skambindavo iÅ¡ skirtingų telefono numerių ir per valandÄ padarydavo apie 120 skambučių. A. Å . jai papasakojo, kad A. yra jos buvęs draugas. Dėl ko jis jÄ persekioja, ji neminėjo. Nori paminėti, kad kartu A. ir A. ji niekada nematė. A. savo nuolatiniais terorizuojančiais skambučiais trukdydavo dirbti. 2018 m. vasaros metu (tiksliai mėnesio nepasakys), jų ofise buvo samdoma apsauga, visÄ darbo dienÄ budėjo du apsaugos darbuotojai. Apsaugos darbuotojai iÅ¡eidavo iÅ¡ ofiso ir žiÅ«rėdavo, ar yra prie ofiso minėtas vyras vardu A..

Taip pat nori paminėti, kad visÄ vasarÄ prie jų ofiso A. vaikščiojo su kažkokiu laidu rankoje (1 t., b. l. 199). Liudytoja V. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2009 m. ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere. Apytiksliai nuo 2012 m. į minėtÄ Ä¯monę priimta dirbti A. Å .. Minėtoji A. dirba pardavimų vadybininke. Apytiksliai 2018 vasarÄ , galimai liepos mėn., minėtoji A. Å . iÅ¡ savo darbinio el. paÅ¡to visiems kolegoms iÅ¡siuntė atitinkamÄ informacinį laiÅ¡kÄ , kuriame paaiÅ¡kino, kad jÄ persekioja kažkoks asmuo, jÄ Å¡meižia, skleidžia tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir nurodė minėto asmens tel.

Nr., bei paprašė minėtam Nr. nekelti telefono ragelio, o atsiliepus, neteikti jokios informacijos apie A. Å .. Po kurio laiko į jos darbinį mobilų telefonÄ (Nr. nurodytas) pradėjo skambinti A. minėtas asmuo. Paskambinęs jis vardu ir pavarde neprisistatydavo, tačiau įvardindavo save kaip A. Å . draugÄ ir praÅ¡ydavo A. Å . duomenų, t.y. telefono, adreso ir t.t. Jis taip pat pasakodavo įvairias istorijas, kad nori su A. susitaikyti, planuoja bendrÄ ateitį ir panaÅ¡iai. Prasidėjo minėto asmens nuolatiniai skambučiai ne tik darbo metu, bet ir vakarais.

Paskambinęs praÅ¡ydavo A. duomenų, skųsdavosi nesusiklosčiusiu gyvenimu ir panaÅ¡iai. Atsakius, kad A. duomenų ji jam neteiks, jo bendravimo tonas staiga pasikeisdavo, tapdavo nemandagus, grubus, jis tiesiog reikalaudavo pateikti A. duomenis. Užblokavus numerį, iÅ¡ kurio skambindavo, jis neužilgo pasikeisdavo tel. Nr. ir vėl skambindavo. Progarmėlėje „Viber“ kurdavo įvarius „Groups“, į kuriuos įtraukdavo jų kolegas bei klientus ir siuntinėdavo A. Å . žeminančiÄ ir Å¡meižiančiÄ informcijÄ .

Tikslios datos neprisimena, bet galimai 2018 m. rudenį, per programėlę „Viber“ į savo mob. TelefonÄ ji gavo A. Å . nuotraukÄ , ant kurios buvo sumaketuotas užraÅ¡as „a. ciulpe bybi man, miega su direktorium A., vazineja firmos masina“. Siuntėjas jai nebuvo žinomas, bet, atsižvelgiant į žinutės turinį, buvo akivaizdu, kad tai yra A. Å . persekiotojas. Nepaisant to, kad A. Å . persekiotojas dažnai keisdavo numerius, jį atpažindavo, nes jis kalbėdavo žemu, prikimusiu balsu ir, nepaisant to, iÅ¡ kurio Nr. jis skambindavo, jos jį atpažindavo ir informacijos jam neteikdavo.

Taip pat minėtasis asmuo per visus socialinius tinklus „Facebook“, „Instagram“, „Viber“ siųsdavo praÅ¡ymus pridėti jį prie draugų, tokiu bÅ«du iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad minėto asmens vardas yra A., matė jo nuotraukÄ . MinėtÄ A. yra matę vaikÅ¡tantį jų ofiso, esančio (duomenys neskelbtini), parkinge, sėdintį ant suoliuko netoli ofiso ir stebinčio, kas įeina, kas iÅ¡eina. Taip pat ji yra mačiusi jį sėdintį įmonės foje ir kažko laukiantį. Dėl minėto asmens veiksmų jų ofise net kurį laiko buvo pasamdyta apsauga, nes, paskambinęs į ofisÄ , jis grasindavo užeiti ir dėl to kai kurie darbuotojai ofise pradėjo jaustis nesaugiai.

Minėti skambučiai ir persekiojimas liovėsi apytiksliai 2018 m. rudens pabaigoje. Jai žinoma, kad ir kiti kolegos gavo praneÅ¡imus iÅ¡ minėtojo A., tačiau jų tikslaus turinio nežino. Kaip ir minėjo, nuo 2018 m. rudens jai minėtasis A. daugiau nebeskambino ir žinučių nebesiuntė (2 t., b. l. 2). Liudytoja G. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2014 m. ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadove. Jai atėjus dirbti į minėtÄ Ä¯monę, joje jau dirbo A. Å .. Minėtoji A. dirba pardavimų vadybininke.

Apytiksliai 2018 vasarÄ , galimai liepos mėn., A. Å . iÅ¡ savo darbinio el. paÅ¡to visiems kolegoms iÅ¡siuntė atitinkamÄ informacinį laiÅ¡kÄ , kuriame paaiÅ¡kino, kad jÄ persekioja kažkoks asmuo, jÄ Å¡meižia, skleidžia tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir nurodė minėto asmens tel. Nr. bei paprašė minėtam Nr. nekelti telefono ragelio, o atsiliepus, neteikti jokios informacijos apie A. Å .. Po kurio laiko į jos darbinį mobilų telefonÄ (Nr. nurodytas) pradėjo skambinti A. minėtas asmuo.

Ji tai suprato, nes skambindavo įjungtu „Incognito“ telefono režimu, kurio metu nerodomas skambinančiojo telefono numeris. Ji niekada nebuvo pakėlusi ragelio, tačiau žino, kad kitoms ofise dirbančioms darbuotojoms minėtas asmuo skambindavo nuolat ir reikalaudavo suorganizuoti susitikimÄ su A. Å ., ar kažkÄ jai perduoti ir panaÅ¡iai. Jai žinoma, kad jis nuolat keisdavo tel. Nr. ir vėl skambindavo tiek A., tiek kitiems ofiso darbuotojams. Programėlėje „Viber“ kurdavo įvarius „Groups“, į kuriuos įtraukdavo jų kolegas bei klientus ir siuntinėdavo A.

Å . žeminančiÄ ir Å¡meižiančiÄ informcijÄ . Tikslios datos neprisimena, bet galimai 2018 m. rudenį, per programėlę „Viber“ į savo mob. telefonÄ ji gavo A. Å . Å¡meižiančias, necenzÅ«rinio turinio žinutes. Kas jose buvo tiksliai paraÅ¡yta, Å¡iuo metu jau nebeprisimena, tačiau tai tikrai buvo asmeninio turinio ir akivaizdžiai A. Å . žeminančio pobÅ«džio žinutės. Siuntėjas jai nebuvo žinomas, bet, atsižvelgiant į žinutės turinį, buvo akivaizdu, kad tai yra A.

Å . persekiotojas. Be to, buvo matoma siuntėjo nuotrauka bei vardas – A.. Taip pat minėtasis asmuo per visus socialinius tinklus „Facebook“, „Instagram“, „Viber“ siųsdavo praÅ¡ymus pridėti jį prie draugų, tokiu bÅ«du iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad minėto asmens vardas yra A., matė jo nuotraukÄ . MinėtÄ A. yra matę vaikÅ¡tantį jų ofiso, esančio (duomenys neskelbtini), parkinge, sėdintį ant suoliuko netoli ofiso ir stebinčio, kas įeina, kas iÅ¡eina. Dėl minėto asmens veiksmų jų ofise net kurį laikÄ buvo perspėta apsauga, nes, paskambinęs į ofisÄ , jis grasindavo užeiti ir dėl to kai kurie darbuotojai ofise pradėjo jaustis nesaugiai.

Minėti skambučiai ir persekiojimas liovėsi apytiksliai 2018 m. rudens pabaigoje, apie lapkričio mėn. Jai žinoma, kad ir kiti kolegos gavo praneÅ¡imus iÅ¡ minėtojo A., tačiau jų tikslaus turinio nežino. Kaip ir minėjo, nuo 2018 m. rudens, galimai lapkričio mėn., jai minėtasis A. daugiau nebeskambino ir žinučių nebesiuntė. Kadangi ji 2019 gegužės mėn. pakeitė telefonÄ , pateikti A. siųstų žinučių prie ikiteisminio tyrimo medžiagos negalės, nes jų neiÅ¡liko (2 t., b. l. 6).

Liudytojas A. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad laikotarpiu nuo 2018 metų pavasario iki rudens jam buvo žinoma, kad įmonės, kurios vadovu jis yra, darbuotojÄ A. Å . persekioja jos buvęs draugas. Žino jo vardÄ ir pavardę – A. M.. Å is vyriÅ¡kis nuolatos nurodytu laikotarpiu skambino įvairiems įmonės darbuotojams, taip pat ir jam, reikalavo jį įleisti į ofisÄ , nes jis nori susitikti su A.. Taip pat jis laukdavo A. arba prie įėjimo į jų ofiso patalpas, arba jau buvo įėjęs ir laukė viduje.

Savo nuolatiniais skambučiais jis trukdydavo įmonės darbuotojams dirbti, nes skambino ir darbuotojams tiesiogiai, o taip pat ir dviem telefonais, kurie yra naudojami visų darbuotojų bendrai. Visi telefonų Nr., kuriais naudojosi įmonės darbuotojai, yra ne jų asmeniniai, o sutartys sudarytos įmonės vardu. Jis yra ne kartÄ su juo kalbėjęs kaip telefonu, taip ir gyvai, iÅ¡ pradžių dar bandė su juo susitarti. Tačiau tai buvo neįmanoma, nes jis negirdėjo jokių argumentų. Jis ne kartÄ yra girdėjęs jo iÅ¡sakytus grasinimus A., jis sakydavo, kad ji vis tiek bus negyva, jei atsisakys su juo susitikti.

Jis, laukdamas A., kaip prie įėjimo į jų ofisÄ , o taip pat ir viduje, stovėjo, laikydamas rankÄ užantyje, taip demonstruodamas savo ketinimus susidoroti su A.. Dėl Å¡ių jo veiksmų buvo įbauginta ne tik A., bet ir kiti įmonės darbuotojai, nes dėl asmens neprognozuojamo elgesio nebuvo žinoma, ko iÅ¡ jo galima tikėtis. Apie tai, kad A. yra persekiojama, žinojo ne tik įmonės darbuotojai, bet ir klientai, kuriems taip pat buvo skambinama. Visa tai vyko jo nurodytu laikotarpiu, o po to, kiek jam yra žinoma, jis buvo suimtas (2 t., b. l. 10).

Liudytojas T. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m., vasaros metu, tiksliai laiko neprisimena, jis viešėjo pas tėvus (duomenys neskelbtini) ir tuo pačiu laiku aplankyti savo tėvų atvyko jo pusseserė A. Å .. Jo tėvų namas yra visai netoli A. tėvų namo, kitoje gatvėje, bet atstumas tik apie 100 m. VienÄ dienÄ A. paprašė leidimo palikti savo automobilį prie jo tėvų namo ir, leidus, paliko automobilį. Berods tÄ pačiÄ dienÄ buvo atėjęs vyriÅ¡kis, jam anksčiau matytas, iÅ¡ to suprato, kad jis vietinis gyventojas.

Jis klausė, kur A., prašė jos kontaktų. Tuo metu jie su tėvais sėdėjo prie namo pavėsinėje ir tÄ pokalbį girdėjo jo tėvai. Tas vyriÅ¡kis pasakė, kad su A. nori pabendrauti kažkoks žmogus, prašė, kad ji pati susisiektų su žmogumi, kuris jos ieÅ¡ko. Kaip suprato, tas vyriÅ¡kis žinojo A. telefono Nr., skambino jai, bet ji nebeatsiliepdavo. Po pokalbio su tuo vyriÅ¡kiu, kuris buvo atėjęs prie jų namo, jo sesuo skambino A. ir pasakė, kad jos ieÅ¡ko. Tačiau ji nelabai norėjo pasakoti, kas ir kodėl jos ieÅ¡ko.

Ji sakė, kad atvažiavo į (duomenys neskelbtini) specialiai dėl jos. Tos vieÅ¡nagės metu jie su seserimi automobiliu apvažiavo (duomenys neskelbtini). Jo sesuo, besikalbėdama su A., kuri apibÅ«dino jÄ ieÅ¡kantį žmogų, jie tÄ Å¾mogų matė besivažinėdami. Paviešėjus pas tėvus savaitgalį, jie kartu grįžo į (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ važiuojant į (duomenys neskelbtini), A. papasakojo, kad jÄ persekioja buvęs draugas ir paprašė palydėti iki jos buto, nes bijojo eiti viena.

Jie nuvažiavo iki namo, kuriame tuo metu gyveno A.. Jis palydėjo jÄ iki pat buto durų ir ji nuėjo namo. Išėjęs iÅ¡ laiptinės, jis pamatė tÄ vyriÅ¡kį, kuris persekiojo A.. Jis buvo atvažiavęs automobiliu prie namo, kuriame gyveno A.. A. tuo metu buvo išėjusi į balkonÄ . Jis norėjo su tuo vyriÅ¡kiu pabendrauti, nes jis Å¡aukė A. vardÄ , kad nori su ja pasikalbėti. Jis (vyriÅ¡kis) klausė, kas jis toks. Grasinimų iÅ¡ jo negirdėjo, jam susidarė vaizdas, kad jis labai pasimetęs, susijaudinęs. Pasakius, kad kvies policijÄ , jis staigiai įsėdo į savo automobilį ir iÅ¡važiavo.

Vėliau A. pasakojo, kad jis iÅ¡sinuomojo butÄ tame pačiame name ir ji dėl to jaučiasi nesaugi. Taip pat dar gali papildyti, kad tas vyriÅ¡kis, kuris persekiojo A., skambinėjo jo seseriai Ingai, ji jam apie tai papasakojo. Jis pats kelis kartus girdėjo, kad jo sesuo atsiliepia į skambutį, norėjo paimti jos telefonÄ ir pasiÅ¡nekėti, tačiau jis tik keikėsi. Sesuo papasakojo, kad abi su A. skrido atostogų ir, joms grįžus, oro uoste jos sutiko A. buvusį draugÄ ir dėl to kvietė apsaugÄ (2 t., b. l. 13).

Liudytoja I. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. Å . pažįsta, kadangi ji yra jos pusseserė, t.y. mamos brolio dukra. A. ilgÄ laiko tarpÄ gyveno ir gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ji turėjo draugÄ . Draugo asmens duomenų ji nežinojo. 2018 metais, vasaros pradžioje, tikslaus laiko pasakyti negali, kadangi nepamena, ji sulaukė skambučio į savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ iÅ¡ nepažįstamo asmens, kuris pradėjo pasakotis, kad yra A. draugas, prašė sutaikyti juos, taip pat dar Å¡nekėjo visokias nesÄ mones, kad, jeigu ji nenorės taikytis, priskambinės jos klientams, praras darbÄ ir pan.

Nelabai pamena vykusių pokalbių, kadangi praėję daug laiko. Praėjus kelioms dienoms, jis pradėjo skambinėti ir grasinti. Per valandÄ iÅ¡ minėto vyro ji sulaukdavo apie 200 skambučių. Ne į visus skambučius reaguodavo ir atsiliepdavo. Tačiau, kai atsiliepdavo, jis pradėdavo įvairiais bÅ«dais grasinti susidorojimu ne tik A., bet ir jai. Grasinimai buvo iÅ¡reikÅ¡ti galvos pjovimais ir nužudymu. Prasidėjus minėtiems skambučiams, ji pradėjo A. klausti, kas tai per asmuo ir ji pradėjo pasakotis, kad tai jos buvęs draugas, su kuriuo ji nori nutraukti santykius, tačiau jai neiÅ¡eina, kadangi jis prie jos lenda, grasina.

Taip pat minėtu laiku A. draugas buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) miestelį su draugu, kurį atsiuntė pas juos į namus. Draugas atėjo neÅ¡inas lapeliu, ant kurio buvo užraÅ¡yti A. kontaktai su praÅ¡ymu, kad paskambintų A.. Taip pat A. draugas A. prieÅ¡ lapelio atneÅ¡imÄ naktį nakvojo automobilyje (duomenys neskelbtini). Kadangi A. niekada nebuvo jam sakiusi jų adreso, tačiau buvo palikusi automobilį jų kieme, pagal A. automobilį A. atsirinko, kur (duomenys neskelbtini) bÅ«na A.. A. jai skambinėdavo ir per jÄ grasindavo A. iki rudens vidurio, tikslaus laiko pasakyti negali, kol jo nesulaikė policijos pareigÅ«nai.

Rugsėjo mėnesį ji buvo atvykusi pas A. į svečius, kur pamatė, kad už durų stovi jos buvęs draugas, taip skambinėdavo į domofonÄ ir pabėgdavo. Taip pat, kiek žino, A. siuntinėdavo A. nuotraukas, kurios buvo su A. veidu ir apipaiÅ¡ytos necenzÅ«riniais žodžiais jos klientams, virÅ¡ininkui ir paÅ¡aliniams asmenims (2 t., b. l. 26). Liudytoja D. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. Å . pažįsta, kadangi ji yra jos dukterėčia. A. ilgÄ laiko tarpÄ gyveno ir gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ji turėjo draugÄ .

Kad A. turi draugÄ , ji nežinojo, kadangi jai tai nėra aktualu. 2018 metais, vasaros pradžioje, tikslios datos negali pasakyti, pas mane į namus apsilankė nepažįstamas asmuo, kuris atėjo neÅ¡inas lapeliu, ant kurio buvo užraÅ¡ytas telefono numeris. Nepažįstamas vyras pasisakė, kad jį siuntė A. draugas, kas toks, nesakė, prašė perduoti telefono numerį A., kad ji paskambintų. Pats A. draugas ar minėtas nepažįstamas vyras jokių grasinimų neiÅ¡reiÅ¡kė bei perduoti A. nesakė.

Tada ji paskambino A., kadangi nesuprato, kas vyksta. Paskambinus A., perdavė minėtÄ numerį bei perdavė, kad prašė paskambinti. Tada A. jai pasakė, kad ji viskÄ Å¾ino ir pradėjo pasakotis, kad iÅ¡siskyrė su draugu, o jis jÄ persekioja, grasina ir terorizuoja. Paties A. M. ji nėra mačiusi, todėl ir konfliktų tarp A. ir vaikino nėra girdėjusi. Taip pat, kiek žino, tÄ pačiÄ dienÄ , kai nepažįstamas vyras ir A. buvo atvykę į (duomenys neskelbtini), kadangi minėtu metu A. buvo (duomenys neskelbtini), jis jÄ nusekė iki miestelyje esančios parduotuvės ir laukė.

A. iÅ¡sigandusi paskambino jos sÅ«nui, ko pasėkoje jis atvažiavo pasikalbėti su A., tačiau A. iÅ¡sigandęs iÅ¡važiavo automobiliu (2 t., b. l. 22). Liudytojas T. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. lapkričio 14 d., apie 09.00 val., kartu su tyrėju V. S., gavę užduotį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-54134-18, sulaikyti A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te, adresu (duomenys neskelbtini). Pasibeldė į duris ir paskambino durų skambučiu, tuo metu iÅ¡girdo garsus (t.y.

žingsnius, kad kažkas vaikÅ¡to po butÄ ) buto viduje. Suprato, kad galimai bute yra A. M., nurodė jam atidaryti buto duris ir kartu nuvykti į Vilniaus miesto antrÄ jį policijos komisariatÄ , tačiau niekas jiems už durų neatsakė ir niekas su jais nebendravo. Tada jie informavo Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato VyriausiÄ jÄ tyrėjÄ M. V. P. ir ji susisiekė su minėto buto savininke, kuri nuomavo butÄ A. M.. Buto savininkė, pažadėjo kuo greičiau atvykti ir atidaryti buto duris. Po 30 min. prie minėto buto atvyko mobiliosios kuopos patruliai.

Du mobiliosios kuopos pareigÅ«nai priėjo prie jų ir paaiÅ¡kino, kad jie gavo iÅ¡kvietimÄ adresu (duomenys neskelbtini), kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto balkono į (duomenys neskelbtini) buto balkonÄ Ä¯lipo iÅ¡ matymo pažįstamas, galimai jos kaimynas, ir iÅ¡gÄ sdino tame bute gyvenančiÄ moterį. Jie suprato, kad galimai tas vyras galėjo bÅ«ti A. M., kuris, vengdamas sulaikymo ir bando pasiÅ¡alinti. Tada nusprendė imtis neatidėliotinų veiksmų. Pranešė apie įvykusiÄ situacijÄ Vilniaus VPK OVS budėtojui ir paprašė PGT pareigÅ«nus ir organizavo buto ir namo stebėjimÄ iÅ¡ vidaus ir iÅ¡orės. Gaisrininkai su specialiu keltuvu buvo pakilę link (duomenys neskelbtini) buto langų, bandė apžiÅ«rėti butÄ pro langus, tačiau nieko nepastebėjo.

Tada jis, nuėjęs pas kaimynę į (duomenys neskelbtini) butÄ , užėjo į minėtÄ butÄ , buto gyventoja buvo labai iÅ¡sigandusi ir minėjo, kad į jos buto balkonÄ buvo įlipęs galimai jos kaimynas, kuris gyvena aukÅ¡tu žemiau. Tada jis nuėjo į jos buto balkonÄ ir avariniais laiptais nusileido į (duomenys neskelbtini) buto balkonÄ , norėjo pro langus apžiÅ«rėti butÄ , tačiau buto langai buvo užtraukti užuolaidomis. Jis pabeldė į minėto buto balkono langÄ , bet niekas į jo beldimÄ si nesureagavo.

Apie 10 val. atvyko buto savininkė ir turimais raktais atrakino (duomenys neskelbtini) buto duris. Jie visi kartu užėjo su mobiliosios kuopos pareigÅ«nais. ApžiÅ«rėjo visÄ butÄ ir vienas iÅ¡ mobiliosios kuopos patrulių pasakė, kad iÅ¡girdo, kad kažkas galimai yra kambario sieninėje spintoje. Atidarius sieninės spintos duris, pastebėjo pasislėpusį A. M., kuris tupėjo toje spintoje. Jie nurodė jam iÅ¡lipt iÅ¡ spintos, bet jis nelipo ir Å¡Å«kavo. Nevykdydamas reikalavimų, jis muistėsi ir Å¡Å«kavo, todėl jie, paėmę už rankų, iÅ¡traukė jį iÅ¡ spintos ir, dėl savo jo saugumo, uždėjo jam antrankius.

Bute pastebėjo sukrautus į krepÅ¡ius daiktus, galimai A. M. bandė iÅ¡vykti. SulaikytÄ A. M. jis su tyrėju V. S. pristatė į Vilniaus m. antrÄ jį policijos komisariatÄ tolimesniam aiÅ¡kinimuisi (1 t., b. l. 201). Liudytoja I. K. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. 2018 metais, birželio mėn. ji įkėlė skelbimÄ Ä¯ bÅ«sto nuomos agentÅ«rÄ . 2018 m. birželio 5 dienÄ Ä¯ jos butÄ minėtu adresu atvyko bÅ«sto nuomos agentÅ«ros darbuotojas kartu su nauju bÅ«sto nuomininku bei jo tėvu.

BÅ«sto nuomininkas prisistatė A. M., tėvo vardo nežino, tik pavardę (t.y. M.). Sudarė su A. M. buto nuomos sutartį 1 metų laikotarpiui. Dėl kokios priežasties A. M. iÅ¡sinuomavo bÅ«tent jos butÄ , nežino. Sutartyje buvo nustatyta, kad buto nuoma 340 eurų ir pridedami komunalinių paslaugų mokesčiai. TÄ dienÄ ji padavė buto raktus, įėjimo kortelę (pagrindinių namo durų), o kitus tokius pačius raktus turėjo ji. Nori patikslinti, kad už buto nuomÄ ir kitus buto mokesčius mokėjo A.

M. tėvas. Pinigus mokėdavo pavedimu į jos banko sÄ skaitÄ . Nori paminėti, kad pačiÄ pirmÄ dienÄ , t.y. birželio 5 d., A. M. jai pasirodė keistas dėl jo veiksmų ir elgesio. T.y. dėl nežinomų priežasčių dažnai muistėsi, t.y. negebėjimas bÅ«ti vienoje vietoje, nuolat tai atsistodavo, tai atsisėsdavo, pasirodė neramus, nuolat kartodavo žodžiais „ar mes jums tinkam?“. Liepos mėnesį gavo laiÅ¡kÄ iÅ¡ kaimynų (kurie gyvena (duomenys neskelbtini)), gavo nusiskundimų, kad jos buto nuomininkas A.

M. kelia triukÅ¡mÄ laiptinėje, daužo kitiems kaimynas į duris, rėkauja. BÅ«tent kam daužė į duris, nežino. Liepos mėnesį jai A. M. paskambino ir pranešė, kad name (duomenys neskelbtini), kažkas sumušė, kad jis apie tai praneÅ¡ policijai, kad jis nieko nedaro ir jis tvirtino, kad namo kaimynai jį kaltina be priežasties. Ji liepos 18 d. nusiuntė A. M. į jo asmeninį elektroninį paÅ¡tÄ ir į telefonÄ praneÅ¡imÄ dėl buto nuomos sutarties nutraukimo. Rugpjūčio 20 dienÄ buto nuomos sutartis buvo nutraukta.

Bet liepos 18 d. A. M. dėl buto nuomos sutarties nutraukimo paprieÅ¡taravo ir atsisakė iÅ¡sikelt iÅ¡ buto. Parašė jai sms žinute. Vėliau jis žadėjo iÅ¡sikraustyt, bet neiÅ¡sikraustė, skambino ir Å¡aukė telefonu, kad jis neiÅ¡sikels, sakė, kad ji jį paduotų į teismÄ , jeigu jai kažkas nepatinka. Nori paminėti, kad po praneÅ¡imo A. M. buto nuomos mokesčius toliau mokėdavo jo tėvas. Paskutinis mokestis už buto nuomÄ buvo sumokėtas rugsėjo mėnesį. Už spalio mėn. ir lapkričio mėn. nebuvo sumokėta.

Ji susisiekė su A. M. tėvu, prašė, kad jis savo sÅ«nų iÅ¡keldintų iÅ¡ buto ir sumokėtų skolÄ . A. M. tėvas prašė duot laiko dėl iÅ¡keldinimo ir skolos ir prašė su A. M. kalbėti ramiai ir gražiai, kad nebÅ«tų jam nervinio protrÅ«kio. Taip pat A. M. tėvas paminėjo, kad A. M. turi psichikos sutrikimų problemų. Nori paminėti, kad ji A. Å . nepažįsta. 2018 m. lapkričio 14 d. iÅ¡ ryto apie 9 val. jai skambino A. M. ir paklausė, ar ji iÅ¡kvietė policijÄ ir ugniagesius.

Vėliau prašė, kad ji atvažiuotų. Ji paklausė, kas atsitiko, kÄ jisai pridarė, A. M. atsakė, kad nieko nepadarė. Ji atvyko į butÄ minėtu adresu (duomenys neskelbtini) apie 09.40 val. ir prie savo nuomojamo buto pamatė policijos pareigÅ«nus ir pasakė, kad ji yra buto savininkė ir kad tuoj pat atrakins buto duris. Ji atrakino buto duris ir pirma įėjo 3 policijos pareigÅ«nai, ji nuėjo iÅ¡ paskos ir policijos pareigÅ«nai surado A. M. miegamajame, sulaikė jį ir uždėjo atrankius. Ji nufilmavo bute esančius supakuotus jo daiktus, kad A.

M. neturėtų jai pretenzijų. Sulaikymo metu A. M. buvo ramus. Ji taip pat paskambino A. M. tėvui, kad jis atvažiuotų į butÄ ir pasiimtų A. M. daiktus ir sumokėtų skolÄ . Taip pat nori paminėti, kad dėl saugumo pakeis minėto buto durų spynÄ . Nori pabrėžti, kad ji bijojo užeiti į butÄ dėl A. M. neadekvataus ir agresyvaus elgesio (1 t., b. l. 191). Byloje pateikta 2018 m. birželio 5 d. nuomos sutarties, sudarytos tarp I. K. B. ir A. M. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. birželio 5 d., kopija (1 t., b. l. 192-193).

Liudytojas A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jo sÅ«nus A. M. 2018 m., tikrai neprisimena, kada tai galėjo įvykti, negali nurodyti koks buvo laikotarpis, pasakė jam, kad susirado (duomenys neskelbtini) darbÄ ir tuo pačiu pasakė, kad pats susirado butÄ . Taip pat neprisimena, kada tai buvo, bet kartu su A. nuvyko į butÄ , kurį jis pats susirado, tai buvo butas adresu (duomenys neskelbtini). Jie susitiko su buto savininke, A. pasirašė nuomos sutartį, sutartis buvo sudaryta A. vardu, jis tik sumokėjo.

IÅ¡kart sumokėjo už du mėnesius nuomos ir po to dar mokėjo (neprisimena už kiek mėnesių), nuompinigius. Tada jis tik mokėjo nuompinigius, kiek atsimena, darė pavedimus, bet negali nurodyti tiksliai, už kiek mėnesių. Jis nežinojo, kad tame pačiame name gyvena A. buvusi draugė A., jis jam to nesakė, nuslėpė. Jei bÅ«tų žinojęs tÄ aplinkybę, tai nesutiktų, kad jis nuomotųsi tÄ butÄ (2 t., b. l. 30). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. liepos 18 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2405/2018(01) nurodyta, kad A.

Å . padaryti odos nubrozdinimai ir įdrėskimai kairėje plaÅ¡takoje. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti vienu trauminiu poveikiu (patraukiamuoju judesiu) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. liepos 15 d.). Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 41-42). UAB „UNGE“ teismo medicinos konsultacinėje specialisto iÅ¡vadoje Nr. 0258/18 (dėl 2018 m. liepos 2 d. sužalojimo) nurodyta, kad A. Å . kairės plaÅ¡takos nugarėlė, V delnakaulio projekcijoje stebimi 4 odos įspaudai, kurie galėjo bÅ«ti padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotÄ pavirÅ¡ių, galimai nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis – t. y. sukandant dantimis.

A. Å . kairės rankos plaÅ¡takos odos įspaudai gali bÅ«ti vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 8 punktu (1 t., b. l. 98-100). 2018 m. lapkričio 29 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad buvo apžiÅ«rėtas nukentėjusiosios A. Å . pateiktoje USB laikmenoje įraÅ¡ytas jai skambinusio ir A. M. ir A. Å . telefoninio pokalbio garso įraÅ¡as. Pokalbio metu A. M. sako, kad jam į namus skambino policijos pareigÅ«nai, A. Å . atsako, kad ji policijÄ iÅ¡kvietė Å¡iandien.

A. M. sako, kad jis raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ ir kad ant jo yra paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas, taip pat A. Å . sako, kad jeigu gÄ sdina, tai pati su plyta gaus per galvÄ . A. Å . pasako, kad čia grasinimai susidoroti, A. M. jai sako traktuoti, kaip ji nori. Dar A. M. sako, kad direktorius vėl paskambino, turi įraÅ¡Ä , kaip jis grasina, paraÅ¡ys ant jo irgi pareiÅ¡kimÄ , paraÅ¡ys, kad ji pasakė apie jų romanÄ ir kad ji nori su juo miegot. Pasakys visam kolektyvui, visiems, kaip yra. A. Å . sako, kad paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ už Å¡meižtÄ .

A. M. kaltina A. Š., kad ji renka duomenis apie jį, ieško jo gyvenamosios vietos adreso ir taip toliau, A. Š. atsako, kad tai jis renka duomenis apie jos darbovietę, priekabiauja prie kolegų, socialiniuose tinkluose prie jos draugų priekabiauja, o ji apie jį duomenų nerenka, nes jis jai yra neįdomus (1 t., b. l. 43-44). 2018 m. lapkričio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios A. Š. pateiktoje USB laikmenoje įrašytas jai skambinusio ir A.

M. ir A. Å . telefoninio pokalbio garso įraÅ¡as. Pokalbio metu A. M. sako, kad kalbėjo su „G.“, jis „G.“ viskÄ pasakė ir dabar skambins visiems kitiems bendradarbiams, dar su „G.“ A. Å . gali sutarti ir viskÄ iÅ¡spręsti. A. Å . klausia, kodėl jis policijai durų neatidarinėja ir kodėl jis eina prie jos durų ir skambinėja, rankenÄ traukioja. A. M. sako, kad neina prie jos durų, A. Å . sako, kad jis yra užfiksuotas, kÄ tik buvo prie jos durų ir skambinėjo, ant jo jau yra paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas.

A. M. sako, kad visiems pasakys apie jos žygdarbius, dėl ko čia viskas ir kaip viskas. A. Å . sako, kad jo nesÄ monių netoleruos, kad jau yra paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas ir kiekvienÄ kartÄ , kai A. M. prie jos artinsis, bus kviečiama policija. Tai, kad jis apsigyveno Å¡itame name yra itin sunkinanti aplinkybė. A. M. sako, kad Å¡itame name negyvena, čia buvo atėjęs pas pusseserę, kuri Å¡itame name gyvena (1 t., b. l. 45). 2018 m. lapkričio 26 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad buvo apžiÅ«rėti nukentėjusiosios A.

Å . pateiktoje USB laikmenoje įraÅ¡yti trys jai skambinusio ir A. M. ir A. Å . telefoninių pokalbių garso įraÅ¡ai. Pirmame garso įraÅ¡e A. M. vartoja daug necenzÅ«rinių žodžių, sako, kad paskambino į A. Å . ofisÄ , vadina jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, sako jį atblokuoti, kad ateis į ofisÄ ir pasakys visiems, kad A. Å . atlieka lytinį aktÄ su direktoriumi (pasakyta necenzÅ«riniais žodžiais), kad ji eis iÅ¡ to darbo. A. Å . sako nustoti jai grasinti nuolatos, kad neprivalo su juo kalbėtis.

A. M. sako jai niekur nevažiuoti iš (duomenys neskelbtini), kad jis atvažiuos ir jie pasikalbės, nuolat vartoja necenzūrinius žodžius. A. Š. kelis kartus pakartoja rinktis žodžius. Antrame garso įraše A. M. vėl gausiai keikiasi necenzūriniais žodžiais, sako nebandyti nekelti telefono, kai jis skambina, sako A. Š. užsičiaupti, nes pamatys, kad sudegins. A. Š. sako, kad jis yra tikrai išprotėjęs žmogus ir ji neprivalo su juo. Trečiame garso įraše A. Š. sako A. M. atstoti nuo jos.

A. M. sako iÅ¡eiti iÅ¡ to darbo, kad jie bÅ«tų kartu, A. Å . sako, kad nepageidauja su juo bendrauti. A. M. atsako, kad jam jos pageidavimai neįdomÅ«s, visiems parašė apie jos romanÄ . A. Å . klausia kokį romanÄ , kad ji irgi gali priÅ¡nekėti, kad jis romanų turi, kad A. M. yra iÅ¡protėjęs. A. M. toliau sako jai iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, A. Å . klausia, kodėl jÄ terorizuoja, A. M. sako, kad ji pati nekėlė telefono ragelio, darė nesÄ mones. A. Å . klausia, kodėl ji turi kelti ragelį, kai jis skambinėja po kelis Å¡imtus kartų per dienÄ (1 t., .b. l. 47-48). 2018 m. spalio 2 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji A.

Å . pateikė vaizdo įraÅ¡Ä , įraÅ¡ytÄ Ä¯ CD diskÄ (2 t., b. l. 40-41). 2018 m. spalio 3 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėtas nukentėjusiosios A. Å . pateiktas vaizdo įraÅ¡as. Ä®raÅ¡as prasideda triukÅ¡mu, kuris panaÅ¡us į daužymo garsus. Tuomet girdisi, kaip atsidaro buto durys. Tada matoma daugiabučio namo laiptinė ir bėgantis nuo atidarytų durų asmens siluetas. Girdimas Å¡auksmas, tarp kurių žodžių yra žodis „idiote“. Bėgdamas tolyn nuo durų, asmuo Å¡aukia necenzÅ«rinius žodžius (necituotini, nurodyti apžiÅ«ros protokole), „idiotai“, bei girdisi kiti nubėgančio asmens tolimesni riksmai, kurių žodžių suprasti neįmanoma.

Girdimas antro vyro balsas, Å¡is žmogus sako „ateik čia“. Tada pasigirsta moteriÅ¡kas balsas: „uždaryk duris“ (2 t., b. l. 42-44). Ikiteisminio tyrimo metu A. Å . atstovas advokatas Mindaugas Bliuvas, kartu su praÅ¡ymu pradėti A. M. atžvilgiu ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje ir 168 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 108-113), pateikė duomenimis, iÅ¡ kurių matyti, kad A. M. informavo A. Å ., kad disponuoja informacija apie tai, kam buvo skambinta ir raÅ¡yta iÅ¡ A.

Å . naudojamo mobilaus Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais. Prie praÅ¡ymo pridėtos įtariamojo A. M. siųstų žinučių nukentėjusiajai A. Å . bei jos seseriai V. M. nuotraukos su adresatais ir jiems siųstomis žinutėmis, iÅ¡ kurių matyti, kad A. M. pradėjo siųsti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ asmenims, su kuriais bendrauja nukentėjusioji. Žinutėse, paraÅ¡ytose A. Å ., A. M. grasina jos kolegoms, Å¡eimos nariams ir kitiems asmenims atskleisti informacijÄ apie jos privatų gyvenimÄ , kuri pakirstų jos garbę ir orumÄ , ji bÅ«tų priversta iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, jeigu ji su juo nebendraus, neatblokuos jo programėlėje „Viber“.

A. Å . neatraÅ¡ant, A. M. jai atsiuntė ekrano nuotraukas, kuriose matyti, kad jis A. Å . kontaktams parašė žinutes apie jos privatų gyvenimÄ . Be to, vienoje iÅ¡ A. M. žinučių A. Å . jis atsiuntė ginklo (pistoleto) nuotraukÄ su prieraÅ¡u „Matai“ (1 t., b. l. 114,119-135). Taip pat prie praÅ¡ymo pateikta elektroninio laiÅ¡ko „dėl asm. informacijos“ kopija, iÅ¡ kurios matyti, kad 2018 m. lapkričio 5 d. A. Å . klientas V. A. informuoja, kad nori jÄ perspėti, jog kažkas siuntinėja jos privačiÄ informacijÄ ir nuotraukas per vaiberį, pasivadinęs „the one“ (1 t., b. l. 115).

Taip pat pridėta A. M. susirašinėjimo su A. Š. nuotrauka, iš kurio matyti, kad A. M. yra pasivadinęs „The one“ (1 t., b. l. 114). Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. gruodžio 31 sprendime Nr. 3R-1158 (2.13-1.) dėl UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 15 d. skundo, kuriame pareiškėjas nurodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) galimai neteisėtai 2018 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais atskleidė pareiškėjai priklausančio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) srauto duomenis.

PareiÅ¡kėja dėl to kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) su praÅ¡ymu pateikti informacijÄ apie asmenis, kurie galėjo susipažinti su minėtais duomenimis bei tokio susipažinimo teisėtumÄ . 2018 m. rugsėjo 27 d. raÅ¡tu Nr. 5040-436 UAB (duomenys neskelbtini) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. minėti duomenys buvo peržiÅ«rėti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, kurie, UAB (duomenys neskelbtini) teigimu, tam turėjo teisę ir kad tokia informacija paprastai peržiÅ«rima klientui atvykstant į salonÄ arba paskambinus į klientų aptarnavimo centrÄ .

PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad minėtu laikotarpiu nesikreipė į UAB (duomenys neskelbtini) dėl minėto telefono, todėl UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams nebuvo pagrindo peržiÅ«rėti telefono Nr. (duomenys neskelbtini) srauto duomenis. IÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , Inspekcija nusprendė skundÄ pripažinti pagrįstu ir duoti UAB (duomenys neskelbtini) nurodymÄ : Imtis tinkamų organizacinių ir techninių priemonių, skirtų užtikrinti, kad UAB (duomenys neskelbtini) tinkluose generuojamus ir tvarkomus duomenis tvarkytų tik UAB (duomenys neskelbtini) įgalioti asmenys ir tik tiek, kiek to reikia jų tiesioginėms funkcijoms vykdyti (pvz. fiksuoti gautus praÅ¡ymus, susijusius su srauto duomenimis, pagal Å¡iuos praÅ¡ymus peržiÅ«rėtÄ bei teiktÄ informacijÄ , peržiÅ«rÄ , atlikusi darbuotojÄ , taip pat esant ginčui dėl tokių peržiÅ«rų, minėtÄ informacijÄ saugoti ilgesnį, nei nustatytasis terminÄ , siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos elektroninių ryÅ¡ių įstatymo 61 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymÄ (1 t., b. l. 163-164).

Byloje esančiose BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėse užfiksuoti Å¡ie duomenys: 2018 m. liepos 15 d. 18.43 val. gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini)pranešėjas A. M. susimušė gatvėje su tėvu. Atvykus nurodytu adresu pareigÅ«nus pasitiko A. Å ., V. Å . ir D. Å ., kurie paaiÅ¡kino, kad A. Å . kÄ tik skambino į policijÄ , jog jos buvęs draugas A. M. (su kuriuo ji nebendrauja jau 2 mėnesius, nevedė bendro Å«kio, buvo susitikę tik kelis kartus) teigė, jog A. M. jÄ persekioja jau kelis mėnesius.

Pasak A. Å ., ji buvo lauke ir prie jos priėjęs A. M. pradėjo kabinėtis, stumdyti jÄ , sudraskė rankÄ , tėvas V. Å ., pamatęs, jog A. M. priekabiauja prie A. Å . ir jÄ stumdo, apgynė jÄ ir A. M. pasiÅ¡alino nežinoma kryptimi (1 t., b. l. 25); 2018 m. liepos 1 d. 19.26 val. gautas A. Å . skundas, kad A. M. pastoviai persekioja pranešėjÄ telefonu, elektroninėje erdvėje (1 t., b. l. 50); 2018 m. gegužės 28 d. 22.00 val., 2018 m. birželio 30 d. 14.03 val., 2018 m. liepos 1 d. 20.07 val. gauti A.

Å . praneÅ¡imai, kad buvęs draugas jÄ persekioja, grasina (1 t., b. l. 63); 2018 m. rugpjūčio 8 d. 01.33 val. gautas A. Å . praneÅ¡imas, kad jos buvęs sugyventinis A. M. beldžiasi į duris, trukdo ilsėtis, grasina susidorojimu (1 t., b. l. 65); 2018 m. spalio 31 d. 23.40 val., 2018 m. lapkričio 3 d. 12.52 val. , 2018 m. lapkričio 5 d. 20.36 val. ir 2018 m. lapkričio 12 d. 11.53 val. gauti A. Å . praneÅ¡imai, kad jos buvęs draugas A. M. jÄ terorizuoja, persekioja prie namų ir darbovietės, raÅ¡o grasinančias žinutes, skambina telefonu, grasina susidoroti, beldžia į duris.

PareiÅ¡kėja turi pagrindo bijoti ir galvoja, kad grasinimai yra realÅ«s. A. M. yra paskirta kardomoji priemonė, kad su ja nekomunikuotų, tačiau kardomosios priemonės sÄ lygų nesilaiko (1 t., b. l. 70-74). Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Dėl 2018 m. liepos 2 d. nežymaus sveikatos sutrikdymo A. Å . BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad A.

M. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje (2018 m. liepos 2 d. veika), yra įrodyta. Tokia iÅ¡vada darytina byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningÄ visumÄ . Kaltinamasis, apklausiamas teisiamajame posėdyje, pripažino, kad nors įvykio 2018 m. liepos 2 d. detalių neprisimena, tačiau visais tais atvejais jis bandė pasikalbėti su A. Å ., bet peržengdavo ribas ir to nesuprasdavo. TÄ konkrečiÄ dienÄ jis bandė palaukti prie jos darbo ir pasikalbėti, bet nepavyko, ir priėjo prie tokios absurdiÅ¡kos situacijos, kad paėmė jai už rankos, gavosi kažkokios grumtynės. Taip pat pripažino, kad buvo ir įkandimas.

Tokie jo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios A. Š., liudytojos D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, UAB „UNGE“ teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. 0258/18 dėl 2018 m. liepos 2 d. sužalojimo, patvirtinanti, kad nukentėjusiajai A. Š. buvo padarytas sužalojimas (kairėje plaštakos nugarėlėje, V delnakaulio projekcijoje esantys 4 odos įspaudai, kurie galėjo būti padaryti sukandant dantimis), vertintinas nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Å ių įrodymų visuma nustatyta, kad A. M. kelis kartus griebė nukentėjusiajai A. Å . už rankos, tuo sukeldamas fizinį skausmÄ , po ko įkando jai į kairę rankÄ , dėl ko plaÅ¡takos nugarėlėje, V delnakaulio projekcijoje liko 4 odos įspaudai, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu bÅ«du A. M. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . BK 248 straipsnio 2 dalyje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis ir nukentėjusioji negyveno kartu ir nevedė bendro Å«kio, todėl jie nelaikytini Å¡eimos nariais pagal BK 248 straipsnio 2 dalį, tokiu bÅ«du A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl 2018 m. liepos 15 d. nežymaus sveikatos sutrikdymo A. Å . Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumÄ , taip pat pripažįsta, kad A. M. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje (2018 m. liepos 15 d. veika), yra įrodyta.

Kaltinamasis, apklausiamas teisiamajame posėdyje, pripažino, kad 2018 m. liepos 15 d. 18.30 val. prie A. Å . nuomojamo buto beldėsi į duris, norėjo pasikalbėti su A. Å ., tÄ kartÄ jie susitiko ir jis nubrozdino A. Å . plaÅ¡takÄ . Tokie jo parodymai iÅ¡ esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios A. Å ., liudytojo V. Å . ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2018 m. liepos 15 d. BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. liepos 18 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G 2405/2018(01), patvirtinanti, kad A.

Å . buvo padaryti sužalojimai – odos nubrozdinimai ir įdrėskimai kairėje plaÅ¡takoje, galimai 2018 m. liepos 15 d., kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Å ių įrodymų visuma nustatyta, kad A. M. sugriebė nukentėjusiÄ jÄ A. Å . už kairės rankos ir ėmė jÄ tempti bei apdraskė rankÄ , tuo padarydamas jai odos nubrozdinimÄ ir įdrėskimus kairėje plaÅ¡takoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu bÅ«du A. M. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Tokie A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl sistemingo nukentėjusiosios A. Å . bauginimo naudojant psichinę prievartÄ bei jos terorizavimo BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ . Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad A.

M. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Kaltinamasis, apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę pripažino, nurodė, kad jis A. Å . skambindavo, raÅ¡ydavo žinutes, kurios bÅ«davo įvairiausio pobÅ«džio, nuo pykčio iki praÅ¡ymų leisti pasikalbėti, taip pat bÅ«davo ir tiesioginių grasinimų jai. Po iÅ¡siskyrimo jis apsigyveno tame pačiame name, kaip ir nukentėjusioji, nes negalėjo su ja iÅ¡siskirti. Sumokėjo agentui pinigus, kad surastų butÄ , jis sÄ moningai ieÅ¡kojo, kad bÅ«tų Å¡alia A.

Å ., ir taip sutapo, kad tai buvo tame pačiame name. Jis A. Å . baugindavo su tikslu jÄ susigrÄ Å¾inti, manipuliuodamas, kad jei nepasikalbės su juo, tai jis padarys kažkÄ , tiksliai neprisimena, bet tai, kas paraÅ¡yta kaltinime, yra tiesa, nors jis ir nebuvo pasiryžęs daryti dalykus, kuriais grasino. Jis taip pat siuntė jai nuotraukas su ginklu, prie nuotraukos buvo parašęs žodį „matai“, tai reiÅ¡kia, kad galvojo sau atimti gyvybę tuo metu. Visi veiksmai, kuriuos jis darė, buvo bandymai jÄ susigrÄ Å¾inti ir galbÅ«t priversti jÄ bÅ«ti su juo.

Taigi, kaltinamasis A. M. iÅ¡ esmės pripažino kaltinime nurodytas jam inkriminuojamos BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta kitais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiosios A. Å ., o taip pat ir liudytojų D. Å ., V. Å ., V. M., A. Å ., G. L., V. J., G. T., A. R., T. G., I. G. ir D. G., ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose jie visi nurodė matę A.

M. sistemingÄ A. Å . persekiojimÄ ir bauginimÄ Ä¯vairiose vietose – tiek (duomenys neskelbtini), kur ji gyveno nuomojamame bute, tiek prie jos darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), bei netgi (duomenys neskelbtini), kur gyvena nukentėjusiosios tėvai. Tai, kad kaltinamasis tyčia iÅ¡sinuomojo butÄ adresu (duomenys neskelbtini), t.y. tame pačiame name, kuriame gyveno nukentėjusioji, patvirtina liudytojų I. K. B. bei A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei buto nuomos sutartis.

Byloje pateiktame vaizdo įraÅ¡e matyti vienas iÅ¡ epizodų, kuomet A. M. daužė A. Å . buto duris. Taip pat iÅ¡ byloje pateiktų A. M. ir A. Å . telefoninių pokalbių garso įrašų matyti, jog A. M. su nukentėjusiÄ ja bendravo agresyviai, be kita ko, iÅ¡reikÅ¡damas ir grasinimus (pvz. kad ji gali gauti su plyta per galvÄ arba kad jÄ sudegins), taip pat iÅ¡ pateiktų A. M. ir A. Å . susiraÅ¡inėjimų trumposiomis žinutėmis nuotraukų matyti, kad kaltinamasis nukentėjusiajai grasino, jeigu ji neįvykdys jo sÄ lygų (neatblokuos jo pokalbių programėlėje „viber“, nekalbės su juo ir pan.), taip pat siuntė nuotraukÄ , kurioje nufotografuotas ginklas (pistoletas) su prieraÅ¡u „matai“.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad privataus asmens padaryti ir teisėsaugos institucijai pateikti garso įrašai teismo gali būti pripažįstami įrodymais; privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai uždraustu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-338-511/2017). Įstatymai nedraudžia įrašinėti savo ir trečiojo asmens pokalbių, todėl teismas remiasi šiais ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateiktais garso įrašais ir pripažįsta juos įrodymais.

Nors kaltinamasis A. M. nurodė, kad jis neturėjo siekio įgyvendinti savo grasinimų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į A. M. grasinimų nukentėjusiajai bei jos persekiojimo pobÅ«dį ir intensyvumÄ , gana ilgÄ laikotarpį, kurį Å¡ie veiksmai buvo tęsiami jis (nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. lapkričio 12 d.), taip pat tai, kad kaltinamasis aptariamu laikotarpiu du kartus realiai panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajai A. Å . buvo sudarytas pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , kaltinamojo A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Dėl neteisėto rinkimo informacijos apie privatų A. Å . gyvenimÄ ir neteisėto jos panaudojimo, bei tikrovės neatitinkančios informacijos apie jÄ paskleidimo BK 167 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtÄ informacijos apie privatų asmens gyvenimÄ rinkimÄ . Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, kuriais neteisėtai buvo renkama informacija apie privatų žmogaus gyvenimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213/2014).

Atsakomybė už neteisėtÄ tokios informacijos atskleidimÄ ar panaudojimÄ nustatyta BK 168 straipsnyje. Pagal BK 168 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas be asmens sutikimo vieÅ¡ai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informacijÄ apie kito žmogaus privatų gyvenimÄ , jeigu tÄ informacijÄ jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikinÄ užduotį, arba jÄ surinko darydamas BK 165–167 straipsniuose nustatytÄ veikÄ . Pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla už neteisėtÄ atskleidimÄ ar panaudojimÄ tokios informacijos apie kito žmogaus privatų gyvenimÄ , kuriÄ kaltininkas gauna:

a) teisėtai – sužino dėl savo tarnybos, profesijos ar laikino užduoties atlikimo;

b) neteisėtai – surenka darydamas BK 165–167 straipsniuose nurodytus nusikaltimus. Sužinojimas nuo surinkimo skiriasi tuo, kad pirmuoju atveju kaltininkui informacija apie kito žmogaus privatų gyvenimÄ tampa prieinama dėl jo tarnybos, profesijos ar laikinos užduoties atlikimo, antruoju – dėl jo padarytų asmens privataus gyvenimo neliečiamumÄ pažeidžiančių nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad kvalifikuojant tokio pobÅ«džio veikas pirmiausia atsižvelgtina į BK 167 ir 168 straipsnių santykį.

Å iuose straipsniuose nurodyti teisės normų požymiai konkuruoja dėl tų pačių nusikalstamų veiksmų – neteisėtos informacijos apie privatų asmens gyvenimÄ rinkimo, nes minėta, kad pagal BK 168 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai be asmens sutikimo vieÅ¡ai paskelbiama, pasinaudojama ar kitų asmenų labui panaudojama informacija apie kito žmogaus privatų gyvenimÄ , jeigu ji buvo surinkta darant BK 165–167 straipsniuose, taigi ir BK 167 straipsnyje, nustatytÄ veikÄ .

Å is BK specialiosios dalies teisės normų santykis gali bÅ«ti įvardijamas kaip normos visumos (BK 168 straipsnis) ir normos dalies (BK 167 straipsnis) konkurencija, nes viena norma padarytÄ veikÄ atitinka visiÅ¡kai (BK 168 straipsnis), o kita – tik iÅ¡ dalies (BK 167 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pažymėjęs, kad, esant Å¡iai normų konkurencijai, taikoma visumÄ nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius. Taip iÅ¡vengiama dirbtinio kaltinamojo teisinės padėties apsunkinimo, kai asmuo, iÅ¡ esmės padaręs vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu.

Normos dalis taikytina kartu su normos visuma tik tais atvejais, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumÄ , yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-289/2013, 2K-138/2015). Atsižvelgiant į tai, kvalifikuojant kaltininko veiksmus, kuriais, darant nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 167 straipsnyje, surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimÄ atskleidžiama ar panaudojama, taikytinas tik BK 168 straipsnis, kuris apima ir neteisėtÄ informacijos apie privatų asmens gyvenimÄ rinkimÄ , už kurį atsakomybė nustatyta BK 167 straipsnyje.

Tokios pozicijos, pavyzdžiui, laikytasi ir kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2015, kurioje konstatuota, kad tokiais atvejais, vadovaujantis normų visumos ir dalies konkurencijos sprendimo taisyklėmis, padaryta veika kvalifikuotina taikant tik BK 168 straipsnį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-648/2018). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , kaltinamojo A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 168 straipsnio 1 dalį.

BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. siekdamas savo klastingu elgesiu priversti nukentėjusiÄ jÄ A. Å . su juo bendrauti bei turėdamas tikslÄ jÄ terorizuoti, taip pat paskleisti apie jÄ melagingÄ informacijÄ , galinčiÄ jÄ paniekinti ar pažeminti ir padaryti žalos jos garbei ir orumui bei pakirsti jos reputacijÄ , nuo 2018 m. gegužės mėn. pabaigos iki 2018 m. lapkričio mėn. pradžios, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bÅ«du neteisėtai gavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio, nukentėjusiosios A.

Å . naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktų telefono numerius bei jos naudojamo elektroninio paÅ¡to kontaktų adresus, iÅ¡ skirtingų telefono numerių vieÅ¡ai atskleidė informacijÄ apie privatų nukentėjusiosios A. Å . gyvenimÄ neapibrėžtam adresatų ratui (artimiems giminaičiams, bendradarbiams verslo klientams, bendradarbiams), kurių kontaktinius duomenis sužinojo neteisėtai rinkdamas informacijÄ apie nukentėjusiosios A. Å . privatų gyvenimÄ laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėn. pabaigos iki 2018 m. lapkričio mėn. pradžios, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bÅ«du neteisėtai gavęs UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio, nukentėjusiosios A.

Å . naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktų telefono numerius bei jos naudojamo elektroninio paÅ¡to kontaktų adresus, siekdamas nukentėjusiÄ jÄ A. Å . pažeminti kitų žmonių akyse bei pakirsti jos reputacijÄ dėl to, kad ji nevykdė jo reikalavimo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo ir nuolat bÅ«ti su juo, iÅ¡ skirtingų telefono numerių raÅ¡ydamas žinutes apie nukentėjusiosios A. Å . neva teikiamas seksualines paslaugas, pridėdamas jos nuotraukÄ ir siųsdamas įvairiems asmenims (artimiems giminaičiams, bendradarbiams verslo klientams, bendradarbiams), paskleidė apie jÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ padaryti žalos jos garbei ir orumui.

Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad A. M. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 168 straipsnio 1 dalyje ir BK 154 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Kaltinamasis, apklausiamas teismo posėdžio metu, savo kaltę dėl pastarųjų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir parodė, kad aptariamus veiksmus jis darė su tikslu susigrÄ Å¾inti A. Å . ir galbÅ«t priversti jÄ bÅ«ti su juo. IÅ¡ pradžių jis bandė per draugus, pažįstamus siekti, kad ji pasikalbėtų su juo, bet tai neįvyko, po ko prasidėjo konfliktas.

Jis žmonėms iÅ¡ jos darbo pasakė, kad ji teikia seksualines paslaugas. Anksčiau, kai jie gyveno kartu, jis buvo paėmęs jos telefonÄ ir slapta nusirašęs kontaktus iÅ¡ pavydo. Dėl jos kontaktų taip pat kreipėsi į kažkokiÄ bendrovę iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas per numeriai. Jis iÅ¡ savo telefono ir iÅ¡siuntė visiems turėtiems jos kontaktams jos nuotraukas, teigdamas, kad ji teikia seksualines paslaugas. Taigi, kaltinamasis iÅ¡ esmės pripažino jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 168 straipsnio 1 dalyje ir 154 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, o bÅ«tent, kad jis neteisėtai, be nukentėjusiosios žinios gavo A.

Å . naudojamo telefono numerio kontaktus ir, pasinaudodamas Å¡ia neteisėtai surinkta informacija apie A. Å . privatų gyvenimÄ , iÅ¡ savo telefono paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie nukentėjusiosios A. Å . neva teikiamas seksualines paslaugas, raÅ¡ydamas apie tai žinutes įvairiems asmenims, buvusiems jos kontaktuose, bei pridėdamas jos nuotraukÄ , tokiu bÅ«du paskleisdamas apie jÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ padaryti žalos jos garbei ir orumui. Tokie kaltinamojo parodymai iÅ¡ esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios A.

Å . bei liudytojų V. J., G. T., I. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, byloje pateiktos A. M. žinučių A. Å . bei kitiems asmenims nuotraukos bei elektroninio laiÅ¡ko kopija, iÅ¡ kurio matyti, kad asmuo perspėjo A. Å . dėl to, kad apie jÄ kitiems asmenims yra siunčiama privati informacija, bei kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Å ioje dalyje A. M. veikos yra teisingai kvalifikuotos pagal BK 168 straipsnio 1 dalį bei 154 straipsnio 1 dalį. Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – kaltinamasis A.

M. padarė penkias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių keturios yra priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų ir viena priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos iš pykčio ir keršto nukentėjusiajai A. Š. dėl nutrūkusių santykių. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamÄ jį – teistas vienÄ kartÄ , taip pat dėl fizinio skausmo sukėlimo bei sistemingo žmogaus bauginimo naudojant psichinę prievartÄ (2 t., b. l. 168-170), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 177-179), Å¡iuo metu nedirbantis, bet įvairiais laikotarpiais dirbęs praeityje (2 t., b. l. 167), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 166), buvo gydytas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), diagnozuota: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 124). 2019 m. kovo 18 d.

– balandžio 5 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-12/2019 nurodyta, kad A. M. nusikalstamų veikų padarymo metu nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyti (duomenys neskelbtini), kurie tiek nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek šiuo metu netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. M. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyti (duomenys neskelbtini), kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

A. M. pavojingumo visuomenei klausimÄ sprendžia teismas, su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir jis gali dalyvauti teisiamajame posėdyje, jam nereikalinga taikyti priverčiamÄ sias medicininio pobÅ«džio priemones (2 t., b. l. 139-146). Skiriant bausmes įvertintina tai, kad kaltinamasis A. M. BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas teistas už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamų veikų padarymÄ , jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo, jog kaltinamasis iÅ¡ ankstesnio teistumo nepasimokė, tinkamų iÅ¡vadų nepadarė ir savo nusikalstamo elgesio nepakeitė.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas vertina, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik kaltinamajam paskyrus griežčiausias BK 140 straipsnio 1 dalies, 145 straipsnio 2 dalies, 168 straipsnio 1 dalies ir 154 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytinas artimas sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už BK 168 straipsnio 1 dalyje ir 154 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymÄ , esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du, griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnę bausmę, o Å¡iÄ subendrintÄ bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymÄ , ir kaltinamajam A.

M. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę. Kadangi baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pripažino savo kaltę, A. M. skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis). Nors kaltinamasis A. M. Å¡iame nuosprendyje aptariamas nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės, jam paskirtos 2016 m. gruodžio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu, tačiau iÅ¡ byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų iÅ¡raÅ¡o apie A.

M. matyti, kad vykdant pastarÄ jį nuosprendį, A. M. buvo įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrÄ 2017 m. balandžio 6 d., o 2019 m. balandžio 1 d. buvo iÅ¡ probuojamųjų asmens duomenų registro iÅ¡registruotas. Teismas neturi duomenų, kad A. M. atžvilgiu bÅ«tų panaikintas 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, todėl, suėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminui, laikytina, kad A. M. yra atlikęs 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, todėl pastarosios bausmės bendrinimas su Å¡iuo nuosprendžiu jam paskirta bausme yra netikslingas.

BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tos veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. BK 3 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t.y., taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo BK 75 straipsnio redakcija (2017 m. rugsėjo 28 d.

įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.), kurios 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Vienok, 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 patvirtinta redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d., kurios 2 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų, t.y. Å¡i įstatymo redakcija nuteistojo teisinės padėties nekeičia, todėl taikytina nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio baudžiamojo įstatymo redakcija.

Nagrinėjamu atveju teismas įvertina tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino, nurodė suprantantis, kad jo veiksmai buvo netinkami ir gailėjosi dėl jų, atsiprašė nukentėjusiosios, taip pat nurodė suprantantis, kad turi psichinių, savikontrolės problemų, bet Å¡ias problemas sprendžia, gydėsi ir Å¡iuo metu tęsia gydymÄ , kÄ patvirtina į bylÄ pateikti dokumentai – VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) pažymÄ apie gydymÄ si bei VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) medicininis pažymėjimas (3 t., b. l. 127-128).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad panaikinus jam kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, nesiėmė jokių tolesnių neteisėtų veiksmų nukentėjusiosios A. Å . atžvilgiu, nepažeidinėjo jam paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti, sÄ lygų (nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su A. Å .), kas teikia pagrindo tikėti A. M. teiginiais, kad jis suprato savo veiksmų netinkamumÄ ir jų atsisakė. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga, vadovaujantis BK 75 straipsnio (2017 m. rugsėjo 28 d.

įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.) nuostatomis, A. M. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams 6 mėnesiams (didesniam, nei vidutiniam bausmės vykdymo atidėjimo terminui, įvertinus tai, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuteistojo atžvilgiu kartÄ jau buvo atidėtas ankstesniu nuosprendžiu dėl panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamų veikų). Teismo vertinimu, bÅ«tent laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidedamas, yra tinkamiausia bausmė A.

M., ji užtikrintų tiek BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų A. M., tačiau neizoliuotų jo nuo visuomenės, neapribotų galimybės gydytis, dirbti, o taip pat užtikrintų realiÄ galimybę nukentėjusiajai gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ . Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A.

M. įpareigotinas bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas), pradėti dirbti, tęsti darbÄ arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas), per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos vieÅ¡ai atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios A. Å ., viename iÅ¡ Respublikinių dienraščių skelbimo forma patalpinant atsipraÅ¡ymo tekstÄ (BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nebendrauti su nukentėjusiÄ ja A.

Å . (BK 75 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Taip pat, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, A. M. paskirtinas įpareigojimas laisvės bausmės atidėjimo laikotarpiu tęsti gydymÄ psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigose. Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į A. M. paskirtÄ bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme bei suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. lapkričio 14 d. 10.00 val. iki 2019 m. birželio 6 d., vienÄ kardomojo kalinimo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam A. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti (2 t., b. l. 120-121) – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti. Dėl civilinio ieÅ¡kinio ir kitų klausimų Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. Å . pareiÅ¡kė 10400 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl 400 Eur turtinės ir 10000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl kaltinamojo A. M. nusikalstamų veiksmų. Turtinės žalos dydis civiliniame ieÅ¡kinyje motyvuojamas tuo, kad dėl A.

M. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji A. Å . patyrė finansines iÅ¡laidas, o bÅ«tent ji, jausdama nuolatinį spaudimÄ , prie kurio prisidėjo A. M. panaudotas fizinis smurtas, naudota psichinė prievarta bei sistemingas bauginimas, įvertinusi tai, kad A. M. yra sunkiai prognozuojamas, bijodama jo tolesnių veiksmų, kad bus pasikėsinta į jos sveikatÄ ar gyvybę, tris kartus pervedė A. M. pinigų, t.y. 2018 m. gegužės 3 d. pervedė 100 Eur, 2018 m. gegužės 16 d. pervedė 100 Eur bei 2018 m. gegužės 22 d. pervedė 200 Eur (kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu pateikti mokėjimo nurodymai, kuriuose užfiksuoti minėti pervedimai), tokiu bÅ«du ji dėl A.

M. nusikalstamų veiksmų patyrė 400 Eur turtinę žalÄ . Dėl neturtinės žalos civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad dėl A. M. nusikalstamų veiksmų A. Å . patyrė ir moralinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ dvasiniais iÅ¡gyvenimais ir sukrėtimais, nepatogumais, nuolatiniu įtampos ir nerimo jautimu. Ji patyrė ir iki Å¡iol jaučia didžiulį emocinį sukrėtimÄ ir skausmÄ , minėti įvykiai palaužė jÄ dvasiÅ¡kai, liko nerimas, baimė, nukentėjusioji nesijaučia saugi, nes apsistumdymas su A.

M., o taip pat iÅ¡reikÅ¡tas grasinimas buvo net prie jos gyvenamojo namo laiptinės durų, o taip pat prie jos buto durų – aplinkoje, kurioje ji turėtų jaustis saugi. Dėl A. M. iÅ¡siųstų žinučių paÅ¡aliniams asmenims, kurios žemino ir tebežemina A. Å . garbę ir orumÄ , ji patyrė ir vis dar patiria stresÄ , nerimÄ bei pažeminimÄ , dėl ko nukentėjusioji kurį laikÄ vengė ir bijojo iÅ¡eiti į vieÅ¡umÄ . Nukentėjusiosios atveju yra padaryta ne viena nusikalstama veika, A.

M. nusikalstamų veikų ėmėsi sistemingai, todėl nukentėjusioji turi pagrindÄ bijoti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , A. Å . patirta neturtinė žala civiliniame ieÅ¡kinyje įvertinta 10000 Eur (1 t., b. l. 168-172). Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. M. dėl civilinio ieÅ¡kinio parodė, kad mano, jog civilinio ieÅ¡kinio suma yra per didelė, tokiam civiliniam ieÅ¡kiniui atlyginti pinigų neturi, niekada tokių pinigų neturėjo. Jis pripažįsta, kad nukentėjusiajai padaryta žala, bet jie abu yra kalti dėl to, kas įvyko, abu yra nukentėję nuo santykių.

Å iuo metu jis iÅ¡ viso negauna jokių pinigų, raÅ¡ys praÅ¡ymÄ gauti socialinę paÅ¡alpÄ . Jis nesutinka, kad vertė A. Å . jam pervesti pinigus, jie buvo iÅ¡ jo pasiskolinti. To įrodyti jis negali, draugas, prie kurio ji skolino jam pinigus, dabar iÅ¡vykęs iÅ¡ AmerikÄ . Jis galėjo paskolinti pinigų, nes tuo metu pinigų turėjo, draugas buvo atidavęs skolÄ , čia buvo draugystės pradžioje. 2018 metais jis kažkur dirbo, bet neatsimena įmonių pavadinimų. Kas mėnesį gaudavo maždaug 1000 eurų.

Tai buvo ir iÅ¡ artimųjų, ir iÅ¡ darbovietės. Jis nežino, kokios buvo A. Å . pajamos, bet jie važinėdavo prie jÅ«ros į prabangius vieÅ¡bučius Palangoje, buvo visus savaitgalius ar kas antrÄ ir jis už viskÄ mokėdavo. Teismo posėdžio metu dėl civilinio ieÅ¡kinio nukentėjusioji A. Å . parodė, kad pavedimai M. buvo daryti, nes jis nuolat praÅ¡ydavo iÅ¡ jos pinigų, tai ten kaip ir reikalavimo vykdymas. Ji tikrai buvo priversta pervesti pinigus, iÅ¡ jos buvo reikalaujama pinigų ir jai grasinama, jei nepaskolins.

Neturtinės žalos tokia suma, kadangi visi veiksmai tęsėsi prieÅ¡ jÄ gal pusę metų, tai jai sukėlė didelius psichologinius iÅ¡gyvenimus, dalį laiko ji net dirbti negalėjo, pirmoji teismo skirta kardomoji priemonė nepasiteisino, pasiteisino tik suėmimas. Tiesiog taip įvertino savo dvasinius psichologinius iÅ¡gyvenimus ir moralinius dalykus, visa žala, kuriÄ padarė jos darbinėje aplinkoje, bÅ«tent tokia suma ir įvertinta. Ji su A. M. susipažino 2017 m. kovo mėnesį, bendravo apie metus laiko, buvo porÄ kartų nuvažiavę į PalangÄ ir mokėdavo ji, tai gali pagrįsti savo gaunamomis pajamomis.

Jie bendravo apie metus laiko, kol prasidėjo terorizavimas gegužės mėnesį. Jis planavo atvykti į (duomenys neskelbtini), tÄ ir padarė, kelias dienas buvo pas jÄ ir po kelių dienų tapo neadekvatus, buvo patalpintas į psichiatrijos ligoninę, ji gavo įspėjimÄ iÅ¡ ligoninės, nes žmogus atrodė pavojingas. Tai buvo 2018 m. gegužės mėnesį. Po kelių dienų jis buvo paleistas ir po iÅ¡leidimo prasidėjo visi veiksmai. Ji jam paskolino 400 eurų tik kad skola tokia, kad negrÄ Å¾inama.

Jam tuo metu buvo reikalinga finansinė pagalba, tai rodo faktas, kad jis apsigyveno tame pačiame name, savo pajamomis jis nedengė nuomos, tai parodo, kad jis iÅ¡ savo Å¡eimos narių gavo paramÄ . Ji tiksliai neprisimena, kada buvo tie skolinimai, nes tiksliai nepamena, kada jis buvo patalpintas į psichiatrinę. Be jam buvo reikalinga parama, jis jos nuolatos praÅ¡ydavo, dėl to ir buvo padaryti tie pavedimai. Ji nevertina, ar tos sumos susijusios su kaltinimu. Buvo reikalavimas, kad ji turi jam paskolinti pinigus, jei ji to nepadarys, jis sakė, kad imsis tam tikrų veiksmų, važiuos pas jÄ Ä¯ darbÄ ir panaÅ¡iai.

Visi veiksmai prasidėjo po Å¡itų pervedimų, į darbÄ važiavo po pervedimų. Vėliau buvo reikalaujama pinigų iÅ¡ jos, kai ji kreipėsi į policijÄ , reikalauta padengti visas jo patirtas iÅ¡laidas dėl advokato, bet tada iÅ¡ jos finansinės paramos jis negavo. Teismas vertina, kad ieÅ¡kinys dėl 400 Eur turtinės žalos yra nepagrįstas, nes byloje nėra įrodymų, nustatančių priežastinį ryšį tarp nukentėjusiosios padarytų A. M. bankinių pavedimų (2018 m. gegužės 3 d.

– 100 Eur, 2018 m. gegužės 16 d. – 100 Eur bei 2018 m. gegužės 22 d. – 200 Eur) ir A. M. inkriminuojamų veikų. Pagal nukentėjusiosios parodymus 2018 m. gegužės 28 d. ji A. M. pasakė, kad jis daugiau negali gyventi jos bute ir turi išsikraustyti. Inkriminuotos A. M. nusikalstamos veikos padarytos po šios datos, todėl teismo vertinimu nėra jokio pagrindo teigti, jog 2018 m. gegužės 3 d., 2018 m. gegužės 16 d. bei 2018 m. gegužės 22 d. nukentėjusiosios pervesti A. M. pinigai yra susiję su inkriminuotų veikų padarymu.

Pati nukentėjusioji teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog pinigus A. M. ji paskolino ne laisva valia, tačiau jokie kaltinimai, susiję su galimu turto prievartavimu, turto užvaldymu apgaule ar pan. minimu laikotarpiu Å¡ioje byloje nebuvo pareikÅ¡ti. Teismas pažymi, jog nukentėjusioji savo pažeistas teises dėl paskolintų ir jai negrÄ Å¾intų pinigų turi teisę ginti ir civilinio proceso tvarka. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis).

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti siekiama protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . Pažymėtina, kad įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, jÄ Ä¯vertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ .

Svarbu tai, kad teismų praktikoje, nustatant neturtinės žalos, kilusios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, svyruoja nuo 150 eurų iki 1500 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316-222/2016; 2K-393-489/2017). Šmeižimo bylose priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 1000,00 iki 20 000,00 Lt (kas atitinka nuo 289 iki 5792 eurų, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K- 638/2012, 2K-7-137/2008, 2K- 233/2011, 2K-57-693/2015).

Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos atlyginimo priteisimas priklauso nuo paskleistų žinių pobÅ«džio, paplitimo, paskleidusiojo tikslų, kaltės laipsnio ir kitų aplinkybių, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta, ar paskleisti duomenys yra apie privatų ar vieÅ¡Ä jį asmenį. EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nepakankamos kompensacijos, kaip ir pernelyg didelės, priteisimas gali sukelti pagarbos materialinėms Europos Žmogaus Teisių Konvencijos teisėms (privatumo, nuosavybės, saviraiÅ¡kos laisvės) problemas.

Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartÄ pažymėta, kad svarbiausiu asmens garbės ir orumo gynimo bÅ«du laikytinas garbę ir orumÄ Å¾eminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens; priteisiama neturtinė žala gali bÅ«ti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudÅ«s (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1013-513/2019).

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje, konkretus priteistinos neturtinės žalos dydis nėra nustatytas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia terorizuojama žmogų ar jis sistemingai bauginamas, yra pakankamai įvairi, kadangi nusikalstamų veikų aplinkybės skiriasi, skiriasi terorizavimo intensyvumas, psichologinio poveikio stiprumas, pasekmės, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai.

Teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose dėl BK 168 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, nėra gausi ir suformuota. Pagal turimus pavyzdžius tokio pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos sumos svyruoja nuo 1000 Lt, kas atitinka 289,62 Eur, iki 5000 Lt, kas atitinka 1448,10 Eur (Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-234-485-2014; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-151-458/2015;

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-231-468/2018). Pažymėtina, kad tokio pobÅ«džio bylose nukentėjusieji, reikÅ¡dami civilinius ieÅ¡kinius, paprastai neturtinę žalÄ Ä¯vertina gerokai didesnėmis sumomis, tačiau teismai priteistinos žalos dydį ženkliai sumažina. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus dvasiniams iÅ¡gyvenimams, emocinei bÅ«senai.

Byloje nėra duomenų, jog kaltinamojo veika nukentėjusiajai sukėlė sunkių padarinių, nėra duomenų, kad dėl kaltinamojo veiksmų pablogėjo psichinė nukentėjusiosios sveikata, dėl ko jai bÅ«tų reikėję kreiptis į specialistus, ji prarado darbÄ , ar sumažėjo jos karjeros, bendravimo galimybės. Byloje nenustatyta, kad A. M. nusikalstami veiksmai sukėlė negrįžtamÄ poveikį jos sveikatai. Nepaisant to, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo veiksmai, įskaitant netikros informacijos apie nuketėjusiosios privatų gyvenimÄ pavieÅ¡inimas jai sukėlė neigiamų emocijų ir dvasinių iÅ¡gyvenimų, ji jautėsi pažeminta IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų, patyrė pažeminimÄ , nepatogumus, įtampÄ ir nerimÄ .

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į prieÅ¡ nukentėjusiosios A. Å . asmenį vartoto psichologinio smurto, jÄ terorizuojant, trukmę laiko atžvilgiu ir prieÅ¡ jÄ panaudoto fizinio smurto pobÅ«dį (Å¡iuo atveju dėl kaltinamojo A. M. padarytų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas) ir nusikalstamų veiksmų sukeltas pasekmes (jokių objektyvių duomenų apie liekamuosius reiÅ¡kinius dėl padarytų smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiosios A.

Å . asmenį byloje nėra), paties žalÄ padariusio kaltinamojo kaltės formÄ â€“ tyčiÄ ir jo turtinę padėtį (kaltinamasis A. M. nors yra darbingo amžiaus nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie jo disponuojamÄ turtÄ byloje nėra), o taip pat ir į kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (inkriminuotais nusikaltimais turtinė žala nebuvo padaryta), formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai turi bÅ«ti atlyginta neturtinė žala, tačiau, aptartų aplinkybių kontekste bei remdamasis Aukščiausiojo teismo praktika, praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį Å¡ioje byloje laiko aiÅ¡kiai per dideliu ir priteistinÄ neturtinę žalÄ mažina iki 2000 eurų.

Teismo vertinimu tokia suma laikytina atitinkančia protingÄ pusiausvyrÄ tarp realios kompensacijos už patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir žalÄ padariusio asmens interesų. Dėl proceso iÅ¡laidų  Pažymėtina, kad pagal BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatas proceso dalyvis (Å¡iuo atveju – nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė), kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų; proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo.

BPK 106 straipsnyje, reglamentuojančiame advokato darbo apmokėjimÄ , taip pat nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti, tačiau bet kokiu atveju Å¡ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti pagrįstos objektyviais duomenimis.. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant iÅ¡ieÅ¡kotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktikÄ priteisiant nukentėjusiesiems turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2010, 2K-21-942/2016).

Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas advokatas M. Bliuvas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės naudai jos patirtas atstovavimo iÅ¡laidas. PraÅ¡yme nurodyta, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės A. Å . teisinės pagalbos – procesinių dokumentų rengimo bei interesų atstovavimui Å¡ios baudžiamosios bylos metu patirtos iÅ¡laidos iÅ¡ viso sudaro 9416,33 Eur su PVM. Kartu su praÅ¡ymu pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, atliktų darbų iÅ¡klotinės bei darbų apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai (3 t., b. l. 79-126).

PraÅ¡yme pažymima, kad nors PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra iÅ¡raÅ¡ytos ne tiesiogiai nukentėjusiajai ir nors mokėjimo pavedimus atliko nukentėjusiosios darbdavys UAB (duomenys neskelbtini), tačiau, nepaisant to, kad nukentėjusioji pati neapmokėjo nurodytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, patirtos atstovavimo iÅ¡laidos jai yra priteistinos remiantis teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS-168-261/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

Remiantis iÅ¡dėstytu, praÅ¡o nukentėjusiosios A. Å . naudai iÅ¡ kaltinamojo A. M. priteisti 9413,33 Eur dydžio patirtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas advokatas M. Bliuvas palaikė praÅ¡ymÄ priteisti nurodytas proceso iÅ¡laidas ir paaiÅ¡kino, kad pas juos pagal standartinę teisinių paslaugų teikimo tvarkÄ yra numatytas tam tikras biuro iÅ¡laidų prie kiekvienos paslaugų sutarties taikomas papildomas tarifas. SÄ skaitose nurodytos nuomos iÅ¡laidos buvo dėl teiktos konsultacijos, kokios yra galimybės spręsti klausimÄ dėl A.

Å . ar paties A. M., kuris gyvena Å¡alia, kaip spręsti klausimÄ dėl nuomos sÄ lygų nutraukimo, nes akivaizdu, kad ji negalėjo gyventi Å¡alia, jie konsultavosi, kuriam geriau bÅ«tų iÅ¡sikelti iÅ¡ to namo ar imtis kažkokių institucijų veiksmų. Čia konsultavo jų nekilnojamo turto grupės specialistai. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas praÅ¡ymÄ priteisti patirtas atstovavimo iÅ¡laidas patikslino, nurodė, kad jie atsisako reikalavimų dėl biuro iÅ¡laidų, taip pat 200 eurų sumos dėl perpirktų teismo medicinos eksperto paslaugų, ko pasėkoje praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų dydis yra 7290 Eur be PVM ir 8820,90 Eur su PVM.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad advokatas Mindaugas Bliuvas nukentėjusÄ¯Ä jÄ konsultavo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, ikiteisminio tyrimo metu parengė praÅ¡ymus atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, teikė praÅ¡ymus susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, atstovavo, susipažįstant su ikiteisminio tyrimo medžiaga, dalyvavao apklausose ikiteisminio tyrimo metu, parengė civilinį ieÅ¡kinį ir kt. Byloje akivaizdu, kad nukentėjusiajai buvo teikiamos kvalifikuotos teisinės paslaugos, tačiau Å¡ioje byloje nėra duomenų, kad iÅ¡laidas už nukentėjusiajai suteiktas paslaugas patyrė nukentėjusioji, nes visus mokėjimo pavedimus atliko nukentėjusiosios darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) pagal Å¡iam Å«kio subjektui iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

Nors advokatas M. Bliuvas praÅ¡yme dėl procesinių iÅ¡laidų priteisimo remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-168-261/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009 ir teigia, jog Å¡io Å«kio subjekto patirtos iÅ¡laidos teismo turėtų bÅ«ti priteistos nukentėjusiajai, teismas su tuo negali sutikti, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009 teismas civilinėje byloje priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas ne paties proceso dalyvio, kuris buvo Lietuvos žurnalistų sÄ jungos narys, o sumokėtas Lietuvos žurnalistų sÄ jungos todėl, kad „ ta aplinkybė, kad advokatui už ieÅ¡kovo, kuris yra Lietuvos žurnalistų sÄ jungos narys, atstovavimÄ apeliaciniame teisme sumokėjo ne pats ieÅ¡kovas, o Lietuvos žurnalistų sÄ jungÄ , be kita ko, žurnalistus profesionalus vienijanti profesinė sÄ junga, kurios vienas pagrindinių tikslų – ginti žurnalistų teises, laisves ir teisėtus interesus, teikti informacinę, konsultacinę, analitinę ir organizacinę pagalbÄ savo nariams (Lietuvos žurnalistų sÄ jungos įstatų 1.1, 2.1.1, 2.1.7 punktai), nebuvo kliÅ«tis apeliacinės instancijos teismui vertinti į bylÄ , minėta, įstatyme (CPK 98 straipsnio 1 dalis) nustatytu terminu pateiktus dokumentus dėl ieÅ¡kovui suteiktos mokamos advokato teisinės pagalbos ir jai apmokėti skirtų iÅ¡laidų dydžio bei spręsti dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo ieÅ¡kovui“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d.nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-168-261/2017 nurodyta, jog „prie atskirojo skundo pareiÅ¡kėjas taip pat pridėjo ir 2016 m. spalio 28 d. susitarimÄ tarp UAB „KultÅ«ros vertybių paieÅ¡ka“, kurios direktoriumi yra pareiÅ¡kėjas L. K., ir advokatų profesinės bendrijos IN JURE (II t., b. l. 40), kuriame numatyta, jog už pareiÅ¡kėjui suteiktas paslaugas nagrinėjamoje byloje su advokatų profesine bendrija IN JURE atsiskaitys UAB „KultÅ«ros vertybių paieÅ¡ka“, o advokatų profesinė bendrija IN JURE tokį apmokėjimÄ priims ir pareiÅ¡kėjas L.

K. bus laikomas visiÅ¡kai atsiskaičiusiu už suteiktas teisines paslaugas. Taigi, bÅ«tent minėtas susitarimas Å¡iuo atveju sudarė pagrindÄ UAB „KultÅ«ros vertybių paieÅ¡ka“ apmokėti advokatų profesinės bendrijos IN JURE teisininkų Å¡ioje byloje teiktas teisines paslaugas pareiÅ¡kėjui. Vien ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas L. K. Å¡ioje byloje pats asmeniÅ¡kai neatliko mokėjimo už teiktas teisines paslaugas, nagrinėjamu atveju, įvertinus susiklosčiusiÄ situacijÄ ir byloje pateiktus duomenis, t. y. tai, jog 2016 m. spalio 28 d. tarp UAB „KultÅ«ros vertybių paieÅ¡ka“, kurios direktoriumi yra pareiÅ¡kėjas L.

K., ir advokatų profesinės bendrijos IN JURE buvo pasiraÅ¡ytos Susitarimo sÄ lygos, nesudaro pagrindo vertinti, jog byloje nėra suinteresuotos Å¡alies realaus bylinėjimosi iÅ¡laidų patyrimo elemento“. Å ioje byloje nei sutartis, nei kitas dokumentas, kuriame bÅ«tų aptartas UAB (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiosios santykis, apmokant už suteiktas teisines paslaugas ne UAB (duomenys neskelbtini) o kaip teigia advokatas nukentėjusiajai, nebuvo pateiktas, Å¡ių aplinkybių teisme nepaaiÅ¡kino nei advokatas, nei nukentėjusioji.

Pažymėtina, jog, remiantis Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo (toliau-ir AdvokatÅ«ros įstatymas) 48 straipsnio 1 dalimi., susitarimas tarp kliento ir advokato dėl teisinių paslaugų yra įtvirtinamas pasiraÅ¡ant sutartį. AdvokatÅ«ros įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka Å¡alių sutartÄ užmokestį”. Teismas pažymi, jog teismui nebuvo pateikta nei teisinių paslaugų sutartis (ar jos iÅ¡raÅ¡as) su UAB (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ buvo suteiktos teisinės paslaugos ir apmokėjimui UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡ytos į bylÄ pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros bei atlikti apmokėjimai, nei teisinių paslaugų sutartis (ar jos iÅ¡raÅ¡as) su nukentėjusiÄ ja, todėl negali įvertinti už kokias konkrečiai Advokatų kontoros Norkus ir partneriai COBALT suteiktas paslaugas ir kokiu pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡raÅ¡ytos apmokėjimui PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir atlikti mokėjimai.

Nei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato galimybės įforminti (iÅ¡raÅ¡yti) apmokėjimui už suteiktas paslaugas PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ne tam asmeniui, kuriam paslaugos buvo suteiktos. Esant Å¡ių aplinkybių visumai, priteisti UAB (duomenys neskelbtini) patirtas proceso iÅ¡laidas nagrinėjamoje situacijoje, teisinio pagrindo nėra, jos Å¡iuo konkrečiu atveju iÅ¡ kaltinamojo nepriteistinos. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai bei USB laikmenos su garso bei vaizdo įraÅ¡ais, saugomi baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 44 bei voke prie bylos 2 tomo virÅ¡elio), paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2018 m. liepos 2 d. veika), ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2018 m. liepos 15 d. veika), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 168 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 168 straipsnio 1 dalyje ir 154 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymÄ , esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnę bausmę, po ko Å¡iÄ subendrintÄ bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti likusiomis Å¡iuo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir subendrintÄ bausmę A.

M. skirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. M. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant A. M. per visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti, tęsti darbÄ arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nebendrauti su nukentėjusiÄ ja A.

Å . bei tęsti gydymÄ psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigose,. per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos vieÅ¡ai atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios A. Å ., viename iÅ¡ Respublikinių dienraščių skelbimo forma patalpinant atsipraÅ¡ymo tekstÄ . Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A.

M. paskirtÄ bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme bei suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. lapkričio 14 d., 10.00 val. iki 2019 m. birželio 6 d., vienÄ kardomojo kalinimo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. A. M. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti. Nukentėjusiosios A. Å . civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti iÅ¡ kaltinamojo 2000 Eur nukentėjusiosios A.

Å . naudai neturtinei žalai atlyginti. Civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl 400 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti. Nukentėjusiosios A. Å . praÅ¡ymÄ priteisti patirtas atstovavimo iÅ¡laidas atmesti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus bei USB laikmenas su garso bei vaizdo įraÅ¡ais, saugomus baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 44 bei voke prie bylos 2 tomo virÅ¡elio), palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja A. Ragelienė