2020-10-28 Nr. AB-20286-3-61-3-01308-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2165-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01308-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovo atstovas) (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Nuo 2008 m. rugpjūčio 14 d. iki 2012 m. rugpjūčio 16 d. jis atliko bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis: nebuvo užtikrinta teisė į teisės aktais reglamentuotą kameros plotą; kameroje netinkamas apšvietimas, ventiliacija, daug įvairių parazitų, neatlikinėjami jų naikinimo darbai; netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, dušai, naudojantis jais buvo pažeistas pareiškėjo privatumas; neužtikrinta teisė tinkamai naudotis pasivaikščiojimo kiemeliu, jie netinkamai įrengti.

3. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose prašė netaikyti sutrumpinto ieškinio senaties termino. Pareiškėjas nurodė, kad anksčiau į teismą nesikreipė, nes norėjo visiškai atlikti bausmę.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti ir taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

4.1. Pagal Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-212, 6.22 punktą suimtųjų (nuteistųjų) atvykimų ir išvykimų apskaitos dokumentų saugojimo terminas yra treji metai. Atsakovo atstovas neturi galimybės pateikti informaciją apie pareiškėjo judėjimą, kameras, kuriose jis buvo laikomas, bei kartu laikomų asmenų skaičių nuo 2008 m. rugpjūčio 14 d. iki 2012 m. rugpjūčio 16 d.

4.2. Lukiškių TI-K kamerų, dušų, sanitarinių mazgų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovo atstovas savo veiksmais nepažeidė pareiškėjo teisių. Nuteistieji yra aprūpinami valymo priemonėmis ir valikliais. Pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai profilaktiškai naikinami, dėl to yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis su tarnyba, turinčia licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx. Patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjui buvo užtikrinta pasivaikščiojimo kiemelyje teisė.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, į teismą kreipdamasis 2019 m. balandžio 3 d., praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 14 d. iki 2012 m. rugpjūčio 16 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas apie savo galbūt pažeistas teises turėjo žinoti nuo kalinimo pradžios (2008 m. rugpjūčio 14 d.) iki pabaigos (2012 m. rugpjūčio 16 d.). Pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, nenurodė jokių pagrįstų argumentų, dėl ko yra praleidęs senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikšti. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis neteikė skundo, nes norėjo visiškai atlikti bausmę, nagrinėjamu atveju nėra nei priežastis, nei argumentas praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti.

7. Pirmosios instancijos teismas, atsakovo atstovo prašymu pareiškėjo skundo reikalavimams pritaikęs sutrumpintą ieškinio senaties terminą, atmetė pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 14 d. iki 2012 m. rugpjūčio 16 d.

III. 8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priteisti jam 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Pažymi, kad yra teisiškai neišprusęs, apie savo teisių pažeidimą sužinojo prieš pateikdamas skundą teismui. Pareiškėjas atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, kurių administracija nesuteikė jam informacijos apie galiojančius teisės aktus. Marijampolės pataisos namų bibliotekoje nėra teisinės literatūros, prieigos prie interneto. Pareiškėjas anksčiau nepagalvojo, kad valstybės tarnautojai galėtų pažeidinėti įstatymus.

10. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, teigia, kad ieškinio senaties terminas netaikomas reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio.

11. Pareiškėjas 2019 m. liepos 11 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose palaikė prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą.

12. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

13. Atsakovo atstovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), atlyginimo priteisimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti neturtinės žalos, patirtos nuo 2008 m. rugpjūčio 14 d. iki 2012 m. rugpjūčio 16 d., atlyginimą.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir priteisti jam 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1507-520/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2339-822/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-291-822/2018, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018). Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys turi būti pripažintos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018, 2018 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2202-756/2018). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios (žr. 2018 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2202-756/2018).

19. Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus, dėl kurių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, akivaizdu, kad jo nurodomų pažeidimų metu jis žinojo apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį nebuvo jokių kliūčių kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis yra teisiškai neišprusęs, Marijampolės pataisos namų administracija nesuteikė jam informacijos apie galiojančius teisės aktus, Marijampolės pataisos namų bibliotekoje nėra teisinės literatūros, prieigos prie interneto, nepripažintinos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Byloje nėra pateiktą įrodymų apie tai, kad pareiškėjui būtų sudarytos kliūtys kreiptis teisinės pagalbos ar gauti pageidaujamą informaciją, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas visą laikotarpį iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Dėl nurodytų priežasčių teisinio pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nėra.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, jog ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiškia, kad ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, tuo tarpu iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą ieškinio senatis taikoma.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir taikęs ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose, be kita ko, esant atsakovo atstovo prašymui, teisingai ir pagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo, ir pripažino, kad pareiškėjas praleido šį terminą.

22. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė tinkamai, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius