2016-06-15 Nr. AB-12777-3-62-3-02496-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-334-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02496-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. R. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme 2015 m. gruodžio 29 d. gautas pareiškėjos R. R. skundas, kuriuo prašoma:

1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 2015 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. PE SP2-76;

2) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF Valdyba) skirti pareiškėjai kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl VSDF Valdybos 2015 m. rugpjūčio 5 d. rašto Nr. (6.5)I-5280 paduoti.

Nurodė, kad VSDF Valdybos 2015 m. rugpjūčio 5 d. rašto Nr. (6.5) I-5280 apskundimo terminas yra 20 dienų, tačiau pareiškėja tik 2015 m. rugpjūčio 28 d. susitvarkė dokumentus, reikalingus gauti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjai suteikus teisinę pagalbą buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl sprendimų apskundimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad skundas teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui. Dokumentai buvo grąžinti pareiškėjai lapkričio mėnesį.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo termino ir pareiškėjos R. R. skundą atsakė priimti.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad iš skundo turinio bei prie skundo pateiktų dokumentų matyti, jog VSDFV Kauno skyrius 2015 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. PE_SP2-76 nusprendė neskirti pareiškėjai kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas. Pareiškėjos skundas dėl VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. PE_SP2-76 buvo išnagrinėtas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ir priimtas VSDF Valdybos 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. (6.5)I-5280. Nesutikdama su šiuo sprendimu, pareiškėja per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos turėjo teisę skųsti jį teismui. Pareiškėja nenurodė konkrečios datos, kada gavo VSDF Valdybos 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5280, tačiau iš prie skundo pateikto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimo „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. TP-2-(2.2)-15-T-3035-3566 matyti, jog pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 21 d. Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos Kauno skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl VSDF Valdybos Kauno skyriaus 2015 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. PE_SP2-76 ir VSDF Valdybos 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. (6.5) I-5280 apskundimo. Vadinasi, vėliausiai 2015 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjai buvo žinoma apie VSDF Valdybos 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą, tačiau skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pareiškėja padavė tik 2015 m. gruodžio 29 d., t. y. praleidus skundo padavimo terminą. Prašymas atnaujinti skundo pateikimo teismui terminą grindžiamas tuo, jog pareiškėja tik 2015 m. rugpjūčio 28 d. susitvarkė dokumentus, reikalingus gauti antrinę teisinę pagalbą, o pareiškėjai suteikus antrinę teisinę pagalbą buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris nurodė, kad skundas teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, turėjo teisę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tačiau po to, kai 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu pareiškėjai valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba buvo suteikta, skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėja pateikė tik 2015 m. spalio 6 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo teisinės pagalbos suteikimo.

Be to VSDF Valdybos 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. (6.5) I-5280 yra aiškiai nurodyta, kad jis bei VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. PE_SP2-76 per 20 dienų nuo VSDF Valdybos sprendimo gavimo gali būti apskųsti Kauno apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau pareiškėja nurodyta tvarka nesivadovavo ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad ta aplinkybė, kad pareiškėjas kreipiasi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gina savo teises negali būti pripažinta svarbia aplinkybe atnaujinti terminą skundui paduoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-1098/2006, 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-339/2007, 2008 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-303/2008).

Aplinkybė, jog pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, yra subjektyvaus pobūdžio, susijusi su pačios pareiškėjos pasirinktu elgesio variantu. Be to, įvertinta ir tai, jog Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2015 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakius priimti pareiškėjos skundą ir išaiškinus, jog skundas teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui, pareiškėja skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2015 m. gruodžio 29 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės teismui buvo matyti, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartis pareiškėjai buvo išsiųsta 2015 m. spalio 14 d.

Įsiteisėjus minėtai nutarčiai pareiškėjos skundas su priedais buvo grąžintas 2015 m. lapkričio 18 d. Pareiškėja nenurodo, kada jai tapo žinoma apie Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, tik nurodo, jog dokumentai buvo grąžinti 2015 m. lapkričio mėnesį. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad net ir vertinant, jog pareiškėjai apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 13 d. teismo nutartį tapo žinoma tik 2015 m. lapkričio mėnesį, pareiškėja nepagrįstai apie mėnesį laiko delsė prieš paduodama skundą Kauno apygardos administracinį teismą.

Nustatytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad gindama savo pažeistas teises, pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi, nepagrįstai delsė pateikti procesinius dokumentus, todėl nėra pagrindo prieiti išvadą, kad terminas kreiptis į teismą praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių, dėl to terminas skundui paduoti neatnaujintinas (ABTĮ 34 str. 3 d.).

Kadangi skundo padavimo teismui terminas neatnaujinamas, pareiškėjos skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėja R. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui dėl VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. PE SP-76.

Atskirajame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad dokumentai iš Kauno apygardos administracinio teismo pareiškėjai buvo grąžinti 2015 m. lapkričio 30 d.; nuo 2015 m. spalio 26 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. pareiškėjai buvo taikomas reabilitacinis gydymas sanatorijoje; 2015 m. spalio 21 d. pareiškėjai atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, po kurios jai buvo atliekamos nuolatinės žaizdos pertvarstymo procedūros, pareiškėjos mobilumas bei apsitarnavimo funkcijos buvo ribotos, išleidus namo jai buvo rekomenduota 4 savaites bintuoti koją bei 2,5 mėn. vaikščioti su ramentais. Akcentuoja asmens teisės kreiptis į teismą absoliutumą. Teigia, kad tokio pobūdžio termino praleidimas yra neesminis ir įvyko dėl objektyvių priežasčių (pareiškėjos ligos), tad neturėtų užkirsti kelio pareiškėjai savo teises ginti teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties, kuria teismas neatnaujino skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pastebėtina, jog sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti skundo padavimo terminą turi būti priimtas, atsižvelgiant į fundamentalią asmens teisę – teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri pripažįstama tiek nacionalinių teisės aktų (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių, inter alia Europos Sąjungos teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str., Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 str.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A575-3527/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, svarbios priežasties, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas, sąvoka aiškinama kaip apimanti tik išskirtines, objektyvias, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusias aplinkybes (šiuo klausimu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimo (I dalis) 2.9. skyrių Kreipimosi į teismą termino praleidimo priežasčių, susijusių su ginčo nagrinėjimu neteisminėse institucijose arba kitokių teisinės gynybos priemonių panaudojimu, vertinimas LVAT praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 19, 2010 m., 487 – 493 p.).

Vertinimas, ar terminas kreiptis teisminės gynybos praleistas dėl svarbių priežasčių, labai priklauso nuo nagrinėjamo atvejo aplinkybių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-853/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atnaujinti terminą paskųsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos – VSDF Valdybos – 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5280.

Pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį, atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Pareiškėja nenurodo konkrečios datos, kada gavo VSDF Valdybos 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5280, tačiau iš prie skundo pateikto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimo „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. TP-2-(2.2)-15-T-3035-3566 matyti, jog pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 21 d. Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos Kauno skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl VSDF Valdybos Kauno skyriaus kovo 23 d. sprendimo Nr. PE_SP2-76 ir VSDF Valdybos 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. (6.5) I-5280 apskundimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad vėliausiai 2015 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjai buvo žinoma apie VSDF Valdybos 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą, tačiau skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pareiškėja padavė tik 2015 m. gruodžio 29 d., t. y. praleidus skundo padavimo terminą.

Prašymą atnaujinti skundo pateikimo terminą pareiškėja grindė tuo, kad tik 2015 m. rugpjūčio 28 d. susitvarkė dokumentus, reikalingus gauti antrinę teisinę pagalbą, o suteikus antrinę teisinę pagalbą buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris nurodė, kad skundas teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas šiuo aspektu nurodė, kad pareiškėja turėjo teisę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tačiau po to, kai 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu pareiškėjai valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba buvo suteikta, skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėja pateikė tik 2015 m. spalio 6 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo teisinės pagalbos suteikimo. Be to, VSDF Valdybos 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. (6.5) I-5280 aiškiai nurodyta, kad jis bei VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. PE_SP2-76 per 20 dienų nuo VSDF Valdybos sprendimo gavimo gali būti apskųsti Kauno apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad ta aplinkybė, kad pareiškėjas kreipiasi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gina savo teises negali būti pripažinta svarbia aplinkybe atnaujinti terminą skundui paduoti ir vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, yra subjektyvaus pobūdžio, susijusi su pačios pareiškėjos pasirinktu elgesio variantu. Teismas taip pat vertino ir tai, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2015 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakius priimti pareiškėjos skundą ir išaiškinus, jog skundas teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui, pareiškėja skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2015 m. gruodžio 29 d.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės duomenų teismui buvo matyti, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartis pareiškėjai buvo išsiųsta 2015 m. spalio 14 d. Įsiteisėjus minėtai nutarčiai pareiškėjos skundas su priedais buvo grąžintas 2015 m. lapkričio 18 d. Pareiškėja nenurodo, kada jai tapo žinoma apie Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, tik nurodo, jog dokumentai buvo grąžinti 2015 m. lapkričio mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad net ir vertinant, jog pareiškėjai apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. teismo nutartį tapo žinoma tik 2015 m. lapkričio mėnesį, pareiškėja nepagrįstai apie mėnesį laiko delsė prieš paduodama skundą Kauno apygardos administracinį teismą.

Nustatytų aplinkybių visuma, teismo nuomone, leido daryti išvadą, kad gindama savo pažeistas teises, pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi, nepagrįstai delsė pateikti procesinius dokumentus, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad terminas kreiptis į teismą praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių, dėl to terminas skundui paduoti neatnaujintinas (ABTĮ 34 str. 3 d.).

Visų pirmosios instancijos teismo aptartų ir įvertintų aplinkybių kontekste, pažymėtina, jog pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė medicininių dokumentų kopijas, iš kurių matyti, jog nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2015 m. spalio 26 d. ji buvo gydyta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) skyriuje, kur 2015 m. spalio 21 d. jai buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, rekomenduota perrišimai kas 2-3 dienas, 8 savaites po operacijos vaikščioti su ramentais, po to, pagal galimybę, pereiti prie 1-2 lazdelių, bintuoti kojas elastiniu bintu 6-7 savaites. Nuo 2015 m. spalio 26 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. pareiškėja taikytas reabilitacinis gydymas AB Birštono sanatorijoje „Versmė“, rekomenduota tęsti kineziterapijos programą savarankiškai, kojas elastiniu bintu bintuoti 4 savaites, eiti su ramentais (dvejais ar vienu) 2,5 mėn., vėliau pagal savo fizinę būklę. Pareiškėja taip pat nurodė, kad iš Vilniaus apygardos administracinio teismo dokumentai buvo grąžinti 2015 m. lapkričio 30 d.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pastarosios aplinkybės yra reikšmingos ir iš dalies pateisina pavėluotą skundo tinkamam teismui pateikimą. Įvertinus taip pat ir kilusio ginčo pobūdį, konkrečią situaciją, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, tai, jog pareiškėja aktyviai siekė ginti savo galimai pažeistas teises, būtinumą užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą, į tai, kad duomenų, jog pareiškėja siekė piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis nėra, vertintina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti tenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas neatnaujino termino skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti, naikintina, pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjos R. R. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjos R. R. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti patenkinti ir terminą atnaujinti.

Skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė