A-552-494-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552 -494/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00461-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 35.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovei Astai Kelmelienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. Š. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. Š. (toliau – ir pareiškėja) skundu, kurį kelis kartus tikslino (b. l. 3, 4, 12-14, 31-33) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 53-5-1413; 2) įpareigoti atsakovą atstatyti pareiškėją į eilę socialiniam būstui gauti nuo 1992 metų bei suteikti socialinį būstą ir 3) priteisti iš atsakovo 5 000 Lt neturtinę žalą.

Pareiškėja nurodė, kad ji su šeima buvo įrašyta į asmenų, pageidaujančių gauti valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis nuo 1992 metų eilę ir 2002 m. balandžio 3 d. duomenimis jos eilės numeris buvo 10 401. Iš atsakovo 2011 m. gegužės 4 d. rašto Nr. 53-5-1713 sužinojo, kad socialinio būsto negaus, nes išbraukta iš eilės. Pareiškėjos nuomone, išbraukimas iš eilės valstybės paramai gauti buvo neteisėtas, nes prieštarauja Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 20 straipsniui. Atkreipė dėmesį, kad apie išbraukimą jos niekas neinformavo, todėl pareiškėja pagrįstai manė, jog yra eilėje valstybės paramai gauti ir tikėjosi ateityje gauti socialinį būstą. Atsakovo darbuotojai elgėsi neteisėtai, sukėlė daug nepatogumų, todėl atsakovas turi atlyginti 5 000 Lt neturtinę žalą.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 39-43) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2003 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 176 „Dėl asmenų (šeimų), įrašytų į eiles valstybės paramai gauti pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, įrašymo į asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašus pagal LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą tvarkos“ (toliau – ir Nutarimas) 1 punkte numatyta, jog asmenų (šeimų), įrašytų į eiles valstybės paramai gauti pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą ir turinčių teisę į savivaldybių socialinio būsto nuomą pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, įrašymą į asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašus, nurodytus pastarajame įstatyme, organizuoja savivaldybių vykdomosios institucijos ir apie tai skelbia viešai.

Minėto nutarimo 2 punktas numato, jog asmenys (šeimos), kurie pageidauja pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatyme numatytus eilių sudarymo kriterijus būti įrašyti į asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašus, nurodytus Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, turi iki 2003 m. spalio 1 d. pateikti rašytinius prašymus savivaldybės vykdomajai institucijai pagal asmens (šeimos atveju - vieno iš sutuoktinių) įstatymų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą.

Minėto Nutarimo 6 punkte nurodyta, jog asmuo (šeima), iki 2003 m. spalio 1 d. nepateikęs prašymo ir jo teisę į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų, netenka teisės būti įrašytas į asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, atitinkamą sąrašą. Pažymėjo, kad pareiškėja nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojus Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymui iki 2003 m. spalio 1 d. nepateikė rašytinio prašymo ir teisę į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų savivaldybės vykdomajai institucijai pagal asmens (šeimos atveju - vieno iš sutuoktinių) įstatymo nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą ir neteko teisės būti įrašyta į asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, atitinkamą sąrašą, kuriame jos vieta būtų nustatoma pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatyme numatytus eilių sudarymo kriterijus.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 2011 m. vasario 17 d. pateikė prašymą ir teisę į socialinį būstą įrodančius dokumentus, nuo minėtos datos pareiškėja yra įrašyta į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti ir 2011 m. liepos mėn. duomenimis neįgaliųjų asmenų ir šeimų, kuriose yra neįgalūs asmenys sąraše yra 445. Nurodė, kad Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Priėjus pareiškėjos eilei, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, savivaldybė privalės išnuomoti pareiškėjai ir jos šeimai socialinį būstą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu (b. l. 86-90) pareiškėjos E. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad įvertinus Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 176 „Dėl asmenų (šeimų), įrašytų į eiles valstybės paramai gauti pagal LR gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, įrašymo į asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašus pagal LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą tvarkos“ 1, 2, 6 punktų nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėja buvo įrašyta į eiles valstybės paramai gauti pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, todėl siekdama būti įrašyta į asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašus, nurodytus Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, turėjo iki 2003 m. spalio 1 d. pateikti rašytinius prašymus ir teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus savivaldybės vykdomajai institucijai pagal jos įstatymų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau tokio prašymo iki 2003 m. spalio 1d. nepateikė. Pažymėjo, kad dėl šios aplinkybės jokio ginčo nėra, todėl asmuo (šeima), iki 2003 m. spalio 1 d. nepateikęs prašymo ir jo teisę į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų, netenka teisės būti įrašytas į asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, atitinkamą sąrašą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2011 m. vasario 17 d. pateikė prašymą ir teisę į socialinį būstą įrodančius dokumentus, todėl nuo minėtos datos pareiškėja yra įrašyta į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti ir 2011 m. liepos mėn. duomenimis neįgaliųjų asmenų ir šeimų, kuriose yra neįgalūs asmenys sąraše yra 445 (b. l. 44, 46). Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. 176 6 punktu, asmuo (šeima), iki 2003 m. spalio 1 d. nepateikęs prašymo, nurodyto šio nutarimo 2 punkte, ir jo teisę į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų, netenka teisės būti įrašytas į asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, atitinkamą sąrašą, kuriame jo vieta būtų nustatoma pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatyme numatytus eilių sudarymo kriterijus. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 11 straipsnio (2008 m. rugsėjo 29 d. įstatymo Nr. X-1732 redakcija) 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad šeimos ir asmenys, turintys teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą pagal šio Įstatymo 8 straipsnį, pateikę rašytinį prašymą, registruojami savivaldybės vykdomojoje institucijoje pagal asmens (šeimos atveju – vieno iš sutuoktinių) įstatymų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu gyvenamosios vietos neturi, – pagal savivaldybę, kurioje gyvena. Kartu su prašymu pateikiami dokumentai, įrodantys teisę į socialinį būstą ar būsto sąlygų pagerinimą. Registravimo tvarką nustato savivaldybės vykdomoji institucija. Šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai sudaromi pagal prašymo įregistravimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje datą. Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, kad nepagrįstas skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą atstatyti pareiškėją į eilę socialiniam būstui gauti, tuo labiau, kad iki 2011 m. liepos mėnesio ji niekada nebuvo įrašyta į asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašus.

Teismas nurodė, kad Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 11 straipsnio 3 dalyse nurodyta, kad savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus (netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito tinkamo gyventi būsto, šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau vaikų, ir šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, taip pat vienišiems judėjimo negalią turintiems asmenims). Teismas padarė išvadą, kad minėtos įstatymo nuostatos reiškia, kad be eiliškumo ir nesant 6 straipsnyje nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjai socialinį būstą. Konstatavo, kad atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakydamas atstatyti pareiškėją į eilę socialiniam būstui gauti nuo 2002-2003 metų ir atsisakydamas suteikti socialinį būstą, elgėsi pagal teisės aktų reikalavimus, todėl skundo reikalavimai panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 53-5-1413 ir įpareigoti atsakovą atstatyti pareiškėją į eilę socialiniam būstui gauti bei suteikti socialinį būstą, atmestini.

Pažymėjo, kad nenustačius Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio, atmestinas ir skundo reikalavimas priteisti iš atsakovo neturtinę žalą.

III. Pareiškėja E. Š. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 93-95), kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjos skundą patenkinti. Iš esmės pakartojo savo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Kadangi šiuo atveju neegzistavo Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 20 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant asmenys yra išbraukiami iš eilės, todėl apeliantė iš eilės valstybės paramai apsirūpinant gyvenamuoju plotu išbraukta neteisėtai. Be to, apie tai apeliantė informuota nebuvo.

2. Byloje pateiktas 2003 m. lapkričio 25 d. Kauno miesto savivaldybės raštas Nr. 627-6-3 1173/3, kuriuo nėra nereikalaujama, kad apeliantė pateiktų prašymą, o tik nurodoma, kad gyvenamos patalpos išnuomojamos eilės tvarka. 2003 m. gruodžio 9 d. Kauno miesto savivaldybės rašte Nr.627-6-Š1173/4 taip pat nėra nurodoma, kad apeliantė išbraukta iš eilės ar kad privalo pateikti prašymą. Iš to seka, kad pareigūnai neatliko savo pareigų tinkamai, suklaidino apeliantę, suteikdami neišsamią informaciją. Todėl dėl nepatirtų nepatogumų jai turi būti atlyginta patirta neturtinė žala.

3. Nesutinka su teismo išvada, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kad dokumentai iš jos nebuvo priimami. Pažymi, kad teismui pateikė dvi VĮ Registrų centro 2002 m. pažymas, kurios patvirtina, kad nekilnojamo turto nei apeliantė, nei jos vyras neturi, kurias ji nešė į Kauno savivaldybę. Tačiau šių pažymų atsakovas nepriėmė ir reikalavo išsikelti iš bendrabučio Lampėdžių g. 10-305.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 99-102) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Iš esmės pakartojo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus motyvus.

Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Remiantis įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kadangi apeliantė iki 2003 m. spalio 1 d. vykdomajai institucijai pagal jos įstatymų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą nepateikė prašymo ir jo teisę į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų, ji neteko teisės būti įrašytai į asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, atitinkamą sąrašą.

2. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog po 2003 m. spalio 1 d. apeliantei netekus teisės būti įrašytai į asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą atitinkamą sąrašą, teisės aktai nenumatė privalomos informavimo procedūros, t. y. atsakovas neturėjo pareigos pranešti apie išbraukimą iš eilės bei paprašyti pateikti prašymą persirašyti į eilę pagal naują įstatymą.

3. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad 2003 m. lapkričio 25 d. Kauno miesto savivaldybės raštas Nr. 627-6-Š1473/3 patvirtina, jog apeliantė nebuvo išbraukta iš eilės ir rašte nereikalaujama, jog ji pateiktų prašymą, pažymi, jog prašymo pateikimas dėl įrašymo į eilę socialiniam būstui išsinuomoti yra asmens teisė, o ne pareiga, be to, minėtame rašte savivaldybė informavo apeliantę, jog jai 2003 m. spalio 15 d. raštu Nr. 627-6-Š966/2 buvo pranešta kokius dokumentus ji turi pristatyti dėl socialinio būsto išsinuomojimo, tačiau apeliantė nurodytų dokumentų nepateikė.

4. Apeliantės teismui pateiktos VĮ Registrų centro pažymos neįrodo kreipimosi į Kauno miesto savivaldybę dėl įrašymo į eilę socialiniam būstui išsinuomoti fakto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl asmens teisės į socialinį būstą įgyvendinimo tvarkos. Pareiškėja, skųsdama atsakovo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą bei reikalaudama įpareigoti atsakovą atstatyti ją į eilę socialiniam būstui gauti nuo 1992 metų, siekia teismine tvarka apginti, jos manymu, pažeistą Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis ir Valstybės paramos būstui įsigyti įstatymų pagrindu jai suteiktą teisę į socialinį būstą. Apeliaciniame skunde ji teigia, kad nurodytas jos teisių pažeidimas pasireiškė ir tuo, kad, sprendžiant jos teisės į socialinį būstą klausimą, buvo pažeisti Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo tokiai procedūrai vykdyti nustatyti reikalavimai.

Kaip nurodyta aukščiau, savo teisių pažeidimus pareiškėja sieja su Valstybės paramos būstui įsigyti įstatymo bei Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (tariamai) padarytais pažeidimais. Todėl, sprendžiant pareiškėjos teismui paduoto skundo pagrįstumo klausimą, pirmiausia yra būtina nustatyti, ar paminėto kreipimosi į atsakovą metu (2011-03-09) pareiškėja turėjo šių įstatymų nustatytas (saugomas) teises į socialinio būsto gavimą.

Pasisakydama dėl materialinės teisės normų taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija pažymi, kad teisiniai santykiai dėl socialinio būsto nuomos buvo reguliuojami nuo 1992 m. birželio 1 d. įsigaliojusio Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo, o nuo 2003 m. sausio 1 d. – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo – (toliau – ir Įstatymo). Šių santykių reguliavimo perėjimas Įstatymo buvo specialiai sureglamentuotas Įstatymo įgyvendinimo įstatymo, kurio 1 straipsnyje buvo nurodyta galimybė Vyriausybės nustatyta tvarka vadovautis Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nustatytais kriterijais perkelti asmenis į Įstatymo nustatytus asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. 176, kuris numatė, kaip bus įgyvendinamas Įstatymas, to pageidaujantys asmenys iki 2003 m. spalio 1 d. turėjo pateikti savivaldybės vykdomajai institucijai atitinkamus prašymus. Tokių prašymų nepadavimo iki nurodytos datos teisinės pasekmės buvo specialiai aptartos šio nutarimo 6 punkte (2003-06-12 nutarimo Nr. 744 redakcija), pagal kurį asmuo (šeima), iki 2003 m. spalio 1 d. nepateikęs prašymo, nurodyto šio nutarimo 2 punkte, ir jo teisę į socialinį būstą patvirtinančių dokumentų, netenka teisės būti įrašytas į asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, atitinkamą sąrašą, kuriame jo vieta būtų nustatoma pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatyme numatytus eilių sudarymo kriterijus. Į šį sąrašą jis gali būti įrašytas laikantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnyje nustatytos tvarkos.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad nors pareiškėja nuo 1992 metų buvo įrašyta į į asmenų, pageidaujančių gauti valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis eilę, tačiau aukščiau paminėto prašymo pareiškėja nebuvo pateikusi nei iki 2003 m. spalio 1 d., nei iki 2011 metų. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą turėtos teisės liko išsaugotos po 2003 m. spalio 1 d. ir kad jas keisti ar naikinti buvo galima tik pagal šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytą tvarką.

Nei viename iš minėtų teisės aktų jokiai savivaldybės institucijai nenumatyta teisė atnaujinti 2003 10 01 pasibaigusį terminą paduoti prašymui perkelti į naują eilę ar atstatyti asmenį į eilę ankstesne data, todėl skundžiamu 2011-05-04 sprendimu pagrįstai atsisakyta tenkinti tokį pareiškėjos prašymą.

Pastebėtina, kad informacija apie asmenų, įrašytų į eiles valstybės paramai gauti pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą ir turinčių teisę į savivaldybių socialinio būsto nuomą pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, pareigas 2003 metais buvo skelbiama visuomenės informavimo priemonėse, Kauno miesto savivaldybės internetiniame tinklalapyje ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto skyriaus skelbimų lentoje. Toks informavimo apie teisinio reguliavimo pasikeitimą būdas laikytinas pakankamu, kad suinteresuoti asmenys, veikdami pagal vidutiniškai rūpestingo piliečio elgesio standartus, galėtų tinkamai sureaguoti ir pateikti reikalingus dokumentus. Savivaldybių pareigūnai teisės aktais nebuvo įpareigoti raštu informuoti atskirai kiekvieną asmenį (šeimą) apie socialinio būsto nuomos reglamentavimo pasikeitimą bei apie tai, kad jis iki 2003-10-01 turėjo savivaldybei pateikti atitinkamus dokumentus. Be to, apie pareiškėjos pareigą pateikti reikalingus dokumentus, jai buvo pranešta 2003-10-15, 2003-11-25 ir 2003-12-09 atsakovo raštais. Taigi apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjos netinkamo informavimo atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, kaip matyti iš bylos, pareiškėja pagal jos 2011 m. vasario 17 d. buvo padavusi naują (su buvusia padėtimi nesusietą) prašymą įrašyti ją į sąrašą socialinio būsto nuomai (b. l. 46), kuris buvo realizuotas ją įrašant į Turinčių teisę į socialinio būsto gavimą neįgaliųjų asmenų sąrašą, kuriame pareiškėja 2011 m. liepos mėnesį buvo Nr. 445. Socialinis būstas suteikiamas eilės tvarka pagal Įstatymo ir Nutarimo nuostatas, kitokiu atveju būtų pažeidžiami kitų asmenų teisėti interesai, taigi atsakovas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė suteikti socialinį būstą pareiškėjai be eilės.

Nenustačius neteisėtų atsakovo veikų, nėra pagrindo ir priteisti pareiškėjos prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti pareiškėjos paduotą skundą kaip nepagrįstą yra teisingas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos E. Š. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius