2020-02-18 Nr. AB-3649-3-62-3-00688-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-490-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00688-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ryčio Krasausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. lapkričio 10 d. buvo nuvežtas pas gydytoją dermatologą konsultacijai. Pareiškėjui buvo skirtas gydymas vaistais, tačiau minėto gydytojo skirtų vaistų Alytaus PN jam nesuteikė ir neleido įsigyti pačiam. Negaunant gydytojo paskirtų vaistų, pareiškėjui liga paūmėjo, atsirado (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas jaučia skausmą, nervinę įtampą, stresą, sutriko miegas, apetitas, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo skundas susijęs su gydymo paslaugų suteikimu, todėl turėtų būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 10 d. buvo konsultuotas gydytojo dermatologo. Jam buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), gydymui rekomenduoti (duomenys neskelbtini). Tepalas (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo paskirtas ir atiduotas į rankas 2018 m. balandžio 25 d. Pareiškėjas neįrodė visų sąlygų, būtinų valstybės deliktinei atsakomybei kilti, todėl jo skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš Alytaus PN veiksmų, neišduodant jam gydytojo paskirtų vaistų, dėl ko pablogėjo jo sveikata.

7. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Pagal Alytaus PN direktoriaus 2016 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1-124 patvirtintų Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1 punktą Sveikatos priežiūros tarnyba – įstaigos administracinis padalinys, organizuojantis įstaigoje laikomų asmenų sveikatos priežiūrą. Sveikatos priežiūros tarnyba tiesiogiai pavaldi pataisos namų direktoriaus pavaduotojui, o sprendžiant sveikatos priežiūros organizavimo klausimus – įgaliotoms valstybinėms sveikatos priežiūros valdymo ir kontrolės institucijoms (Nuostatų 3 p.). Viena iš pagrindinių Sveikatos priežiūros tarnybos funkcijų – neatlygintinai aprūpinti Alytaus PN gydomus ligonius vaistais ir medicinos priemonėmis ligų gydymui (Nuostatų 20 p.). Įstaigoje laikomų asmenų sveikatos priežiūros klausimus spręsti yra įgaliotas Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas, kurį į pareigas skiria Alytaus PN direktorius (Nuostatų 41 p.). Vedėjas organizuoja Sveikatos priežiūros tarnybos darbą, vadovauja ambulatorijai, medicininio stebėjimo izoliatoriui, vaistinei ir asmeniškai atsako už tarnybos uždavinių įgyvendinimą (Nuostatų 42 p.). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-156 patvirtintų Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (neteko galios 2017 m. gruodžio 13 d.) (toliau – ir Aprašas) 19–20 punktuose numatyta, jog vaistinių preparatų atsargos įstaigos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių vaistų poreikis, o Sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais pagal suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašus Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).

8. Teismas, vadovaudamasis minėtu teisiniu reguliavimu, darė išvadą, kad Alytaus PN yra numatyta pareiga aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti Sveikatos priežiūros tarnybos uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas. Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad šioje byloje turi būti įvertinta, ar Alytaus PN tinkamai vykdė šią pareigą.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 10 d. buvo konsultuotas gydytojo dermatovenerologo, pareiškėjui pagal diagnozuotą ligą buvo skirtas medikamentinis gydymas – (duomenys neskelbtini). Šis gydymas buvo tęsiamas Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo. Pareiškėjas skunde nekonkretizavo, kuris iš gydytojo paskirtų tepalų jam nebuvo išduotas, tačiau iš pareiškėjo 2018 m. vasario 12 d. skundo Alytaus PN direktoriui ir Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo 2018 m. kovo 22 d. medicinos pažymėjimo matyti, kad pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl jo neaprūpinimo gydytojo paskirtu (duomenys neskelbtini) tepalu. Pareiškėjas minėtame 2018 m. vasario 12 d. skunde nurodė, kad kiti du skirti tepalai jam buvo išduoti. Taigi byloje ginčo dėl pareiškėjo aprūpinimo (duomenys neskelbtini) tepalais nėra.

10. Teismas pabrėžė, kad Alytaus PN nenurodė jokių aplinkybių, argumentų dėl tepalo (duomenys neskelbtini) neišdavimo pareiškėjui nuo jam paskirto gydymo pradžios (2017 m. lapkričio 10 d.) iki skundo padavimo teismui dienos (2018 m. balandžio 5 d.). Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo V. M. 2018 m. kovo 22 d. medicininiame pažymėjime nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 10 d. dermatologo paskirto tepalo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas negauna, liga paūmėjo. Todėl yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjas minėtu tepalu nebuvo aprūpintas ne dėl Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų, o Alytaus PN veiksmų (neveikimo). Iš byloje esančių pareiškėjo asmens sveikatos bylos duomenų bei Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo P. R. medicininių dokumentų išrašo matyti, kad pareiškėjui tepalas (duomenys neskelbtini) buvo išduotas tik 2018 m. balandžio 25 d.

11. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Alytaus PN netinkamai vykdė Apraše nustatytą pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti šio padalinio uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas. Dėl tokių Alytaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki skundo padavimo teismui dienos (2018 m. balandžio 5 d.) nebuvo tinkamai aprūpintas vaistais (duomenys neskelbtini), todėl liga paūmėjo. Įvertinęs nustatyto pažeidimo trukmę (skirtas medikamentas pareiškėjui nebuvo išduotas iš viso 147 dienas), jo mastą, intensyvumą, pobūdį, pareiškėjui sukeltas neigiamas pasekmes (ligos paūmėjimą), teismas sprendė, kad 500 Eur suma yra pakankama pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

III. 12. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai.

13. Pareiškėjas nurodo, kad teismas priteisdamas jam neturtinės žalos atlyginimą neatsižvelgė į tai, kad buvo padaryta žala jo sveikatai, dėl neteisėtų Alytaus PN veiksmų (nesuteikiant jam vaistų) buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. Tai, kad buvo padaryta žala pareiškėjo sveikatai, patvirtina gydytojo 2018 m. kovo 22 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad jo liga paūmėjo. Pabrėžia, kad Alytaus PN administracija į jo skundus dėl neišduodamų vaistų nereagavo. Dėl neteisėtų Alytaus PN veiksmų sutriko pareiškėjo miegas, jautėsi pažemintas ir sužlugdytas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamu teismo sprendimu jam priteista suma nėra pakankama jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Alytaus PN, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

15. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas prašomas žalos dydis. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas nepagrindė valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui.

16. Alytaus PN taip pat pabrėžia, kad pareiškėjo pareikštas reikalavimas atlyginti jam neturtinę žalą kildinamas dėl netinkamo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Sveikatos priežiūros tarnybos 2018 m. gegužės 31 išraše pažymėta, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 10 d. konsultavosi dermatologijos Alytaus rajono ligoninėje ir jam buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), gydytojas rekomendavo (duomenys neskelbtini), šių vaistų pavadinimų yra įvairių, tačiau jų veikimas toks pats. Tepalas (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo paskirtas ir atiduotas į rankas 2018 m. balandžio 25 d. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmės metu buvo baustas 9 kartus už narkotinių medžiagų vartojimą, todėl pareiškėjo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos yra nepagrįsti.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo tuos pačius argumentus kaip ir apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš to, kad pareiškėjui buvo nesuteikti vaistai jam kalint Alytaus PN laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. balandžio 5 d.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad pareiškėjo teisė gauti jam gydytojo paskirtus vaistus buvo pažeista, dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, tuo pagrindu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

20. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas, atstovaujamas Alytaus PN, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinius. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas priteisė nepakankamą sumą jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, dėl to prašo jo skundą tenkinti visiškai. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą, dėl to prašo šią teismo sprendimo dalį panaikinti.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis minėta nuostata, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinių skundų ribų, nes byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į paduotų apeliacinių skundų ribas.

22. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo (nesuteikimo) reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos, todėl bylos dėl žalos, kilusios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, t. y. civilinių teisinių santykių, atlyginimo yra teismingos bendrosios kompetencijos teismams (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2006 m. spalio 9 d. nutartį byloje T-77/2006, 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį byloje Nr. T-69/2009, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje T-110/2013). Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas ginčą kelia ne dėl Alytaus PN suteiktų, nesuteiktų ar netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, o dėl šios įstaigos neveikimo, neužtikrinant, jog pareiškėjui būtų suteikti reikalingi (gydytojo paskirti) vaistai. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš galbūt neteisėtų Alytaus PN veiksmų, susijusių su šios įstaigos administravimo veikla, atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka, konstatuotina, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra teismingas administraciniam teismui, todėl jis pagrįstai buvo nagrinėjamas apygardos administraciniame teisme.

23. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Vaistų ir vaistinių medžiagų įsigijimo, laikymo, išdavimo vartoti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. balandžio 5 d., nustatė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 24 d.

įsakymu Nr. V-156 patvirtintas Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas, galiojęs iki 2017 m. gruodžio 12 d., ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 patvirtintas Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas, galiojęs nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. liepos 11 d. (toliau – ir Aprašas 1).

Pagal Aprašo 6 punktą įstaigos, planuodamos joms skirtas lėšas ir rengdamos asignavimų sąmatą, šioje sąmatoje numato lėšas vaistiniams preparatams ir medicinos prekėms įsigyti. Lėšos turi būti planuojamos taip, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir asmenims, esantiems laisvėje. Vaistiniai preparatai išduodami vartoti atsižvelgiant į vaistinio preparato serijos galiojimo terminą – pirmiausia išduodama anksčiausiai pagaminta ir turinti trumpiausią galiojimo terminą vaisto serija (Aprašo 18 p.).

Vaistinių preparatų atsargos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių vaistų poreikis, sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio (Aprašo 19 p.). Pagal Aprašo 20 punktą vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).

Iš esmės analogiškos nuostatos su tam tikrais pakeitimais buvo nustatytos ir Aprašo 1 4, 16, 17, 19 ir 20 punktuose. Aptartas teisinis reguliavimas yra pagrindas daryti išvadą, kad Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi laisvės atėmimo vietų įstaiga Alytaus PN yra atsakingi už pataisos įstaigoje kalinamų nuteistųjų, turinčių sveikatos problemų, aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis.

24. Šioje byloje nustatyta ir Alytaus PN neneigia, kad pareiškėjas turėjo sveikatos problemų, dėl jų gydytojas 2017 m. lapkričio 10 d. pareiškėjui skyrė vaistą – tepalą (duomenys neskelbtini) (b. l. 134), – tačiau pareiškėjas minėto vaisto negavo iki pat skundo teismui padavimo – 2018 m. balandžio 5 d. (b. l. 3, 6). Alytaus PN neginčija, kad turi pareigą aprūpinti nuteistuosius jiems gydytojų paskirtais vaistais. Nors atsakovo atstovas nurodo, kad gydytojas pareiškėjui buvo paskyręs ne tik tepalą (duomenys neskelbtini), bet ir kitus tepalus, kurie yra tokio paties veikimo ir kurie pareiškėjui buvo suteikti, tačiau pažymėtina, kad iš 2017 m. lapkričio 10 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo (b. l. 134) matyti, jog gydytojas pareiškėjui buvo paskyręs tris vaistinius tepalus, konkrečiai nurodydamas kuriai kūno vietai tepti kiekvienas tepalas yra skirtas (visi tepalai buvo skirti tepti skirtingoms kūno vietoms) ir kiek kartų kiekvieną iš jų naudoti. Todėl kaip nepagrįstas vertintinas Alytaus PN argumentas, kad pareiškėjui naudojant kitus gydytojo paskirtus vaistus, tepalą (duomenys neskelbtini) jam naudoti nebuvo būtina.

25. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad Alytaus PN tinkamai nevykdė tiek Apraše, tiek Apraše 1 nustatytos pareigos aprūpinti pareiškėją vaistais. Atsižvelgiant į tai, kad Alytaus PN neaprūpino pareiškėjo tepalu (duomenys neskelbtini), konstatuotina, jog minėta pataisos įstaiga veikė nerūpestingai, t. y. minėti veiksmai (neveikimas) buvo neteisėti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Visgi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl jo neaprūpinimo tam tikrą laiką tepalu (duomenys neskelbtini) būtų patyręs neatitaisomų neigiamų padarinių jo sveikatai, būtų kentėjęs (pvz., būtų patyręs didelius skausmus) ar patyręs kitus žymius nepatogumus, kurie būtų darę didelę neigiamą įtaką jo gyvenimo kokybei. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Alytaus PN neveikimas neaprūpinant pareiškėjo tepalu (duomenys neskelbtini) negali būti prilyginamas kankinimui, žiauriam ar nežmoniškam bei asmens orumą žeminančiam elgesiui, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo atstovas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

26. Vis dėlto nustačius Alytaus PN neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjui vaistų nesuteikimo tam tikrą laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kad teisė į sveikatos apsaugą yra saugotina pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnį, negali būti konstatuota, jog negavęs reikiamų vaistų pareiškėjas nepatyrė realios žalos. Teisėjų kolegijos nuomone, vaistų negavimas nustatytu laikotarpiu pareiškėjui sudarė prielaidas patirti dvasinius išgyvenimus (nepatogumus), t. y. kilti neturtinei žalai Civilinio kodekso 250 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi tarp padaryto atsakovo atstovo pažeidimo ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys.

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Todėl konstatuotina, kad yra pagrindas pareiškėjui kompensuoti jo patirtą neturtinę žalą priteisiant jos atlyginimą pinigais. Įvertinusi pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdį (vaisto tepti konkrečiai kūno vietai neskyrimas) ir trukmę (147 dienos), atsižvelgusi į tai, jog, kaip minėta, nenustatyta, kad pareiškėjui dėl vaisto neskyrimo būtų kilę ilgalaikių neigiamų pasekmių, o iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo sveikatos problema, kuriai buvo skirtas tepalas (duomenys neskelbtini) buvo itin sunkaus pobūdžio, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas priteisė pakankamą ir protingo dydžio sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, kurios nėra pagrindo nei didinti, nei mažinti.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti remiantis apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Todėl pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo E. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė