AS-143-115-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. N. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-143-115-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja R. N. (toliau – pareiškėja) 2012 m. lapkričio 16 d. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimą.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. AS143-115/2013
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01314-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. vasario 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. N. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėja R. N. (toliau – pareiškėja) 2012 m. lapkričio 16 d. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimą.
Pareiškėja nurodė, kad Telšių rajono apskrities vyriausiajame policijos komisariate yra pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, kur ji kviečiama administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Jai yra inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje, nes Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėja A. A. 2012 m. birželio 8 d. tarnybiniu pranešimu pranešė, kad 2012 m. birželio 8 d. apie 8 val. Telšių rajone, Varniuose, prie seniūnijos pastato, einant šaligatviu ją tyčia pastūmė pareiškėja. Pažymėjo, jog, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsniu, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2012 m. spalio 19 d. pareiškimu prašė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko nušalinti (nusišalinti) visą įstaigą – Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą – nuo administracinio teisės pažeidimo, kuriame dalyvavo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja A. A., įvykio tyrimo. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimu jos pareiškimą dėl nušalinimo (nusišalinimo) atmetė kaip nepagrįstą; Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjui pavedė toliau atlikti tyrimą administracinėje medžiagoje; nustačius jos veikoje galbūt padarytą administracinį pažeidimą, surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą bei vadovaujantis ATPK 261 straipsniu medžiagą nagrinėjimui persiųsti į Telšių rajono apylinkės teismą. Pareiškėja nesutiko su skundžiamu nutarimu, nes jis nepagrįstas ir naikintinas.
II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir pasiūlė jai kreiptis į Telšių rajono apylinkės teismą; nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžino pareiškėjai ir įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjai pagal 2012 m. lapkričio 13 d. mokėjimo nurodymą „Swedbank“, AB sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p.).
Teismas nurodė, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja ATPK redakcija (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija Nr. XI-1142), kurios 291, 292 straipsniuose nustatyta, jog šio kodekso 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų organų (pareigūnų) nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui ATPK 281 straipsnyje nustatyta tvarka (pagal administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą). Atkreipė dėmesį, jog Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patenka į ATPK 216 straipsnio 5 punkto taikymo sritį.
ATPK 216 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai). Teismas pažymėjo, jog įstatymų leidėjas administraciniams teismams nesuteikė kompetencijos vertinti policijos, kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos, veiksmų teisėtumą ir šioje srityje nustatyti kokius nors įpareigojimus. Policijos įstaigų veiksmų ar neveikimo ikiteisminio tyrimo srityje apskundimas administraciniam teismui nenumatytas nei ABTĮ, nei kitų įstatymų. Administracinių teismų kompetencijai taip pat nėra priskirtas skundų dėl priimtų nutarimų administracinio teisės pažeidimo bylose, o taip atsisakymų pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nagrinėjimas.
Šiuo aspektu teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ABTĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Pabrėžė, kad vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos gali būti atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 3 str. 1 d., Civilinio proceso kodekso 22 str.).
Taigi šių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašė panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimą, kuriuo jos pareiškimas dėl nusišalinimo nuo administracinės teisės pažeidimo tyrimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad ATPK nereglamentuoja bylą nagrinėjančio pareigūno nušalinimo pagrindų ir nušalinimo sprendimo tvarkos, todėl konstatuotina teisinio reguliavimo spraga, kuri užpildytina įstatymų analogijos pagalba.
Kadangi tiek administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, tiek baudžiamajame procese sprendžiama dėl asmens pripažinimo kaltu padarius neteisėtą veiką, pagal analogiją taikytinos nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios Baudžiamojo proceso kodekso 57–61 straipsnių normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N438-73/2012). Teismas atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad ginčas šiuo atveju kilęs dėl pareigūnų veiksmų (nenusišalinimo) administracinio teisės pažeidimo teisenos procese, todėl vadovaujantis ATPK 216 straipsnio 4 punktu ginčai, kylantys nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose.
Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad aptariamas ginčas priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Todėl vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu pareiškėjos skundą atsisakytina priimti, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Pareiškėja nurodo, kad nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo momento galima laikyti, jog administracinio teisės pažeidimo byla yra iškelta. Tokios praktikos laikosi ir administraciniai teismai (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. II-137-484/2009). Pažymi, jog protokolas jai nėra surašytas, ir, medžiagą ištyrus nešališkiems pareigūnams, tikėtina, kad nebus surašytas. Taigi administracinio teisės pažeidimo byla nėra iškelta, todėl negali būti taikomos ATPK įtvirtintos procesinės nutarimų priėmimo bei jų apskundimo nuostatos, taikomos nutarimų, numatytų ATPK 287 straipsnyje, apskundimui. Skundžiamas nutarimas yra priimtas ne ikiteisminio tyrimo metu. Ji skundžia pareigūno, atliekančio viešąjį administravimą, nutarimą. Policijos pareigūnų veiklai santykiuose su nepavaldžiais asmenimis taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėja skundžia Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimą atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos pareiškimą dėl nusišalinimo nuo administracinės teisės pažeidimo tyrimo. Toks pareiškimas paduotas pareiškėjos atžvilgiu atliekant tyrimą dėl ATPK 174 straipsnio pažeidimo.
Policijos pareigūnai turi teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl ATPK 174 straipsnio pažeidimo (ATPK 2591 str. 1 d. 1 p. 1 pstr.). Protokolas ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo surašymo momento pasiunčiamas organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymų nenustatytas kitoks protokolo pasiuntimo terminas (ATPK 261 str. 1 d.). Rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) nagrinėja ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo bylas (ATPK 224 str. 1 d.).
Kaip matyti, pareiškėja kelia klausimą dėl ikiteisminėje administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo stadijoje priimto institucijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo nutarimu išspręstas nušalinimo klausimas yra procesinio pobūdžio. Toks nutarimas yra tarpinis procesinis sprendimas, kurio apskundimas teismui nenumatytas. Argumentai dėl šio sprendimo gali būti pareikšti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme, dėl kurių teismas pasisakytų priimdamas galutinį sprendimą. Taip būtų užtikrintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės.
Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjos skundas atsisakytinas priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pritaikė netinkamą procesinės teisės normą, tačiau priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurios panaikinti nėra pagrindo (ABTĮ 142 str. 1 d., 148 str.).
Taigi skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis iš esmės yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos R. N. atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Anatolijus Baranovas
Irmantas Jarukaitis