Legislator Case Law & Legislation
c97c4a2e-b9b9-4bcc-8171-9c2baec8b83f AI generated

c97c4a2e-b9b9-4bcc-8171-9c2baec8b83f · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number c97c4a2e-b9b9-4bcc-8171-9c2baec8b83f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Reginos Gaudutienės, Rūtos Mickevičienės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Verseckui,gynėjai Redai Kurlavičienei, teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios M. L. gynėjos Redos Kurlavičienės ir kaltinamojo V. G. gynėjo Sauliaus Juzukonio skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla išskirta dėl kaltinamosios M. L. ir atidėta iki kaltinamoji pasveiks. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundų nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundus, n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

c97c4a2e-b9b9-4bcc-8171-9c2baec8b83f · Lietuvos apeliacinis teismas: Pažymėdamas visuomenės didelį susidomėjimÄ Å¡ia byla bei tai, kad artėja senaties terminai, skundo autorius mano, kad Å¡iose bylose gali susidaryti situacija, jog teks skubėti kiek įmanoma greičiau priimti nuosprendžius. Tačiau nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas dėl iÅ¡ esmės tų pačių veikų, nukentės bylų nagrinėjimo efektyvumas ir iÅ¡samumas. Kartu gynėjas, nurodydamas datas, kada per visÄ bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teisme laikÄ dėl kaltinamosios M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teisėja V                                                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1N-99/2012                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija                                                                                                       2.12.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS  N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),teisėjų:

Reginos Gaudutienės, Rūtos Mickevičienės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Verseckui,gynėjai Redai Kurlavičienei, teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios M. L. gynėjos Redos Kurlavičienės ir kaltinamojo V. G. gynėjo Sauliaus Juzukonio skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla išskirta dėl kaltinamosios M. L. ir atidėta iki kaltinamoji pasveiks. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundų nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundus, n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. U. (V. U.) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 205 str. 1 d., 24 str. 4 d., 220 str. 1 d. ir kt., V. V. - pagal BK 205 str. 1 d., 24 str. 4 d., 220 str. 1 d. ir kt., V. G. - pagal BK 220 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 222 str. 1 d., M. L. - pagal BK 205 str. 1 d., 220 str. 1 d. ir kt., bei juridinis asmuo –A. - pagal BK 205 str. 1 d., 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d.Ši baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu 2008 m. balandžio 14 d. perduota Vilniaus apygardos teismui, kurio 2008 m. gegužės 29 d. nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (156 t. 1 b. l.; 157 t. 12-61 b. l.).Pirmosios instancijos teismo posėdyje, įvykusiame 2012 m. kovo 16 d., su visais proceso dalyviais buvo suderintos sekančių teismo posėdžių datos, tarp jų ir 2012 m. rugsėjo 7 d., 2012 m. rugsėjo 10 d. bei kitomis dienomis (163 t. 84-85 b. l.). Į teismo posėdį, įvykusį 2012 m. rugsėjo 7 d., neatvyko kaltinamoji M.

L.. Vilniaus apygardos teismui 2012 m. rugsėjo 6 d. buvo pateikta nustatytos formos medicininė pažyma, kurioje nurodyta, jog M. L. nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. iki 2012 m. rugsėjo 10 d. negali atvykti į teismo posėdžius dėl pažymoje nurodytos ligos (163 t. 189-190 b. l.).Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl kaltinamosios M. L. iÅ¡skyrė ir atidėjo iki kaltinamoji pasveiks (163 t. 213 b. l.). Pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, jog iÅ¡ teismui pateiktos medicininės pažymos matyti, kad kaltinamoji dėl savo sveikatos bÅ«klės negali dalyvauti teismo posėdžiuose nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. iki 2012 m. rugsėjo 10 d.

Teisiamajame posėdyje minėtos kaltinamosios gynėja paaiÅ¡kino, kad jos ginamosios liga gali trukti ilgesnį laikÄ nei nurodyta pažymoje. Todėl apygardos teismas, įvertinęs bylos apimtį ir jos nagrinėjimo trukmę teisme, bei siekdamas greičiau iÅ¡nagrinėti bylÄ , Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ kaltinamosios M. L. atžvilgiu iÅ¡skyrė ir atidėjo, konstatuodamas, kad tai nepakenks bylos iÅ¡samiam iÅ¡nagrinėjimui. Kaltinamosios M. L. gynėja skundu praÅ¡o panaikinti apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla iÅ¡skirta dėl jos ginamosios ligos ir atidėta iki kaltinamoji pasveiks.

Gynėjos nuomone, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, prieÅ¡taraujanti baudžiamojo proceso įstatyme nustatytiems pagrindams ir sÄ lygoms, kuriems esant yra galimas bylos iÅ¡skyrimas.Gynėja, vadovaudamasi BPK 234 str. 4 d., 254 str. 1 ir 4 d. nuostatomis bei teismų praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-476/2012, nurodo, kad jos ginamosios liga, kuri nėra nei itin sunki, nei trunkanti ilgÄ laikÄ , negali bÅ«ti laikoma kliÅ«timi, neleidžiančia baigti bylos nagrinėjimo.Nurodydama datas, kada kaltinamoji dėl sveikatos bÅ«klės negali dalyvauti teismo posėdžiuose, teigia, kad Å¡is laikotarpis negali bÅ«ti laikomas neleidžiančiu baigti bylos nagrinėjimo ar kitaip trukdančiu greitam bylos iÅ¡nagrinėjimui.

Kartu gynėja mano, kad bylos išskyrimas dėl jos ginamosios, pakenks nagrinėjimo teisme išsamumui ir teisingo sprendimo priėmimui. Šios baudžiamosios bylos kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamieji inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė organizuota grupe. Skundo autorė, vadovaudamasi teismų praktika, kasacinėje nutartyje Nr. 2K-230/2011, teigia, kad išsamiam ir objektyviam M. L. atsakomybės klausimo išsprendimui bei minėtų veikų ištyrimui būtina apklausti visus kaltinamuosius, kurie dar nėra apklausti.

Tai reiškia, kad išskirtojoje byloje kaltinamieji turės būti apklausti kaip liudytojai, o kitoje byloje – M. L. taip pat kaip liudytoja. Gynėja teigia, kad tokiu būdu jos ginamoji bus apklausiama procesinėje padėtyje, bloginančioje jos padėtį, nes ji bus priversta duoti parodymus prieš save, o teisės atsisakyti duoti parodymus, kai bus apklausiama kaip liudytoja, ji neturės. Skundo autorės nuomone, ši byla nebus nagrinėjama išsamiai ir aiškinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės tiesai nustatyti.Skundo autorė teigia, kad, šiuo atveju, baudžiamosios bylos išskyrimas pažeis proceso teisingumo, proporcingumo bei rungimosi principus.

Taip pat, visas procesas bus dubliuojamas, nes abejose bylose turės bÅ«ti apklausti visi liudytojai, specialistai ir kaltinamieji. Gynėjos nuomone, tokiu bÅ«du procesas nebus operatyvus ir bus nukrypta nuo teismų praktikos, suformuotos kasacinėje nutartyje Nr. 2K-302/2012. Be to, teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad Å¡i nutartis yra neskundžiama. Gynėja, vadovaudamasi BPK 439 str. 2 d., 244 str. 1 d., 246 str., 247 str., 433 str., teigia, kad skundžiama nutartis turi bÅ«ti laikoma ne nutartimi dėl galimumo nagrinėti bylÄ , kai neatvyko kaltinamoji, bet nutartimi dėl bylos iÅ¡skyrimo.

Todėl tokia nutartis turi bÅ«ti skundžiama. Tokios pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje, suformuotoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. 1N-49/2012.Kaltinamojo V. G. gynėjas skundu praÅ¡o panaikinti apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį. Gynėjo nuomone, teismas nepagrįstai iÅ¡skyrė bylÄ dėl kaltinamosios M. L. ligos ir atidėjo jÄ iki kaltinamoji pasveiks. Taip pat, teismas be pagrindo nurodė, kad Å¡i nutartis yra neskundžiama ir taip nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. 1N-56/2012.Vadovaudamasis BPK 254 str. 1, 2 d., 234 str. 4 d., gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡skyrė baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl kaltinamosios M.

L. ir atidėjo Å¡iÄ bylÄ iki kaltinamoji pasveiks. Gynėjas nurodo, kad baudžiamoji byla, iÅ¡ kurios skundžiama nutartimi iÅ¡skirta atskira byla dėl kaltinamosios M. L., yra ypatingai didelės apimties ir sudėtinga bei nagrinėjama teisme jau ketveri metai ir joje iki Å¡iol yra neapklausta didelis skaičius liudytojų. Gynėjas nurodo, kad iÅ¡skyrus bylÄ dėl minėtos kaltinamosios, visi liudytojai privalės atvykti į didesnį skaičių teismo posėdžių. Dėl Å¡ios priežasties, gynėjo nuomone, gali dar labiau užsitęsti bylos nagrinėjimas tiek vienoje, tiek kitoje baudžiamojoje byloje.

Pažymėdamas visuomenės didelį susidomėjimÄ Å¡ia byla bei tai, kad artėja senaties terminai, skundo autorius mano, kad Å¡iose bylose gali susidaryti situacija, jog teks skubėti kiek įmanoma greičiau priimti nuosprendžius. Tačiau nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas dėl iÅ¡ esmės tų pačių veikų, nukentės bylų nagrinėjimo efektyvumas ir iÅ¡samumas. Kartu gynėjas, nurodydamas datas, kada per visÄ bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teisme laikÄ dėl kaltinamosios M.

L. neatvykimo į teismÄ buvo atidėti teismo posėdžiai, teigia, kad dėl Å¡ios kaltinamosios posėdžiai buvo atidėti vidutiniÅ¡kai kartÄ per metus. Gynėjo nuomone, tai nėra intensyvus teismo posėdžių praleidinėjimas ir netrukdo bylÄ nagrinėti per trumpiausiÄ laikÄ ir dėl to iÅ¡skirti bylÄ dėl minėtos kaltinamosios yra neefektyvu. Be to, byloje nėra duomenų, kad minėtos kaltinamosios gydymasis užtruks itin ilgÄ laikÄ . Dėl pastarosios aplinkybės skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė jokių argumentų.

Gynėjas teigia, kad kilus abejonėms dėl kaltinamosios galėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose dėl ligos ar sveikatos bÅ«klės, siekiant objektyviai nustatyti tokiÄ aplinkybę, teismas turėjo svarstyti klausimÄ dėl medicininio tyrimo (ekspertizės) paskyrimo, kad bÅ«tų įvertintas kaltinamosios ligos sunkumas, sveikatos bÅ«klė ir galimybė dalyvauti teismo posėdžiuose.Å ioje byloje visiems kaltinamiesiems pateikti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas organizuota grupe. Skundo autorius mano, kad įrodyti tokios bendrininkavimo formos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius nebus galima iÅ¡skyrus bylas dėl atskirų kaltinamųjų.

Teismas, spręsdamas bylų iÅ¡skyrimo klausimÄ , privalėjo įsitikinti, kad toks bylų iÅ¡skyrimas nepakenks iÅ¡samiam ir visapusiÅ¡kas bylos iÅ¡nagrinėjimui ir nepažeis kaltinamiesiems įstatymais garantuojamų teisių į gynybÄ .Taip pat, gynėjas, vadovaudamasis BPK 439, 254, 234 str. nuostatomis, teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, jog Å¡i nutartis yra neskundžiama.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamosios M.

L. gynėja R. Kurlavičienė prašė skundus patenkinti, o prokuroras - Å¡iuos skundus atmesti.Kaltinamosios M. L. gynėjos R. Kurlavičienės ir kaltinamojo V. G. gynėjo S. Juzukonio skundai tenkinami iÅ¡ dalies. AukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pagrįstai iÅ¡skyrė baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl kaltinamosios M. L. ir atidėjo Å¡iÄ bylÄ iki kaltinamoji pasveiks. BPK 254 str. 1 d. nustatyta, jog teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali BK 234 str. 4 d. numatytu atveju bylÄ iÅ¡skirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vienÄ .

Aptariamo straipsnio 2 d. nurodyta, kad kai byloje yra keli kaltinamieji, bylÄ galima iÅ¡skirti ir atidėti dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėti toliau dėl kitų kaltinamųjų. Pagal BPK 234 str. 4 d. nuostatas, byla gali bÅ«ti iÅ¡skirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau iÅ¡nagrinėti bylas ir kada tai bÅ«tina, jeigu tai neatsiliepia bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡samumui ir neÅ¡aliÅ¡kumui.BPK 234 str. 5 d. 1 p. numatyta, kad bylos nagrinėjimas atidedamas, kai kaltinamasis sužalotas arba suserga sunkia liga ir dėl to negali dalyvauti teisiamajame posėdyje, - kol jis pasveiks.

Taigi, siekiant užtikrinti proceso greitumÄ byla segančiojo kaltinamojo gali bÅ«ti iÅ¡skirta ir atidėta, o pagrindinė byla nagrinėjama iki galo.IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad kaltinamoji M. L. dėl ligos neatvyko į teisiamuosius posėdžius, įvykusius 2008 m. spalio 13 d. (158 t. 30, 31-33 b. l.), 2011 m. rugsėjo 19 d. (161 t. 106 b. l.), 2012 m. balandžio 13 d., 2012 m. balandžio 16 d. ir 2012 m. rugsėjo 7 d. (163 t. 191 b. l.).

Aukščiau minėtoje 2012 m. rugsėjo 6 d. medicininėje pažymoje nurodyta, jog M. L. nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. iki 2012 m. rugsėjo 10 d. negalėjo atvykti į teismo posėdžius dėl ligos – idiopatinio Å«minio pankreatito (163 t. 190 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau minėtame teismo posėdyje buvo numatyta sekančio posėdžio data ir 2012 m. rugsėjo 10 d. Tai reiÅ¡kia, kad į pastarÄ jį posėdį kaltinamoji taip pat bÅ«tų neatvykusi dėl tos pačios priežasties – dėl ligos.Teisiamajame posėdyje, įvykusiame 2012 m. rugsėjo 7 d., kaltinamosios M.

L. gynėja R.Kurlavičienė teismui paaiÅ¡kino, kad jos ginamoji gydoma ligoninės stacionare, kad gydantis gydytojas paaiÅ¡kino, jog liga užtruks mažiausiai savaitę ir jis negali nurodyti iki kada ji (M. L.) sirgs. Gynėja taip pat paaiÅ¡kino, kad ji negali pasakyti kada baigsis jos ginamosios liga (163 t. 191 b. l.).Å ie duomenys paneigia gynėjos skundo teiginius apie tai, kad Å¡i liga nėra ilgai trunkanti.Medicinoje sÄ vokos „sunki liga“ apibÅ«dinimo ir ligos sunkumo nustatymo kriterijų nėra.

SÄ vokos „sunki liga“ ar „sunki nepagydoma liga“ yra inkorporuotos į Lietuvos Respublikos BK ir BPK. Tai, savo ruožtu, reiÅ¡kia, kad ligos sunkumo galutinis įvertinimas yra teismo diskrecijoje. Spręsdamas apie ligos sunkumÄ , teismas turi atsižvelgti į ligos pobÅ«dį, jos diagnozavimo laikÄ , sirgimo trukmę. Tam, kad įvertinti Å¡ias aplinkybes, galimybės iÅ¡skirti bylÄ kontekste, ypatingų medicininių žinių nereikia. Pakanka susipažinti su visiems prieinama medicinine literatÅ«ra.

Å ioje literatÅ«roje Å«minis pankreatitas apibÅ«dinamas kaip liga, pasižyminti sunkiai prognozuojama klinikine eiga ir dideliu mirÅ¡tamumu. Tai staigus kasos uždegimas, kuriam bÅ«dinga gretimų audinių uždegiminė reakcija ir kitų organų pažeidimas, galintis sukelti ligonio mirtį. Norint iÅ¡vengti sunkaus Å«minio pankreatito sukeliamų komplikacijų, dėl kurių gali iÅ¡tikti mirtis, bÅ«tina laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti ligÄ . Medicininės literatÅ«ros autoriai rekomenduoja, kad ligoniai, sergantys sunkiu Å«miniu pankreatitu, bÅ«tų gydomi tretinio lygio ligoninėse, kuriose bÅ«tų užtikrinta aktyvi jų stebėsena ir adekvati komplikacijų korekcija (žr.

„Lietuvos chirurgija“, 2006 m., 4 tomas, Nr. 2, 154-160 psl.). Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia kaltinamosios M. L. gynėja, aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad minėtai kaltinamajai diagnozuota pakankamai sunki liga, kurios gydymui reikalingas stacionarus gydymas, kÄ , beje, patvirtino ir pati gynėja pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, ir dėl kurios kaltinamoji negalėjo atvykti ne tik į įvykusius teismo posėdžius, bet ir į numatytÄ sekantį teismo posėdį, suderintÄ su kitais proceso dalyviais, t. y.

į teismo posėdį, numatytÄ ir 2012 m. rugsėjo 10 d. Kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje susidariusi situacija (kai viena kaltinamoji dėl ligos jau Å¡eÅ¡tÄ kartÄ negali dalyvauti teismo posėdžiuose, kurių datos yra iÅ¡ anksto suderinamos su visais proceso dalyviais) ne tik trukdo operatyviam bylos nagrinėjimui, bet ir pažeidžia kitų kaltinamųjų teises, kad jų byla per kuo trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis bÅ«tų teisingai iÅ¡nagrinėta. Baudžiamojo proceso paskirties esmei bÅ«dingi proceso greitumo, procesinės lygybės, vieÅ¡umo, teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo principai.

Greitumo reikalavimas įpareigoja tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, tiek teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip įmanoma greičiau. Greitai tiriant bei nagrinėjant bylas patenkinamas visuomenės interesas, kad teisingumas bÅ«tų įvykdomas ir teisinė santarvė, kiek įmanoma, bÅ«tų atkuriama praėjus kuo mažiau laiko nuo nusikalstamos veikos padarymo. Å iuo aspektu pažymėtina ir baudžiamosios bylos itin didelė apimtis (Å¡iuo metu bylos medžiagÄ sudaro jau 163 tomai), proceso dalyvių skaičius (5 kaltinamieji ir jų gynėjai, sÄ raÅ¡e liudytojų, kurie turėtų bÅ«ti apklausti teisiamajame posėdyje, nurodyta, kad tokių asmenų yra 330) bei jos nagrinėjimo teisme laikas (daugiau nei ketveri metai).  Taigi, minėtų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad Å¡ioje byloje įstatymu siekiamų tikslų negalima užtikrinti neiÅ¡skyrus bylos dėl vienos kaltinamosios ir toliau nagrinėjant visÄ bylÄ dėl kitų kaltinamųjų.Tokiu bÅ«du, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡skyrus baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl kaltinamosios M.

L. ir atidėjus jÄ iki Å¡i kaltinamoji pasveiks, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti. AukÅ¡tesnės instancijos teismas palieka galioti apygardos teismo skundžiamos nutarties dalį dėl bylos iÅ¡skyrimo dėl kaltinamosios M. L. ir atidėjimo iki Å¡i kaltinamoji pasveiks, nes tokiu bÅ«du siekiama bylÄ iÅ¡nagrinėti per kuo trumpesnį laikÄ ir užkirsti keliÄ galimam bylos vilkinimui. Kartu kolegija pažymi ir tai, baudžiamojo proceso įstatymas leidžia teisme sujungti bylas, kuriose keli asmenys kaltinami bendrininkavimu vienoje ar keliose nusikalstamose veikose arba kuriose vienas asmuo kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymu (BPK 254 str. 1 d.).

Tai reiÅ¡kia, kad kaltinamajai M. L. pasveikus, teismas iÅ¡skirtÄ bylÄ dėl minėtos kaltinamosios galės sujungti su nagrinėjama baudžiamÄ ja byla. Preziumuojant, kad visi proceso dalyviai turi bÅ«ti suinteresuoti operatyviu bylos iÅ¡nagrinėjimu, bylas sujungus, tolimesnis įrodymų tyrimas galėtų bÅ«ti atliekamas vadovaujantis BPK 276 str. nuostatomis. Be deklaratyvių gynėjų skundų teiginių, byloje nėra duomenų, leidžiančių kolegijai padaryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡skyrus bylas bus pakenkta bylos nagrinėjimo teisme iÅ¡samumui.

Pažymėtina ir tai, kad apygardos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bylos iÅ¡skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, byloje surinktų duomenų įrodomosios reikÅ¡mės nevertino. Å ie klausimai bus sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iÅ¡ esmės bus iÅ¡tiriami, įvertinami bei iÅ¡sprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinės kvalifikacijos klausimai. Kaltinamosios gynėja, teigdama, kad bylos iÅ¡skyrimo atveju, bus pažeisti proceso teisingumo, proporcingumo ir rungimosi principai, neiÅ¡samiai iÅ¡tirtos veikų padarymo organizuota grupe aplinkybės, bei pareikÅ¡dama savo nuomonę dėl liudytojų apklausos ir jų bei kaltinamosios M.

L. parodymų vertinimo, daro tik perspektyvinio pobÅ«džio iÅ¡vadas, kurios Å¡ioje proceso stadijoje, gali bÅ«ti vertinamos tik kaip prielaidos apie tolimesnę bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje eigÄ . Å ios prielaidos jokiu bÅ«du nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad bylos iÅ¡skyrimas dėl kaltinamosios M. L. ir jos atidėjimas iki Å¡i kaltinamoji pasveiks, kliudys teismui nustatyti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir tinkamai įvertinti byloje surinktus įrodymus. Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ M. L. ir kitiems kaltinamiesiems suformuluotų kaltinimų seka, kad paminėtos kaltinamosios vaidmuo bendrininkavus inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme buvo antraeilis ir tiesiogiai nesusijęs su kitais kaltinamaisiais.

Todėl darytina išvada, kad bylos išskyrimas M. L. atžvilgiu, nesukliudys teismui ištirti ir įvertinti bendrininkavimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.Be to, aptariamos bylos išskyrimas nekliudys teismui, kaltinamosios tolesnio sirgimo atveju, perskaityti jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui ar prokurorui. Kaltinamosios pasveikimo atveju, ji galės būti apklausta pagrindinėje baudžiamojoje byloje pagal BPK 277, 279 ir 281 str. numatytas taisykles, nepažeidžiant konstitucinių nuostatų, draudžiančių versti parodymus prieš save (kasacinė nutartis Nr. 2K-469/2006).Kaltinamosios M.

L. gynėjos skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-476/2011, 2K-230/2011 ir Nr. 2K-302/2012, nėra žemesnių instancijų teismus saistantis precedentas, nes nagrinėjamos ir paminėtų bylų, kurias iÅ¡nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, faktinės aplinkybės (ratio decidendi) nesutampa. Tačiau kolegija sutinka su abiejų gynėjų skunduose iÅ¡dėstytais argumentais dėl skundžiamoje nutartyje netinkamo BPK 439 str. 2 d. nuostatų taikymo ir plačiau Å¡ių teiginių dar kartÄ nebeanalizuoja.

Aukštesnės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad ši nutartis yra neskundžiama. Todėl paminėta apeliacine tvarka revizuojamos nutarties rezoliucinė dalis keistina.   Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 3 p., n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį pakeisti.Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalį, kurioje nurodyta, kad ši nutartis yra neskundžiama.

Kitos nutarties dalies nekeisti.Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Kolegijos pirmininkas                                                                                           Valdimaras Bavėjanas Teisėjai                                                                                                         Regina Gaudutienė                                                                                                                             Rūta Mickevičienė