2020-04-22 Nr. AB-8092-3-62-3-01920-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1847-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01920-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 5 lokalinio sektoriaus 6 būrio 63 brigadoje, kur 30 kv. m gyvenamojoje patalpoje gyveno 30 nuteistųjų, todėl buvo labai ankšta ir nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m minimalus gyvenamųjų patalpų plotas. Teigė, kad vėliau tris mėnesius bausmę atliko 1 lokalinio sektoriaus 10 sekcijoje, kur šio sektoriaus atskirai įrengtame sanitariniame mazge tualetai vienas nuo kito buvo atitverti tik 1 m aukščio sienele, todėl nebuvo užtikrintas privatumas, taip pat klozetų skaičius neatitiko nuteistųjų skaičiaus, dėl ko teko laukti eilėje. Pažymėjo, kad nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2018 m. liepos 27 d. dirbo ir gyveno Sveikatos priežiūros centre, kur per visą šį laikotarpį nė karto nebuvo išleistas pasivaikščioti gryname ore. Nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė sveikatos, miego, maitinimosi ir visaverčio gyvenimo sutrikimų, todėl net penkis kartus gydėsi ligoninėje.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti konkretaus būrio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos. Pabrėžė, kad pataisos namuose pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko, be to, laisvu nuo darbo laiku nuteistieji galėjo būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Nurodė, jog būriuose įrengtuose tualetuose sumontuotos atskiros rakinamos kabinos nuteistųjų privatumui užtikrinti. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas. Taip pat prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš jo bausmės atlikimo sąlygų nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. liepos 27 d. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytus bausmės atlikimo sąlygų jam sukeltus neigiamus padarinius, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo kalinimo Pravieniškių PN-AK pradžios, t. y. 2015 m. rugpjūčio 24 d. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Gavęs atsakovo atsiliepimą, kuriame buvo prašoma taikyti ieškinio senatį, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo ex officio (pagal pareigas) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, o jo skunde nurodytam laikotarpiui nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. taikyta trejų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

7. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su ploto trūkumu jam atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK 6 būrio 63 brigadoje, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktu. Teismas pažymėjo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į šių taisyklių 111.1 punkte įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

8. Pareiškėjo nurodytus teiginius patvirtino atsakovo atstovo pateikti duomenys, iš kurių buvo matyti, jog pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 6 būrio 63 brigados 4 gyvenamojoje patalpoje bausmę atliko nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad jam gyvenant minėtame būryje gyvenamojoje patalpoje gyveno 30 nuteistųjų (teismo posėdžio metu patikslino jų skaičių – 25–27 asmenys) ir jos plotas buvo 30 kv. m, tačiau savo argumentams pagrįsti į bylą nepateikė jokių įrodymų. Į bylą pateikti Pravieniškių PN-AK duomenys patvirtino, kad 6 būrio 4 gyvenamosios patalpos plotas yra 56,61 kv. m ir joje įrengta 18 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam galėjo tekti 3,14 kv. m gyvenamojo ploto. Byloje nebuvo duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl 6 būrio 4 gyvenamosios patalpos perpildymo. Teismas konstatavo, jog pareiškėjui gyvenant 6 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nebuvo pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo atstovo pareiškėjui padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).

9. Kadangi pareiškėjas pretenzijų dėl ploto trūkumo jam bausmę atliekant kitose gyvenamosiose patalpose nereiškė, todėl teismas dėl to ir nepasisakė.

10. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su tualeto įrengimu pareiškėjui atliekant bausmę 1 lokalinio sektoriaus 10 sekcijoje, teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad sanitarinis mazgas patalpoje, kurioje gyveno pareiškėjas, nebuvo įrengtas (tai patvirtino ir pats pareiškėjas), t. y. jis buvo įrengtas atskiroje patalpoje, sanitariniai įrenginiai atskirti pertvaromis, todėl buvo užtikrintas minimalus pareiškėjo privatumas atliekant gamtinius reikalus, taigi šie pareiškėjo teiginiai atmesti kaip nepagrįsti. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nurodydamas, kad kai unitazai yra atskirti dalinėmis pertvaromis, yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjui naudotis tualetu (ne kameroje) buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimui.

11. Nors pareiškėjas kėlė pretenzijas dėl to, kad 1 lokalinio sektoriaus 10 sekcijos sanitariniame mazge klozetų skaičius neatitiko nuteistųjų skaičiaus, todėl susidarydavo eilės, tačiau teismas pažymėjo, jog joks teisės aktas nenumato, kad klozetų būtų įrengta tiek, kiek yra nuteistųjų, todėl šie pareiškėjo teiginiai taip pat atmesti kaip nepagrįsti.

12. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2018 m. liepos 27 d. dirbo ir gyveno Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros centre, kur nė karto nebuvo išleistas pasivaikščioti gryname ore. Dėl to ne kartą kreipėsi į įstaigos administraciją, tačiau niekas nepasikeitė.

13. Dėl pasivaikščiojimo tvarkos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnio 1 ir 2 dalių, 73 straipsnio 5 punkto nuostatomis. Bylos duomenys, t. y. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 64-232 „Dėl nuteistojo skatinimo“, patvirtino aplinkybę, kad pareiškėjas dirbo visuomeniniais pagrindais. Taip pat iš į bylą pateikto Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. 2-639 teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 16 d. gyveno 5 būrio 53 brigadoje ir jam buvo paskirta lova Nr. 5.2.15, taigi minėtas įsakymas paneigė pareiškėjo teiginius, kad jis dirbdamas gyveno Sveikatos priežiūros centre. Be to, nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-145 patvirtintoje 5 būrio nuteistųjų dienotvarkėje yra numatytas laisvalaikis dirbantiesiems darbo dienomis 16.45–17.55 val. bei laisvalaikis 18.05–20.50 val. Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos namų bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir turėjo galimybę laisvu nuo darbo laiku būti gryname ore, todėl nebuvo pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo atstovo pareiškėjui padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.). Nors pareiškėjas teigė ne kartą dėl jo netenkinančių kalinimo sąlygų kreipęsis į įstaigos administraciją, tačiau jokių jo rašytų prašymų, skundų nei pareiškėjas, nei atsakovo atstovas nepateikė.

14. Teismas iš pareiškėjo 2018 m. spalio 3 d. medicininio pažymėjimo Nr. 81(2)-711 išrašo duomenų nustatė, jog pareiškėjas jau atvykęs į Pravieniškių PN-AK turėjo (duomenys neskelbtini). Kaip patvirtino pats pareiškėjas teismo posėdžio metu, nuo vaikystės jis turėjo daug sveikatos problemų. Įvertinus byloje esančius įrodymus, nenustatyta, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai atsirado būtent dėl netinkamų kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygų. Byloje taip pat nebuvo įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

15. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

16. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestinas, nebuvo pagrindo tenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo.

III. 17. Pareiškėjas G. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundo reikalavimą.

18. Pareiškėjas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio senatį, jis dėl laikotarpio nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. jokių reikalavimų dėl žalos atlyginimo nekildino.

19. Žalą kildino tik dėl laikotarpio nuo 2015 m. rugsėjo 9 d., kai buvo perkeltas į 6 būrio 63 brigadą. Pravieniškių PN-AK nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu buvusių nuteistųjų skaičių. Pareiškėjas negalėjo pateikti tokių duomenų. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo Pravieniškių PN-AK šiuos duomenis pateikti papildomai, tačiau atsakovas jų nepateikė. Tačiau nors atsakovas šių duomenų nepateikė, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

20. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2015 m. gruodžio 5 d. iki 2016 m. kovo mėn. buvo apgyvendintas 1 būrio 10 sekcijoje. Šio būrio tualetas buvo įrengtas atskiroje patalpoje, kurioje buvo įrengti 5 klozetai, vieno iš jų erdvė užimta valymo priemonėmis ir inventoriumi. Todėl susidarydavo didžiulės eilės. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje laikomasi nuostatos, jog žema (1,2 m) sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų.

21. Pareiškėjo teigimu, nuteistiesiems, dirbantiems Sveikatos priežiūros centre, net nėra sudaryta sąlygų pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas pažymi, jog teismas išvadą, kad pareiškėjas gyveno 5 būrio 53 brigadoje, grindė tik prielaidomis. Pareiškėjas nurodo, kad nuteistasis negali būti nepriskirtas jokiam būriui ir brigadai. Net ir tada, kai jis gydomas Sveikatos priežiūros centre ar Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jis yra priskirtas konkrečiam būriui ir brigadai. Pareiškėjas teigia, kad 5 būrio 53 brigadoje niekada negyveno. Todėl, pareiškėjo teigimu, teismo išvada, kad pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose ir turėjo galimybę laisvu nuo darbo laiku būti gryname ore, neatitinka realybės. Be to, teismas neįsitikino, ar pareiškėjas turėjo laisvą nuo darbo laiką ir jei turėjo, ar jis sutapo su 5 būrio 53 brigados nuteistųjų dienotvarkėje nustatytu laisvalaikiu.

22. Pareiškėjas pažymi, kad jau atvykęs į Pravieniškių PN-AK turėjo (duomenys neskelbtini). Esant tokiai jo sveikatai pasivaikščiojimai gryname ore turėjo jam ypač svarbią reikšmę. Neišleidimas pasivaikščioti 2 metus ir 4 mėnesius ne tik pažeidė jo teises, bet ir pablogino jo sveikatą.

23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo.

26. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą.

27. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

28. Teisėjų kolegija, pirmiausia, atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad ginčo administracinėje byloje ribas apibrėžia pareiškėjo skundo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1734/2014). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nagrinėjo pareiškėjo skundo dalyko ribose. Pareiškėjo skunde nurodyto laikotarpio, kuriuo, kaip teigiama, padaryta žala, pradžia – 2015 m. rugpjūčio 24 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė 2018 m. rugsėjo 10 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundo daliai dėl laikotarpio nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. pritaikė ieškinio senatį.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė ploto normos pažeidimo 6 būrio 63 brigadoje. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiant viešosios deliktinės atsakomybės, kildinamos iš nepriimtinų kalinimo sąlygų įrodinėjimo ypatumus, nuosekliai pažymima, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų kalinimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Remiantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas laisvės atėmimo bausmės vykdymo ar atlikimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl tų sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).

30. Šiuo atveju pareiškėjas skundėsi dėl ploto normos pažeidimo 6 būrio 63 brigadoje, tačiau pareiškėjo paaiškinimai dėl su juo kartu laikytų asmenų skaičiaus buvo nekonkretūs ir nenuoseklūs: pareiškėjas skunde teigė, kad būrio gyvenamojoje patalpoje gyveno 30, o teismo posėdžio metu – 25–27 asmenys, nedetalizuodamas, kada konkrečiai buvo toks asmenų skaičius. Atsižvelgiant į tai, nebuvo pagrindo skaičiuoti gyvenamąjį plotą pagal tokius apibendrintus pareiškėjo teiginius. Kadangi atsakovas taip pat nepateikė konkrečių duomenų apie ginčo metu 6 būrio 63 brigados 4 gyvenamojoje patalpoje su pareiškėju laikytų asmenų skaičių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui tenkantį gyvenamąjį plotą apskaičiavo pagal atsakovo nurodytą įrengtų lovų skaičių (18), laikydamas, kad jos visos buvo užimtos. Atitinkamai, nustatęs, kad vienam nuteistajam galėjo tekti 3,14 kv. m gyvenamojo ploto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pažeidimo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nenurodė esant tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų jo paaiškinimus dėl ploto pažeidimo, kas (tokių duomenų nebuvimas), atsižvelgiant į tokių bylų, t. y. dėl netinkamų kalinimo sąlygų, kiekį 2015 m., administracines procedūras pagal nuteistųjų skundus, pavyzdžiui, Seimo kontrolierių įstaigai ir kt. institucijoms, yra tikrai mažai tikėtina.

31. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat skundžiasi dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis tualetu 1 būrio 10 sekcijoje, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pažeidimo šiuo aspektu. Pažymėtina, jog įvertinus tai, kad nors klozetai vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, bet jais naudojamasi ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeniui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018). Pareiškėjo abstraktūs teiginiai, kad tekdavo laukti eilėje, kad galėtų pasinaudoti tualetu, atsižvelgiant į minėtus įrodinėjimo ypatumus tokio pobūdžio bylose, taip pat nesudarė pagrindo konstatuoti pažeidimą.

32. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su galimybe pasivaikščioti gryname ore, teisėjų kolegija atsižvelgusi į byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, bausmę atlikdamas pataisos namų bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, turėjo galimybę laisvu nuo darbo laiku būti gryname ore. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis niekada realiai negyveno 5 būrio 53 brigadoje, tačiau neneigia, kad jai buvo priskirtas, kol dirbo Sveikatos priežiūros centre. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo galimybės pasivaikščioti, pagrįstai vadovavosi būrio, kuriam ginčo metu buvo priskirtas pareiškėjas, dienotvarke. Pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-145 patvirtintą 5 būrio nuteistųjų dienotvarkę yra numatytas laisvalaikis tiek dirbantiems, tiek nedirbantiems. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik abstrakčiais teiginiais nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau nepaneigia, kad laisvalaikį jis turėjo. Todėl pagal tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius nebuvo pagrindo konstatuoti pažeidimą ir šiuo aspektu.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

34. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl pastarojo prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas (ABTĮ 42 str. 1 d., 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė