2020-03-04 Nr. AB-5077-3-65-3-00061-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-192-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00061-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Infina“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Infina“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento teisių perėmėjas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Infina“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Panevėžio RAAD) 2018 m. vasario 27 d. nutarimą (toliau – ir Nutarimas), priimtą byloje Nr. N5-2-2018 dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo (toliau – ir Byla Nr. N5-2-2018), kuriuo pareiškėjui paskirta ekonominė sankcija – 1 000 Eur dydžio bauda, ir bylą nutraukti; 2) nustačius Bendrovės atsakomybės sąlygas, Nutarimą pakeisti ir netaikyti ekonominės sankcijos arba skirti 50 Eur baudą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Domi grupė“ (toliau – ir BUAB „Domi grupė“) įsigijo statinius, įskaitant ir sandėlį 25I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sandėlis). Panevėžio RAAD Panevėžio agentūra 2017 m. vasario 28 d. surašė patikrinimo aktą Nr. T8-54 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. T8-54), kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) esančioje teritorijoje sukrauta daug drožlių plokščių, metalo, įvairių statybinių atliekų. Bendrovė gavo 2017 m. kovo 1 d. parengtą Privalomąjį nurodymą Nr. T9-9 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

Šiuo nurodymu Bendrovė buvo įpareigota iki 2017 m. balandžio 4 d. sutvarkyti (duomenys neskelbtini), teritorijoje esančias metalo, drožlių plokščių ir statybines atliekas, jas priduodant atliekas tvarkančioms įmonėms. Pareiškėjas teigė, kad šios atliekos Bendrovei nepriklausė, jas paliko arba BUAB „Domi grupė“, arba nežinomi asmenys. Siekdama įvykdyti Privalomąjį nurodymą ir sutvarkyti teritorijoje esančias atliekas, Bendrovė 2017 m. kovo 17 d. su akcine bendrove (toliau – ir AB) „Panevėžio specialusis autotransportas“ sudarė konteinerių nuomos sutartį Nr. PS-1460, o su UAB „Baltic metalglass“ susitarė dėl atliekų pakrovimo darbų organizavimo.

Panevėžio RAAD 2017 m birželio 13 d. surašė naują patikrinimo aktą Nr. T8-238 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. T8-238), kuriame konstatavo, jog dalis atliekų tebėra laikoma Sandėlyje. Bendrovė nurodė, kad atliekos iš Sandėlio buvo išvežtos 2017 m. birželio 27 d. Panevėžio RAAD Panevėžio agentūros tarnautojo žodiniu nurodymu. Atsakovas, remdamasis Patikrinimo aktu Nr. T8-238, 2018 m. sausio 3 d. surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. N5-2-2018, kuriame konstatavo, jog Bendrovė per Privalomajame nurodyme nustatytą terminą nesutvarkė Sandėlyje esančių atliekų ir taip įvykdė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Pareiškėjas teigė, kad ekonominė sankcija pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalį gali būti taikoma tuo atveju, jeigu duotas nurodymas yra tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, t. y. turi būti aišku, kokius tiksliai veiksmus yra reikalaujama atlikti, o jeigu duotas nurodymas yra netikslus ar neaiškus, visos abejonės turi būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pareiškėjas, grįsdamas alternatyvų reikalavimą neskirti ekonominės sankcijos, rėmėsi Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 sausio 21 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimuose pateiktais išaiškinimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika.

Prašydamas skirti 50 Eur baudą, pareiškėjas prašė atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį ir mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes.

3. Atsakovas Panevėžio RAAD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Panevėžio RAAD Panevėžio agentūros 2017 m. birželio 13 d. patikrinimo metu nustatė, jog UAB „Infina“ laiku neįvykdė 2017 m. kovo 1 d. Privalomojo nurodymo. 2018 m. sausio 3 d. surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. N5-2-2018. Panevėžio RAAD vertinimu, įgaliotas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas Bylą Nr. N5-2-2018 išsprendė laikydamasis įstatymų reikalavimų, teisės pažeidimo aplinkybes išsiaiškino visapusiškai ir objektyviai, Nutarimą priėmė laiku ir įvertinęs įrodymų visetą. Panevėžio RAAD Panevėžio agentūra, gavusi pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) esančiame Sandėlyje yra sukrauta įvairių gamybinių ir statybinių atliekų, 2017 m. vasario 28 d. atliko patikrinimą. Jo metu buvo nustatyta, kad Bendrovės pastate ir teritorijoje, kuri UAB „Infina“ nepriklauso, sukrauta daug įvairių statybinių atliekų. Panevėžio RAAD Panevėžio agentūra 2017 m. kovo 1 d. parengė Privalomąjį nurodymą ir pareikalavo iki 2017 m. balandžio 4 d. sutvarkyti Sandėlyje esančias atliekas, priduodant jas tvarkančioms įmonėms. Panevėžio RAAD, remdamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje pateiktu atliekų turėtojo apibrėžimu, teigė, kad UAB „Infina“ buvo atliekų turėtoja, todėl privalėjo jas perduoti atliekų tvarkytojams. 2017 m. birželio 13 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Bendrovė neįvykdė Privalomojo nurodymo, nes dalis atliekų tebebuvo laikomos Sandėlyje. Pagal AB „Panevėžio specialusis autotransportas“ pažymas apie atliekų išvežimą, atliekos atliekų tvarkytojams buvo perduotos praleidus Privalomajame nurodyme nustatytą terminą. Nagrinėjant Bylą Nr. N5-2-2018 nebuvo nustatyta UAB „Infina“ atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 4 dalimi, buvo paskirtas baudos vidurkis.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Infina“ skundą patenkino iš dalies, t. y. sumažino Panevėžio RAAD 2018 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. N5-2-2018 paskirtą 1 000 Eur ekonominę sankciją ir UAB „Infina“ už Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą paskyrė ekonominę sankciją – 300 Eur baudą.

6. Teismas nustatė, kad Panevėžio RAAD Panevėžio agentūros vyr. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius G. M., patikrinęs gautą pranešimą, nustatė, jog teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), sukrauta daug drožlių plokščių, metalo, įvairių statybinių atliekų, ir 2017 m. vasario 28 d. parengė Patikrinimo aktą Nr. T8-54. Panevėžio RAAD Panevėžio agentūros vyr. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius G. M. 2017 m. kovo 1 d. parengė Privalomąjį nurodymą, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2017 m. balandžio 4 d. sutvarkyti Sandėlyje esančias metalo, drožlių plokščių ir statybines atliekas, priduodant jas tvarkančioms įmonėms. Patikrinimo akto Nr. T8-54 antrasis egzempliorius UAB „Infina“ direktoriui S. P. buvo įteiktas 2017 m. kovo 1 d. Minėtas asmuo pasirašytinai patvirtino, kad susipažino su Privalomuoju nurodymu ir gavo jo nuorašą.

7. Panevėžio RAAD Panevėžio agentūros vyr. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius G. M. 2017 m. birželio 13 d. patikrino Privalomojo nurodymo vykdymą ir parengė Patikrinimo aktą Nr. T8-238, kuriame nurodė, jog dalis atliekų ir toliau laikoma Sandėlyje ir nėra perduotos atliekų tvarkymo įmonei, bei konstatavo, kad Bendrovė iki 2017 m. balandžio 4 d. neįvykdė Privalomojo nurodymo. Panevėžio RAAD Panevėžio agentūros vedėjo pavaduotojas G. M. 2018 m. sausio 3 d. surašė Bendrovei juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. N5-2-2018 už Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Panevėžio RAAD vyriausiais valstybinis apsaugos inspektorius A. K., išnagrinėjęs Bylą Nr. N5-2-2018, 2018 m. vasario 27 d. nutarimu už Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą Bendrovei paskyrė ekonominę sankciją – 1 000 Eur baudą.

8. Teismas sprendė, kad bylos duomenys, įskaitant Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, patvirtina, kad UAB „Infina“ nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), valdo keletą nekilnojamojo turto objektų, įskaitant ir pagalbinio ūkio paskirties pastatą – Sandėlį. Šį statinį Bendrovė įsigijo pagal 2017 m. sausio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1 ir 2017 m. sausio 9 d. priėmimo-perdavimo aktą, o nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre įregistravo 2017 m. sausio 19 d. Sandėlis stovi (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, dėl kurios naudojimo UAB „Infina“ 2017 m. kovo 27 d. sudarė susitarimą Nr. 23SŽN-75-(14.23.55.) „Dėl 2004 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N27/04-0063 (2013 m. rugsėjo 6 d. susitarimas Nr. 23SŽN-(14.23.55.)-82) pakeitimo“.

9. Teismas nustatė, kad Bendrovės nuosavybėn įsigytame Sandėlyje buvo įvairių statybinių atliekų. Pareiškėjas skunde teigė, kad šios Sandėlyje buvusios atliekos Bendrovei nepriklausė, jas paliko arba šį pastatą valdžiusi BUAB „Domi grupė“, arba jas (ar jų dalį) suvežė ar sunešė nežinomi atliekų turėtojai. Bendrovė ką tik buvo įsigijusi pastatą ir nebuvo išsiaiškinusi, kokį statusą turėjo jo viduje esantys daiktai, todėl jie galėjo būti vertinami kaip turtas. Teismas vertino, kad Bendrovė, kaip nekilnojamojo daikto pirkėja, privalėjo prieš sandorio sudarymą patikrinti Sandėlį ir įsitikinti, kokios išorės bei vidaus būklės daiktą įgyja. Pagal 2017 m. sausio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1 ir 2017 m. sausio 9 d. priėmimo-perdavimo aktą sandorio šalys nesusitarė, jog Sandėlyje esančios atliekos priklauso pardavėjui, t. y. BUAB „Domi grupė“, ir, kad buvęs pastato savininkas šias atliekas iki tam tikro termino pasiims ar sutvarkys. Pareiškėjas nepateikė su BUAB „Domi grupė“ sudaryto atskiro susitarimo dėl šių atliekų pasiėmimo ar sutvarkymo.

10. Teismas sprendė, kad UAB „Infina“ nuosavybės teise įsigijo Sandėlį su jame buvusiomis atliekomis. Todėl Bendrovė pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį tapo asmeniu, turinčiu atliekų, ir įgijo pareigas jas tvarkyti teisės aktų nustatyta tvarka.

11. Teismas, įvertinęs Privalomajame nurodyme aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno suformuluotą reikalavimą, sprendė, kad gramatiniu požiūriu jo konstrukcija nėra visiškai taisyklinga. Teismas sprendė, jog reikalavimo formuluotėje praleistas žodis „esančiame“ ir tai, kad žodžiai „Pastatas-sandėlis Nr. 25I1p“ pavartoti vardininko, o ne vietininko linksnyje neabejotinai leidžia suprasti, jog atliekos (metalo, drožlių plokštes ir statybines atliekos), kurias privalo sutvarkyti UAB „Infina“, yra konkrečiai ir aiškiai apibrėžto pastato – Sandėlio, pažymėto indeksu 25I1p, turinčio ir suteiktą unikalų kodą (Nr. (duomenys neskelbtini)) – viduje. Teismo vertinimu, pagal Privalomojo nurodymo prasmę ir atsižvelgus į tai, kad Bendrovė iki 2017 m. kovo 27 d. nebuvo sudariusi susitarimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, ji negalėjo būti įpareigota sutvarkyti atliekas, esančias (duomenys neskelbtini), teritorijoje šalia Sandėlio.

12. Teismas, spręsdamas dėl Privalomojo nurodymo turinio, atsižvelgė į teismo posėdyje liudytojo V. Vaitonio, UAB „Baltic metalglass“ direktoriaus, duotus parodymus. V. Vaitonis patvirtino, kad UAB „Infina“ direktorius S. P. 2017 m. kovo pradžioje jam pranešė apie Panevėžio RAAD duotą nurodymą sutvarkyti tiek Sandėlį, tiek ir teritoriją apie šį pastatą, nurodė, kad šiuos darbus reikia atlikti iki 2017 m. balandžio ir prašė suorganizuoti atliekų tvarkymo darbus. V. Vaitonis nurodė, kad Sandėlis buvo apleistas, matėsi, kad jame sudėti maišai su plytgaliais, tinko gabalai, o aplink pastatą mėtėsi įvairios statybinės atliekos. Teismas sprendė, jog šie liudytojo V. Vaitonio parodymai patvirtina, kad UAB „Infina“ direktorius S. P. aiškiai suprato, jog Privalomuoju nurodymu Bendrovė buvo įpareigota sutvarkyti Sandėlyje esančias atliekas, ir nepatvirtina Bendrovės teiginių, kad jos vadovas supratęs, jog Privalomuoju nurodymu įpareigota atliekas pašalinti tik iš apie Sandėlį esančios teritorijos. Privalomasis nurodymas buvo pasirašytinai įteiktas UAB „Infina“ direktoriui S. P., jis pastabų dėl nurodymo turinio, prieštaravimų ar nesutikimų dėl tvarkytinų atliekų buvimo vietos, priskyrimo atliekoms nepateikė.

13. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnį, asmuo, kuriam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas duoda privalomąjį nurodymą, turi teisę jį nustatyta tvarka apskųsti. Apskundimo tvarka nurodyta ir Privalomajame nurodyme. Teismas sprendė, kad UAB „Infina“, teigianti, jog Privalomojo nurodymo turinys neaiškus ir dviprasmiškas, kad Bendrovė nebuvo 2018 m. vasario 28 d. patikrinimo metu rastų atliekų turėtoja, turėjo teisę ir objektyvias galimybes nurodymą apskųsti. Bendrovei nebuvo užkirstas kelias kreiptis į Panevėžio RAAD Panevėžio agentūrą ir prašyti patikslinti reikalavimo turinį, tačiau UAB „Infina“ tokio turinio prašymo atsakovui nepateikė, Privalomojo nurodymo nustatyta tvarka neskundė, dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nesikreipė. Teismas sprendė, kad pareiškėjas privalėjo suprasti ir suprato, jog Privalomuoju nurodymu jis yra įpareigotas iki 2017 m. balandžio 4 d. sutvarkyti atliekas, laikomas Sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini).

14. Teismas neabejojo aplinkybėmis, kad ginčo atliekos į konteinerius buvo sukrautos 2017 m. balandžio 14 d. ir 2017 m. balandžio 25 d., o 2017 m. balandžio 28 d. buvo išvežtos UAB „Baltic metalglass“ veikloje susidariusios stiklo atliekos. Šias aplinkybes patvirtino AB „Panevėžio specialus autotransportas“ parengtos pažymos apie 11,50 t atliekų, kodas 17 09 04, ir 5,460 t atliekų, kodas 17 02 02, išvežimą.

15. Teismas nurodė, kad Panevėžio RAAD Patikrinimo akte Nr. T8-238 konstatavo, jog 2017 m birželio 13 d. Sandėlyje tebebuvo laikoma dalis atliekų. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas V. Vaitonis, nurodęs, kad atsakovui atliekant patikrinimą, atliekų buvo rasta kitose Sandėlio patalpose, kurių UAB „Baltic metalgalss“ netvarkė. AB „Panevėžio specialus autotransportas“ duomenimis, 2017 m. birželio 27 d. buvo papildomai išvežta 2,80 t atliekų, kurių kodas 17 09 04. Panevėžio RAAD pateikto susirašinėjimo su UAB „Infina“ duomenimis, UAB „Infina“ apie Privalomojo nurodymo įvykdymą Panevėžio RAAD Panevėžio agentūrai pranešė ir tai patvirtinančius duomenis elektroniniu paštu pateikė 2017 m. liepos 10 d.

16. Teismas konstatavo, kad Panevėžio RAAD Panevėžio agentūros vyr. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius G. M. pagrįstai nustatė, jog UAB „Infina“ aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno reikalavimą sutvarkyti Sandėlyje buvusias atliekas įvykdė ne Privalomuoju nurodymu nustatytu laiku, ir teisėtai 2018 m. sausio 3 d. surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. N5-2-2018, o Panevėžio RAAD vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius A. K. – pagrįstai priėmė Nutarimą už Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą taikyti ekonominę sankciją.

17. Teismas, atsižvelgęs į Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatas, vertino, kad teismui nėra suteikta teisė apskritai netaikyti ekonominės sankcijos arba skirti ne baudą, o kitokio pobūdžio sankciją.

18. Teismas, įvertinęs bylos proceso dalyvių paaiškinimus ir įrodymų visetą, sprendė, kad jie patvirtina, jog UAB „Infina“ už aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą atsakomybėn traukiama pirmą kartą. Bendrovė bendradarbiavo su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais bei ėmėsi tinkamų organizacinių priemonių Privalomajam nurodymui įvykdyti. Byloje nėra duomenų, kad Bendrovė, nustatytu laiku neįvykdžiusi Privalomojo nurodymo, būtų padariusi žalos gamtai ir aplinkai. Bendrovė sutvarkė ne tik Sandėlyje, bet ir aplink jį esančioje teritorijoje buvusias atliekas. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas konteinerių nuomos sutartį Nr. PS-1460 su AB „Panevėžio specialus autotransportas“ sudarė tik 2017 m. kovo 17 d., šioje sutartyje nenumatė atliekų išvežimo iki 2017 m. balandžio 4 d. grafiko, pasitikėjo UAB „Baltic metalglass“ darbuotojais ir nekontroliavo, kaip vykdomas žodinis susitarimas atliekas sutvarkyti iki 2017 m. balandžio mėnesio, UAB „Infina“ veiksmus vertino kaip nerūpestingus.

19. Teismas vertino, kad UAB „Infina“ paskirtos 1 000 Eur dydžio ekonominės sankcijos taikymas pažeistų proporcingumo bei teisingumo principus, tokia sankcija būtų neadekvati Bendrovės padarytam teisės pažeidimui, todėl neteisinga. Nustatydamas ekonominės sankcijos dydį, teismas sprendė, kad jos išraiška piniginių lėšų suma turi būti pakankamai svari ir privalo daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiam pareiškėjui, tiek kitiems juridiniams asmenims. Todėl teismas sprendė, kad pakankama ir pagrįsta, padarytą teisės pažeidimą atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė – 300 Eur bauda.

III. 20. Pareiškėjas UAB „Infina“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą ir nutraukti bylą; teismui nenustačius pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nustačius pagrindus taikyti Bendrovei ekonominę sankciją – pakeisti teismo sprendimą, nustatant, jog Bendrovei nėra taikoma Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje nurodyta sankcija; tuo atveju, jei teismas atmestų šiuos Bendrovės reikalavimus – pakeisti teismo sprendimą, nustatant, jog Bendrovei yra taikoma 50 Eur dydžio bauda.

21. Pareiškėjo nuomone, 2018 m. sausio 3 d. Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. N5-2-2018 ir Nutarimas surašyti neteisėtai surinktų įrodymų pagrindu. Jeigu 2017 m. birželio 13 d. patikrinimas nebūtų buvęs atliktas ar jo metu nebūtų buvę rasta atliekų Sandėlyje, ekonominė sankcija Bendrovei nebūtų buvusi skirta. Teismo posėdžio metu liudytojas V. Vaitonis paaiškino, kad 2017 m. birželio mėnesį atsakovo pareigūnas tikrino ne tą patalpą, iš kurios atliekos buvo išvežtos, o kitas Sandėlio patalpas, į kurias pareigūnas 2017 m. vasario mėnesį nebuvo patekęs ir dėl kurių Privalomasis nurodymas nebuvo duotas.

Kitos patalpos buvo uždarytos durimis, dėl jų skundo ar pranešimo iš gyventojų atsakovas nebuvo gavęs, jos nebuvo tikrinamos 2017 m. vasario mėnesį, todėl atitinkamai atsakovo pareigūnas į jas pateikti negalėjo (neturėjo teisės) ir 2017 m. birželio mėnesį. Bendrovė nebuvo informuota apie tai, jog ketinama 2017 m. birželio mėnesį be Bendrovės atstovo patekti į jai priklausančias uždarytas patalpas, pareigūnas nebuvo gavęs jokio sutikimo patekti į kitas Bendrovės patalpas nedalyvaujant Bendrovės atstovui. Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį į privačias teritorijas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę patekti (įeiti ar įvažiuoti) su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį pareigūnas į privačią teritoriją gali patekti tik esant būtinybei, kai privačios teritorijos savininko arba valdytojo rasti negalima arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą, arba atsisako įleisti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus į privačią teritoriją. Byloje nenustatyta, jog Bendrovė būtų vengusi bendradarbiauti su atsakovu, todėl jos atžvilgiu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalis negalėjo būti taikoma.

Nors teismo posėdžio metu liudytojas V. Vaitonis nurodė, jog kitų patalpų durys nėra rakinamos, tačiau minėtas įstatymas nenumato išimčių dėl nerakinamų patalpų. Taigi minėtas protokolas ir Nutarimas surašyti neteisėto antrojo patikrinimo akto pagrindu, o jokio kito įrodymo, patvirtinančio, jog 2017 m. birželio mėnesį nebuvo išvežtos pirmajame Patikrinimo akte ir prie jo pridėtoje nuotraukoje nurodytos atliekos iš patalpos be durų, byloje nėra. 2017 m. gegužės 2 d. darytos nuotraukos uždarytose patalpose, kurios anksčiau nebuvo tikrinamos, jos padarytos neteisėtai, nebuvo surašytas joks patikrinimo aktas.

22. Pareiškėjas teigia, kad išdėstyti argumentai taip pat patvirtina, jog ekonominė sankcija skirta už atliekas, kurių nebuvo reikalaujama (negalėjo būti reikalaujama) pašalinti. Atsakovo pareigūnai negali reikalauti pašalinti numanomas atliekas, t. y. gali būti reikalaujama pašalinti tik tokias atliekas, kurių buvimą atsakovo pareigūnai patikrino bei nustatė, jog tokias atliekas privaloma pašalinti (sutvarkyti). Byloje nesurinkta pakankamai įrodymų apie atliekų, nurodytų Patikrinimo akte ir Privalomajame nurodyme, nepašalinimą 2017 m. gegužės ir birželio mėnesį. Atsakovas neplaninio tikrinimo metu tikrinimą galėjo atlikti tik apibrėžtose ribose, t. y. patikrinti tik tų atliekų sutvarkymą, kurios buvo nurodytos 2017 m. vasario 28 d. Patikrinimo akte Nr. T8-54 ir Privalomajame nurodyme. Todėl byla nutrauktina atsakovui nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių Bendrovės atsakomybės sąlygas.

23. Pareiškėjo nuomone, Bendrovė neturėjo prievolės pašalinti atliekas. Byloje nebuvo ginčo, jog atliekos Sandėlyje yra nepavojingos atliekos. Bendrovė Sandėlį įsigijo 2017 m. sausio mėnesį, todėl Privalomojo nurodymo surašymo metu dar nebuvo suėjęs Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 45 punkte nurodytas vienerių metų terminas. Net ir skaičiuojant vienerių metų terminą ne nuo Sandėlio įsigijimo, o nuo atliekų susidarymo momento, vienerių metų laikotarpis nebuvo pasibaigęs. Iš liudytojo V. Vaitonio parodymų aišku, kad prie Patikrinimo akto pridėtoje nuotraukoje užfiksuotas atliekas suvežė nežinomi asmenys keletą mėnesių iki Patikrinimo akto surašymo. Byloje nėra įrodymų, jog atliekos būtų kėlę pavojų žmonėms ar aplinkai, dėl kurių jas būtų reikėję nedelsiant sutvarkyti ir pašalinti. Todėl atsakovas neteisėtai įpareigojo Bendrovę vykdyti prievolę, kurios ji neturėjo.

24. Pareiškėjas teigia, kad teismo nustatytas sankcijos dydis yra per didelis. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas sankcijos dydį, akcentavo aplinkybę, jog Bendrovė nekontroliavo kaip yra vykdomas žodinis susitarimas su UAB „Baltic metalglass“ dėl atliekų sutvarkymo iki 2017 m. balandžio mėnesio. Teismas šiuo aspektu netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, t. y. liudytojo parodymus. Liudytojas V. Vaitonis nurodė, jog jis pasakė Bendrovės vadovui, kad atliekos iš atitinkamos patalpos yra iškraustytos ir, jog tai padaryta nustatytu terminu. Šie liudytojo parodymai patvirtina, jog Bendrovė domėjosi, kaip yra šalinamos atliekos, t. y., ar yra vykdomas Privalomasis nurodymas, ar jis vykdomas laiku, taip pat patvirtina, jog atliekos iš patalpos buvo pašalintos laiku. Įvertinus šias bei kitas pirmosios instancijos teismui nurodytas Bendrovės atsakomybę lengvinančias aplinkybes, net ir nustačius Bendrovės atsakomybės sąlygas, jai skirta sankcija neturėjo viršyti 50 Eur.

25. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Ginčas kilo dėl Panevėžio RAAD 2018 m. vasario 27 d. nutarimo, priimto byloje Nr. N5-2-2018 dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, kuriuo pareiškėjui UAB „Infina“ paskirta ekonominė sankcija – 1 000 Eur dydžio bauda.

27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Panevėžio RAAD pagrįstai nustatė, jog UAB „Infina“ aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno reikalavimą sutvarkyti Sandėlyje buvusias atliekas įvykdė ne Privalomuoju nurodymu nustatytu laiku, todėl teisėtai 2018 m. sausio 3 d. surašė pažeidimo protokolą Nr. N5-2-2018, o Panevėžio RAAD vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius – pagrįstai priėmė Nutarimą už Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą taikyti ekonominę sankciją. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas konteinerių nuomos sutartį Nr. PS-1460 su AB „Panevėžio specialus autotransportas“ sudarė tik 2017 m. kovo 17 d., šioje sutartyje nenumatė atliekų išvežimo iki 2017 m. balandžio 4 d. grafiko, pasitikėjo UAB „Baltic metalglass“ darbuotojais ir nekontroliavo, kaip vykdomas žodinis susitarimas atliekas sutvarkyti iki 2017 m. balandžio mėnesio, UAB „Infina“ veiksmus vertino kaip nerūpestingus. Teismas nurodė, kad UAB „Infina“ paskirtos 1 000 Eur dydžio ekonominės sankcijos taikymas pažeistų proporcingumo bei teisingumo principus, tokia sankcija būtų neadekvati Bendrovės padarytam teisės pažeidimui, todėl ją sumažino iki 300 Eur.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, susijusius su liudytojo V. Vaitonio liudijimu ir su atliktu atsakovo patikrinimu 2017 m. birželio mėn. Kadangi atsakovas neinformavo pareiškėjo apie 2017 m. birželio mėnesį atliekamą patikrinimą Bendrovei priklausančiose uždarytose patalpose ir nebuvo gavęs sutikimo patekti į kitas Bendrovės patalpas nedalyvaujant Bendrovės atstovui, todėl Nutarimas priimtas neteisėtai surinktų įrodymų pagrindu. Pareiškėjas teigia, kad ekonominė sankcija skirta už atliekas, kurių nebuvo reikalaujama (negalėjo būti reikalaujama) pašalinti, nes nebuvo surinkta pakankamai įrodymų apie atliekų, nurodytų Patikrinimo akte ir Privalomajame nurodyme, nepašalinimą 2017 m. gegužės ir birželio mėnesį. Pareiškėjo nuomone, Bendrovė neturėjo prievolės pašalinti atliekas, kadangi Privalomojo nurodymo surašymo metu dar nebuvo suėjęs vienerių metų terminas. O ir baudos dydis, pareiškėjo nuomone, per didelis.

29. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrina neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų, kadangi nėra aplinkybių, nustatytų ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti nepaisoma apeliacinio skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, todėl jų nekartoja ir nekeičia, o atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, iš dalies papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas.

30. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017 ir kt.).

31. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia abejones dėl Privalomojo nurodymo surašymo teisėtumo, kad Bendrovė neturėjo prievolės pašalinti atliekas, kadangi Privalomojo nurodymo surašymo metu dar nebuvo suėjęs vienerių metų terminas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos apelianto argumentus, nes apeliantas Privalomojo nurodymo teismine tvarka nėra ginčijęs, o apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

32. Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas iškilus grėsmei, kad bus padarytas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas, kai dėl padaryto teisės aktų pažeidimo gali kilti žala aplinkai ir siekiama tokio pažeidimo ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

33. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnyje išvardinti privalomojo nurodymo davimo atvejai, tame tarpe kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti (18 str. 1 p.).

34. Tuo tarpu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnyje įtvirtintos fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys įstatymų nustatyta tvarka turi teisę apskųsti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų bei pareigūnų veiksmus (neveikimą), o 2 dalyje – kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.

35. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Panevėžio RAAD inspektorius 2017 m. vasario 28 d. parengtame Patikrinimo akte Nr. T8-54 nurodė, jog teritorijoje, (duomenys neskelbtini), sukrauta daug drožlių plokščių, metalo, įvairių statybinių atliekų. Panevėžio RAAD inspektorius 2017 m. kovo 1 d. parengė Privalomąjį nurodymą, kuriuo Bendrovė buvo įpareigota iki 2017 m. balandžio 4 d. sutvarkyti Sandėlyje esančias metalo, drožlių plokščių ir statybines atliekas, priduodant jas tvarkančioms įmonėms. Panevėžio RAAD inspektorius 2017 m. birželio 13 d. patikrino Privalomojo nurodymo vykdymą ir parengė Patikrinimo aktą Nr. T8-238, kuriame nurodė, jog dalis atliekų ir toliau laikoma Sandėlyje ir nėra perduotos atliekų tvarkymo įmonei, bei konstatavo, kad Bendrovė iki 2017 m. balandžio 4 d. neįvykdė Privalomojo nurodymo.

36. Apeliantas teikia argumentus, kad 2017 m. birželio 13 d. patikrinimo aktas surašytas neteisėtai, nes nesilaikyta LR Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 17 straipsnio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes minėto įstatymo 17 straipsnis reglamentuoja pareigūnų patekimą į privačias teritorijas, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl atliekų pašalinimo iš Sandėlio.

37. Teisėjų kolegija, patikrinusi Panevėžio RAAD inspektorių nuotraukas, kurios pridėtos prie 2017 m. vasario 28 d. ir 2017 m. birželio 13 d. atliktų patikrinimų metu parengtų Patikrinimo aktų Nr. T8-54 ir Nr. T8-238 (I t., b. l. 11, 24–25), nustatė, kad abiejų patikrinimų metu buvo tikrinamas Bendrovei nuosavybės teise priklausantis Sandėlis, kuris yra be langų ir durų. Be to, Privalomuoju nurodymu Bendrovė buvo įpareigota jam priklausančiame Sandėlyje, nurodant netgi statinio numerį, sutvarkyti esančias metalo, drožlių plokščių ir statybinių atliekas, priduodant jas tvarkančioms įmonėms. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagal Privalomojo nurodymo prasmę ir atsižvelgus į tai, kad Bendrovė iki 2017 m. kovo 27 d. nebuvo sudariusi susitarimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, pareiškėjas negalėjo būti įpareigotas sutvarkyti atliekas, esančias (duomenys neskelbtini), teritorijoje šalia Sandėlio. Bendrovės vadovas sudarydamas su AB „Panevėžio specialus autotransportas“ konteinerių nuomos sutartį ir su UAB „Baltic metalgalss“ susitardamas dėl konteinerių atvežimo, atliekų sukrovimo ir jų išvežimo, siekė pašalinti visas atliekas, tiek esančias pačiame Sandėlyje, tiek už jo, taigi, galima teigti, kad Bendrovės vadovas sutiko su 2017 m. vasario 28 d. patikrinimo metu nustatytais pažeidimais, kuriuos atsakovas per nurodytą terminą įpareigojo Privalomuoju nurodymu sutvarkyti pareiškėją. Be to, pareiškėjas Privalomojo nurodymo nustatyta tvarka neskundė, dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nesikreipė. Pažymėtina, kad atsakovas 2017 m. birželio 13 d. atlikto neplaninio patikrinimo metu netikrino ir nevertino tai, kas nebuvo tikrinama ankstesnio patikrinimo metu, o buvo patikrinta tik kaip pareiškėjas vykdo Privalomąjį nurodymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas privalėjo suprasti ir suprato, kad Privalomuoju nurodymu jis yra įpareigotas iki 2017 m. balandžio 4 d. sutvarkyti atliekas, laikomas Sandėlyje. Tai, kad Privalomasis nurodymas buvo įvykdytas ir tinkamai, tačiau ne laiku, patvirtina Panevėžio RAAD pateikto teismui susirašinėjimo su UAB „Infina“ duomenys, UAB „Infina“ apie Privalomojo nurodymo įvykdymą Panevėžio RAAD Panevėžio agentūrai pranešė ir tai patvirtinančius duomenis elektroniniu paštu pateikė tik 2017 m. liepos 10 d.

38. Panevėžio RAAD Panevėžio agentūros vedėjo pavaduotojas 2018 m. sausio 3 d. surašė Bendrovei juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. N5-2-2018 už Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Panevėžio RAAD vyriausiais valstybinis apsaugos inspektorius, išnagrinėjęs Bylą Nr. N5-2-2018, 2018 m. vasario 27 d. Nutarimu už Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą Bendrovei paskyrė ekonominę sankciją – 1 000 Eur baudą. Pirmosios instancijos teismas šią baudą sumažino iki 300 Eur, tačiau pareiškėjo nuomone, ji yra per didelė, nes Bendrovė domėjosi, kaip yra šalinamos atliekos ir vykdė Privalomąjį nurodymą.

39. Dėl šių pareiškėjo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjui yra nustatyta per didelė bauda. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jam yra paskirta mažesnė nei minimali sankcija. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakomybę lengvinančių aplinkybių taikymu ir pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė už aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą atsakomybėn traukiama pirmą kartą, ji bendradarbiavo su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais bei ėmėsi tinkamų organizacinių priemonių Privalomajam nurodymui įvykdyti, byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad Bendrovė būtų padariusi žalos gamtai ir aplinkai, be to, Bendrovė sutvarkė ne tik Sandėlyje, bet ir aplink jį esančioje teritorijoje buvusias atliekas. Tačiau šioje byloje atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas konteinerių nuomos sutartį Nr. PS-1460 su AB „Panevėžio specialus autotransportas“ sudarė tik 2017 m. kovo 17 d., šioje sutartyje atliekų nenumatė atliekų išvežimo iki 2017 m. balandžio 4 d. grafiko, pasitikėjo UAB „Baltic metalglass“ darbuotojais ir nekontroliavo, kaip vykdomas žodinis susitarimas atliekas sutvarkyti iki 2017 m. balandžio mėnesio, tokie UAB „Infina“ veiksmai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip nerūpestingi. Taigi, konstatavus Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimą buvo pagrindas taikyti sankciją, o pirmosios instancijos teismui atsižvelgus į tai, kas nurodyta ir išsamiai įvertinus atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pagrįstai buvo nuspręsta nustatyti ekonominės sankciją – 300 Eur baudą.

40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Infina“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius