Legislator Case Law & Legislation
c97b3a8a-d19d-4fe3-b1a4-b82234a22a3d AI generated

Appeal dismissed; extension of detention justified by prior serious crimes and lack of procedural grounds for release.

Case Number c97b3a8a-d19d-4fe3-b1a4-b82234a22a3d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the defense's appeal against the first-instance decision to extend the suspect's detention period by three months. The suspect was charged with human trafficking and prior to this case, had been convicted of similar serious offenses, which the court deemed sufficient grounds for continued pre-trial detention. The defense argued for release based on lack of evidence regarding interference with witnesses, but the court found no procedural basis for granting bail under the relevant articles of the Criminal Procedure Code.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso įstatymo 122 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso įstatymo 130 straipsnis. Kai kaltinamasis yra teistas už sunkius nusikaltimus ir turi ankstesnį teistumą dėl panašių veikų, pratęsiant suėmimo terminą laikoma proporcinga ir pagrįsta, nebent įrodyta, kad tai pažeidžia teisingumo principus.

Keywords

AI generated
pre-trial detention extension human trafficking charges prior criminal record proportionality principle Criminal Procedure Code procedural grounds for release serious offenses

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso įstatymo 122 straipsnio 1 dalis 3 punktas
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso įstatymo 130 straipsnis
Lietuvos Respublikos Konstitucija
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Byla NrByla Nr. 1S-399/2014Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2.             LIETUVOS Apeliacinis teismasN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Å iukÅ¡ta,sekretoriaujant Martynai PauÅ¡aitei,dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo R. T. (R. T.) gynėjo Roberto Skėrio skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam R.

T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2014 m. spalio 28 d. Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjęs kaltinamojo gynėjo skundÄ , n u s t a t ė: Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. T. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su R.

K. ir S. J., iki 2011 m. gegužės mėnesio, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, susitarė, panaudojant apgaulę, verbuoti merginas gabenimui į užsienį (Å vedijos karalystę), siekiant įtraukti jas į prostitucijÄ ir pelnytis iÅ¡ jų prostitucijos. Tuo tikslu 2011 m. gegužės mėnesį, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, S. J., panaudodamas apgaulę, žadėdamas V. L. ir K. U. Å¡okėjos darbÄ klube Å . K., t. y. nuslėpdamas nuo jų bÅ«simo prostitutės darbo pobÅ«dį, įkalbėjo V.

L. ir K. U. vykti į StokholmÄ . Po to 2011 m. birželio 8 d. R. T. kartu su S. J. ir R. K. R. K. automobiliu (duomenys neskelbtini) nuvežė V. L. ir K. U. į RygÄ , iÅ¡ ten tÄ pačiÄ dienÄ keltu iÅ¡plaukė į StokholmÄ . Atplaukus į StokholmÄ , R. T. kartu su S. J. ir R. K. R. K. automobiliu (duomenys neskelbtini) V. L. ir K. U. atvežė į tyrimo metu nenustatytÄ iÅ¡nuomotÄ butÄ , kuriame nurodė merginoms, kad jos turės dirbti prostitutėmis. Tokiu bÅ«du, pasinaudodami nukentėjusių merginų V.

L. ir K. U. priklausomumu bei pažeidžiamumu, verbuodami, panaudodami apgaulę, įtraukė jas į prostitucijÄ ir, iÅ¡gabenę į užsienį, iki 2011 m. birželio 15 d. pelnėsi iÅ¡ Å¡ių merginų prostitucijos - vykdė prekybÄ Å¾monėmis.Be to, R. T. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 147 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. K. ir S. J., iki 2011 m. liepos mėnesio, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, susitarė, panaudojant grasinimus, iÅ¡gabenti K.

U. ir V. L. į užsienį (Å vedijos Karalystę), siekiant pelnytis iÅ¡ jų prostitucijos. Tuo tikslu 2011 m. liepos mėnesio pradžioje, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, S. J., panaudodamas psichinę prievartÄ , t. y. K. U. ir V. L. pasakęs, kad žino, kur jos gyvena, kad V. L. turi mažametį vaikÄ , todėl jos niekur nedings ir vis tiek turės vykti, tokiu bÅ«du pakuždamas jų valiÄ , gavo Å¡ių merginų sutikimÄ vykti į StokholmÄ dirbti prostitutėmis. Po to 2011 m. liepos 7 d. R. T. kartu su S. J. ir R.

K. R. K. automobiliu (duomenys neskelbtini) nuvežė V. L. ir K. U. į RygÄ , iÅ¡ ten tÄ pačiÄ dienÄ keltu iÅ¡plaukė į StokholmÄ . Atplaukus j StokholmÄ , R. T. kartu su S. J. ir R. K. R. K. (duomenys neskelbtini) atvežė V. L. ir K. U. į tyrimo metu nenustatytÄ iÅ¡nuomotÄ butÄ , kuriame merginoms nurodė teikti klientams seksualines paslaugas. Tokiu bÅ«du, pasinaudodami nukentėjusiųjų V. L. ir K. U. priklausomumu bei pažeidžiamumu, panaudodami psichinę prievartÄ , merginas iÅ¡gabeno į užsienį ir iki 2011 m. liepos 13 d. pelnėsi iÅ¡ jų prostitucijos - vykdė prekybÄ Å¾monėmis.Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R.

T. 2014 m. vasario 26 d. buvo sulaikytas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartimi R. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas Klaipėdos apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam R. T. pratęstas dar trims mėnesiams pagrindais, numatytais BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. esant pagrindui manyti, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

Teismas nustatė, kad duomenų, jog kaltinamasis R. T. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , byloje pakanka. Teismas įvertino, kad R. T. yra nevedęs, iki suėmimo nedirbo, laikinai gyvendavo užsienyje, už panaÅ¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo nuteistas Stokholmo apygardos teismo 2012 m. sausio 23 d. nuosprendžiu. Apygardos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryÅ¡iais su gyvenamÄ jÄ vieta Lietuvoje. Teismas sprendė, kad esant Å¡ioms aplinkybėms bei egzistuojant griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsmei yra pagrindas manyti, kad R.

T., bÅ«damas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo. Be to, teismas įvertinęs bylos duomenis padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje, R. T. gali daryti naujus nusikaltimus. Nutartyje taip pat nurodyta, jog baudžiamoji byla pradėta nagrinėti 2014 m. liepos 9 d., į teisiamÄ jį posėdį neatvyko nukentėjusiosios, o byloje esantys duomenys duoda pagrindÄ manyti, jog jos į teismÄ neatvyko, nes bijo kaltinamųjų poveikio, todėl kaltinamojo praÅ¡ymas pakeisti jam taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę į užstatÄ , netenkintas.

Apygardos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.  Kaltinamojo R. T. gynėjas skunde nurodo, kad kaltinamasis ir jo gynėjas nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartimi, kuri, jų manymu, yra neteisėta bei nepagrįsta. Gynėjo nuomone, teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės terminÄ , neatsižvelgė į tai, kad Å¡iuo momentu nebėra pagrindo manyti, kad R. T. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, bėgti (slėptis) nuo teismo ar trukdyti procesui.

Kaltinamasis suimtas beveik 8 mėnesius, baudžiamoji byla beveik iÅ¡nagrinėta, liko iÅ¡klausyti prokuroro bei kaltinamųjų gynėjų baigiamÄ sias kalbas. Gynėjo manymu, Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje suėmimo termino pratęsimo pagrindai - kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui, daryti naujus nusikaltimus ar paveikti liudytojus, prarado realumÄ ir pagrįstumÄ . Byloje nėra duomenų, jog R. T. savarankiÅ¡kai ar pasitelkdamas trečiuosius asmenis, bÅ«tų daręs poveikį nukentėjusiosioms ar liudininkams.

Apygardos teismas nustatęs faktÄ , jog R. T. 2012 m. sausio 23 d. Stokholmo apygardos teismo nuosprendžiu jau buvo teistas už panaÅ¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog R. T. atžvilgiu priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį, tokio nuosprendžio įvykdymas, kaltinamÄ jį paleidus į laisvę, taptų apsunkintu. Å iÄ pozicijÄ teismas grindė tuo, jog Stokholmo apygardos teismas, prieÅ¡ priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį R. T. laikė suimtÄ . Gynėjas pažymi, kad R.

T. Stokholmo apygardos teismo buvo nuteistas ir atliko bausmę už to paties tęstinio nusikaltimo padarymÄ , tik už vėlesnį epizodÄ , nei yra kaltinamas Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Stokholmo apygardos teismas kaltinamajam R. T. taikė kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ , atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis buvo užsienio valstybės pilietis ir egzistavo reali grėsmė, jog R. T. mėgins bėgti (slėptis) ar kitokiu bÅ«du iÅ¡vengti bausmės. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nors kaltinamasis R.

T. yra jauno amžiaus, nevedęs, tačiau jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini), siekia reabilituotis visuomenėje, susirasti darbÄ ir dirbti visuomenės labui. Nors kaltinamasis laikinai ir iÅ¡vykdavo į užsienį, su užsieniu jo nesieja jokie tvirti socialiniai ryÅ¡iai.Skunde gynėjas nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu R. T. davė parodymus, pripažino nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, iÅ¡ kurių tapo aiÅ¡ku, jog R. T. galimai atliko mažiau pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 307 straipsnyje.

Gynėjo manymu, kaltinamasis gali bÅ«ti pripažintas kaltu tik pagal BK 307 straipsnį ir jam gali bÅ«ti paskirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu. Spręsdamas klausimÄ dėl kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo, teismas nepagrįstai suabsoliutino kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumÄ ir gresiančios bausmės griežtumÄ bei ignoravo faktinių aplinkybių visumÄ , kurios pagrindžia paskirtos kardomosios priemonės neproporcingumÄ ir galimÄ BPK 11 straipsnio pažeidimÄ .

Gynėjo nuomone, esamų faktinių aplinkybių ir iÅ¡tirtos baudžiamosios bylos medžiagos pagrindu, teismas jau galėjo atlikti preliminarų vertinimÄ dėl R. T. inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti ir į tai, kad R. T. bÅ«damas jau nuteistas už tÄ patį nusikaltimÄ Å vedijoje, Lietuvoje yra teisiamas antrÄ kartÄ už tÄ pačiÄ veikÄ . Gynėjas nurodo, kad visi Å¡ios nusikalstamos veikos epizodai padaryti iki galutinio epizodo, už kurį jau priimtas Stokholmo apygardos teismo nuosprendis, yra laikytini viena tęstine veika.

Gynėjo nuomone, Stokhomo apygardos teismas jau priėmė sprendimÄ ir R. T. nuteisė už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu jis vėl kaltinamas Lietuvoje. Skunde nurodoma, kad kaltinamajam R. T. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė tik iÅ¡ pradžių galėjo bÅ«ti pateisinama pagrįstu manymu, kad jis, bÅ«damas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, tačiau nuo kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo praėjus daugiau nei 7 mėnesiams, Å¡is pagrindas tapo mažareikÅ¡mis ir sunkiai tikėtinas.

Atsižvelgiant į pakankamai ilgÄ suimtojo kalinimo laikÄ , tik iÅ¡skirtinės priežastys gali pateisinti kardomojo kalinimo tęsimÄ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiÅ«riu. BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskiriant kaltinamajam, kad ir kelias, tačiau Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. Kaltinamojo gynėjas praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir R. T. iÅ¡ suėmimo paleisti.Teismo posėdyje prokurorė praÅ¡o kaltinamojo R.

T. gynėjo skundÄ atmesti. Skundas atmetamas. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ , pakankamumas. Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindÄ manyti, kad kaltinamasis R. T. galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas.

Tokie duomenys yra iÅ¡ dalies paties kaltinamojo R. T., kaltinamojo S. J., nukentėjusiųjų V. L., K. U. parodymuose, asmenų parodymo pagal nuotraukas protokoluose ir jų prieduose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, nurodytoje kaltinamajame akte. Apeliacinis teismas pažymi, jog svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimÄ , paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sÄ lygų ir pagrindų nustatymu. Taip pat pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomosios priemonės terminÄ , nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį (iÅ¡teisinamÄ jį) nuosprendį.

Gynėjas skunde neigia R. T. kaltę, padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 147 straipsnio 2 dalyje. Gynėjo manymu, kaltinamasis gali bÅ«ti pripažintas kaltu tik pagal BK 307 straipsnį, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad įrodymai vertinami, kaltinamojo veikos kvalifikavimo bei kaltės klausimai sprendžiami bylÄ iÅ¡nagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.Kardomoji priemonė – suėmimas gali bÅ«ti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sÄ lygos ir bent vienas iÅ¡ Å¡iame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų.

Pratęsdamas kaltinamajam R. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , apygardos teismas nurodė priimto sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. esant pagrindui manyti, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimusBaudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje Klaipėdos apygardos teisme, R. T. yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Skiriant suėmimÄ arba pratęsiant jo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimÄ , pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R.

T. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ numato tik griežtÄ laisvės atėmimo bausmę. Gynėjas skunde teisingai nurodo, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymÄ .

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, teismas, nustatydamas šį suėmimo termino pratęsimo pagrindÄ , atsižvelgė ir į tai, kad R. T. iki sulaikymo niekur nedirbo, laikinai gyvendavo užsienyje, 2012 m. teistas Å vedijoje. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. T. turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau Å¡i aplinkybė neleidžia daryti iÅ¡vados, jog kaltinamasis yra susaistytas itin tvirtais ryÅ¡iais su gyvenamÄ jÄ aplinka. Be to, skunde nepagrįstai teigiama, kad R. T. siekė susirasti darbÄ .

Lietuvos darbo biržos duomenimis, kaltinamasis iki sulaikymo nebuvo užsiregistravęs darbo biržoje (t. 3, b.l. 3). Nagrinėjamu atveju, įvertinus visumÄ BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad bÅ«damas laisvėje R. T. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ne vien suimtajam gresiančios bausmės griežtumÄ , pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ suėmimo termino pratęsimo pagrindÄ . Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog R.

T., bÅ«damas laisvėje ir siekdamas iÅ¡vengti jam galimai gresiančios bausmės gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, suėmimo terminas kaltinamajam R. T. pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad bÅ«damas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vienÄ ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar Å¡ioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.

Remiantis teismų praktika, pagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Sunkus nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas R. T., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä .

Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas įvertino ir tai, kad R. T. inkriminuojama nusikalstama veika yra galimai savanaudiÅ¡ko pobÅ«džio. Be to, nusikaltimas, kurio padarymu jis kaltinamas, nebuvo atsitiktinis, buvo suplanuotas ir galimai padarytas veikiant bendrininkų grupe. Apygardos teismas įvertino ir tai, kad kaltinamasis R. T. buvo teistas už panaÅ¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Todėl atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, skundžiamoje nutartyje nurodytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte suėmimo pratęsimo pagrindas taip pat nustatytas pagrįstai.

Nustatytų dviejų suėmimo taikymo pagrindų buvimas Å¡iuo metu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebÅ«tų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas paliktina galioti. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog R. T. savarankiÅ¡kai ar pasitelkdamas trečiuosius asmenis, bÅ«tų daręs poveikį nukentėjusiosioms ar liudininkams. Pažymėtina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo pagrindas - kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui, skundžiamoje nutartyje nebuvo nustatytas.Kardomoji priemonė - suėmimas suvaržo kaltinamojo R.

T. teises, tačiau Å¡iuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas R. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ dar trims mėnesiams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.

Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo iÅ¡vadų. Dėl Å¡ių motyvų skundžiama teismo nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti pagrindo nėra.             Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, n u t a r i a: Kaltinamojo R. T. gynėjo Roberto Skėrio skundÄ atmesti.Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjas                                                                                         Linas Å iukÅ¡ta