2023-04-05 Nr. CB-3015-2-56-3-00420-2020-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1559

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00420-2020-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2023 m. kovo 20 d. paduotu atsakovės UAB „Gerbūvio projektai“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Byla anksčiau buvo nagrinėta kasacine tvarka ir grąžinta į apeliacinės instancijos teismą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartyje nurodė, kad bylą nagrinėjant iš naujo Lietuvos apeliacinis teismas turėtų nustatyti ieškinio senaties termino pradžios nustatymui turinčią reikšmės faktinę aplinkybę – kada ieškovė, kaip generalinė rangovė, pateikė atsakovei, kaip subrangovei, pareiškimą dėl atliktų darbų trūkumų; kada atsakovė perdavė darbų rezultatą ieškovei; ar statybos darbų kontrolės ir priežiūros pareiga užsakovui buvo nustatyta subrangos sutartimi; taip pat kokie duomenys buvo užfiksuoti perduodant darbų rezultatą.

Iš naujo išnagrinėjusi bylą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį.

Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Gerbūvio projektai“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovės UAB „Gerbūvio projektai“ ieškovei UAB „Kaunesta“ 27 282,50 Eur nuostolių (darbų trūkumų šalinimo išlaidų) atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (27 282,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Kaunesta“ ieškinį atmesti.

Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, bet šį terminą nepagrįstai atnaujino. Tačiau ieškovė yra statybų rangos srities profesionalė, ji tinkamai neįgyvendino savo teisės pareikšti ieškinį atsakovei dėl nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidų priteisimo. Ieškovė neprašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių. Nuo 2015-08-27 Statinio statybos užbaigimo akto dienos atsakovės atliktų darbų rezultatu (automobilių stovėjimo aikštele) užsakovas Vytauto Didžiojo Universitetas faktiškai naudojasi be jokių trukdžių ar nepatogumų, t. y. automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui panaudotos ažūrinės trinkelės negali būti laikoma darbų defektais, kadangi niekaip neįtakoja jų panaudojimo rezultato.

2. Ieškovė yra verslo subjektas, kuriai techninio ir darbo projektų rengimas, tokių projektų vykdymo priežiūra ir visų statybos darbų atlikimas yra įprasti rangos darbai. Ieškovė, kaip atsakinga ir patyrusi verslininkė ir jos darbuotojai, turintys reikiamą kvalifikaciją, turi numatyti techninio ir darbo projektų įgyvendinimą bei imtis veiksmų išvengti žalingų padarinių arba juos sumažinti. Panaudotų trinkelių techninės savybės ir jų paskirtis kaip trūkumai nėra nenurodyti nei viename statybos dalyvių surašytame defektiniame akte.

3. CK 6.697 straipsnio 3 dalis nustato, kad už defektus, nustatytus per garantinį terminą, atsako ne tik rangovas, bet ir projektuotojas bei statybos techninis prižiūrėtojas. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi 2019 m. liepos 31 d. teismo ekspertizės aktu ir jame nurodyta defektų šalinimo darbų verte (54 565 Eur), tokiu atveju teismas turėjo atsižvelgti į CK 6.697 straipsnio 3 dalies nuostatą ir į ekspertizės akte nurodytus asmenis, sąlygojusius tokios defektų šalinimo darbų vertės atsiradimą. Į tai neatsižvelgęs apeliacinės instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės ekspertizės akte nurodytos sumos ½ dalį (27 282,50 Eur nuo 54 565 Eur). Teismas turėjo padalyti šią sumą ne tik ieškovei ir atsakovei lygiomis dalimis, bet padalyti atsakomybę ekspertizės akto 15-ame klausime nurodytiems penkiems tokių darbų vykdymo ir priežiūros dalyviams – ieškovei, UAB „Šiltas namas“, UAB „Avona“, techniniam prižiūrėtojui UAB „Statybos inžinerinės paslaugos“ ir atsakovei. Bylą nagrinėję teismai turėjo įtraukti trečiaisiais asmenimis techninio ir darbo projektų projektuotojus – kartu su ieškove jungtinės veiklos pagrindu veikusias UAB „Šiltas namas“ ir UAB „Avona“.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei UAB „Gerbūvio projektai“ (j. a. k. 302642234) 614 (šešis šimtus keturiolika) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. kovo 17 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 68.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Donatas Šernas

Jūratė Varanauskaitė