c978634c-389a-4587-a5b9-e2e1d58fccd0 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-460-881/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16770-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 35.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lindorff Oy apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1071-864/2011 pagal ieÅ¡kovo Lindorf Oy ieÅ¡kinį atsakovui R.

T., dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                                            I. Ginčo esmė ieÅ¡kovas Lindorff Oy ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 557,96 Lt skolÄ , 200,87 Lt delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad UAB „Bitė Lietuva“ 1998 m. liepos 20 d. abonentinės „Bitės GSM“ ryÅ¡io tinklo paslaugų teikimo sutarties Nr. M101727 pagrindu teikė atstovui ryÅ¡io paslaugas, tuo tarpu atsakovas su UAB „Bitė Lietuva“ už minėtas paslaugas neatsiskaitė, todėl pastarajai liko skolingas 557,96 Lt. UAB „Bitė Lietuva“ 2006 m. rugsėjo 25 d. perleido ieÅ¡kovui reikalavimo teisę į atsakovÄ dėl įsipareigojimų pagal 1998 m. liepos 20 d. abonentinę „Bitės GSM“ ryÅ¡io tinklo paslaugų teikimo sutartį Nr. M101727 vykdymo.

Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas R. T. su ieÅ¡kiniu nesutiko, teigdamas, kad ieÅ¡kovo minimÄ sutartį jis nutraukė dar 1999 m. gruodžio mėnesį. Nuo sutarties nutraukimo momento atsakovas nebesinaudojo UAB „Bitė Lietuva“ teikiamomis paslaugomis, todėl neturi pareigos už jas mokėti. Atsakovas pažymėjo, jog 2000 m. balandžio 15 d. praÅ¡ymas dėl limito padidinimo pasiraÅ¡ytas ne jo ranka. UAB „Bitė Lietuva“ elgėsi nesÄ Å¾iningai ir toliau teikdama paslaugas, kai už jas nebuvo mokama.

SÄ skaita Nr. 00000587520301 parengta 1999 m. lapkričio 15 d., todėl reikalavimui dėl joje nurodytos sumos taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas. Taip pat ieÅ¡kinio senaties terminas taikytinas reikalavimui dėl delspinigių, nes jų suma paskaičiuota už 360 dienų.            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 557,96 Lt skolos, 100,43 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (658,39 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2010 m. rugsėjo 29 d.

– iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Teismas pripažino atsakovo prievolę sumokėti ieÅ¡kovui 1998 m. liepos 20 d. Sutarties Nr. M101727 galiojimo metu suteiktų paslaugų kainÄ , kuri sudaro 557,96 Lt, nurodydamas, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgiant į aplinkybes, jog 1998 m. liepos 20 d. Sutartis Nr. M101727 galiojo visÄ skolos susidarymo laikotarpį, o 2000 m. balandžio 15 d. praÅ¡ymas nedarė įtakos susidariusios skolos dydžiui, sÄ skaitos buvo siunčiamos paties atsakovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui atsirado sutartimi nustatyta pareiga atsiskaityti su UAB „Bitė Lietuva“ už suteiktas paslaugas.

IeÅ¡kovui perėmus iÅ¡ UAB „Bitė Lietuva“ reikalavimo teisę į atsakovÄ , pastarajam perėjo pareiga sumokėti suteiktų paslaugų kainÄ ieÅ¡kovui.Teismas taip pat nurodė, jog atsakovo praÅ¡omas taikyti 10 metų senaties terminas nėra praleistas, nes faktiÅ¡kai įsiskolinimas pradėtas skaičiuoti tik nuo 2001 m. sausio 31 d. parengtoje sÄ skaitoje Nr. 00000541160201 nurodytos sumos. 2001 m. balandžio 30 d. sÄ skaitoje Nr. 00000517120501 nurodyta bendra pastarosios ir likusiųjų trijų sÄ skaitų pagrindu paskaičiuotų paslaugų kainų suma – 557,96 Lt.

Vadinasi, 1999 m. spalio 31 d. sÄ skaitoje Nr. 00000121471199 nurodyta suma nėra įtraukta į ieÅ¡kinio reikalavimo sumÄ , todėl nėra tikslinga taikyti ieÅ¡kinio senaties institutÄ . Teismas konstatavo, kad 2006 m. rugsėjo 25 d. Patvirtinimu apie teisę į skolas ieÅ¡kovas tai pat įgijo ir teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo 1998 m. liepos 20 d. sutartimi Nr. M101727 numatytų delspinigių. Nustatęs, jog reikalavimams dėl delspinigių taikomas sutrumpintas senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.) – 6 mėnesiai, teismas sprendė, jog delspinigiai negali bÅ«ti priskaičiuojami už daugiau nei 6 mėnesius, t. y. 180 dienų nuo 557,96 Lt sumos.

Vadovaujantis Sutarties 5.6 punktu, atsakovas įsipareigojo mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius per dienÄ , skaičiuojant nuo įsiskolinimo sumos, todėl teismas tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies ir priteisė 100,43 Lt delspinigių (CK 6.71 str. 1 d.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas R. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1071-864/2011 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad vadovaujantis ieÅ¡kovo pateiktu 2006 m. rugsėjo 25 d. Patvirtinimu apie teises į skolas ir remiantis CK 6.101 straipsniu ieÅ¡kovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovÄ dėl suteiktų paslaugų kainos ir sutartimi nustatytų netesybų, kadangi ieÅ¡kovas yra ne teisių pagal atsakovo ir pirminio kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“ sutartį peremėjas, o skolos peremėjas pagal skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį. IeÅ¡kovas įgydamas skolÄ nepateikė jokių įrodymų, jog yra pirminio kreditoriaus apskaičiuotų netesybų peremėjas.

IeÅ¡kovas taip pat neturi teisės reikalauti netesybų CK 6.71 straipsnio pagrindu, kadangi ieÅ¡kovo su atsakovu nesieja jokie sutartiniai santykiai, tame tarpe ir dėl netesybų.2. Teismas konstatuodamas, kad atsakovas privalo atsiskaityti už suteiktas paslaugas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Atsakovas nurodo, kad atsiliepime į ieÅ¡kinį pabrėžė, jog praÅ¡ymÄ dėl sutarties Nr. M101727 nutraukimo buvo pateikęs UAB „Bitė Lietuva“ 1999 m. gruodžio mėnesį, tačiau Å¡io praÅ¡ymo nėra iÅ¡saugojęs. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog po 1999 m. gruodžio mėnesio yra tik vienas praÅ¡ymas, kuris, kaip patvirtino ekspertizė, suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas ne atsakovo.

Be to, ieÅ¡kovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad pradinio kreditoriaus suraÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo siunčiamos atsakovo nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), nors atsakovas minėtu adresu gyveno iki 2004 m. Taigi teismo iÅ¡vada, kad pradinio kreditoriaus sÄ skaitos buvo siunčiamos atsakovo nurodytu adresu nepagrįsta.IeÅ¡kovas lindorff Oy pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad:1. Konstatavus apelianto savalaikio skolinių įsipareigojimų neįvykdymo faktÄ , teismo sprendimu buvo priteisti Sutartyje numatyto dydžio delspinigiai, ir toks teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, o apelianto argumentai dėl cesijos sutartimi perleisto reikalavimo teisės apimties atmestini.

2. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir dėl to priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

3. Atsakovas nepagrįstai teigias, kad jis nutraukė paslaugų Sutartį su pradiniu kreditoriumi 1999 m. gruodžio mėnesį, kadangi į bylÄ nepateikė jokių šį faktÄ pagrindžiančių įrodymų, o CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta skolininko kaltės prezumpcija negali bÅ«ti paneigta vien apelianto žodiniu paaiÅ¡kinimu.

4. Nepaisant aplinkybės, kad praÅ¡ymÄ padidinti kredito limitÄ galimai pasirašė ne apeliantas, Sutartis buvo pasiraÅ¡yta atsakovo, todėl jis turi pareigÄ atsiskaityti už jam pagal Sutartį suteiktas paslaugas. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ : apelianto su pradiniu kreditoriumi sudarytos sutarties 5.4 punkte nustatyta apelianto pareiga apmokėti pateiktas sÄ skaitas, iÅ¡raÅ¡ytas už suteiktas paslaugas, todėl darytina iÅ¡vada, kad apelianto pareiga atsiskaityti kilo iÅ¡ Sutarties, o praÅ¡ymas padidinti kredito limitÄ nėra reikÅ¡mingas skolos susidarymo faktui konstatuoti.5.

Apelianto argumentas, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie apelianto nurodytų adresu siųstas sÄ skaitas, neturi jokios juridinės reiÅ¡mės ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamo reikalavimo pagrįstumui vertinti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados: Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacinės instancijos teismo teisėja, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo patenkino iÅ¡ dalies.

  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).  Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 1998 m. liepos 20 d. UAB „Bitė Lietuva“ ir atsakovas sudarė Sutartį Nr. M101727, kurios pagrindu UAB „Bitė Lietuva“ įsipareigojo teikti atsakovui telefoninio ryÅ¡io paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už jas atsiskaityti pagal paslaugų tiekėjo pateiktas sÄ skaitas.

UAB „Bitė Lietuva“ 1999 spalio 31 d. parengė atsakovui sÄ skaitÄ Nr 00000121471199 už suteiktas paslaugas 105,13 Lt sumai, 2001 m. sausio 31 d. – sÄ skaitÄ Nr.00000541160201 bendrai 188,30 Lt sumai, 2001 m. vasario 28 d. – sÄ skaitÄ Nr. 00000587520301 bendrai 333,30 Lt sumai, 2001 m. kovo 31 d. – sÄ skaitÄ Nr. 00000652160401 bendrai 478,30 Lt sumai ir 2001 m. balandžio 30 d. sÄ skaitÄ Nr. 00000517120501 bendrai 557,96 Lt sumai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas Å¡ių sÄ skaitų faktÅ«rų nepamokėjo, tačiau apeliantas tvirtina, kad dar 1999 metais jis kreipėsi į UAB ,,Bitė Lietuva“ dėl sutarties nutraukimo, todėl jam neatsirado pareiga sumokėti pagal pateiktas sÄ skaitas.

CPK 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kurios grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tuo tarpu atsakovas, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog faktiškai sutartis nebuvo nutraukta, todėl paslaugų tiekėjas UAB ,,Bitė Lietuva“ toliau teikė atsakovui paslaugas, o atsakovui pagal sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, teko pareiga už šias paslaugas sumokėti.

CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kadangi atsakovui buvo suteiktos paslaugos, jam atsirado pareiga už Å¡ias paslaugas sumokėti, taigi pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio naikinti dėl apelianto nurodomų argumentų nėra pagrindo.Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad vadovaujantis ieÅ¡kovo pateiktu 2006 m. rugsėjo 25 d. Patvirtinimu apie teises į skolas ir remiantis CK 6.101 straipsniu ieÅ¡kovas neįgijo reikalavimo teisės į atsakovÄ dėl suteiktų paslaugų kainos ir sutartimi nustatytų netesybų, kadangi ieÅ¡kovas yra ne teisių pagal atsakovo ir pirminio kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“ sutartį peremėjas, o skolos peremėjas pagal skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį.

Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovas įsigydamas skolÄ nepateikė jokių įrodymų, jog yra pirminio kreditoriaus apskaičiuotų netesybų peremėjas. Atitinkamai, pasak apelianto, ieÅ¡kovas taip pat neturi teisės reikalauti netesybų CK 6.71 straipsnio pagrindu, kadangi ieÅ¡kovo su atsakovu nesieja jokie sutartiniai santykiai, tame tarpe ir dėl netesybų.CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei (CK 6.103 str.). Kaip matyti iš 2006 m. rugsėjo 25 d. Pavirtinime apie teisę į skolas nurodyta, jog Lindorff Oy gauna iš UAB ,,Bitė Lietuva“ pilnas ir neribotas teises į skolas ir visus su jomis susijusius dokumentus. Įsigijimo objektas taip pat apima visus papildomus turtinius reikalavimus, įskaitant bei neapsiribojant palūkanomis ir delspinigiais.

Reikalavimo perleidimas, kuriuo UAB ,,Bitė Lietuva“ ieÅ¡kovui perleido pilnas ir neribotas teises į skolas nepažeidžia skolininko teisių, neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai, sudarytai tarp UAB ,,Bitė Lietuva“ ir atsakovo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas 2006 m. rugsėjo 25 d. Patvirtinimu apie teisę į skolas įgijo reikalavimo teises į atsakovÄ ne tik dėl suteiktų paslaugų kainos, bet ir sutartimi numatytų netesybų.

Nepaisant aplinkybės, kad praÅ¡ymÄ padidinti kredito limitÄ galimai pasirašė ne apeliantas, paslaugų teikimo Sutartis su UAB ,,Bitė Lietuva“ buvo pasiraÅ¡yta atsakovo, todėl jis turi pareigÄ atsiskaityti už jam pagal Sutartį suteiktas paslaugas. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ : apelianto su pradiniu kreditoriumi sudarytos sutarties 5.4 punkte nustatyta apelianto pareiga apmokėti pateiktas sÄ skaitas, iÅ¡raÅ¡ytas už suteiktas paslaugas, todėl darytina iÅ¡vada, kad apelianto pareiga atsiskaityti kilo iÅ¡ Sutarties, o praÅ¡ymas padidinti kredito limitÄ nėra reikÅ¡mingas skolos susidarymo faktui konstatuoti.Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir kitus apelianto apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, nes konstatavus, jog ieÅ¡kovas pagrįstai reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo įsiskolinimÄ , susidariusį už suteiktas paslaugas, laiko juos teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais.

  Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, Å¡iuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atmetamas. Teisėja, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .            Teisėja                                                                                                        Vilija Mikuckienė                                                                 Â