2021-04-21 Nr. AB-8689-3-61-3-02553-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1088-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02553-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros ir atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir LVPA) padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2019 m. birželio 5 d. sprendimus dėl pažeidimų Nr. IT01, IT02, IT03, IT04, IT05, IT06, IT07, IT08, IT09, IT10 IR IT11 (toliau – ir Sprendimai). Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. LVPA 2019 m. birželio 10 d. gavo Sprendimus dėl pažeidimų LVPA įgyvendinamame projekte Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0009 „Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra – veiksmų programos administravimas“ (toliau – ir Projektas). CPVA Sprendimais nusprendė taikyti finansines korekcijas LVPA įgyvendinamame ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamame techninės pagalbos Projekte. Finansinių korekcijų taikymo pagrindas – LVPA vykdytų Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – ir MTEP) ekspertinio vertinimo paslaugų viešųjų pirkimų metu tariamai padaryti pažeidimai. Pažeidimai nustatyti nepagrįstai.

1.2. Dėl pirkimų objektų (ne) skaidymo į dalis pažymėtina, kad supaprastinto atviro viešojo pirkimo „Mokslo sričių specialistų (ekspertų) paslaugų pirkimas“ Nr. 183908 (toliau – ir Pirkimas Nr. 183908), supaprastinto atviro viešojo pirkimo „Technologinių mokslo krypčių specialistų (ekspertų) paslaugų pirkimas“ Nr. 164290 (toliau – ir Pirkimas Nr. 164290) ir supaprastinto atviro viešojo pirkimo „Biomedicinos mokslo sričių specialistų (ekspertų) konsultacinių vertinimo paslaugų supaprastintas pirkimas“ Nr. 342662 (toliau – ir Pirkimas Nr. 342662) (toliau kartu – ir Pirkimai) objektu buvo specifinės MTEP ekspertinio vertinimo paslaugos.

Šias paslaugas specializuotai teikia Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, Lietuvos mokslinių tyrimų institutai ir (ar) kiti lygiavertę patirtį ir kompetenciją turintys bei specifiškai MTEP srityje veikiantys subjektai. Tik šie ilgą laiką MTEP srityje tikslingai veikiantys subjektai turi pakankamus organizacinius ir techninius gebėjimus tinkamai ir laiku suteikti Pirkimais siekiamas įsigyti MTEP ekspertinio vertinimo paslaugas. Pirkimų objektų išskaidymas pagal mokslų sritis užtikrino galimybę Pirkimuose sėkmingai konkuruoti atitinkamoje mokslo srityje veikiančioms Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms, Lietuvos mokslinių tyrimų institutams ir (ar) kitiems lygiavertę patirtį ir kompetenciją turintiems bei specifiškai MTEP srityje veikiantiems subjektams.

Išskaidžius Pirkimų objektus pagal atskiras mokslo krypties šakas, sumažėtų konkurencija ir nepateisinamai suprastėtų MTEP ekspertinio vertinimo kokybė (nebūtų pasiektas Pirkimų tikslas). Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, Lietuvos mokslinių tyrimų institutai ir (ar) kiti lygiavertę patirtį ir kompetenciją turintys bei specifiškai MTEP srityje veikiantys subjektai Pirkimuose dalyvauti nebūtų suinteresuoti dėl sumažėjusios užsakymų apimties. Pirkimuose nebūtų suinteresuoti dalyvauti ir epizodiškai MTEP srityje veikiantys tiekėjai, kurių potencialiai teiktinos MTEP ekspertinio vertinimo paslaugos kokybės ir rizikų valdymo požiūriu nelaikytinos lygiavertėmis Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, Lietuvos mokslinių tyrimų institutų ir (ar) kitų lygiavertę patirtį ir kompetenciją turinčių bei specifiškai MTEP srityje veikiančių subjektų teikiamoms MTEP ekspertinio vertinimo paslaugoms.

LVPA iš anksto negali numatyti, koks bus faktinis MTEP ekspertinių paslaugų vertinimo poreikis pagal konkrečią mokslo šaką. Sudarius didelį kiekį sutarčių (iš viso – 64 sutartis), o jei būtų laikomasi Pirkimų atveju taikyto preliminarių sutarčių sudarymo modelio (iš viso – 172 sutartis), pagal dalį sutarčių MTEP ekspertinio vertinimo paslaugos nebūtų perkamos. Tokiu atveju LVPA pažeistų perkančiosios organizacijos pareigą racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas, tinkamai apibrėžti pirkimo objektą ir faktiškai pirkimo sąlygose įtvirtintų abstrakčias bei neproporcingą riziką tiekėjams keliančias sąlygas.

Pirkimų objekto skaidymas pagal atskiras mokslų krypties šakas būtų nesuderinamas su protingumo principu. Pareiškėjas negalėtų tinkamai apskaičiuoti kiekvienai atskirai sutarčiai skirtinų lėšų. Be to, daugeliu atveju paraiškos vertinime dalyvauja du ir daugiau tos pačios mokslo šakos ar skirtingų mokslų šakų (tarpdisciplininės paraiškos atveju) ekspertai, todėl kiltų poreikis papildomai koordinuoti skirtingų tiekėjų siūlomų ekspertų paraleliai teikiamas paslaugas.

1.3. Dėl reikalavimo pasiūlyti ne mažiau kaip du specialistus (ekspertus) kiekvienai siūlomai atitinkamų mokslų srities krypčiai pabrėžtina, kad Pirkimų objektas – sudėtingos ir aukštos kompetencijos reikalaujančios MTEP ekspertinio vertinimo paslaugos. Atsižvelgiant į tai, taip pat „momentinį“ pateikiamų paraiškų kiekį (17–83 vieno kvietimo metu), paraiškų vertinimo trukmę (45–90 dienų) bei galimo interesų konflikto, kai vienas iš tiekėjo siūlomų ekspertų yra dalyvavęs rengiant vertinamą paraišką, pavojų, LVPA pagrįstai Pirkimų sąlygose nustatė reikalavimus dėl minimalaus ekspertų skaičiaus. Šis reikalavimas neturėjo įtakos tiekėjų konkurencijai, kadangi Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, Lietuvos mokslinių tyrimų institutai ir (ar) kiti lygiavertę patirtį ir kompetenciją turintys bei specifiškai MTEP srityje veikiantys subjektai, kurie veikia atitinkamoje mokslo srityje, paprastai turi galimybę pasiūlyti didesnį tokios mokslų srities krypties ekspertų skaičių.

1.4. Reikalavimas technologinių mokslų srities ekspertams turėti daktaro laipsnį buvo grindžiamas teisės aktuose įtvirtinta rekomendacija tokį reikalavimą taikyti sudėtingų tyrimų atvejais. MTEP ekspertinio vertinimo paslaugos priskirtinos sudėtingų tyrimų kategorijai. Daktaro laipsnio kvalifikacijos buvo reikalaujama atsižvelgiant į technologinių mokslų srityje veikiančių subjektų kvalifikaciją. Tokio LVPA sprendimo pagrįstumą įrodo ir tai, kad visi pasiūlymus pateikę tiekėjai savo kvalifikaciją grindė daktaro laipsnį turinčiais ekspertais.

1.5. Dėl pritaikytų finansinių korekcijų neproporcingumo tariamiems pažeidimams ir finansinių korekcijų taikymo tikslų pažeidimo pažymėtina, kad tariami pažeidimai buvo konstatuoti vykdant pagal savo esmę sudėtingų MTEP ekspertinio vertinimo paslaugų Pirkimus. Pirkimų, įskaitant pažeidimų fiksavimo pagrindą sudarančių elementų, vertinimą atliko tiek CPVA, tiek Viešųjų pirkimų tarnyba, kurios Pirkimo sąlygų neteisėtumo neįžvelgė. Visgi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – ir VK), kurios pastebėjimų pagrindu ir buvo priimti ginčijami Sprendimai, laikėsi priešingos pozicijos. Sprendimais konstatuoti pažeidimai nėra akivaizdūs ir priklauso nuo subjektyvaus skirtingų institucijų vertinimo, kuris yra skirtingas. Tariami pažeidimai neapribojo galimybės Pirkimuose dalyvauti Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms, Lietuvos mokslinių tyrimų institutams ir (ar) kitiems lygiavertę patirtį ir kompetenciją turintiems bei specifiškai MTEP srityje veikiantiems subjektams. Aplinkybių, patvirtinančių, kad Pirkimuose potencialiai galėtų dalyvauti kiti ūkio subjektai, nei CPVA, nei VK nenustatė. Be to, LVPA sprendimas dėl Pirkimų skaidymo į dalis pagal mokslo sritis bei ginčo kvalifikacinių reikalavimų nustatymas buvo grindžiamas objektyviomis aplinkybėmis. Dėl šių priežasčių, tariami pažeidimai vertintini kaip formalūs, nesukėlę neigiamų pasekmių, todėl Sprendimais pritaikytos 10–25 proc. korekcijos yra neproporcingos.

1.6. Ginčijami Sprendimai yra nemotyvuoti, priimti neįvertinus visų faktinių aplinkybių bei teismų praktikos, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

2. Atsakovas CPVA atsiliepimais prašė pareiškėjo LVPA skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimuose nurodė, kad:

2.1. Dėl Pirkimų objektų skaidymo į dalis ir reikalavimo pasiūlyti ne mažiau kaip du specialistus (ekspertus) kiekvienai siūlomai atitinkamų mokslų srities krypčiai CPVA detaliai yra pasisakiusi Sprendimuose.

2.2. CPVA Sprendimuose nurodytos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, įvertinti Pirkimų dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuotų pažeidimų, įvertinti pareiškėjo pateikti paaiškinimai, todėl administraciniai aktai yra išsamiai ir aiškiai motyvuoti, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Pirkimų sąlygos reikšmingais aspektais neatitiko viešųjų pirkimų teisės reikalavimų, o CPVA pateikė pakankamai argumentų, pagrindžiančių nustatytų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nuostatų pažeidimus.

2.3. Sprendimuose finansinės korekcijos taikymas yra grindžiamas VK siūlymu dėl finansinės korekcijos dydžio. CPVA negalėjo nenustatyti pažeidimų ar nustatyti mažesnes finansines korekcijas, nei pasiūlė VK.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo VK atsiliepimais prašė pareiškėjo LVPA skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad su pareiškėjo ginčijamais Sprendimais susijusios aplinkybės nustatytos ir išsamus audito institucijos vertinimas išdėstytas 2019 m. vasario 14 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. FA-2019-P-80-1-1-1 20 priede, tarpiniuose audito rezultatuose, taip pat 2019 m. vasario 12 d. el. laiške atsakovui, kuriame audito institucija pateikė papildomus komentarus dėl atsakovo atliktų pažeidimų tyrimų. Atsakovo teiginys, kad CPVA negalėjo nustatyti mažesnės finansinės korekcijos, nei pasiūlė VK, yra nepagrįstas. Nei Europos Sąjungos teisės aktai, nei nacionaliniai teisės aktai nenustato audito institucijai įgaliojimų atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus dėl jos pačios audito metu audituojamiems subjektams teiktų rekomendacijų įgyvendinimo ir priimti dėl to privalomojo pobūdžio sprendimus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo LVPA skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl CPVA Sprendimų, kuriais konstatuoti VPĮ pažeidimai LVPA vykdant Pirkimus Projektui, finansuojamam iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, įgyvendinti ir už tai pritaikytos finansinės korekcijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas nustatė, kad LVPA įgyvendindama Projektą vykdė Pirkimą Nr. 183908, kuris paskelbtas 2017 m. vasario 24 d. LVPA 2017 m. gruodžio 6 d. su mokėjimo prašymu Nr. 8 ir 2018 m. vasario 7 d. su mokėjimo prašymu Nr. 10 per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą pateikė CPVA supaprastinto atviro konkurso būdu įvykdyto Pirkimo Nr. 183908, skaidomo į keturias dalis, dokumentus paskesnei patikrai. Patikros metu CPVA įvertino Pirkimo Nr. 183908 dokumentus ir neatitikimų nenustatė. LVPA taip pat vykdė Pirkimą Nr. 164290.

CPVA tikrindama Pirkimo Nr. 164290 dokumentus nustatė, kad Pirkimas Nr. 164290, paskelbtas 2015 m. birželio 8 d., neįvyko, nes nebuvo pateiktas nei vienas pasiūlymas. Toliau vykdytos supaprastintos neskelbiamos derybos. Vykdant supaprastintas neskelbiamas derybas tiekėjų kvalifikacija nebuvo tikrinama. Pakviesti trys tiekėjai, pateiktas vienas pasiūlymas. LVPA taip pat vykdė Pirkimą Nr. 342662, kuris paskelbtas 2017 m. rugpjūčio 4 d. LVPA 2018 m. vasario 7 d. su mokėjimo prašymu Nr. 10 per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą CPVA pateikė supaprastinto atviro konkurso būdu įvykdyto Pirkimo Nr. 342662 dokumentus paskesnei patikrai.

Jos metu CPVA įvertino Pirkimo Nr. 342662 dokumentus ir neatitikimų nenustatė, todėl 2018 m. kovo 7 d. buvo patvirtintas mokėjimo prašymas. CPVA 2018 m. spalio 18 d. gavo VK 2018 m. spalio 16 d. raštą Nr. S-(80-4981)-807 „Dėl tarpinių audito rezultatų (sukurtos vidaus kontrolės vertinimas, vidaus kontrolės veikimo vertinimas, aštuonių mokėjimo prašymų detalusis testavimas)“ (toliau –ir Pastebėjimas), kuriame, be kita ko, nurodyta, kad LVPA vykdytuose Pirkimuose nustatė konkurenciją ribojančius kvalifikacijos reikalavimus bei kad Pirkimų objektas nesuskaidytas į dalis.

Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimas Nr. 183908 buvo vykdomas dalimis (iš viso keturios dalys ir sudarytos devynios preliminarios sutartys, pagal kurias yra deklaruotos išlaidos) 2018 m. lapkričio 9 d. buvo užregistruoti devyni įtarimai apie pažeidimus Nr. IT01-IT09 (dėl kiekvienos sudarytos preliminarios sutarties), dėl Pirkimo Nr. 164290 buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT10 ir dėl Pirkimo Nr. 342662 buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT011, pradėti pažeidimų tyrimai. Užregistravusi įtarimus apie pažeidimus ir siekdama tinkamai įvertinti VK Pastebėjime nurodytas įtariamo pažeidimo aplinkybes, CPVA 2018 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2018/2-6907 paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus ir kitus (CPVA neteiktus, jei tokių yra) dokumentus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, gali turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai.

LVPA 2018 m. lapkričio 23 d. el. paštu ir 2018 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. R4-5374 pateikė paaiškinimus dėl vykdytų pirkimų dokumentų ir įtariamų pažeidimų. Baigusi pažeidimų tyrimus, CPVA 2019 m. sausio 24 d. priėmė sprendimus (Nr. IT01–IT11), kuriuose pažeidimų nenustatė. Šie sprendimai buvo pateikti VK. VK, įvertinusi minėtus 2019 m. sausio 24 d. sprendimus, 2019 m. vasario 12 d. el. paštu pateikė papildomus argumentus dėl konstatuotų VPĮ pažeidimų, kuriuos įvertinusi CPVA nusprendė atnaujinti pažeidimų tyrimą.

CPVA, atlikusi atnaujintą pažeidimų tyrimą, 2019 m. birželio 5 d. priėmė sprendimus dėl pažeidimų (Nr. IT01–IT09), kuriuose netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 10 proc. nuo preliminarių sutarčių, sudarytų įvykdžius Pirkimą Nr. 183908, taip pat sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT10, kuriame netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 25 proc. nuo preliminarių sutarčių, sudarytų įvykdžius Pirkimą Nr. 164290, ir Sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT11, kuriame netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 10 proc. nuo preliminarių sutarčių, sudarytų įvykdžius Pirkimą Nr. 342662.

8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 9 d.) 9.3.7 punktu ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 314 punktu, pažymėjo, kad tik įgyvendinančiajai institucijai – CPVA – priskirta kompetencija nešališkai ir visapusiškai atlikti visus reikiamus įtariamo pažeidimo tyrimo veiksmus ir priimti pagrįstus sprendimus dėl pažeidimo nustatymo (ir atitinkamai dėl nustatyto pažeidimo kylančių pasekmių projekto vykdytojui) arba nenustatymo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo CPVA argumentai dėl negalėjimo nenustatyti pažeidimo ar pritaikyti kitokią nei VK pasiūlytą finansinę korekciją yra nepagrįsti.

9. Teismas nustatė, kad CPVA, įvertinusi Pirkimo Nr. 183908 dokumentus, pareiškėjo sudarytas preliminarias sutartis dėl paslaugų pirkimo, VK Pastebėjime išdėstytus argumentus bei pareiškėjo pateiktus paaiškinimus dėl kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams nustatymo pagrįstumo ir Pirkimo Nr. 183908 objekto skaidymo, 2019 m. birželio 5 d. sprendimuose dėl pažeidimų (Nr. IT01–09) konstatavo, kad pareiškėjas, nustatydamas reikalavimą tiekėjui turėti ir pasiūlyti ne mažiau kaip du specialistus (ekspertus) kiekvienai siūlomai atitinkamų mokslų srities krypčiai, pažeidė VPĮ (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 31 d.) 32 straipsnio 2 dalies nuostatas bei 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Taip pat CPVA konstatavo, kad LVPA, nesuskaidžiusi Pirkimo Nr. 183908 objekto į smulkesnes dalis, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

10. Teismas, įvertinęs nustatytus saugiklius dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų laikymosi, galimybes pasitelkti kitus ekspertus, kurie atitiktų kvalifikacinius reikalavimus, bei tai, kad būtent tiekėjai, teikdami pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose ir siekdami juos laimėti bei turėti konkurencinį pranašumą, turi patys įsivertinti reikiamus ir turimus išteklius, kiek ir kokių išteklių reikės, kad galėtų tinkamai vykdyti sutartį, žinodami, kad jiems reikės prisiimti atsakomybę dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto jo kilimo atveju, darė išvadą, kad reikalavimas pasiūlyti ne mažiau kaip du specialistus (ekspertus) kiekvienai siūlomai mokslų srities krypčiai tiekėjams yra perteklinis. Todėl CPVA pagrįstai pripažino, kad LVPA, nustačiusi reikalavimą tiekėjui siūlyti ne mažiau kaip du specialistus (ekspertus) kiekvienai siūlomai atitinkamų mokslų srities krypčiai, pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas bei 3 straipsnyje 1 dalyje nustatytus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

11. Teismas nurodė, kad Pirkimo Nr. 183908 objektas yra konsultacinės vertinimo paslaugos. Perkančioji organizacija Pirkimo Nr. 183908 objektą išskaidė į keturias atskiras pirkimo objekto dalis pagal atskiras mokslų sritis taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 1840 „Dėl mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikacijos“ (neteko galios 2019 m. sausio 1 d.). Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad Pirkimo Nr. 183908 objektas negalėjo būti suskaidytas į mažesnes pirkimo objekto dalis, sudarant galimybę Pirkime Nr. 183908 dalyvauti ūkio subjektams, galintiems padengti mažesnį atitinkamų mokslo krypčių skaičių (pvz., esant situacijai, kai tiekėjas neturėtų reikiamos specializacijos specialisto, tokią paslaugą būtų galima gauti iš kito tiekėjo, kuris turėtų reikiamos specializacijos ekspertą). Be to, pirkimo skaidymas į dalis paprastai pritraukia smulkesnio ir vidutinio verslo atstovus su galbūt žemesniais įkainiais. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad CPVA pagrįstai konstatavo, jog Pirkimo Nr. 183908 objekto neskaidymas į smulkesnes dalis pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

12. Teismas nustatė, kad CPVA, atlikusi atnaujintą pažeidimo tyrimą, įvertinusi pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, 2019 m. sprendime dėl pažeidimo Nr. IT10 konstatavo, kad LVPA, Pirkime Nr. 164290 nustačiusi reikalavimą tiekėjui siūlyti ne mažiau kaip du specialistus (ekspertus) kiekvienai siūlomai atitinkamai mokslų srities krypčiai, pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas bei 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, kadangi apribojo tiekėjų galimybes taikyti įvairius darbo organizavimo būdus ir atsižvelgiant į tai pasirinkti reikiamą kompetenciją turinčių specialistų skaičių. Taip pat minėtame sprendime konstatuota, kad LVPA, nesilaikydama LVPA direktoriaus 2014 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. R1-052(15.1.8) patvirtinto Ekspertinio vertinimo organizavimo vidaus tvarkos aprašo (toliau – ir VTA) nuostatų ir nustačiusi reikalavimą tiekėjams siūlyti tik daktaro laipsnį (ar jam prilygintą) turinčius ekspertus, nustatė nepagrįstai varžančias priemones ir taip irgi pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas bei 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai taip pat buvo pažeisti, atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija nesuskaidė Pirkimo Nr. 164290 ir neskelbiamų derybų objekto į smulkesnes dalis.

13. Teismo vertinimu, LVPA, papildomai keldama reikalavimą, kad tiekėjas pasiūlytų ne mažiau kaip du specialistus (ekspertus) kiekvienai siūlomai atitinkamų mokslų srities krypčiai, neleistinai apribojo tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime Nr. 164290, nes apribojo tiekėjų galimybes patiems pasiūlyti optimalų sutarties įgyvendinimui reikalingų specialistų skaičių, įvertinus savo siūlomos komandos kompetenciją, patirtį, įvairias reikalaujamas rizikas bei jų sprendimo būdus, tuo pačiu ir žmogiškųjų išteklių perorganizavimą taip, kad būtų užtikrintas sutarties reikalavimų įvykdymas. Taigi pareiškėjas nustatė neproporcingą kvalifikacinį reikalavimą, taip pažeisdamas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus ir VPĮ 32 straipsnio 2 dalį.

14. Teismas taip pat pripažino, kad, įvertinusi VTA nuostatas, apibrėžiančias reikalavimus ekspertui, CPVA pagrįstai konstatavo, jog Pirkimo Nr. 164290 sąlygose nustačiusi kvalifikacinį reikalavimą tiekėjui siūlyti tik daktaro laipsnį (ar jam prilygintą) turinčius ekspertus LVPA nesilaikė savo pačios patvirtintų VTA reikalavimų, nustatė nepagrįstai varžančias, ribojančias konkurenciją priemones ir taip pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas bei 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Neproporcingų kvalifikacinių reikalavimų nustatymas galėjo turėti tiesioginės įtakos, kad nebuvo pateiktas nei vienas pasiūlymas ir todėl Pirkimas Nr. 164290 neįvyko.

15. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad Pirkimo Nr. 164290 objektas negalėjo būti suskaidytas į mažesnes pirkimo objekto dalis, sudarant galimybę Pirkime Nr. 164290 dalyvauti ūkio subjektams, galintiems padengti (teikti paslaugas) mažesnį technologijų mokslo krypčių skaičių (tiekėjas, galintis padengti (teikti paslaugas) mažiau mokslo šakų, atsiradus faktiniam poreikiui, gali būti padengiantis žymiai daugiau šakų, nei tas, kuris pirkimo metu pasiūlė minimalią reikalaujamų mokslo sričių apimtį, bet jų faktiškai nereikėjo).

16. Teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 5 d. sprendime dėl pažeidimo Nr. IT11 konstatuota, jog LVPA, nustačiusi reikalavimą tiekėjui siūlyti ne mažiau kaip du specialistus (ekspertus) kiekvienai siūlomai atitinkamai mokslų srities krypčiai, pažeidė VPĮ (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) 47 straipsnio 1 dalies nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Taip pat konstatuota, kad LVPA pažeidė VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi nesuskaidė Pirkimo Nr. 342662 objekto į smulkesnes dalis: perkančioji organizacija pirko visų atitinkamos mokslo srities sričių specialistų paslaugas, kurias pagal Pirkimo Nr. 342662 dokumentų sąlygas nebūtinai turėjo suteikti konkrečią sutartį pasirašęs tiekėjas (atvejai, kai jis neturėjo reikiamos specializacijos eksperto). CPVA vertino, kad LVPA Pirkimo Nr. 342662 tikslą (įsigyti ekspertų paslaugas racionaliai naudojant tam skirtas lėšas) galėjo pasiekti ir mažiau varžančiomis priemonėmis.

17. Teismas pripažino, kad LVPA papildomai keldama reikalavimą, jog tiekėjas pasiūlytų ne mažiau kaip du specialistus (ekspertus) kiekvienai siūlomai atitinkamų mokslų srities krypčiai, neleistinai apribojo tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime Nr. 342662, nes apribojo tiekėjo galimybes pačiam pasiūlyti optimalų sutarties įgyvendinimui reikalingų specialistų skaičių, įvertinus savo siūlomos komandos kompetenciją, patirtį, įvairias reikalaujamas rizikas bei jų sprendimo būdus, kad būtų užtikrintas sutarties reikalavimų įvykdymas. Tad pareiškėjas pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

18. Teismas taip pat darė išvadą, kad Pirkimo Nr. 342662 objekto neskaidymas į dalis lėmė tai, jog pirkime negalėjo dalyvauti smulkesni rinkos dalyviai, kurie galėtų pasiūlyti mažiau mokslo šakų ekspertų ir esant poreikiui galėtų užtikrinti paslaugų teikimą specifinėse srityse efektyviau ir kokybiškiau. Todėl pagrįsta CPVA išvada, kad LVPA Pirkimo Nr. 342662 tikslą (įsigyti ekspertų paslaugas racionaliai naudojant tam skirtas lėšas) galėjo pasiekti ir mažiau varžančiomis priemonėmis. Tad buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyti proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai.

19. Teismas pažymėjo, kad CPVA konkrečią netinkamų finansuoti išlaidų sumą nustatė vadovaudamasi PAFT 311 punktu ir Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių (toliau – 2013 m. Gairės) bei atsižvelgusi į VP pateiktą siūlymą dėl finansinės korekcijos dydžio. Teismas, įvertinęs Sprendimų turinį, darė išvadą, kad CPVA, nustačiusi pažeidimus, susijusius su VPĮ nuostatas pažeidžiančiomis Pirkimų sąlygomis, pagrįstai pritaikė finansines korekcijas, o pritaikytus finansinio koregavimo dydžius Sprendimuose tinkamai motyvavo ir individualizavo. LVPA nenurodė jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kodėl CPVA privalėjo taikyti mažesnius korekcijos dydžius. LVPA finansinių korekcijų apskaičiavimo teisingumo neginčija.

20. Teismas konstatavo, kad Sprendimai iš esmės atitinka VAĮ individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Iš skundžiamų aktų akivaizdu, kokiais faktais ir teisės normomis jie pagrįsti, pateikti konkretūs motyvai dėl taikomos finansinės korekcijos dydžio pasirinkimo. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su tam tikrais skundžiamuose aktuose nurodytais faktais ar pateiktu teisės aiškinimu ir teisės taikymu, taip pat mano, kad parinktos priemonės yra neproporcingos, nereiškia, kad skundžiami aktai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies. Sprendimų panaikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

III. 21. Pareiškėjas LVPA padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš dalies nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde. Papildomai pažymi, kad:

21.1. Teismas neišnagrinėjo visų faktinių klausimų, dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, atskleista bylos esmė, todėl teismo sprendimas naikintinas. Byloje nėra jokio faktinių aplinkybių, susijusių su CPVA nustatytais pažeidimais, lėmusiais ginčijamų CPVA Sprendimų priėmimą, vertinimo. Teismas tik apsiribojo priimtų individualių administracinių aktų vertinimu procedūriniu aspektu, iš esmės nepateikdamas jokio savo vertinimo nustatytų aplinkybių pagrindu, neatlikdamas teisės aktų analizės. Teismas niekaip nevertino šių aplinkybių (CPVA pirma priimtuose sprendimuose pateiktų motyvų ir argumentų, jog LVPA nepažeidė VPĮ reikalavimų), t. y. aiškių ir nedviprasmiškų faktų, jog pažeidimai iš tikrųjų nebuvo nustatyti, tačiau CPVA juos formaliai turėjo nustatyti tik dėl to, jog viena iš institucijų (VK) (kuri pati netiria ir nenustato pažeidimų) nesutiko su tokiais CPVA priimtais sprendimais. Be to, LVPA bylos nagrinėjimo metu teismui 2019 m. spalio 24 d. pateikė Lietuvos mokslo tarybos, Vyriausybės strateginės analizės centro (buv. pavadinimas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras) nuomones dėl LVPA vykdytų pirkimų, tačiau teismas sprendime niekaip jų nevertino.

21.2. LVPA, priimdama sprendimą neskaidyti Pirkimų objekto į smulkias tam tikros mokslo srities šakas, įvertino galimą rinkos elgesį, kuomet specializuotos Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, Lietuvos mokslinių tyrimų institutai ir (ar) kiti lygiavertę patirtį turintys bei specifiškai MTEP srityje veikiantys subjektai galėjo nuspręsti nedalyvauti Pirkimuose, įvertinę, kad Pirkimų objektas suskaidytas į atskiras 64 dalis. Įprastą komercinę tam tikros mokslo srities veiklą vykdantys subjektai, kurie CPVA įvardintu Pirkimų objektų išskaidymo modelio atveju galėtų Pirkimuose dalyvauti ir juose potencialiai konkuruoti teikdami mažesnės kainos pasiūlymus, Pirkimuose taip pat nebūtų dalyvavę dėl mažo suinteresuotumo ir jų vykdomos veiklos, kuri nėra specializuota MTEP veikla, pobūdžio.

21.3. Teismas neįvertino, kad tiekėjas, norėdamas pateikti pasiūlymą pagal specifikacijos reikalavimus, privalėjo teikti pasiūlymą su daugiau nei vienu ekspertu-specialistu, kadangi net ir nenustačius kvalifikacinio reikalavimo dėl dviejų specialistų-ekspertų, tiekėjas turėdamas tik vieną ekspertą-specialistą nebūtų galėjęs įvykdyti grupinio vertinimo užduoties. Kadangi vykdant ekspertinio vertinimo sutartis tiekėjams reikėjo vykdyti ir paraiškų grupinį vertinimą, nėra skirtumo, ar toks reikalavimas buvo pateiktas tiekėjui prieš teikiant pasiūlymą paskirti (turėti) tokius du ekspertus-specialistus, ar toks reikalavimas dėl dviejų ekspertų buvo pateiktas tik sutarties techninėje specifikacijoje. Perkančioji organizacija pagrįstai sprendė, kad tiekėjas, negalėdamas pasiūlyti daugiau nei vieną ekspertą-specialistą, niekaip negalės įvykdyti techninės užduoties, todėl pagrįstai tokį kvalifikacijos reikalavimą nustatė, privalėdama išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti Pirkimų sąlygas.

21.4. Kaip minėta, teismas, priimdamas sprendimą, neatliko nuoseklios faktinių aplinkybių ir byloje taikytinų teisės normų analizės ir todėl priėmė paviršutinišką ir šalutiniais argumentais pagristą sprendimą. Todėl yra pagrindas bylą apeliacinio proceso stadijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka.

22. Atsakovas CPVA padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iš pareiškėjo. Taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreipti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

1) Ar 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) 2 straipsnio 36 punkte pateiktas pažeidimo apibrėžimas turi būti suprantamas, kaip apimantis ir atvejus, kai atliekant viešąjį pirkimą, kuris nėra reikšmingas vidaus rinkai (neturi tarptautinio intereso) ir kurį reglamentuoja išimtinai tik nacionaliniai teisės aktai, nesusiję su Europos Sąjungos teisės taikymu, nesilaikoma nacionalinių teisės aktų ir kai nacionaliniuose teisės aktuose, kurie reglamentuoja Europos Sąjungos lėšų administravimą valstybėje narėje, bei sutartyje su paramos gavėju dėl paramos skyrimo, aiškiai ir tiksliai nėra nurodyta, kad toks išimtinai nacionalinio teisės akto pažeidimas yra laikomas pažeidimu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą?;

2) Ar, atsižvelgiant į 2013 m. Gairių 1.2.2 punkte išdėstytas nuostatas, turi būti suprantama taip, kad 2013 m. Gairės nėra taikomos nustatant išimtinai nacionalinių teisės aktų, nesusijusių su Europos Sąjungos teisės taikymu, pažeidimus dėl pirkimų, kurie nėra reikšmingi vidaus rinkai, t. y. neturinčių tarptautinio intereso?;

3) Jei į aukščiau pateiktą klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar nustačius pažeidimus viešajame pirkime, kuris nėra reikšmingas vidaus rinkai (neturi tarptautinio intereso) ir kurį reglamentuoja išimtinai tik nacionaliniai teisės aktai, vien tik šiuo pagrindu (tarptautinio intereso nebuvimo) gali būti netaikomos arba taikomos mažesnės finansinės pataisos, negu jos yra nustatytos 2013 m. Gairėse?;

4) Ar atvejai, kai nustačius, kad perkančioji organizacija (perkantysis subjektas ar kitas subjektas organizuojantis pirkimą) nesilaikė viešųjų pirkimų taisyklių, tačiau įvertinus, jog perkančiajai, organizacijai (ar kitam atitinkamam subjektui) teisėtai atlikus viešojo pirkimo procedūrą, būtų pasiektas tas pats rezultatas (sutartis būtų sudaryta su tuo pačiu ekonominės veiklos vykdytoju už tą pačią sutarties kainą), būtų tai laikoma formaliu pažeidimu Gairių 1.3 punkto nuostatų prasme? Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad:

22.1. CPVA priėmė Sprendimus dėl pažeidimų tik dėl to, kad VK nesutiko su pirma CPVA priimtais sprendimais, kuriuose pažeidimų CPVA nenustatė. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar CPVA galėjo nesivadovauti VK vertinimais ir priimti VK pozicijai prieštaraujančius sprendimus dėl pažeidimų. CPVA atlikdama pažeidimų tyrimus turėjo įvertinti, ar su įtariamais pažeidimais susijusi informacija turi pažeidimo požymių, nurodytų Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte. Pirmosios instancijos teismas turėjo pateikti vertinimą, ar CPVA atliktų pažeidimų tyrimų metu tirti galbūt padaryti LVPA pažeidimai atitinka pažeidimo požymius, numatytus minėtoje Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatoje. CPVA Sprendimais dėl pažeidimų taikė finansines korekcijas pagal 2013 m. Gaires. Atitinkamai teismas turėjo įvertinti, ar CPVA galėjo taikyti Gairėse nustatytas finansines korekcijas, jeigu LVPA galbūt padaryti pažeidimai neatitinka pažeidimų požymių pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą. Taigi teismo sprendimo motyvuojamoji dalis turi esminių trūkumų.

22.2. Pirkimų sutarčių vertė (buvo sudarytos mažos vertės sutartys) negalėjo sukelti ir faktiškai nesukėlė kitose valstybėse narėse esančių ūkio subjektų suinteresuotumo sudaryti tokias mažos ekonominės vertės sutartis – sutartys buvo sudarytos su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis bei Lietuvos mokslinių tyrimų institutais. Todėl šios sutartys, atsižvelgiant į 2006 m. rugpjūčio 1 d. Europos Komisijos aiškinamojo komunikato (2006/C 179/02) dėl Bendrijos teisės, taikomos sudarant sutartis, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos, (toliau – ir Komunikatas) nuostatas, vertintinos kaip nereikšmingos Europos Sąjungos vidaus rinkai. Atitinkamai galbūt padaryti pažeidimai negali būti vertinami kaip atitinkantys pažeidimo požymius, apibrėžtus Reglamento 2 straipsnio 36 punkte. Teismas, nevertindamas, ar LVPA galbūt padaryti pažeidimai turi pažeidimo požymių, kurie įtvirtinti Reglamento 2 straipsnio 36 punkte, neišnagrinėjo vieno iš esminių ginčo klausimų.

22.3. Šioje byloje turėjo būti nustatyta, ar CPVA galėjo taikyti 2013 m. Gairėse nustatytas finansines korekcijas, jeigu galbūt padaryti pažeidimai neatitinka pažeidimų požymių, numatytų Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte. Tokią poziciją tiesiogiai suponuoja ir 2013 m. Gairių nuostatos. Konkrečiai 2013 m. Gairių 1.2.2 punkte aiškinant „tinkamo viešumo laipsnio“ sąvoką yra pateikta vi išnaša, kurios b punkte nurodyta, kad: „tam tikrais atvejais, kai dėl ypatingų aplinkybių, pavyzdžiui, dėl labai mažos ekonominės svarbos, kitose valstybėse narėse esantys ekonominės veiklos vykdytojai nebūtų suinteresuoti sudaryti sutartį. Tokiu atveju poveikis pagrindinėms laisvėms turi būti vertinamas kaip per daug neapibrėžtas ir netiesioginis, kad būtų galima taikyti standartus, nustatytus pirminėje Bendrijos teisėje, todėl nebūtų pagrindo taikyti finansines pataisas“. Teismas, nevertindamas šio aspekto, taip pat neišnagrinėjo vieno iš esminių ginčo klausimų.

22.4. Teismas padarė iš esmės pagrįstą išvadą, jog CPVA, gavusi Pastebėjimą ir papildomus VK pastebėjimus (rekomendacijas), kuriuos VK pateikė CPVA po to, kai CPVA priėmė sprendimus nenustatyti pažeidimų, galėjo priimti kitokį sprendimą, nei siūlė VK, t. y. nenustatyti pažeidimo ar pritaikyti kitokią nei VK pasiūlytą finansinę korekciją. Tačiau teismas tokios išvados iš esmės nemotyvavo, nors teismo išaiškinimas buvo svarbus ne tik šios bylos, bet ir viešojo intereso gynimo kontekste. Vienas esminių šios bylos ginčo dalyko klausimų yra tai, i) ar VK, gavusi CPVA sprendimą nenustatyti pažeidimų, turi teisę tokiam CPVA sprendimui nepritarti; ii) ar CPVA, kaip įgyvendinanti institucija, gavusi VK rekomendacijas, kurios nesutampa su CPVA sprendimu, tačiau negavusi įstatyme numatyto privalomojo pobūdžio sprendimo, gali vertinti, jog ji (CPVA) įgyvendino VK rekomendacijas.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1K-346 patvirtintų Išlaidų deklaravimo ir sąskaitų Europos Komisijai rengimo taisyklių nuostatos patvirtina, kad VK pateiktos „rekomendacijos ir pastebėjimai“ yra itin svarbios ir turi reikšmingą įtaką Lietuvos Respublikai deklaruojant lėšas Europos Komisijai. Europos Komisija gali sustabdyti visus tarpinius mokėjimus arba jų dalį prioritetų arba veiksmų programų lygmeniu, jeigu veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemoje esama didelių veiksmingo veikimo trūkumų, dėl kurių Europos Sąjungos įnašui į veiksmų programą kilo pavojus ir kuriems ištaisyti nebuvo imtasi taisomųjų priemonių (Reglamento Nr. 1303/2013 142 str. 1 d. a p.).

Tokius sprendimus Europos Komisija priima būtent atsižvelgdama į VK, kaip audito institucijos, pateiktą audito ataskaitą bei nuomonę. Kita vertus, nors VK rekomendacijos ir gali sukelti minėtas pasekmes, tačiau tokios rekomendacijos savaime nėra privalomos CPVA, kaip įgyvendinančiai institucijai. Šiuo atveju VK nepriėmė privalomojo pobūdžio sprendimo, t. y. tokio, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 17 ir 18 straipsniuose, taigi tokiu savo elgesiu VK iš esmės sutiko su CPVA pažeidimų tyrimų metu priimtu sprendimu.

Taigi, CPVA vertinimu, i) VK, gavusi CPVA sprendimą nenustatyti pažeidimų, turi teisę tokiam CPVA sprendimui nepritarti, tačiau toks nepritarimas turi būti atitinkamai įforminamas, t. y. VK turi priimti Valstybės kontrolės įstatymo 17 ir 18 straipsniuose numatytus privalomojo pobūdžio sprendimus, kuriais būtų įpareigojama pašalinti nustatytus pažeidimus. Tuo atveju, jeigu tokio privalomojo pobūdžio sprendimo VK nepriima, turėtų būti vertinama, jog VK vertina, jog jos rekomendacijos yra įgyvendintos arba yra neaktualios; ii) VK nepriėmus minėtų privalomojo pobūdžio sprendimų, o tik pateikus savo pastebėjimus ir rekomendacijas, tokiu atveju CPVA neprivalo įgyvendinti tokių rekomendacijų ir, atlikdama pažeidimų tyrimus, turi diskreciją priimti teisės aktuose nustatytus savo kompetencijos ribose galimus sprendimus.

Teismas su aptartais minėtais klausimais susijusios skundžiamo sprendimo dalies tinkamai nemotyvavo.

22.5. Nemotyvuoto teismo sprendimo priėmimą iš dalies sąlygojo tai, kad nei Lietuvos teismai, nei ESTT nėra pateikę aiškaus atsakymo, kaip turėtų būti taikomas ir aiškinamas Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte numatyto pažeidimo apibrėžimas valstybės narės institucijoms atliekant pažeidimų tyrimus. Todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Tik tokiu atveju galės būti i) užtikrintas vienodas Europos Sąjungos teisės aiškinimas ir taikymas bei ii) bus suformuluota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika iškeltu klausimu.

23. Pareiškėjas LVPA atsiliepimu prašo: 1) tenkinti atsakovo CPVA apeliacinio skundo reikalavimus sustabdyti bylą ir kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą nurodytais klausimais bei panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo; 2) LVPA ir CPVA apeliacinių skundų reikalavimus išskirti į atskiras bylas. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:

23.1. CPVA tiek bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, tiek teikdama apeliacinį skundą aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė (pagrindė), jog Sprendimus dėl pažeidimų priėmė tik dėl to, kad VK, įvertinusi CPVA 2019 m. sausio 24 d. sprendimus (Nr. IT01–IT11), nesutiko su šiais sprendimais, kuriuose pažeidimų CPVA nenustatė. Taigi CPVA tikroji valia buvo išreikšta CPVA 2019 m. sausio 24 d. sprendimuose (Nr. IT01–IT11), kuriais pažeidimai nebuvo nustatyti. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje ginčo dėl LVPA neva padarytų VPĮ pažeidimų nėra.

23.2. LVPA palaiko atsakovo CPVA apeliacinio skundo motyvus dėl pažeidimo sąvokos aiškinimo ir sutarties mažos ekonominės naudos. CPVA apeliaciniame skunde keliamus klausimus dėl VK rekomendacijų privalomumo LVPA vertina kaip reikšmingus ir svarbius, siekiant tinkamai CPVA (ir kitoms institucijoms) vykdyti jai pavestas įgyvendinančiosios institucijos funkcijas.

23.3. LVPA palaiko CPVA prašymą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo nurodytais klausimais priėmimo į ESTT.

23.4. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kreipimosi į ESTT, šios bylos nagrinėjimas užsitęs, o dėl pirminio šios bylos dalyko (dėl LVPA galbūt padarytų VPĮ pažeidimų) ginčo byloje nėra, siekiant sumažinti LVPA patiriamus finansinius nuostolius dėl CPVA Sprendimų, šioje byloje esančius reikalavimus galima išskirti į atskiras bylas pagal LVPA apeliacinio skundo reikalavimus ir CPVA apeliacinio skundo reikalavimus.

24. Atsakovas CPVA atsiliepimu prašo pareiškėjo LVPA apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovas atsiliepime iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir savo apeliaciniame skunde. Pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, jog teismas apskritai nepasisakė dėl esminių su bylos ginčo dalyku susijusių klausimų, apeliacinės instancijos teismas turėtų priimti kitokį, nei reikalauja LVPA procesinį sprendimą, t. y. teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, o byla turėtų būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo VK atsiliepimu prašo pareiškėjo LVPA ir atsakovo CPVA apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, tačiau nusprendus stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis dėl prejudicinio sprendimo į ESTT, patikslinti klausimus, kaip nurodyta šiame atsiliepime. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad:

26.1. Teismo sprendime atsakyta į visus pareiškėjos LVPA skunde keltus pagrindinius reikalavimus, o motyvuojamoji sprendimo dalis atitiko teismo sprendimo turiniui keliamus reikalavimus. Todėl nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26.2. Pakartotinis CPVA argumentų dėl savo priimtų Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, taigi iš esmės ir dėl savo pačios kompetencijos, kėlimas apeliacinėje instancijoje leidžia abejoti CPVA sąžiningumu, įtarti ją nepagrįstai vilkinant procesą, galbūt pažeidžiant kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesus, paneigiant administracinio proceso tikslus.

26.3. Atsižvelgiant į galiojantį ir aktualų teisinį reguliavimą, Europos Komisijos išaiškinimą dėl finansinių pataisų gairių taikymo (Europos Komisijos 2019 m. lapkričio 8 d. atsakymas/išaiškinimas Nr. (2019) 6939161 į vadovaujančiosios institucijos (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Investicijų departamento) klausimus dėl finansinių pataisų gairių, priimtų Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019)3452), CPVA teiginiai dėl finansinių pataisų netaikymo supaprastintų viešųjų pirkimų, neturinčių tarptautinio suinteresuotumo, pažeidimų atvejais paremti nepagrįstais samprotavimais ir aiškaus teisinio reguliavimo netinkamu ir klaidinančiu interpretavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat savo praktikoje pritaria finansinių korekcijų taikymui supaprastintų pirkimų pažeidimų atvejais, atskirai nevertindamas tarptautinio susidomėjimo buvimo aplinkybės, kaip pagrindo, kuriuo vadovaujantis turėtų būti sprendžiama dėl finansinės korekcijos taikymo ar netaikymo apskritai. Be to, nepaisant to, CPVA šiuo atveju neatliko galimo tarptautinio susidomėjimo Pirkimais vertinimo.

26.4. Atsižvelgiant į teisės aktais apibrėžtas VK kompetencijos ribas ir tuos įgaliojimus, kurie šiais teisės aktais yra suteikti, nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniai teisės aktai nenustato audito institucijai įgaliojimų atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus dėl jos pačios audito metu audituojamiems subjektams teiktų rekomendacijų įgyvendinimo ir priimti dėl to privalomojo pobūdžio sprendimus. Audito institucija iš esmės neteikia pritarimo ar nepritarimo įgyvendinančiųjų institucijų pagal kompetenciją priimamiems sprendimams dėl pažeidimų, o tik, vadovaudamasi Reglamentu Nr. 1303/2013, teikia atitinkamą informaciją Europos Komisijai.

26.5. Esamas teisinis reguliavimas dėl pažeidimo sąvokos pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą ir finansinių korekcijų taikymo šiame kontekste yra aiškus ir nereikalaujantis papildomų išaiškinimų. Kartu esamas reguliavimas atitinka tiek šiuo (2014–2020 m.), tiek ankstesniu (2007–2013 m.) finansavimo laikotarpiu egzistavusią pačių įgyvendinančiųjų institucijų praktiką pagal kompetenciją taikant finansines korekcijas supaprastintų viešųjų pirkimų sutartims, kuriomis pažeidžiami nacionaliniai viešųjų pirkimų teisės aktai.

Atsižvelgiant į atsakovo (apelianto) CPVA poziciją dėl aktualaus teisinio reguliavimo neaiškumo ir poreikio kreiptis į ESTT, kyla klausimas dėl CPVA, kaip įgyvendinančiosios institucijos, praeityje pagal kompetenciją priimtų sprendimų, kuriais taikytos finansinės korekcijos kitų projektų vykdytojų atžvilgiu, kai supaprastintų viešųjų pirkimų sutartimis pažeisti nacionaliniai viešųjų pirkimų teisės aktai, pagrįstumo ir teisėtumo. Taigi, VK nuomone, nėra pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Vis dėlto, jeigu apeliacinės instancijos teismas savo nuožiūra spręstų, kad yra pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, CPVA apeliaciniame skunde nurodyti prejudiciniai klausimai ESTT turėtų būti patikslinti:

1) Ar Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte numatytas pažeidimo apibrėžimas turi būti suprantamas kaip apimantis ir atvejus, kai, atliekant viešąjį pirkimą, kuris nėra reikšmingas vidaus rinkai (neturi tarptautinio intereso) ir kurį reglamentuoja išimtinai tik nacionaliniai teisės aktai, nesusiję su Europos Sąjungos teisės taikymu, nesilaikoma nacionalinių teisės aktų ir kai nacionaliniuose teisės aktuose, kurie reglamentuoja Europos Sąjungos lėšų administravimą valstybėje narėje, bei sutartyje su paramos gavėju dėl paramos skyrimo aiškiai ir tiksliai nėra nurodyta, kad toks išimtinai nacionalinio teisės akto pažeidimas yra laikomas pažeidimu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, tačiau šiuose nacionaliniuose teisės aktuose nurodyta, kad:

i) apmokant išlaidas negali būti pažeisti viešųjų pirkimų reikalavimai; ii) išlaidos turi atitikti šiame teisės akte, projektų finansavimo sąlygų apraše ir kituose teisės aktuose išdėstytus reikalavimus; iii) kai pareiškėjas, projekto vykdytojas ar partneris yra perkančioji organizacija pagal VPĮ reikalavimus, jis atsako už šio įstatymo ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi.

2) Ar, atsižvelgiant į pirmąjį klausimą ir 2013 m. Gairių 1.2.2 punkte išdėstytas nuostatas, turi būti suprantama taip, kad 2013 m. Gairės taikomos ir dėl nacionalinių viešųjų pirkimų teisės aktų pažeidimų pirkimų sutartims, kurios nėra reikšmingos vidaus rinkai, t. y. neturinčios tarptautinio susidomėjimo;

3) Ar nustačius pažeidimus viešajame pirkime, kuris nėra reikšmingas vidaus rinkai (neturi tarptautinio susidomėjimo) ir kurį reglamentuoja išimtinai tik nacionaliniai teisės aktai, vien tik šiuo pagrindu (tarptautinio susidomėjimo nebuvimu) gali būti netaikomos arba taikomos mažesnės finansinės pataisos, negu jos yra nustatytos 2013 m. Gairėse. CPVA nurodytas ESTT teiktinas ketvirtasis prejudicinis klausimas su šia administracine byla bei joje pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis niekaip nėra susijęs.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo VK pateikė prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus: i) Europos Komisijos atstovės J. G. 2020 m. balandžio 21 d. el. laišką ir jo patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą; ii) Europos Komisijos 2020 m. sausio 28 d. posėdžio protokolo Nr. (2020)1677663 lydraštį ir jo patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą; iii) Europos Komisijos 2020 m. sausio 28 d. posėdžio protokolą Nr. (2020)1677663 ir jo patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teikiami papildomi įrodymai, vertintini kartu su pirmosios instancijos teismui pateiktais įrodymais, patvirtina, kad: 1) Iš Europos Sąjungos investicijų fondų bendrai finansuojamų sutarčių poreikis atitikti nacionalinius įstatymus yra bendroji pareiga, aiškiai nustatyta Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte, ir šio požiūrio buvo laikomasi ir 2013 m. Gairėse; 2) 2013 m. Gairės nenumato mažesnių finansinių korekcijų taikymo išimčių (ar netaikymo apskritai) nei supaprastintiems pirkimams, kuriuose egzistuoja tarptautinis susidomėjimas, nei pirkimams, kuriais pažeidžiama nacionalinė teisė; 3) nacionaline viešųjų pirkimų teise yra laikoma teisė, taikytina pirkimams, nesiekiantiems tarptautinio pirkimo vertės ribų; 4) kai pažeidimai nustatomi supaprastintų viešųjų pirkimų sutartyse, kuriomis pažeidžiami nacionaliniai viešųjų pirkimų teisės aktai, joms turėtų būti taikomos vienodos pataisų normos kaip ir tarptautinių pirkimų sutartims, o galimybė netaikyti finansinių pataisų, išskyrus 2013 m. Gairėse nurodytus atvejus (kai pažeidimas laikomas formaliu), nėra numatyta; 5) 2013 m. Gairės nenumato finansinių pataisų taikymo išimčių, kai pirkimo sutartis yra „labai mažos ekonominės svarbos“. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo LVPA skundą, ir pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo nėra.

29. Atsakovas CPVA pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais nurodė, kad VK pateiktame prašyme dėl papildomų duomenų prie bylos pridėjimo nepaneigė būtinybės kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Priešingai, su VK prašymu pateikti papildomi įrodymai tik patvirtina atitinkamo kreipimosi būtinybę.

30. Atsakovas CPVA pateikė prašymą sudaryti išplėstinę septynių teisėjų kolegiją šiai bylai nagrinėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Byloje kilo ginčas dėl CPVA Sprendimų, kuriais konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai LVPA vykdant supaprastintus viešuosius pirkimus Projektui, finansuojamam iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, įgyvendinti ir už tai pritaikytos finansinės korekcijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Pareiškėjas LVPA prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vertinant šį prašymą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Be to, pareiškėjo atstovui buvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismo posėdyje žodžiu išdėstyti atstovaujamojo poziciją. Bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta ir raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija vertina, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės išimtį ir bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Todėl byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

34. Atsakovas CPVA prašo kreiptis į ESTT, sudaryti išplėstinę septynių teisėjų kolegiją. Dėl šio prašymo teismas pažymi, kad iki Reglamento 1303/2013 galiojo 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) N. 1260/1999 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1083/2006), kuriame taip pat buvo įtvirtinta pažeidimo sąvoka. Ši sąvoka išaiškinta 2016 m. ESTT sujungtose bylose C-260/14 ir C-261/14. Dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo buvimo ESTT 2016 m. gegužės 26 d. sprendime minėtoje byloje (C-260/14 ir C-261/14) pažymėjo, kad sąvoką „pažeidimas“, kaip ji suprantama pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnio 2 dalį ir pagal Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punktą, reikia aiškinti kaip apimančią ne tik Europos Sąjungos teisės pažeidimą, bet ir nacionalinės teisės normų, padedančių užtikrinti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų valdymą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės nuostatų tinkamą taikymą, pažeidimą (šiuo klausimu žr. ESTT 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo byloje Județul Neamț ir Județul Bacău, C-260/14 ir C-261/14 36, 37 ir 43 p.). Prašymas priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje buvo grindžiamas labai panašiais motyvais kaip ir nagrinėjamu atveju. Minėtoje byloje ESTT aiškiai įvardijo, jog „Nors iš Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalies ir Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punkto matyti, kad Sąjungos teisės pažeidimas yra jos nuostatų pažeidimas, negalima atmesti galimybės, kad toks pažeidimas gali būti padaromas ir pažeidus nacionalinės teisės nuostatas.“

35. Be to, Generalinė advokatė E. S. 2020 m. balandžio 23 d. išvadoje byloje C-743/18 taip pat išskyrė, kad Europos Sąjungos teisės pažeidimo sąvoka apima nacionalinių taisyklių laikymosi svarbą: „Tokį aiškinimą patvirtina Reglamento Nr. 1083/2006 priėmimo aplinkybės ir tikslai. Visų pirma pagal Reglamento Nr. 1083/2006 60 straipsnio a punktą reikalaujama, kad vadovaujančios institucijos užtikrintų, jog finansavimui atrinkti veiksmai „visą jų įgyvendinimo laikotarpį <…> atitiktų galiojančias [Sąjungos] ir nacionalines taisykles“ (išskirta mano). Jeigu nacionalinės teisės normų, padedančių užtikrinti Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų valdymą reglamentuojančių Sąjungos teisės nuostatų tinkamą taikymą, pažeidimai negalėtų būti laikomi „pažeidim[ais]“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punktą, kiltų rizika pakenkti Sąjungos teisės aktų leidėjo šioje srityje siekiamam pagrindiniam tikslui, būtent – užtikrinti tinkamą ir veiksmingą Sąjungos lėšų panaudojimą, kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai.“ Tos pačios pozicijos laikėsi ESTT 2020 m. spalio 1 d. paskelbęs sprendimą byloje Elme Messer Metalurgs, C-743/18 (žr. 52–54 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką). Taigi, kadangi nacionalinės institucijos vaidina esminį vaidmenį įgyvendinant struktūrinius fondus, tai patvirtina platų sąvokos „pažeidimas“ aiškinimą.

36. Prašyme dėl kreipimosi į ESTT taip pat akcentuojami neaiškumai dėl būtinybės atsižvelgti į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės išvadas. Panašiu klausimu Europos Bendrasis Teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendime byloje Vokietijos Federacinė Respublika prieš Europos Komisiją, T-265/08 yra pažymėjęs: „Kalbant apie tariamus prieštaravimus tarp ginčijamo sprendimo ir Audito Rūmų išvadų, konstatuotina, kad iš Reglamento Nr. 4253/88 24 straipsnio formuluotės nematyti, jog Komisija, įgyvendindama šiuo sprendimu jai suteiktas teises, privalėtų atsižvelgti į kontrolės institucijos pastabas. Atvirkščiai, ji privalo pateikti savo konstatuotų pažeidimų vertinimą.“

37. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tik įgyvendinančiajai institucijai – CPVA – priskirta kompetencija nešališkai ir visapusiškai atlikti visus reikiamus įtariamo pažeidimo tyrimo veiksmus ir priimti pagrįstus sprendimus dėl pažeidimo nustatymo (ir atitinkamai dėl nustatyto pažeidimo kylančių pasekmių projekto vykdytojui) arba nenustatymo; atsakovo CPVA argumentai dėl negalėjimo nenustatyti pažeidimo ar pritaikyti kitokią nei VK pasiūlytą finansinę korekciją atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš nacionalinio teisinio reguliavimo matyti, jog tiek CPVA, tiek VK dalyvauja Europos Sąjungos lėšų panaudojimo kontrolės (priežiūros) srityje. Tačiau abiejų institucijų atliekamų patikrinimų praktinės pasekmės, kurias galima numatyti, nėra panašios, nes VK pastabos ir rekomendacijos neturi privalomosios galios ir tiesiogiai ja grindžiamos finansinės korekcijos negali būti taikomos. Iš tiesų VK ir CPVA turi skirtingas užduotis Europos Sąjungos lėšų panaudojimo vertinimo procedūrose. VK konstatuoja padėtį ir pateikia išvadas, kaip optimizuoti finansų valdymą. CPVA turi papildomą funkciją – išieškoti išteklius, jei nustatomi pažeidimai įgyvendinant projektus. Todėl, žiūrint sistemiškai, dviejų institucijų vaidmenys ir funkcijos nėra identiškos ir CPVA negali automatiškai taikyti VK išvadų. Be to, CPVA turi sprendimą priimti remdamasi suinteresuoto asmens paaiškinimais ir pan.

38. Apibendrinant tai, konstatuotina, kad tam, jog ši byla būtų išnagrinėta ir joje būtų priimtas sprendimas, nėra pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo atsakovo nurodytais klausimais. Jokių neaiškumų dėl šiai bylai aktualių Europos Sąjungos teisės normų teismui nekyla. Taip pat teismas nenustatė pagrindo inicijuoti išplėstinę septynių teisėjų kolegiją.

39. Apeliantai kelia ir Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimus. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad vienas iš demokratinės valstybės administravimo principų, įtvirtintų VAĮ 3 straipsnyje, yra objektyvumo principas. Jis reiškia, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą, ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (šiais aspektais žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010; 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014). Svarbu pabrėžti, kad objektyvumo kriterijus pagal VAĮ 3 straipsnį yra taikomas viešojo administravimo veiklai, kaip procesui, o ne konkrečios teisės normos turiniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I442-14/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 26, 2013, 10–25 p.). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015).

40. Kaip matyti iš Sprendimų turinio, atsakovas juose konstatavo, kad pareiškėjas LVPA padarė VPĮ ir kitų teisės aktų pažeidimus. Bet atsakovas teisminio nagrinėjimo metu konstatavo priešingai – tiek teikdamas atsiliepimą teismui (I t., b. l. 117–127), tiek teikdamas teismui papildomus rašytinius paaiškinimus (CPVA 2019 gruodžio 20 d. raštas Nr. 2019/2-85-23), tiek žodinio bylos nagrinėjimo metu 2020 m. sausio 9 d., aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino, jog pažeidimų dėl LVPA vykdytų pirkimų nenustatė. Iš bylos medžiagos yra akivaizdu, kad pagrindas CPVA nustatyti pažeidimus buvo ne faktinių ar teisinių aplinkybių kitoks vertinimas (kvalifikavimas), ar naujų įrodymų surinkimas atnaujinus pažeidimų tyrimus, bet tai, jog CPVA laikė, jog pažeidimo nenustatymas, t. y. kitokio sprendimo, nei pasiūlė VK, priėmimas, sukels žalą Lietuvos Respublikai dėl VK rekomendacijų neįgyvendinimo. Taip pat atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl jam palankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame nurodo pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumus, kurie yra būdingi ir skundžiamiems Sprendimams. Dėl paminėtų aplinkybių teismas daro išvadą, kad priimant skundžiamus Sprendimus atsakovas neveikė nešališkai ir objektyviai, ginčo Sprendimų nepagrindė tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šių Sprendimų rezultato, todėl buvo pažeista teisė, nurodyta šio sprendimo 39 punkte, ir tuo pačiu pagrindinės procedūros. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Dėl paminėtų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris priimtas netinkamai pritaikius teisės normas, panaikinamas.

41. Atsakovas padavė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo motyvų. Teismas pripažįsta, kad apeliacinis skundas gali būti paduodamas ir dėl teismo sprendimų motyvų, bet turi būti laikomasi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyto principo – t. y. įrodoma, kad teismo sprendimo motyvų dalis pažeidžia asmens subjektines teises arba įstatymų saugomus interesus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovo CPVA argumentai dėl negalėjimo nenustatyti pažeidimo ar pritaikyti kitokią nei VK pasiūlytą finansinę korekciją atmestini kaip nepagrįsti. Taigi ši teismo sprendimo motyvų dalis palanki apeliantui CPVA. Kiti apeliaciniame skunde keliami klausimai pernelyg nutolę nuo šio ginčo esmės, bandoma spręsti tarpinstitucinius ginčus ir nėra argumentų, kad teismo sprendimo motyvai pažeidžia CPVA konkrečias subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus. Todėl teismas dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo motyvų nepasisako, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

42. Atsakovas CPVA prašo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Šis prašymas atmetamas, kadangi pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios nenaudai priimtas sprendimas, neturi teisės gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros apeliacinį skundą patenkinti.

Atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros skundą patenkinti, panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2019 m. birželio 5 d. sprendimus dėl pažeidimų Nr. IT01, IT02, IT03, IT04, IT05, IT06, IT07, IT07, IT08, IT09, IT10 ir IT11.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan