2024-03-27 Nr. AB-5255-3-62-3-00499-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-13-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00499-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R.B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R.B. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, jog jam atliekant bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Pravieniškių 1-asis kalėjimas) nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo pažeidžiamos jo teisės, žeminama jo garbė ir orumas. Pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas maudantis duše, nes nebuvo įrengtos dušo kabinos. Dušo patalpoje neįrengta tinkama vėdinimo sistema, todėl kaupiasi pelėsis. Pareiškėjui naudojantis dušu, pelėsis krito nuo lubų, jis dėl to jautė riziką savo sveikatai. Dušo patalpoje neįrengta persirengimo zona. Dėl netinkamai suprojektuotos vėdinimo sistemos, drabužiai sušlapdavo, o išdžiūvę turėdavo pelėsio kvapą. Toks gana ilgas kalinimas tokiomis sąlygomis pareiškėjui sukėlė rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią. Tokios sąlygos kenksmingos sveikatai ir žemina jo orumą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuojamas senaties terminas. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą, t. y. nuo pat patalpinimo į pataisos namus, taip pat turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, tačiau to nedarė. Atsakovo atstovo vertinimu, skundžiamas terminas yra 3 metai nuo skundo teisme gavimo dienos, todėl nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas.

5. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, jog skundžiamu laikotarpiu Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 3 sektoriuje, dušinėje tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros nebuvo įrengtos, pažymėjo, jog teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Dušinėse yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema, esant poreikiui, galima vėdinti ir per langus. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 3 punktas įpareigoja nuteistuosius valyti savo gyvenamąsias patalpas. Dušinėse yra nuolat atliekami remonto darbai.

6. Atsakovo atstovas pabrėžė, jog pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu į psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas duše, nesikreipė, todėl pareiškėjo keliami argumentai, jog jis dėl to patyrė neigiamus išgyvenimus, yra neatitinkantys tikrovės. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalą, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo R.B. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 3 930 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Teismas, pasisakydamas dėl senaties termino taikymo, pažymėjo, jog pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis, kuris prasidėjo nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., o skundą teismui jis išsiuntė 2023 m. vasario 24 d. Atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas visą jo kalinimo pataisos įstaigoje laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinamas privatumas prausiantis duše bei yra kiti pažeidimai, tačiau į teismą kreipėsi tik 2023 m. vasario 24 d. Teismas sprendė, jog reikalavimui priteisti neturtinės žalos, patirtos nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. kovo 23 d., atlyginimą yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.

9. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje aktualus yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, pažymėjo, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015), pažymėjo, jog šio akto nuostatos nenumato atskirų persirengimo kabinų (patalpų) duše įrengimo, todėl šiuo aspektu neteisėtų Pravieniškių 1-ajame kalėjimo veiksmų nenustatė ir konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti pareiškėjui neturtinės žalos atsiradimą šiuo aspektu.

11. Teismas rėmėsi EŽTT praktika ir nurodė, jog nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaros dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019; 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018). Teismas sprendė, jog pareiškėjo privatumas naudojantis dušu nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo pažeistas.

12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, jog ginčo laikotarpiu Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 3 sektoriaus dušinėse kaupėsi pelėsis, nurodė, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2021 m. birželio 21 rašte Nr. (2-12 4.80)2-94496, skirtame vienam iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo nuteistųjų, buvo pažymėta, kad kontrolės dieną, t. y. 2021 m. birželio 15 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 3 sektoriaus 9-10 būrio dušo patalpoje lubų paviršiuje vizualiai matėsi pelėsis, dažų danga atsilupusi, vietomis matėsi įtrūkęs ir iškritęs tinkas, pažymėta, kad pažeistas Higienos normos 134:2015 39 punktas. Teismas nurodė, jog pareiškėjas nuo 2021 m. vasario 25 d. iki 2021 m. liepos 21 d. bei nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. iki 2022 m. vasario 22 d. buvo apgyvendintas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 3 sektoriaus būryje Nr. 10, t. y. jis naudojosi tomis pačiomis dušo patalpomis, dėl kurių 2021 m. birželio 15 d. buvo konstatuotas pažeidimas minėtame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2021 m. birželio 21 d. rašte Nr. (2-12 4.80)2-94496. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, t. y. neturtinę žalą.

13. Teismas taip pat pažymėjo, jog dušo patalpose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, yra didelis langas, kurį galima atverti, t. y. dušo patalpos vėdinamos ir patiems nuteistiesiems sudaryta papildoma galimybė jas vėdinti per langą, todėl pareiškėjo argumentas, kad patalpose prastas vėdinimas, yra abstraktus ir niekuo nepagrįstas.

14. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė 3 kartus per savaitę pasinaudoti dušu, nustatė, jog pareiškėjas nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. dušu naudojosi bent 393 kartus, ir dėl to vertino, jog pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeistas ne mažiau nei 393 dienas. Taip pat teismas konstatavo, jog pareiškėjas nuo 2021 m. vasario 25 d. iki 2021 m. liepos 21 d. bei nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. iki 2022 m. vasario 22 d. (daugiau nei 9 mėnesius) naudojosi dušų patalpomis, kuriose buvo konstatuotas Higienos normos 134:2015 39 punkto pažeidimas, t. y. dušinėse buvo nustatytas pelėsio faktas. Teismas sprendė, jog nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

15. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-1124-815/2022) suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo pažeidimas pareiškėjui naudojantis dušu bei tinkamų sąlygų dušinėse neužtikrinimas), mastą ir trukmę (ginčo laikotarpiu pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeidžiamas bent 3 kartus per savaitę, daugiau nei 9 mėnesius pareiškėjas naudojosi dušų patalpa, kurioje buvo pelėsis), atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ir privatumą, administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, sprendė, kad pareiškėjui priteistina 3 930 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

III. 16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 1 310 Eur sumos, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovo atstovo vertinimu, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nustatytas pažeidimas pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neužtikrintas privatumas naudojantis dušu, įvertinus padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-561-815/2021; 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-383-624/2021; 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-382-968/2021).

18. Atsakovo atstovo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai numato prievolę sudaryti galimybę nusiprausti duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, vertinant pareiškėjo naudojimosi dušu dažnumą ir kiek kartų galimai buvo neužtikrintas pakankamas privatumas naudojantis dušu, turėjo būti skaičiuojama, kad per savaitę dušu naudotasi vieną kartą, nepriklausomai nuo to, kad buvo sudaryta galimybė dušu naudotis ir dažniau. Atsakovo atstovo vertinimu, priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas iki 1 310 Eur sumos (t. y. 131 kartas x 10 Eur = 1 310 Eur).

19. Pareiškėjas R.B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

20. Pareiškėjas nurodo, jog aplinkybė, kad teisės aktai numato prievolę sudaryti galimybę nusiprausti duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, nepaneigia pažeidimo padarymo fakto. Pareiškėjas nurodo, jog skaičiuojant neturtinės žalos dydį, nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėjas dušu naudojosi vieną kartą per savaitę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Bylos dalykas – neturtinės žalos, patirtos dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių 1-ajame kalėjime nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d., atlyginimo priteisimas pareiškėjui R.B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

22. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu bei buvo pažeistas Higienos normos 134:2015 39 punktas (dušinėse buvo nustatytas pelėsio faktas), priteisė pareiškėjui 3 930 Eur neturtinei žalai atlyginti.

23. Apeliaciniame skunde atsakovas laikosi pozicijos, jog nors pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu be pertvarų, tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui už tai kompensaciją pinigais, nes pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija. Atsakovas taip pat nurodo, kad nepagrįstai buvo apskaičiuotas neturtinės žalos atlyginimas atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas turėjo galimybę duše praustis 3 kartus per savaitę.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.). Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atsakovo apeliacinio skundo ribų.

25. Byloje nustatyta, kad nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu, buvo pažeistas Higienos normos HN 134:2015 39 punktas (ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių) dušo patalpose. Atsakovas šių nustatytų aplinkybių neginčija.

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjui nepagrįstai priteista kompensacija už patirtą neturtinę žalą, pirmiausia pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

27. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

28. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).

29. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; kt.).

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, pažeidimų mastą ir trukmę, pagrįstai padaryta išvada, jog pareiškėjui jo patirta neturtinė žala turi būti atlyginta priteisiant jam kompensaciją, t. y. kad nepakanka apsiriboti pripažinimu, jog pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos nepagrįstumo (neproporcingumo), pirmiausia pažymi, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.).

32. Iš pirmosios instancijos teismo argumentacijos matyti, kad iš esmės apskaičiuojant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį buvo remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-1124-815/2022 ir nustatyta, jog pareiškėjui turi būti priteista 10 Eur už vieną pasinaudojimą dušu, t. y. 3 930 (393x10) Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.

33. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas turėjo būti apskaičiuotas taikant minėtą principą ir neturtinės žalos atlyginimo suma apskaičiuota, kaip kad ji buvo apskaičiuota administracinėje byloje Nr. TA-1124-815/2022.

34. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį.

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į įvardytus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų konkretaus asmens patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-351-575/2023; kt.).

36. Teismų praktikoje nustačius, kad asmuo buvo kalinamas tokiomis sąlygomis, jog jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas atlyginamas šiai patirtai žalai atlyginti, atsižvelgiant į visus teisiškai reikšmingus kriterijus, t. y. nėra konstatuojama, jog už vieną pasinaudojimą dušu turi būti priteistas 10 Eur atlyginimas patirtai neturtinei žalai atlyginti (kartais tik atsižvelgiama į tai, kiek kartų nuteistasis naudojosi dušu) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-62-815/2023; 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-3-502/2023; 2023 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-183-822/2023; 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-250-442/2023; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-260-822/2023; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-351-575/2023; 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-603-502/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-617-815/2023; 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-52-1188/2024; kt.).

37. Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo nurodytus kriterijus, dėl kurių jam turi būti priteistas atlyginimas už patirtą neturtinę žalą dėl naudojimosi dušu be pertvarų, jo subjektinių teisių pažeidimų (naudojimasis dušu be pertvarų ir kuriame buvo pelėsis) mastą ir trukmę, tai, kad pareiškėjas ilgą laiką nesikreipė į administraciją, jog būtų pašalintas jo teisių pažeidimas ir sudaryta jam galimybė pasinaudoti dušu, užtikrinant privatumą, nėra duomenų, kad buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog sutriko pareiškėjo sveikata, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma (3 930 Eur) jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti yra per didelė, todėl mažinama iki 1 900 Eur.

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodant, jog pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteista 1 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo R.B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti R.B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 1 900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė