2020-02-26 Nr. AB-4215-3-62-3-02194-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1380-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02194-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2–4).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. 1 sektoriuje 16 kameroje buvo pažeista jam tekusi minimali gyvenamojo ploto norma. 16 kameros plotas, išskaičiavus sanitarinio mazgo užimamą plotą, buvo 6,87 kv. m, joje gyveno dviese. O atskaičius baldų užimamą plotą, laisvo ploto buvo tik 4,58 kv. m dviem asmenims, kai kiekvienam turėjo tekti po 3,6 kv. m. Teigė, kad kameroje esančiame sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos, todėl nemalonus kvapas per nesandarias duris patekdavo į kamerą, taip pat nurodė, kad sanitariniame mazge įrengta tik skylė grindyse, nėra unitazo. Teigė, kad kameroje labai mažas langas, buvo blogas apšvietimas, gryno oro trūkumas. Nurodė, kad kameroje nebuvo radijo taško, jam nebuvo išduodami laikraščiai, todėl jautėsi atskirtas nuo pasaulio. Kameroje buvo labai šalta, tačiau į jo prašymą aprūpinti šildytuvu, Pravieniškių PN-AK administracija nereagavo. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, sienos apsamanoję, todėl laikosi blogas kvapas, juose buvo verčiamas kvėpuoti tabako dūmais, kadangi rūkyti leidžiama tik pasivaikščiojimo kiemuose. Pareiškėjo nuomone, dėl netinkamų atsakovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, t. y. didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, gyvenimo kokybės pablogėjimą, psichologinį stresą, negalėjo užmigti, vartojo vaistus.

3. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d., kildinamą iš ploto trūkumo bei tinkamo apšvietimo neužtikrinimo. Kitą skundo dalį priėmė (b. l. 8–9).

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime (b. l. 13–18) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas pataisos įstaigoje 1-ame sektoriuje už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimus nuo atvykimo į pataisos namus iki skundo padavimo nuobaudą kamerų tipo patalpoje Nr. 16 atliko laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. spalio 23 d., minimaliai tenkančio vienam kalinamam kamerų tipo patalpoje (toliau – ir KTP) asmeniui gyvenamųjų patalpų norma pažeista nebuvo, nes šioje kameroje jis buvo vienas. Pabrėžė, kad įstaigos 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpos ir jų sanitarinis mazgas baldais ir inventoriumi aprūpinti vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), reikalavimais. Nurodė, kad KTP sanitariniuose mazguose įrengti tupimi klozetai, mechaninė vėdinimo sistema, durys tvarkingos. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, Kameroje Nr. 16 sumontuotas 800x800 langas, iš kurio 800x300 yra atidaroma dalis. Pažymėjo, kad KTP patalpose įrengta centrinė vėdinimo sistema taip užtikrinant tinkamą temperatūros palaikymą patalpose šaltuoju metų periodu. Visose KTP patalpose įrengti radijo taškai, kiekvieną dieną pareigūnai į kamerą atneša laikraščius. Įstaigos 1 sektoriaus uždarojoje zonoje yra įrengti 4 pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas: 6,55 kv. m, 6,01 kv. m, 6,10 kv. m, 7,56 kv. m. Dėl atmosferos poveikio ant kiemelių sienų susidaro nedideli samanų plotai, tačiau sienos yra nuolat valomos. Akcentavo, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje pažymėta, jog jis yra rūkantis. Teigė, kad ginčo laikotarpiu KTP Nr. 16 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro tikrinta nebuvo, nes nei pareiškėjas, nei kiti asmenys dėl sąlygų joje nesiskundė. Atsakovo atstovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos teisės aktuose. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 65–70).

7. Dėl pareiškėjo teiginių, kad kameroje Nr. 16 jam tekęs minimalus plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.2 punktu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija), nustatančiu minimalų 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. spalio 23 d. buvo paskirtas į Pravieniškių PN-AK 1-io sektoriaus kamerų tipo patalpą Nr. 16, kurios plotas 7,87 kv. m, patalpoje buvo vienas, jam teko 7,87 kv. m ploto.

9. Dėl pareiškėjo prašymo atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir inventoriaus užimamą plotą teismas atkreipė dėmesį į tai, jog baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas, vadinasi, nebuvo pagrindo iš kameros ploto atimti kameroje esančių sanitarinio mazgo ir baldų užimamą plotą. Atsižvelgus į tai, nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su pareiškėjui tenkančio ploto kamerų tipo patalpose pažeidimu.

10. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punktu. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą ir 2018 m. spalio 29 d. pažymoje Nr. 88-681 nurodė, kad 1-o sektoriaus KTP patalpose ir jų sanitariniuose mazguose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, kas atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus.

11. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – Aprūpinimo normos) nustatyta, kad kamerų tipo patalpoje turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupiamas), praustuvė – 1 komplektas. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

12. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 11.5 punktas nustato, kad gyvenamuosiuose kambariuose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą ir 2018 m. spalio 29 d. pažymoje Nr. 88-681 nurodė, kad kameroje Nr. 16 sumontuotas langas 800x800, iš kurių 800x300 yra atidaroma lango dalis, per kurią galima papildomai vėdinti patalpą. Teismas neturėjo pagrindo abejoti į bylą pateiktais duomenimis, todėl jais rėmėsi ir pareiškėjo argumentus dėl per mažų langų atmetė kaip nepagrįstus.

13. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą ir 2018 m. spalio 29 d. pažymoje nurodė, kad kamerose yra įrengti radijo taškai, o 2018 m. spalio 23 d. pažymoje Nr. 41-15665 nurodyta, kad laikraščiai yra išduodami reguliariai. Teismas neturėjo pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais rėmėsi. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, todėl pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

14. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad KTP įrengta centrinė vėdinimo sistema, taip užtikrinant tinkamą temperatūros palaikymą patalpose šaltuoju metų periodu. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis apie gyvenamųjų patalpų temperatūros atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais rėmėsi. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nebuvo duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu būtų apie netinkamas sąlygas informavęs įstaigos administraciją. Šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nebuvo objektyvios galimybės. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl nepakankamos temperatūros iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikyti nepagrįstais ir atmesti.

15. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas į bylą nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu pareiškėjo gyvenamose patalpose buvusią apšvietą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją dėl netinkamo apšvietimo ar perdegusių lempučių, ar į Visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamos apšvietos. Teismas pareiškėjo teiginius dėl buvusios netinkamos apšvietos gyvenamosiose patalpose atmetė kaip nepagrįstus.

16. Teismas pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimų kiemelių plotų bei vienu metu juose leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus, todėl pareiškėjo argumentai dėl to atmetami. Pažymėta, kad HN 134:2015 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir rūkalų vartojimo pasivaikščiojimų metu reikalavimų, todėl tai nebuvo vertinama. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nėra nurodyta, jog pataisos namų pasivaikščiojimo kiemai patenka į vietų, kuriose uždrausta rūkyti, sąrašą, taigi, rūkyti jose įstatymu nėra draudžiama. Be to, iš į bylą pateikto T. M. medicininio pažymėjimo matyti, kad pareiškėjas yra rūkantis, dėl ko jo argumentai dėl vedimo į pasivaikščiojimo kiemelius kartu su rūkančiaisiais atmesti kaip nepagrįsti.

17. Teismas nurodė, jog iš atsakovo atstovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ne visų kiemelių sienos yra lygios. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės dėl kiemelių būklės, pažeidė jo teises, tačiau minėtų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini.

18. Teismas pažymėjo, kad Eksploatavimo taisyklių 20 punkte nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Nei Eksploatavimo taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nėra numatytas privalomas suoliukų įrengimas, todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemelių netinkamo įrengimo vertino kritiškai ir neturėjo pagrindo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

19. Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponavo išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo orumą žeminančių sąlygų Pravieniškių PN-AK yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertinti kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtino tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nebuvo jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestas.

III. 20. Pareiškėjas T. M. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą (b. l. 76).

21. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas priėmė šališką sprendimą. Teismas palaikė atsakovo niekuo nepagrįstais duomenimis atsiliepime į skundą, tačiau neišsireikalavo iš atsakovo dokumentų su faktais, kuriais galėjo remtis ir padaryti išvadas. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atsiliepimas į skundą buvo šabloninis, kai pareiškėjo skundas buvo motyvuotas.

22. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti (b. l. 81–83).

23. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

24. Pareiškėjas T. M. pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo atsiliepimu į apeliacinį skundą, teigia, kad jis visiškai nepagrįstas, formalus ir neteisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d., atlyginimo.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjo teiginiams dėl atsakovo neteisėtų veiksmų esant nepagrįstiems, nėra vienos iš būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo jį panaikinti bei jo skundą tenkinti visiškai.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

28. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, teismo padarytomis išvadomis, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Tuo tarpu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra itin apibendrinto pobūdžio, iš esmės deklaratyviais teiginiais, kad teismas neišreikalavo įrodymų (nenurodoma kokių), taip pat netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus (iš esmės nenurodoma, kuo grindžiamas toks teiginys). Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsakovo atstovas pareiškėjo skundo teiginiams dėl kalinimo sąlygų neatitikimo teisės aktų reikalavimams paneigti pateikė įrodymus, kuriuos įvertinęs, pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kurių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais pripažinti nepagrįstomis ar neteisėtomis nėra pagrindo.

30. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Veslava Ruskan