c96d0251-e3a5-475d-b140-d5a60b91da13 · Vilniaus apygardos teismas

   Administracinė byla Nr. ATP-965/2014Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-05282-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 53; 7.9.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. rugsėjo 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal nubaustojo J. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutarimo, kuriuo netenkintas J.

R. praÅ¡ymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, n u s t a t ė : J. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. nubaustas administracine nuobauda – 4000,00 Lt bauda su teisės vairuoti atėmimu trejiems metams už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 17 d., apie 17.54 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,63 promilių girtumas, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E300“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, kelio ir metrologines sÄ lygas, slidžiame kelyje nesuvaldė automobilio, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su automobiliu „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris po susidÅ«rimo dar atsitrenkė į kitÄ aikÅ¡telėje stovintį automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadinti trys automobiliai.

J. R. 2014 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė sutrumpinti jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ .Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 15 d. nutarimu J. R. praÅ¡ymo netenkino. Savo sprendimÄ Å¾emesnės instancijos teismas motyvavo tuo, kad patenkinus tokį praÅ¡ymÄ , nebus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Apeliaciniu skundu J. R. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo    2014 m. liepos 15 d. nutarimÄ ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, priimti nutartį - sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminÄ visam likusiam laikotarpiui ir grÄ Å¾inti jam teisę vairuoti transporto priemones nuo nutarties paskelbimo momento.Apeliaciniame skunde nurodo, jog, pirma, Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. taikymui nereikalingos jokios iÅ¡skirtinės aplinkybės, kurias vertinant bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nuobaudos tikslai pasiekti, minėto straipsnio nuostatos nėra taikomos iÅ¡imtinais atvejais, Å¡io straipsnio taikymas nesiejamas su iÅ¡skirtinėms aplinkybėms, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai (pvz., 2014 m. balandžio 24 d.

Kauno apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-466-245/2014). Antra, nubaustajam pritaikytos poveikio priemonės buvo efektyvios, Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. įtvirtinti nuobaudos auklėjamieji tikslai pasiekti, nes jis suvokė atsakomybės neiÅ¡vengiamumÄ , pasmerkė savo poelgį, prarado darbÄ , patyrė gėdÄ dirbdamas vieÅ¡uosius darbus, negalėjo ir vis dar negali vežioti sergančio uoÅ¡vio į gydymo įstaigas, dėl ko jis priverstas naudotis taksi paslaugomis arba praÅ¡yti kaimynų pagalbos, kas sÄ lygoja dar didesnes Å¡eimos iÅ¡laidas, nubaustasis patiria daugybę suvaržymų savo kasdieniniame gyvenime, negali užsiimti žemės Å«kio darbais, papildomai patiria iÅ¡laidas bei įvairius suvaržymus.

Teismas nenurodė jokių motyvuotų argumentų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad jam taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpis nepadarė reikiamos įtakos ir, kad nuobaudos tikslai gali buti pasiekti tik praėjus pilnam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui. Teismas, priimdamas nutarimÄ , nieko neužsiminė apie tai, ar pasiekti ar ne Lietuvos ATPK 20 str. numatyti tikslai. Trečia, pirmosios instancijos teismas, savo sprendime netrumpinti specialiosios teisės atėmimo termino tik formaliai nurodė, kad buvo įvykdytas Å¡iurkÅ¡tus Kelių eismo taisyklių pažeidimas.

Padaryto pažeidimo pobÅ«dis, pavojingumas jau buvo įvertintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarime, kuriuo nubaustajam už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatytÄ pažeidimÄ buvo paskirta nuobauda atitinkamo straipsnio sankcijos ribose. Paminėtos aplinkybės neturėtų bÅ«ti vertinamos dar kartÄ ir jomis neturėtų bÅ«ti grindžiamas neigiamas sprendimas. Be to, ATPK neiÅ¡skiria pavojingų pažeidimų, už kuriuos specialiosios teisės atėmimo terminas negali bÅ«ti trumpinamas.

Ketvirta, sprendžiant klausimÄ dėl ATPK 329 str. taikymo/netaikymo, bÅ«tina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiÅ«rį į nuobaudÄ bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Teismas visiÅ¡kai nenurodė, koks nubaustojo elgesys ar požiÅ«ris po nuobaudos paskyrimo, ar netgi iki pažeidimo padarymo, sÄ lygoja poreikį netrumpinti specialiosios teisės atėmimo termino. Penkta, netinkamai įvertinta ir ta aplinkybė, kad praradęs teisę vairuoti, nubaustasis prarado pragyvenimo Å¡altinį, nes net trisdeÅ¡imt septynerius metus dirbo autobuso vairuotoju.

PažeidimÄ padarė bÅ«damas 58 metų, tad bÅ«damas vyresnio amžiaus, turėdamas iÅ¡imtinai tik profesionalaus vairuotojo patirtį ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, yra nekonkurencingas darbo rinkoje. Teismų praktikoje administracinėse bylose laikomasi pozicijos, kad pažeidėjo darbo specifika, susijusi su transporto priemonės vairavimu, negali bÅ«ti laikoma pagrindine aplinkybe, kurios pagrindu turi bÅ«ti trumpinamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, tačiau esant ir visai eilei kitų aplinkybių, duodančių pagrindo taikyti ATPK 329 str. nuostatÄ , Å¡i aplinkybė taip pat vertintina kaip faktinių duomenų komplekso sudėtinė dalis.

Nubaustasis savo praÅ¡ymÄ teismui, sutrumpinti administracinės nuobaudos terminÄ , grindė ne vien tik ta aplinkybe, kad administracinė nuobauda jam turi bÅ«ti sutrumpinta dėl darbinių funkcijų vykdymo reikalingumo. Be to, Lietuvos Aukščiausiais Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011 yra pažymėjęs, kad pagal anksčiau galiojusius įstatymus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjo apeliacine tvarka ir jo įgaliojimai žemesnių teismų sprendimų atžvilgiu buvo Å¡iek tiek kitokie.

Visose pirmosios instancijos teismo paminėtose nutartyse pažeidėjai prašė taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir skirti Å¡velnesne nuobaudÄ nei įstatyme nustatyta, t. y. neatimti teisės vairuoti transporto priemonės. Todėl teismo nurodytos bylos nėra analogiÅ¡kos nagrinėjamam atvejui. Å eÅ¡ta, teismas nesivadovavo formuojama praktika tokiose bylose kaip Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-211-366/2014, Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-330-350/2013, nes dėl faktinių aplinkybių panaÅ¡umo jos gali bÅ«ti laikomos precedentu Å¡iai bylai.

Septinta, apylinkės teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad nubaustojo vairavimo stažas yra trisdeÅ¡imt aÅ¡tuoneri metai ir jis nė karto nebuvo baustas ne tik už KET pažeidimus, nebuvo padaręs jokio administracinio teisės pažeidimo. Jis eilę metų drausmingai vairavo transporto priemones, niekada nebuvo baustas už jokius teisės pažeidimus, o tai byloja apie jo drausmingumÄ ir yra iÅ¡skirtinė aplinkybė (pvz. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-242-366-2012), nes dirbant vairuotojo darbÄ , padaryti KET pažeidimÄ yra tikrai didesnė tikimybė, nei automobilį vairuojant savo poreikių tenkinimui.

Padaryto pažeidimo pobÅ«dis, pavojingumas yra tik vienos iÅ¡ aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant, ar sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apie tai, ar bus užtikrinti nuobaudos tikslai, sprendžiama ypač atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumÄ vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumÄ , pobÅ«dį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui.

Mano, kad šiuo konkrečiu atveju yra rimtas ir pagrįstas pagrindas tikėti, kad jis ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir nedarys teisės pažeidimų kaip ir iki šio pažeidimo. Aštunta, teismas nepagristai nevertino, kad nubaustojo uošvio sveikata labai pablogėjo. Pensinio amžiaus ir silpnos sveikatos uošvis gyvena su nubaustuoju. Dėl diagnozuotų ligų, uošviui yra smarkiai sutrikusi atmintis, kraujotakos sistema, savarankiškas judėjimas. Kito asmens, be nubaustojo, kuris galėtų juo pasirūpinti nuvežant į gydymo bei reabilitacijos įstaigas - nėra.

Neturėdamas vairuotojo pažymėjimo nubaustasis kritiniais atvejais naudojasi kaimynų ar pažįstamų pagalba, arba kviečia greitÄ jÄ pagalbÄ . Dėl to uoÅ¡vis dar labiau pergyvena, stresuoja, sveikata dar labiau blogėja. Teisės vairuoti transporto priemones susigrÄ Å¾inimas sergančių Å¡eimos narių poreikių tenkinimui yra tik viena iÅ¡ nubaustojo nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindÄ sutrumpinti jam paskirtos administracinės nuobaudos terminÄ . Teismai pripažįsta ir Å¡eimoje susiklosčiusias įvairias aplinkybes tokiomis, kurios sudaro pagrindÄ taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 329 str.

Devinta, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nubaustasis negali užsiimti Å«kininkavimu turimame žemės sklype, nes nuvykimas į sodÄ ir grįžimas yra labai apsunkintas, kadangi jis yra nutolęs nemažu atstumu nuo gyvenamosios vietos. DeÅ¡imta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nubaustasis charakterizuojamas teigiamai tiek darbdavio, tiek (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«no. Po kurio laiko jam vėl pavyko įsidarbinti, nors ir daug mažiau apmokamame darbe. Å ios aplinkybės yra svarbios ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, į jas bÅ«tina atsižvelgti.

Vienuolikta, nubaustasis teigia, kad visiÅ¡kai pripažino, pripažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl to, kas įvyko. Padarytu pažeidimu nesididžiuoja ir jį vertina kaip netinkamÄ , neatsakingÄ poelgį. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, jo parodymai ir paaiÅ¡kinimai nuo pat pažeidimo padarymo momento buvo nuoseklÅ«s ir nekintantys per visÄ tyrimo ir nagrinėjimo laikÄ , tiek dėl iÅ¡gerto alkoholio, tiek dėl aplinkybių dėl ko įvyko Å¡is svetimo turto apgadinimas. Jis nesiekė iÅ¡sisukinėti ar kitais bÅ«dais lengvinti savo teisinę padėtį, netrukdė greitai iÅ¡siaiÅ¡kinti pažeidimo padarymo aplinkybes, kas rodo jo sÄ Å¾iningumÄ .

Nurodo, kad nėra padaręs jokių kitų KET pažeidimų, todėl teismas iÅ¡vadÄ dėl nuobaudos tikslų pasiekimo turėjo padaryti tik iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs konkretų atvejį, o ne apskritai KET pažeidimus Lietuvoje. Nubaustasis nėra piktybiÅ¡kas pažeidėjas, o pažeidimas, dėl kurio skirta nagrinėjama nuobauda, yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio. Ä®vertinus kitas jį apibÅ«dinančias aplinkybes ir vadovaujantis ne tik formaliais įstatymo reikalavimais, bet ir teisingumo, protingumo kriterijais, proporcingumo principu, yra pagrindo iÅ¡vadai, kad pakankamai ilgai taikoma nuobauda, atimanti pagrindinį pragyvenimo Å¡altinį, nebÅ«tų proporcinga ir sÄ Å¾ininga priemonė.

Nagrinėjamu atveju, administracinės nuobaudos tikslai yra tikrai pasiekti pilnai ir, pasiekus administracinei nuobaudai keliamus tikslus, nebetikslinga ir toliau taikyti sankcijÄ , Å¡iuo atveju, teisės vairuoti transporto priemonės atėmimÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas.Skundas netenkintinas.Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartÄ nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio pažeidimo bylos medžiaga, visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams.Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1223 redakcija) nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudÄ paskyręs organas (pareigÅ«nas), gavęs asmens praÅ¡ymÄ , gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimÄ bÅ«damas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir Å¡vietėjiÅ¡kÄ atestacijÄ institucijų pažymÄ , sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminÄ .

J. R. įvykdė visus nurodytus reikalavimus, todėl egzistuoja formalus pagrindas jo atžvilgiu taikyti nurodytÄ Ä¯statymo nuostatÄ .Vis dėlto, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad iÅ¡ Å¡ios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudÄ institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sÄ lygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes.

Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nurodytos sÄ lygos negali bÅ«ti taikomos formaliai, bÅ«tina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiÅ«rį į nuobaudÄ bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N444-2128/2006 pabrėžė, kad sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminÄ , taip pat bÅ«tina įvertinti, ar bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Akcentuotina ir tai, kad galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminÄ remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. yra nuobaudÄ paskyrusio pareigÅ«no teisė, bet ne pareiga. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip iÅ¡imtis iÅ¡ bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo jÄ Ä¯vykdyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3994/2009).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino tinkamai.

Pažymėtina, jog J. R. padarė vienÄ iÅ¡ pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti net trys automobiliai. Taigi, tik laimingo atsitiktinumo dėka nubaustojo padaryta veika nesibaigė nelaime, sukėlusia žmonių sveikatos sužalojimÄ ar mirtį, kurios padariniai galėjo bÅ«ti neatitaisomi.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pažeidimo padarymo metu nustatytas girtumo laipsnis (1,63 promilės) keturis kartus virÅ¡ijo leistinÄ maksimaliÄ normÄ . Nepaisant to, pažeidėjui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarimu, buvo paskirta minimali Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatyta nuobauda. Akcentuotina ir tai, kad praeityje apeliantas yra baustas administracine tvarka už tos pačios rÅ«Å¡ies, nors ir padarytus esant blaiviam, pažeidimus. IÅ¡ 2012 m. gruodžio 19 d.

Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pažymos apie asmens baustumÄ matyti, kad 2006 m. spalio 19 d. J. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 2012 m. lapkričio 8 d. – nubaustas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 15 d., 10.42 val. vairavo automobilį kur leistinas greitis 50 km/h, važiavo 73 km/h ir virÅ¡ijo leistinÄ greitį 23 km/h. Minėta nuobauda galiojo 2012 m. gruodžio 17 d., t. y. pažeidimo, už kurį J. R. yra nubaustas, padarymo metu. Paskirtos nuobaudos, t. y. baudos, J.

R. nuo naujo Å¡iurkÅ¡taus KET pažeidimo neatgrasė. Nurodytos aplinkybės neigiamai apibÅ«dina nubaustojo asmenybę, rodo, kad asmuo atitinkamų iÅ¡vadų nepadaro ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Be to, apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas per trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonerius metus yra padaręs vienÄ administracinį teisės pažeidimÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi jį paneigia administracinio pažeidimo byloje esanti medžiaga (b. l. 14). Tai, kad apeliantas atidirbo jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarimu vietoje 4000,00 Lt dydžio baudos paskirtus 200 valandų trukmės vieÅ¡uosius darbus, bei atlygino savo neteisėtais veiksmais kitų automobilių savininkams padarytÄ Å¾alÄ , laikytina privalomu pažeidimÄ padariusio ir nubausto, bei žalÄ kitam asmeniui padariusio asmens elgesiu, o ne aplinkybe, besÄ lygiÅ¡kai lemiančia Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. taikymÄ .Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nubaustasis skunde nurodo iÅ¡imtinai tik tuos teismų sprendimus, kuriuose pateikti jam palankÅ«s sprendimai, nors teismų praktikoje yra pakankamai daug atvejų, kai net esant panaÅ¡iai į nagrinėjamÄ situacijai, Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nuostatos pažeidėjų atžvilgiu netaikytos (pvz.

Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis byloje Nr. N575-4714/2011, Vilniaus apygardos teismo 2014 m sausio 6 d. nutartis byloje Nr. ATP-66-256/2014 ir kt.). Teisės doktrinoje buvo ne kartÄ pasisakyta, jog teismų precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kuriomis turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apelianto nurodomose bylose, ne visos faktinės aplinkybės buvo vienodos nagrinėjamai situacijai, todėl apeliacinės instancijos teismas neprivalo jomis vadovautis kaip precedentais (pvz.

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-330-350/2013, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 12 d. nutartis byloje Nr. ATP-330-366/2012).Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y., kad J. R. atgavus teisę vairuoti, jis galėtų vėl dirbti vairuotoju ir pagerinti savo materialinę padėtį, rÅ«pintis sergančiu uoÅ¡viu, dirbti turimÄ Å¾emės sklypÄ , nelaikytinos pakankamomis pripažinti, jog apelianto atžvilgiu yra pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir sudarančiomis pagrindÄ trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ .

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iÅ¡ bylos duomenų neseka iÅ¡vada, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str., buvo pasiekti, todėl J. R. atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nuostatos netaikytos pagrįstai. Pažymėtina ir tai, kad paskirta administracinė nuobauda neiÅ¡vengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimÄ padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 20 str., todėl dėl paskirtos nuobaudos pažeidėjo ir jo Å¡eimos narių patiriami finansiniai ir buitiniai nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutarimÄ , kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : J. R. skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                                         Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė