2017-04-18 Nr. AB-8443-3-61-3-03751-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-423-146/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03751-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. P.(toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2015 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. 62-211 (toliau – ir Nutarimas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2015 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 2S-2788.

Pareiškėjas paaiškino, kad pagal Lukiškių TI-K administracijai 2015 m. balandžio 30 d. pateiktą prašymą paskambinti, jis apie 15.00 val. buvo atvestas prie taksofonų. Prisistačius, jam buvo leista paskambinti. Pareigūnė stebėjo ar jis renka numerį, kuris nurodytas prašyme.Taksofono kortelėje buvo likę keli kreditai, todėl pareiškėjas jaudinosi, ar spės viską pasakyti. Kalbėdamas išgirdo, kad prižiūrėtoja klausia kam skambina, pasisukęs į prižiūrėtoją, pasakė „minutėlę“. Viena iš prižiūrėtojų iš už nugaros nuspaudė taksofono mygtuką nutraukdama pokalbį ir vėl paklausė, kam pareiškėjas skambino. Pareiškėjas paaiškino, kad draugui vardu Vilius. Pareiškėjo teigimu, šio asmens pavardę jis tuo metu buvo pamiršęs iš susijaudinimo. Prižiūrėtojai vėl leidus skambinti, pareiškėjas paaiškino, kad skambinti nebegali, nes kortelėje liko vienas kreditas. Tuomet prižiūrėtoja liepė pasirašyti, tačiau pareiškėjas atsisakė. Nutraukus pokalbį pareiškėjas buvo nuvestas į kamerą. Netrukus atėjo prižiūrėtojas ir liepė rašyti pasiaiškinimą dėl atsisakymo pasirašyti žurnale. Lukiškių TI-K kamerose nėra iškabinti paaiškinimai ką reikia nurodyti prašyme leisti paskambinti. Pasak pareiškėjo, prašymą jis parašė aiškų ir suprantamą. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 7 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus, o 2015 m. gegužės 8 d. Lukiškių TI-K direktorius nutarimu Nr. 62-211 jam skyrė nuobaudą - papeikimą. Pasak pareiškėjo, nuobauda buvo skirtas todėl, kad jis atsisakė pasirašyti žurnale, o ne dėl to, kad jis įžeidinėjo pareigūnę ir vartojo necenzūrinius žodžius. Pareiškėjo teigimu, jis nesikeikė ir pareigūnės neįžeidinėjo. Nutarimą skirti nuobaudą apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau ši instituciją skundą išnagrinėjo formaliai ir šališkai.

Atsakovas Lukiškių TI-K prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą (b. l. 20–22) paaiškino, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 62-263 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t.y. už tai, kad 2015 m. balandžio 30 d. apie 15.00 val. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnės atvestas prie telefono prietaiso paskambinti, pareikalavus pasakyti, kam skambina, jis pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti pareigūnę. Dėl minėto laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo pažeidimo 2015 m. balandžio 30 d. buvo surašyti Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų tarnybiniai pranešimai Nr. 51-1192 ir 51-1193/1. Pareiškėjas nurodytais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas, BVK) 110 straipsnio l dalies 1 ir 2 punktų, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 73.4 punkto reikalavimus. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 30 d. paaiškinime nurodė, kad skambino savo draugui vardu Vilius, kurio pavardės tiksliai neprisimena ir kad skubėdamas baigti pokalbį neatsakė į pareigūnės klausimą. Pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda už jo padarytą laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo pažeidimą pagrįsta ir teisėta, adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui, paskirta vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, todėl naikinti Nutarimą nėra pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo V. P. skundą atmetė (b. l. 59–63).

Teismas, ištyręs bylos medžiagą ir išklausęs šalių paaiškinimus, nustatė, kad 2015 m. balandžio 30 d. apie 15.00 valandą V. P., jam prašant, Lukiškių TI-K pareigūnų buvo atvestas prie taksofonų paskambinti. Apsaugos ir priežiūros pareigūnų grupės prižiūrėtoja 2014 m. balandžio 30 d. tarnybiniais pranešimais Lukiškių TI-K direktorių informavo, kad pareiškėjas prašyme leisti paskambinti buvo nurodęs tik telefono numerį, į užduotą klausimą, kam skambina, neatsakė. Pareikalavus nurodyti, kam skambina, nuteistasis pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, todėl jo pokalbis buvo nutrauktas. Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos žurnale pasirašyti jis atsisakė, vedamas į kamerą, elgėsi agresyviai, reiškė nepasitenkinimą, vartojo necenzūrinius žodžius.

Pareiškėjas 2015 m. balandžio 30 d. pasiaiškinime nurodė, kad ne iš karto suprato pareigūnės klausimą, jaudinosi, jog nespės pakalbėti, nes taksofono kortelėje buvo likę tik keli kreditai. Teigė, kad nežinojo, jog reikia nurodyti, kam skambina.

Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 62-211 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – papeikimas už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų ir Vidaus tvarko taisyklių 73.4 punkto (nevartoti necenzūrinių žodžių, žargonų, pravardžių) nustatytų reikalavimų pažeidimą. Nesutikdamas su paskirta nuobauda, pareiškėjas Nutarimą apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2015 m. birželio 23 d. sprendimu jo skundo netenkino.

Pareiškėjo teigimu, paskirta nuobauda nepagrįsta ir neteisėta, nes jis pareigūnių neįžeidinėjo, necenzūrinių žodžių nevartotojo. Be to, nuobauda paskirsta nesudarius galimybės pasiaiškinti.

Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų režimas – diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str.). Nors pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas nuteistieji turi teisę skambinti telefonu, tačiau dėl specifinio laisvės atėmimo bausme nuteistųjų asmenų teisinio statuso ši teisė nėra absoliuti ir gali būti įgyvendinama tik laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką, kurią nustato Vidaus tvarkos taisyklės, telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas (BVK 102 str. 3 ir 5 d.). Vykdydamas Vidaus tvarkos taisyklėse nustatytus įpareigojimus, pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti telefonu, atliekama telefoninių pokalbių apskaita ir registracija (124 ir 125 p.). Pareigūnas leidžia nuteistajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad nuteistasis surinko telefono aparatu tą abonento telefono numerį, kurį nurodė pareigūnui prieš skambindamas telefonu, taip pat patikrinęs, ar jis nebando paskambinti nuteistiesiems, laikomiems kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose. Pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja nuteistasis, telefono numerį (126 p.). Nutrauktas telefoninis pokalbis užskaitomas kaip įvykęs, o pokalbį nutraukęs pareigūnas surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą pataisos įstaigos vadovybei (127 p.). Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje privaloma nurodyti skambinimo datą, miestą, abonento telefono numerį, vardą ir pavardę (Vidaus tvarkos taisyklių priedas Nr. 4).

Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1-168 patvirtiname Taksofono kortelių nuteistiesiems ir suimtiesiems įsigijimo, naudojimo, paėmimo saugojimui, grąžinimo ir skambinimo telefonu Lukiškių TI-K tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) detalizuojamos Bausmių vykdymo kodekso, Suėmimo vykdymo įstatymo, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nuostatos, susijusios su taksofono kortelių įsigijimų, laikymu, naudojimu ir telefoninių pokalbių suteikimu Lukiškių TI-K, nustatant laiką kada nuteistieji/suimtieji gali skambinti darbo dienomis, sąlygas kurioms esant galima skambinti poilsio ir švenčių dienomis, skambučių registravimo tvarką, kokio skyriaus pareigūnams pavedama užtikrinti Apraše nustatytą tvarką. Nurodytas teisinis reguliavimas lemia, kad pataisos įstaigos administracija ir pareigūnai ne tik privalo sudaryti galimybes nuteistiesiems skambinti telefonu, tačiau ir įpareigojami užtikrinti, jog nuteistieji nepažeistų skambinimo telefonu tvarkos, t.y. neskambintų neleistinais numeriais ir/ar asmenimis, kuriems skambinti draudžia teisės aktai, todėl pareigūnai turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti kam ir kada skambina pataisos įstaigoje esantys asmenys.

Pareiškėjas pripažįsta, kad Lukiškių TI-K administracijai pateiktame prašyme nenurodė asmens, kuriam ketina skambinti, vardo ir pavardės, parašė tik abonento telefono numerį. Teigia, kad apie tokią pareigą nežinojo. Aplinkybės, jog pareigūnei paklausus, kam skambina, atsakyti delsė, o nutraukus telefoninį pokalbį negalėjo nurodyti asmens, kuriam skambino pavardės, neginčija. Atsižvelgiant į tai, kad iki pokalbio pradžios nebuvo žinoma kam konkrečiai pareiškėjas skambina, pareigūnė turėjo pagrindą reikalauti šią informaciją nurodyti. Pareiškėjui šio reikalavimo nevykdant, telefoninis pokalbis buvo nutrauktas. Reikalavimą pasirašyti Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos žurnale, pareiškėjas vykdyti atsisakė.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus numatyta ir Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad teisės normos, reikalaujančios paklusti laisvės atėmimo įstaigoje nustatytai vidaus tvarkai ir vykdyti jos administracijos reikalavimus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, yra imperatyvios. Nuteistasis, abejodamas pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo reikalavimą įvykdyti, o įvykdęs turi teisę apskųsti, jo manymu, neteisėtus veiksmus ar sprendimus įstatymais nustatyta tvarka (pvz.,Lietuvos vyriausiojo administracinio 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-273/2012). Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriama nuobauda (BVK 142 str.). Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvadų, kad pareiškėjas, atsisakydamas nurodyti asmens, kuriam skambina, duomenis ir pasirašyti Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos žurnale, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą imperatyvią pareigą vykdyti pataisos įstaigos pareigūnų (administracijos) reikalavimus.

Pataisos įstaigos taisyklės įpareigoja nuteistuosius nevartoti necenzūrinių žodžių, žargonų, pravardžių (Vidaus tvarkos taisyklių73.4 p.). Pareiškėjas teigia atvestas paskambinti ir vėliau necenzūrinių žodžių nevartojęs, pareigūnių neįžeidinėjęs. Pareiškėjo teigimu, šias aplinkybes gali patvirtinti kartu su juo Lukiškių TI-K kameroje buvę kiti nuteistieji iš Alytaus pataisos namų, taip pat taksofonu kalbėjęs asmuo, taip pat Marijampolės pataisos namuose kartu su pareiškėju laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys. Teismas pažymėjo, kad pareiškimą (liudijimą) į bylą pateikęs asmuo, teigiantis esą pareiškėjas niekada nevartoja necenzūrinių žodžių, taip pat skunde minimi nuteistieji, įvykyje nedalyvavo betarpiškai ir jo nematė, todėl negali paneigti aplinkybių, kad pareiškėjas ginčo atveju necenzūrinių žodžių nevartojo, pareigūnių neįžeidinėjo. Įvykio metu galbūt taksofonu kalbėjusio asmens tapatybė nežinoma, todėl byloje jį apklausti liudytoju nėra galimybės. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareigūnių tarnybiniuose pranešimuose išdėstytos aplinkybės dėl necenzūrinių žodžių vartojimo ir įžeidinėjimų nurodytos neteisingai ir neatitinka tikrovės, byloje nėra. Pareigūnių pateikti paaiškinimai nuoseklūs, todėl teismas neturėjo pagrindo jais abejoti. Net ir pripažinus, kad pareiškėjas necenzūrinių žodžių nevartojo, atsisakymas vykdyti pareigūnių reikalavimus – pakankamas pagrindas skirti nuobaudą (BVK 12 str. 1 d., 110 str. 1 d. 2 p., 142 str.).

Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Vidaus tvarkos taisyklių 205 ir 206 punktai nustato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu, kurio forma patvirtinta šių Taisyklių 31-me priede. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo, todėl pareiškėjo teisė žinoti, kokiu nusižengimu jis įtariamas bei teisė pasiaiškinti, nepažeista. Dėl padarytų pažeidimų pareiškėjui paskirta švelniausia nuobauda, numatyta Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir ji yra adekvati padarytiems pažeidimams, numatytiems šio Kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir Vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkte. Kalėjimų departamento 2015 m. birželio 23 d.sprendimas Nr.2S-2788 motyvuotas, informatyvus ir pagrįstas bausmių vykdymą reglamentuojančiomis teisės normomis. Remdamasis išdėstytais argumentais teismas nusprendė, kad naikinti skundžiamus aktus nėra pagrindo.

III. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b.l.66) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neįvertino visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Apeliantas pakartoja aplinkybes, kurias, nesutikdamas su paskirta nuobauda, buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad nuobauda buvo skirta neapklausus incidento metu kitu taksofonu kalbėjusio asmens,neperžiūrėjus stebėjimo kamerų įrašų (jei jie begarsiai, matytųsi bent kūno kalba, gestai), nesuteikus galimybės pasiaiškinti. Teismas priėmė byloje sprendimą neišreikalavęs šios medžiagos, taip pat pareiškėjo charakteristikos iš Marijampolės pataisos namų, nepasidomėjęs, ar jis vartoja necenzūrinius žodžius, ar yra agresyvus.

Apeliantas pateikė procesinio pobūdžio prašymus: užtikrinti jo dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje; išreikalauti iš Lukiškių TI-K vaizdo medžiagą, susijusią su 2015 m. balandžio 30 d. incidentu, o iš Marijampolės pataisos namų jo charakteristiką; nustatyti iš registracijos žurnalo įrašų asmenį, skambinusį kitu taksofonu, ir šį asmenį apklausti (b. l. 72). Apeliantas pažymi, kad prašymą išreikalauti minėtus įrodymus teikė pirmosios instancijos teismui, tačiau prašymas nebuvo patenkintas.

Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti (b. l. 77–80).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Dėl nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą taikytinų procesinės teisės normų teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399). Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis procesas šioje byloje prasidėjo iki nurodyto įstatymo įsigaliojimo, vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio, nustatančio šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, 2 dalimi, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Taigi minėtoje ABTĮ normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Todėl proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Europos Žmogaus Teisių Teismo(toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje pripažįstama, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Dory prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (EŽTT 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją).

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo ir atsakovo pozicijos dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos ir įrodymų bylos proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose raštu yra išdėstytos aiškiai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja argumentus, kuriuos buvo išdėstęs pirmosios instancijos teismui ir aiškiai nurodo, kodėl jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nepagrindžia , jog yra kokių nors išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacinėje instancijoje nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka dalyvaujant pareiškėjui ir atsakovo atstovui. Pareiškėjo dalyvavimas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. posėdyje buvo užtikrintas per vaizdo konferenciją, kurios metu jis pateikė savo prašymus, kuriuos teismas išsprendė, taip pat paaiškinimus dėl ginčo esmės (b. l. 36, 46–48).Atsižvelgdama į visumą minėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje šiuo konkrečiu atveju nėra būtinas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

V. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 62-211 pareiškėjui paskirtos nuobaudos ir Kalėjimų departamento 2015 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 2S-2788, priimto išnagrinėjus ginčą išankstinio skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, jį atmetė, nes pripažino, kad pareiškėjo padarytus bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, Nutarime skirti nuobaudą kvalifikuotus pagal Bausmių vykdo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei Vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punktą, patvirtina faktinės bylos aplinkybės, nuobaudos skyrimo procedūra nepažeista.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas neįvertino visų pareiškėjo nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių.

Bausmių vykdymo kodekso (bylai aktuali 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1323 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. balandžio 1 d.) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos: nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 dalis); privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (2 dalis). Pagal specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pareigas, įtvirtintas šio Kodekso 110 straipsnyje, nuteistieji, be kita ko, privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas - motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str.1 d.). Aptariamo Kodekso 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje įstatymo normoje nurodytas nuobaudas.

Bausmių vykdymo kodeksas taip pat reglamentuoja bausmių vykdymo įstaigų pareigūnų teises ir pareigas. Šio Kodekso 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigų ir pareigūnų konkrečias teises ir pareigas atitinkamose bausmių vykdymo sąlygų bei nuteistųjų teisių ir pareigų vykdymo užtikrinimo srityse nustato atitinkami Bausmių vykdymo kodekso skyriai. Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šiame Kodekso straipsnyje nurodytos nuobaudos.

Bausmių vykdymo kodekso normose įtvirtintų laisvės atėmimo bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (bylai aktuali 2014 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr.1R-251 redakcija) patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, kiti poįstatyminiai norminiai teisės aktai.

Byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. gegužės 8 d. nutarimu pareiškėjui

nuobauda (papeikimas) buvo paskirta už 2015 m. balandžio 30 d. padarytus du bausmės atlikimo režimo pažeidimus: 1) pareigūnės reikalavimo nurodyti kam pareiškėjas skambina taksofonu nevykdymą (BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas), 2) necenzūrinių žodžių vartojimą šį reikalavimą pareiškusios pareigūnės atžvilgiu (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkto pažeidimas). Bausmės atlikimo režimo pažeidimą Lukiškių TI-K pareigūnės užfiksavo pareiškėjui naudojantis laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo specialiąja teise paskambinti telefonu (BVK 102 straipsnis).

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 2 dalį kam skambinti pasirenka nuteistasis, tačiau to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų tarpusavio telefoniniams pokalbiams. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką, o 5 dalyje nustatyta, kad skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 126 punkte nurodyta, kad pareigūnas leidžia nuteistajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad nuteistasis surinko telefono aparatu tą abonento telefono numerį, kurį nurodė pareigūnui prieš skambindamas telefonu, taip pat patikrinęs, ar jis nebando paskambinti nuteistiesiems, laikomiems kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose. Pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja nuteistasis, telefono numerį. Minėtų Taisyklių 127 punkte nustatyta, kad nutrauktas telefoninis pokalbis užskaitomas kaip įvykęs. Telefoninį pokalbį nutraukęs pareigūnas surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą pataisos įstaigos vadovybei. Pagal minėtą teisinį reguliavimą nuteistasis, naudodamasis specialiąja teise paskambinti telefonu, privalo laikytis Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 3 dalyje ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 126 punkte nustatytos skambinimo telefonu tvarkos, o pataisos įstaigos pareigūnams kyla pareiga kontroliuoti, kad nuteistasis laikytųsi nustatytos tvarkos ir, nustačius, kad jos nesilaikoma, suteikta teisė nutraukti telefoninį pokalbį apie tai tarnybiniu pranešimu informuojant įstaigos vadovą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus ir bylos proceso dalyvių paaiškinimus, iš esmės pagrįstai nustatė, kad Lukiškių TI-K direktorius, gavęs Apsaugos ir priežiūros pareigūnių 2015 m. balandžio 30 d. tarnybinius pranešimus apie 2015 m. balandžio 30 d. apie 15 val. nutrauktą nuteistojo V. P. telefoninį pokalbį ir jo nutraukimo priežastis (nuteistasis nevykdė prižiūrėtojos reikalavimo nurodyti kam skambina, vartojo pareigūnės atžvilgiu necenzūrinius žodžius) bei nuteistojo paaiškinimą, turėjo pakankamą teisinį pagrindą skirti pareiškėjui nuobaudą už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, kvalifikuotus pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių73.4 punktą.

Pareiškėjas neneigia fakto, kad prižiūrėtoja pareikalavo nurodyti asmenį, kuriam jis skambina, o jis šio reikalavimo neįvykdė. Šio reikalavimo neįvykdymo priežastys, kurias pareiškėjas nurodė paaiškinime Lukiškių TI-K direktoriui (esą jis nesuprato ko pareigūnė klausia, skubėjo, jaudinosi) bei procesiniuose dokumentuose teismui (jaudinimasis, draugo, kuriam skambina, pavardės pamiršimas) nėra reikšmingos, nes Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai nustatyta, kad nuteistasis privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali būti pareikšta įstatymu nustatyta tvarka, t.y. paduodant skundą (BVK 5, 12 str., 110 str.1 d.2 p.ir 3 d., 143 str.5 ir 9 d.), o ne pareiškėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu būdu (atsisakant vykdyti pareigūno reikalavimą ir savo nepasitenkinimą išreiškiant teisei priešingu būdu).

Vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, t. y. nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių.Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme tai reiškia, kad nuteistasis pataisos įstaigoje privalo laikytis aptariamų Taisyklių 73.4 punkte nustatytų elgesio taisyklių. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimu, kvalifikuotinu pagal Vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punktą, pripažįstamas toks nuteistojo elgesys, kuriuo pažeidžiamas draudimas vartoti viešai sakyti netinkamus,su bendrinės kalbos normomis nederančius žodžius. Šios veikos padarymo įstatymų leidėjas nesieja su konkrečių neigiamų pasekmių kilimu, t. y. kito asmens įžeidimu, pažeminimu. Byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K direktoriui, įvertinus pareigūnių tarnybinius pranešimus ir pareiškėjo paaiškinimą, turėjo ar galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl pareigūnių tarnybiniuose pranešimuose nurodytų pareiškėjo elgesio faktų, liudijančių apie nustatytą bausmės atlikimo režimo pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas byloje priėjo prie pagrįstų išvadų, kad Lukiškių TI-K direktorius pareiškėjui nuobaudą skyrė pagrįstai ir teisėtai.

Pareiškėjo apeliaciniame skunde iškelti klausimai esą teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neįvertinęs visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, yra susiję su procesinės teisės normų taikymu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šiame kontekste pažymėtina, kad BTĮ 142 straipsnio 1 dalis nustato, jog procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas.

Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d.,72 str.). Administracinių ginčų teisenoje teismui yra numatytas aktyvus vaidmuo (ABTĮ 10 str., 57 str. 4 d., 81 str.), tačiau aktyvaus teismo principas turi būti taikomas kartu su visais kitais administracinio proceso principais, tarp jų rungimosi principu, reiškiančiu, kad bylos šalims procese turi būti užtikrintos vienodos galimybės. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina ir tai, kad administracinio teismo aktyvus vaidmuo byloje (ABTĮ 10, 81 str.) nereiškia, jog teismas turi tenkinti visus pareiškėjo ar kitų bylos proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų prijungimo bei išreikalavimo.

Pateikiant ir renkant įrodymus turi būti paisoma liečiamumo, leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo konkrečioje byloje dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Ginčo nagrinėjamoje byloje dalykas – Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. gegužės 8 d. nutarimu paskirtos nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas. Taigi šioje byloje yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti, kad pareiškėjas padarė šiame individualiame administraciniame akte nurodytus bausmės atlikimo režimo pažeidimus.

Nagrinėjamoje byloje nėra svarbu kaip elgiasi apeliantas Marijampolės pataisos namuose (pasak apelianto, jis niekada nevartoja necenzūrinių žodžių), kaip jį apibūdina jo nurodyti laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija pareiškėjo skundo argumentus esą Kalėjimų departamentas, nagrinėjęs ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka bei pirmosios instancijos teismas, turėjo išreikalauti iš Marijampolės pataisos namų pareiškėją charakterizuojančius duomenis, kurie leistų įvertinti, ar jis yra linkęs nepaklusti nuteistųjų elgesį reglamentuojančioms normoms, atmeta kaip nepagrįstus.

Teismas duomenis, kuriais atsakovas rėmėsi, skirdamas pareiškėjui nuobaudą, įvertino kaip pagrįstus ir pakankamus. Nesutikti su šiuo teismo vertinimu nėra pagrindo. Teismas neturėjo pagrindo apklausti liudytojais asmenis, kurie nematė pareiškėjo elgesio ir negirdėjo jo pokalbio su prižiūrėtojomis, t.y. veiksmų už kuriuos jam skirta nuobauda. Pareiškėjo teiginiai dėl galimo įvykio liudytojo yra jo prielaida, nes pats pareiškėjas teigia, kad bylai aktualaus įvykio metu jo nurodytas asmuo buvo užsiėmęs savo pokalbiu telefonu.

Teigdamas, kad turėjo būti peržiūrėti stebėjimo kamerų įrašai, apeliantas ne tik nenurodo, kad jie turėtų konkrečią įrodomąją reikšmę, bet pats pastebi, kad stebėjimo kameros fiksuoja vaizdą, o ne garsą. Pareiškėjas savo prašymus pirmosios instancijos teismui teismo posėdyje buvo pateikęs ir teismas juos išsprendė nepažeisdamas procesinės teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas, esant pagrindui, gali panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau šiuo atveju toks pagrindas nenustatytas.

Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad nuobauda jam buvo paskirta nesuteikiant galimybės pasiaiškinti. Pareiškėjas paaiškinimą Lukiškių TI-K viršininkui parašė 2015 m. balandžio 30 d., t.y. iki nuobaudos paskyrimo ir šis jo paaiškinimas yra nuobaudos skyrimo medžiagoje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, pirmosios instancijos teismas įvertino visus bylos duomenis, susijusius su ginčo dalyku. Pažymėtina, kad pareiškėjo atsisakymas pasirašyti dėl nutraukto pokalbio nebuvo įvertintas kaip bausmės atlikimo režimo pažeidimas ir už tai nuobauda jam nebuvo skirta. Todėl šios aplinkybės aptarimas teismo sprendime yra perteklinis.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nepadarė procesinės teisės normų pažeidimų dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl taikyti ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalimi papeikimas yra švelniausia nuobauda, kuri gali būti skirta nuteistajam už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Pagal šio Kodekso 143 straipsnio 7 dalį, nuobauda – papeikimas – skiriama žodžiu arba raštu tam įgalioto pareigūno įsakymu arba nutarimu.Tikrinamoje byloje nustatyta, kad skundžiamą Nutarimą pagal kompetenciją priėmęs Lukiškių TI-K direktorius laikėsi Bausmių vykdymo kodekso nustatytų nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių: gavo pareiškėjo rašytinį paaiškinimą, jį ištyrė ir įvertino medžiagos apie bausmės atlikimo režimo pažeidimą kontekste, individualizavo pareiškėjo atsakomybę, skiriamą nuobaudą įformino tinkamos formos dokumentu, skyrė pažeidimui adekvačią nuobaudą. Nesutikdamas su Nutarimu, pareiškėjas efektyviai ir laiku realizavo teisę į gynybą – kreipėsi į Kalėjimų departamentą, o vėliau į administracinį teismą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl minėto administracinio akto panaikinimo, teisės taikymo ir aiškinimo, įrodymų vertinimo ar kitų proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių ši byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nepadarė, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas