Legislator Case Law & Legislation
c9673a4c-215f-45a2-aa8c-c2ea80e469ee AI generated

Court dismisses claim for unpaid social security taxes against the state and the employing court.

Case Number c9673a4c-215f-45a2-aa8c-c2ea80e469ee
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the plaintiff's claim for unpaid social security taxes against the state and the Vilnius Regional Administrative Court. The plaintiff argued that the state failed to pay taxes based on a higher salary base, while the defendant contended that the correct employer was the court itself, not the state. The court ruled that the employer is the institution where the employee performed duties and rejected the claim for future taxes due to a lack of evidence regarding the employer's payment practices.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniai; 88 straipsnio 1 punktas; 132 straipsnio 1 dalis: The employer in social security tax disputes is the specific institution where the employee performed duties, not the state treasury, and claims for future taxes require proof of non-payment by the employer.

Keywords

AI generated
social security tax liability employer identification state administrative court unpaid taxes claim administrative procedure law

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniai
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1735/2010
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-1984/2013
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-1788/2013

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-149-739/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01529-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.16.2.; 1.16.5.; 3.21.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 29 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D.

S. skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriÄ atstovauja Vilniaus apygardos administracinis teismas, ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vilniaus apygardos administracinio teismo solidariai priteisti 9 483,38 Eur (32 744,20 Lt) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. (toliau – ginčo laikotarpis), taip pat, tÄ dalį, kuri susidarys iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėja skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu dirbo Vilniaus apygardos administraciniame teisme teisėjo padėjėja (karjeros valstybės tarnautoja, A lygis 12 kategorija, jai buvo suteikta trečia kvalifikacinė klasė). Paaiškino, kad pagal 2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnį, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – ir bazinis dydis) 2009 m. sausio 1 d – 2009 m. liepos 31 d. laikotarpiu buvo sumažintas nuo 490 Lt iki 475 Lt, o pagal 2009 m. liepos 17 d.

Å¡io įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymÄ , bazinis dydis nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo sumažintas iki 450 Lt. Toks bazinis dydis buvo taikomas ir 2010-2013 m. laikotarpiu. PareiÅ¡kėjos nuomone, atsižvelgiant į sunkiÄ valstybės ekonominę ir finansinę padėtį bazinis dydis 2009 metais iki 475 Lt galėjo bÅ«ti sumažintas, tačiau nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. valstybės tarnautojų atlyginimas ir toliau turėjo bÅ«ti apskaičiuojamas taikant tÄ patį bazinį dydį – 475 Lt ir negalėjo bÅ«ti mažinamas dar kartÄ einamaisiais metais.

Be to, pareiÅ¡kėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymÄ (įsigaliojo nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.), kurio 3 straipsniu sumažino 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus ir priedus už kvalifikacines klases. Taip pat pareiÅ¡kėja nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 3 priede (2008-12-09 įstatymo Nr. XI-53 redakcija, galiojusi nuo 2008 m. gruodžio 13 d.) buvo numatyta, kad teisėjo padėjėjo pareigybės mažiausia kategorija prasideda nuo A 13, o nuo 2010 m.

– A 14, tačiau Å¡i įstatymo nuostata neįsigaliojo, 2009 m. gruodžio 2 d. Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymu Nr. IX-512 Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedas dar kartÄ buvo pakeistas, nustatant teisėjo padėjėjo pareigybės mažiausiÄ kategorijÄ nuo A 12. PareiÅ¡kėjos nuomone, teisės aktai, kurių pagrindu jai buvo sumažintas darbo užmokestis, priimti nepagrįstai, todėl netekta pareiginės algos dalis dėl bazinio dydžio sumažinimo, aukÅ¡tesnės pareigybės kategorijos netaikymo, neteisėto pareiginės algos koeficiento sumažinimo bei neteisėtai sumažinto priedo už suteiktÄ kvalifikacinę klasę jai turi bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovų.Atsakovas Vilniaus apygardos administracinis teismas atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjos skundo priimti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodė, kad pareiškėjai darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas ir išmokamas vadovaujantis galiojančiomis Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, kurių atsakovas neturėjo teisės kvestionuoti.Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, remdamasi 2010 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 992 2 punktu, nurodė, kad byloje tinkamu Lietuvos valstybės atstovu byloje yra Vilniaus apygardos administracinis teismas.Skundas atmetamas.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, kuris buvo sumažintas taikant Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, nustačiusias sumažintus valstybės tarnautojų atlyginimus dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties, dalies priteisimo.

Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėja ginčo laikotarpiu, už kurį praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, ėjo karjeros valstybės tarnautojos pareigas - dirbo Vilniaus apygardos administraciniame teisme teisėjo padėjėja (A lygio, 12 kategorijos, jai buvo suteikta trečia kvalifikacinė klasė) pareigas. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio teisinius santykius reguliuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) 23 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ .

Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ , kurio vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis. Bazinis dydis nustatomas ateinantiems metams, tvirtinamas naujas bazinis dydis negali bÅ«ti mažesnis už esamÄ bazinį dydį, iÅ¡skyrus atvejus, kai iÅ¡ esmės blogėja valstybės ekonominė ir finansinė bÅ«klė. Pagal 2007 m. liepos 4 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, taikomo 2008 metais, įstatymo 3 straipsnį, bazinis dydis 2008 metams buvo 490 Lt, pagal 2008 m. gruodžio 19 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnį, bazinis dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. buvo 475 Lt, o pagal 2009 m. liepos 17 d.

Å¡io įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymÄ , nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. bazinis dydis yra 450 Lt. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ . Pareiginių algų koeficientai pagal valstybės tarnautojų pareigybių kategorijas yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. balandžio 23 d.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-227 1 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009 m. gegužės 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ , daliai valstybės tarnautojų – aukÅ¡tesnės nei 14 kategorijos – sumažindamas pareiginių algų koeficientus. Ä®statymų leidėjas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymÄ , kurio 3 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. rugpjūčio 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ ir sumažino 11-os ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus.

Kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–10) pareiginės algos koeficientai šiuo įstatymu nebuvo mažinami. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 1 ir 2 straipsniais pakeitus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalį (įsigaliojo atitinkamai nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir nuo 2011 m. sausio 1 d.), joje nustatytu teisiniu reguliavimu buvo taikoma papildoma valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimo priemonė – priedų už kvalifikacinę klasę mažinimas.Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010 m. birželio 30 d.

įstatyme Nr. XI-944; 2011 m. lapkričio 22 d. įstatyme Nr. XI-1721; 2012 m. gruodžio 20 d. įstatyme Nr. XII-114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., tačiau 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymÄ Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d., buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009 m. gegužės 1 d.Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjos argumentų, kuriais grindžiamas jos reikalavimas priteisti darbo užmokesčio dalį, negautÄ dėl to, kad apskaičiuojant pareiÅ¡kėjai mokamÄ darbo užmokestį, buvo taikomos 2009 m. liepos 17 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatos, nustatančios kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis yra 450 Lt, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybei susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau - 2013 m. liepos 1 d. nutarimas) pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais.

Konstitucinis Teismas šiame nutarime inter alia pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 Lt bazinis dydis, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija).

Konstitucinis Teismas minėtame nutarime nurodė, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas buvo parengtas, atsižvelgiant į sunkėjančiÄ valstybės ekonominę, finansinę padėtį, kai nebuvo surenkamos lėšos valstybės biudžeto įstatyme numatytoms reikmėms finansuoti. Konstitucinis Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2009 metais taikytas bazinis dydis laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. buvo sumažintas nuo 475 Lt iki 450 Lt, ir palyginęs šį bazinį dydį su nustatytuoju 2008 metams, t. y. iki valstybėje susiklostant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai (490 Lt), konstatavo, kad jis yra mažesnis 40 Lt, ir kad Å¡iuo įstatymu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų pareiginės algos, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimai ir karių tarnybiniai atlyginimai, vertinant procentais, sumažinti vienodu mastu (proporcingai) ir tam pačiam laikotarpiui.

Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo pateiktÄ Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio nuostatų, taikomų apskaičiuojant teisėjų darbo užmokesčio apskaičiavimui, aiÅ¡kinimÄ , teismas neturi pagrindo abejoti dėl jo taikymo ir kitiems valstybės tarnautojams. Nurodytas teisės aktas ar atskiros jo dalys nustatyta tvarka nėra pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis buvo neteisėtai taikomas.

Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio dalį, negautÄ dėl bazinio dydžio sumažinimo, atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas taip pat kaip nepagrįstÄ atmeta pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį dėl nenustatytos aukÅ¡tesnės pareigybės kategorijos. PareiÅ¡kėja šį reikalavimÄ grindžia negaliojančiomis (neįsigaliojusiomis) teisės normomis, be to, ji niekada nebuvo priimta į A 13 ar aukÅ¡tesnės kategorijos pareigybę, todėl teisėtų lÅ«kesčių neįgijo, ir jie negalėjo bÅ«ti pažeisti.

PareiÅ¡kėjai darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas taikant teisės aktais numatytÄ jos užimamos pareigybės kategorijos koeficientÄ . Be to, pareiÅ¡kėja prašė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu spręsti, ar 2008 m. gruodžio 23 d. Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-119 1 straipsnio ir 2009 m. gruodžio 2 d. Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-512 1 straipsnio nuostatos, kuriomis 2009-2013 metais II grupės valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teisėjo padėjėjo pareigybės mažiausia kategorija prasideda nuo A 12, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės, teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir stabilumo principams.

Pažymėtina, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-152/2009; 2009-09-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-997/2009).

Nagrinėjamu atveju teismui jokių pagrįstų abejonių dėl 2008 m. gruodžio 23 d. Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-119 1 straipsnio ir 2009 m. gruodžio 2 d. Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-512 1 straipsnio nuostatų konstitucingumo nekilo, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas Å¡iuo atveju dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ netenkinamas.Konstitucinis teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu be kita ko, pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009-07-17 redakcija), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Taip pat Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.Nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiÅ¡kėjai, kaip valstybės tarnautojai (A lygio, 12 kategorijos, trečia kvalifikacinė klasė), dalies darbo užmokesčio neiÅ¡mokėjo, kadangi taikė sumažintÄ pareiginės algos koeficientÄ ir sumažintÄ priedÄ už jai suteiktÄ kvalifikacinę klasę.

Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime taip pat konstatavo, kad 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.Kad bÅ«tų užtikrintas deramas 2013 m. liepos 1 d. nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“, kuriame pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymÄ (toliau – Ä®gyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ asmenims, kuriems už darbÄ buvo apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės lėšų.

MinėtÄ patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ pateikti iÅ¡ pradžių buvo numatyta iki 2014 m. gegužės 1 d., tačiau vėliau Å¡is terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d.Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 nutarime konstatavo, jog Ä®gyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime nurodytÄ pareigÄ nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį bÅ«tų paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai.

Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo bÅ«tinas, ir Å¡io įstatymo 2 straipsnyje aiÅ¡kiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ .Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti GrÄ Å¾inimo įstatyme.

Praradimų kompensavimas, nesilaikant GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nebÅ«tų konstituciÅ¡kai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , todėl GrÄ Å¾inimo įstatyme esant nustatytam pareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį (atlyginimÄ ) mokėjusiai institucijai GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjos patirtus praradimus.

Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2016 m. vasario 15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-669/2016; 2016 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).Be to, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja prašė priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau atsižvelgus į tai, kad 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymÄ Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d., buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009 m. gegužės 1 d., ir pareiÅ¡kėjai neįrodžius, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas ir po Å¡io įstatymo įsigaliojimo mokėjo jai sumažintÄ darbo užmokestį, Å¡is jos skundo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje, pareiÅ¡kėja skundÄ pareiÅ¡kė dviem atsakovams: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigÅ«nams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažino institucijÄ , kurioje valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1735/2010; 2013 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-1984/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-1788/2013).

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , tinkamas atsakovas pagal pareiÅ¡kėjos skundÄ yra Vilniaus apygardos administracinis teismas, o ne Lietuvos valstybė.Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reguliavimu, Konstitucinio Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aktualia praktika, pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimai atmetami visiÅ¡kai.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                               Dalia Pranckienė