2020-07-29 Nr. AB-14251-3-62-3-03006-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1728-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03006-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Į Pravieniškių PN-AK 3-ąjį sektorių pareiškėjas buvo atvežtas 2018 m. kovo 7 d. ir paskirtas į 5 būrį, kuriame kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų: gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma 16 žmonių, dėl to trūko gyvenamojo ploto; visame bendrabutyje, kuriame yra 3, 4, 5, 6 būriai ir laikoma apie 200 žmonių, yra tik 1 tualetas su 4 klozetais ir 4 pisuarais; gyvenamosiose patalpose buvo parazitų; patalpų dezinfekcija atliekama netinkamai – skystis būdavo purškiamas ant nuteistųjų, jų drabužių ir patalynės; dėl blakių įkandimų pareiškėjas negalėdavo išsimiegoti, todėl ne kartą buvo nubaustas dėl to, jog pramiegodavo, darbe apsnūdęs prasčiau atlikdavo darbą ir pan.

2.2. Pareiškėjas dėl nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, t. y. patirto pažeminimo, įtampos, baimės, streso, emocinio ir fizinio skausmo, kreipėsi pagalbos į psichiatrą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjo buvimo Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus būriuose / brigadose metu gyvenamųjų patalpų ploto norma nebuvo pažeista. Pareiškėjas turėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių. Pravieniškių PN-AK yra sudariusi sutartis su juridiniais asmenimis dėl kenkėjų kontrolės paslaugų. Patalpoje pastebėjus kenkėjus papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas.

3.2. Pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą buvo kreipęsis dėl blakių sukandžiojimo, nerimo ir negalėjimo užmigti, peršalimo ir plaštakos traumos, inkstų bei nugaros skausmo. Pareiškėjo skundas yra grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai bendro pobūdžio, nėra konkretūs, todėl pareiškėjas neįrodė jam kilusios neturtinės žalos fakto.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktą minimali gyvenamųjų patalpų ploto vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose norma yra 3,1 kv. m.

6. Teismas nurodė, kad nei pareiškėjas, nei atsakovo atstovas nepateikė objektyvių duomenų, kiek nuteistųjų pareiškėjo kalinimo metu buvo gyvenamosiose patalpose, kuriuose laisvės atėmimo bausmę vertinamuoju laikotarpiu atliko pareiškėjas. Kadangi nebuvo pateikta duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių, teismas vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą skaičiavo konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalindamas iš joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį Pravieniškių PN-AK 3-ajame sektoriuje buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

7. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad visame bendrabutyje, kuriame yra 3, 4, 5, 6 būriai, buvo laikoma apie 200 žmonių ir buvo tik 1 tualetas su 4 klozetais bei 4 pisuarais, teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nustatančios pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpos, esančios ne kamerų tipo patalpose, įrengimui. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos) nurodyta, kad kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupiamas), praustuvė (1 komplektas). Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų nustatė, kad 3-o sektoriaus 3, 4, 5, 6 būryje įrengti 4 klozetai ir 4 pisuarai, 11–8 būryje – 1 klozetas, 4 būryje – 1 klozetas. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo įrengtų klozetų (unitazų) skaičiaus pakankamumu, kadangi būriuose, kuriuose buvo laikoma daugiau nuteistųjų, įrengtas didesnis klozetų (unitazų) skaičius.

8. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su parazitais gyvenamosiose patalpose ir netinkamai atliekama dezinfekcija, teismas nurodė, kad atsakovo atstovas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudaręs 2016 m. lapkričio 23 d. Pirkimo-pardavimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo. Į bylą pateikti Atliktų darbų aktai patvirtina, kad buvo atliekamas nuolatinis parazitų (tarakonų, pelių) monitoringas, kontrolė ir naikinimas. Teismas vertino, kad atsakovo atstovo veiksmai, vykdant kenkėjų (tarakonų ir pelių) monitoringą, kontrolę bei naikinimą buvo pakankami, todėl nėra pagrindo konstatuoti 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 20 punkto reikalavimų pažeidimą.

9. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad jo nubaudimui Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimais turėjo įtakos gyvenamosiose patalpose galimai buvę parazitai. Teismas vertino, kad tarp priimtų nutarimų ir pareiškėjo nurodyto pažeidimo nėra priežastinio ryšio. Teismas nurodė, kad 2018 m. liepos 9 d. tarnybinis pranešimas ir 2018 m. liepos 11 d. nutarimas patvirtina, jog pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad nesilaikė dienotvarkės ir nėjo miegoti; buvo nepatenkintas nustatyta tvarka; 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu pareiškėjas nubaustas už tai, kad atsisakė dirbti jam priklausantį darbą; iš 2018 m. liepos 2 d. tarnybinio pranešimo ir 2018 m. liepos 3 d. nutarimo matyti, kad pareiškėjas buvo nubaustas už tai, jog dienotvarkėje nustatytu išvedimo į darbą metu be pateisinamos priežasties neatėjo į išvedimą ir nedalyvavo patikrinime.

10. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamai atliekamos dezinfekcijos. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde nurodytų aplinkybių nedetalizavo, t. y. nenurodė, kokiose patalpose ir kada (data ir laikas) tariamai buvo netinkamai atliekama dezinfekcija. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamos dezinfekcijos buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu patikrinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes nėra objektyvios galimybės.

11. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti jam 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikia kopijas iš asmens sveikatos istorijos.

13. Apeliaciniame skunde pareiškėjas cituoja teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo byloje, prašo Pravieniškių PN-AK pažeidimus išnagrinėti išsamiai ir nešališkai.

14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

14.1. Pareiškėjo apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas.

14.2. Pareiškėjo pateikiami nauji įrodymai turėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau ne apeliacinės instancijos teismui. Dėl šios priežasties su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai neturėtų būti vertinami.

15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, sveikatą ir gerovę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo priteisimo.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendime atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs Pravieniškių PN-AK administracijos neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

18. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl sanitarinių įrenginių trūkumo, nurodydamas, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpos, esančios ne kamerų tipo patalpose, įrengimui. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose nurodyta, kad kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupiamas), praustuvė (1 komplektas). Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų nustatė, kad 3-o sektoriaus 3, 4, 5, 6 būryje įrengti 4 klozetai ir 4 pisuarai, 11-8 būryje – 1 klozetas, 4 būryje – 1 klozetas. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo įrengtų klozetų (unitazų) skaičiaus pakankamumu, kadangi būriuose, kuriuose buvo laikoma daugiau nuteistų, įrengtas didesnis klozetų (unitazų) skaičius.

20. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusioje Aprūpinimo normų redakcijoje numatyta, jog tualete turi būti 1 klozetas arba pisuaras 15 nuteistųjų. Byloje nėra pateikta duomenų, kiek nuteistųjų buvo būriuose, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, todėl pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs šios aplinkybės, neturėjo galimybės vienareikšmiškai spręsti, jog sanitarinių įrenginių pakako. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl sanitarinių įrenginių pakankamumo yra niekuo nepagrįsta, padaryta neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018).

22. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas pateiktus duomenis, neatsižvelgė į Pravieniškių PN-AK pateiktų duomenų ir pareiškėjo paaiškinimų prieštaringumą ir nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo atstovo teiginiais apie sanitarinių įrenginių pakankamumą. Kaip jau buvo minėta, atsakovo atstovas nenurodė nuteistųjų skaičiaus būriuose, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, šios aplinkybės nesiaiškino ir pirmosios instancijos teismas. Akcentuotina, kad nuteistųjų skaičius būriuose yra būtinas siekiant nustatyti, ar sanitarinių įrenginių skaičius atitinka Aprūpinimo normose nustatytus reikalavimus.

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog byloje esančius atsakovo atstovo pateiktus prieštaringus duomenis būtina vertinti pareiškėjo naudai ir remtis jo nurodytais duomenimis. Kita vertus, net ir vertinant prieštaringus atsakovo atstovo pateiktus duomenis pareiškėjo naudai, laikomasi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas tuos prieštaravimus turėtų pašalinti, prašydamas atsakovo (įkalinimo įstaigos) pateikti su tuo susijusius paaiškinimus bei patikslintą informaciją, o tam būtina bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018). Vadovaudamasis ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies, 56 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir vertindamas prieštaringus atsakovo atstovo pateiktus duomenis, teismas turėtų atsižvelgti į tai, jog jis yra įpareigotas prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos, o ne remtis tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis.

24. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs procesinį dokumentą pavadintą „Bylos papildymas“, kuriame nurodė naujo pobūdžio nusiskundimus, susijusius su laikymu kartu su rūkančiais asmenimis, rūkymo vietų nepritaikymu, antivandalinių tualetų įrengimu (b. l. 55–57). Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo pateiktą procesinį dokumentą pridėjo prie bylos, tačiau jokio teisinio vertinimo dėl jame nurodytų nusiskundimų nepateikė, nesprendė klausimo, ar šis pareiškėjo procesinis dokumentas vertintinas ar ne kaip skundo papildymas.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir išanalizavusi administracinėje byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti visapusiškai pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo laikomas galbūt nepažeidžiant nustatytų kalinimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas nesurinko visų bylai reikšmingų įrodymų, jų neištyrė bei neįvertino, todėl teismo padarytos išvados dėl byloje kilusio ginčo yra grindžiamos nevisapusiškais duomenimis ir negali būti pripažintos objektyviomis (ABTĮ 80 str. 1 d.), o tai sudaro kliūtis ir apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

26. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 str.), nesurinko įrodymų ir dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, atskleista bylos esmė, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius