2025-08-13 Nr. AB-12551-3-62-3-00081-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-167-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00081-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis buvo apgyvendintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas) 12 būrio 1 patalpoje 2023 m. balandžio 24 d. – birželio 7 d. ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. – gruodžio 6 d. laikotarpiais. Minėtoje patalpoje nebuvo užtikrintas pakankamas dirbtinis apšvietimas (šviestuvai nudažyti tamsiai mėlynais ir raudonais dažais), todėl jis negalėjo skaityti, rašyti, kokybiškai žiūrėti televizorių, dėl to skaudėdavo akis, suprastėjo regėjimas ((duomenys neskelbtini)). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) minėtoje patalpoje nustatė pažeidimą, bet pažeidimas nebuvo pašalintas iki 2023 m. gruodžio 6 d. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl nurodytų bausmės atlikimo sąlygų jis patyrė dvasinių, fizinių ir emocinių kančių bei kt., dėl to lankėsi pas psichologą. Pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai viršijo kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str. pažeidimas).

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas paaiškino, kad nuteistieji kartais tyčia gadina turtą, uždažydami šviestuvus dažais (guašu ar kt.). Po NVSC atlikto patikrinimo Kalėjimo 12 būrio 1 patalpoje šviestuvas buvo nedelsiant sutvarkytas, pakeistas nauju. Atsakovas teigė, kad pats pareiškėjas neteikė skundų dėl minėto pažeidimo Kalėjimo administracijai ar NVSC, todėl manytina, jog jis galbūt nepatyrė neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų. Be to, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai (dėl (duomenys neskelbtini), patirtų išgyvenimų) yra iš kito nuteistojo skundo, o iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, jog jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), jis teigė jau seniai matantis prastai. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Kalėjimo psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo ar pan., kuriuos galėjo sukelti skunde nurodytos aplinkybės.

II. 5. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjo E. S. skundą.

6. Teismas apžvelgė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), Konvencijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatas bei jas aiškinančią teismų praktiką

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Kalėjimo 12 būrio 1 patalpoje buvo apgyvendintas 2023 m. balandžio 24 d. – birželio 7 d. ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. – gruodžio 6 d. laikotarpiais. Kalėjimo administracijos veiksmų neteisėtumas grindžiamas NVSC Kauno departamento operatyviosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės, atliktos nagrinėjant kito nuteistojo skundą, išvadomis, išdėstytomis 2023 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. (2-22 4.80 Mr)2-51475, t. y. užfiksuotu Higienos normos 14 punkto pažeidimu.

8. Teismas atkreipė dėmesį į Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024 m. sausio 25 d. pažymoje Nr. LV-4334 nurodytas aplinkybes: gavus informaciją apie perdegusias ar pačių nuteistųjų sudaužytas lemputes, jos nuolat keičiamos naujomis; pasitaiko atvejų, kai nuteistieji savo gyvenamojoje patalpoje tyčia gadina turtą, uždažydami šviestuvus įvairiais dažais, siekdami pritemdyti dirbtinę šviesą; po NVSC 2023 m. spalio 27 d. atlikto patikrinimo 12 būrio 1 patalpoje šviestuvai buvo nedelsiant ūkio būdu sutvarkyti, pakeistas naujais; pareiškėjas ginčo laikotarpiu neteikė Turto valdymo skyriui skundų / prašymų dėl 12 būrio 1 patalpos apšvietimo.

9. Teismas pažymėjo, kad iš Kamerų techninės apžiūros žurnalo įrašų matyti, jog kamerose esančius trūkumus pareigūnai fiksuodavo kasdien, tačiau šviestuvų nudažymo faktas nefiksuotas. Kadangi neįrodyta priešingai, pareiškėjo argumentas, kad tokie faktai sąmoningai nėra fiksuojami, laikytinas nepagrįstu.

10. Teismas akcentavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Kalėjimo administraciją dėl netinkamo 12 būrio 1 patalpos apšvietimo. Nepaneigta, jog po NVSC 2023 m. spalio 27 d. atlikto patikrinimo 12 būrio 1 patalpoje šviestuvai buvo nedelsiant pakeisti.

11. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai apie neužtikrinamą apšvietimą yra deklaratyvūs ir nekonkretizuoti, taigi, pareiškėjas neįrodė, jog ginčo laikotarpiu 12 būrio 1 patalpoje nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas. Atsižvelgiant į tai, Kalėjimo administracijos veiksmų neteisėtumas nekonstatuotinas. Be to, byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai yra 2023 m. spalio 27 d. konstatuoto pažeidimo pasekmė. Teismas priėjo prie išvados, kad šiuo atveju neegzistuoja būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl skundas atmestinas.

III. 12. Pareiškėjas E. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundo reikalavimus, taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13. Pareiškėjo nuomone, teismas bylą išnagrinėjo formaliai, neobjektyviai ir nevisapusiškai. Pareiškėjas teigia, kad įrašai Kamerų techninės apžiūros žurnaluose patvirtina tik tai, kad per kasdienius patikrinimus nebuvo užfiksuoti sudaužyti šviestuvai, jie degė, o pareigūnai fakto, kad šviestuvai buvo kažkieno anksčiau uždažyti, netraktavo kaip pažeidimo. Šie žurnalai pildomi netinkamai, perrašinėjant ankstesnės dienos duomenis, todėl netikslinga remtis tokiais nepatikimais įrodymais. Pareiškėjas paaiškina, kad skundą dėl netinkamo apšvietimo NVSC pateikė kitas patalpoje laikomas nuteistasis, o pareiškėjas neturėjo pagrindo teikti tapatų skundą. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pažeidimai yra operatyviai šalinami, taip pat nėra įrodymų, kad nuteistieji tyčia daužo ar kitaip gadina lempas. Pareiškėjas dėl savo sveikatos būklės paaiškina, kad jam anksčiau buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), o tik per 2023 m. rugsėjo 26 d. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Netinkamos laikymo sąlygos Kalėjimo 12 būrio 1 patalpoje pablogino pareiškėjo regėjimą, o dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, kuriuos patvirtina psichologo pažyma, atsirado pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Be to, pareiškėjas tvirtina, kad per teismo posėdį teisėja iš esmės nesiklausė pareiškėjo paaiškinimų ir kalbėjo su sekretore.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

15. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nesikreipė į Kalėjimo psichologus, o pareiškėjo pateikta psichologo pažyma yra abstraktaus pobūdžio ir iš jos turinio nematyti, kad pareiškėjas kreipėsi dėl patiriamų neigiamų išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti gyvenamojoje patalpoje nudažyti šviestuvai. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo keliamos abejonės dėl Kamerų techninės apžiūros žurnaluose fiksuojamų aplinkybių yra pagrįstos tik samprotavimais. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjo argumentai, jog anksčiau jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), nėra patvirtinti dokumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, patirtos dėl laikymo netinkamomis sąlygomis Kalėjimo 12 būrio 1 patalpoje 2023 m. balandžio 24 d. – birželio 7 d. ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. – gruodžio 6 d. laikotarpiais, atlyginimą ir procesines palūkanas.

17. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Akcentuotina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi jis nebuvo išgirstas pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas teigia, kad teismo posėdyje teisėja iš esmės nesiklausė pareiškėjo paaiškinimų (aplinkybių patikslinimo) ir kalbėjo su sekretore.

20. Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2024 m. spalio 31 d. teismo posėdžio garso įrašu, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vedė teismo posėdį ir kaip nors apsunkino pareiškėjui galimybes teikti paaiškinimus, procesinius prašymus ar naudotis kitomis procesinėmis teisėmis (be kita ko, pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad pasakė viską, ką norėjo). Teisėja uždavinėjo pareiškėjui klausimus dėl ginčo aplinkybių. Pareiškėjui teikiant paaiškinimus, kitas asmuo (tikėtina, teismo sekretorė) tyliai pasakė tik 2–3 sakinius. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, prieina prie išvados, kad pareiškėjui buvo tinkamai sudaryta galimybė pasisakyti pirmosios instancijos teismo posėdyje, ir tokios išvados nekeičia pareiškėjo subjektyvūs teiginiai, jog jis jaučiasi nebuvęs išgirstas. Teisėjų kolegija nenustatė būtinybės pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nurodo, jog CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Viešojo administravimo subjekto (jo darbuotojų) kaltė nėra viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų.

22. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1354-442/2018, 2020 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-725-1062/2020, 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-745-552/2025).

23. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1775-520/2024).

24. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismų praktikoje skiriami du tarpusavyje susiję įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir yra vadinamas pozityviuoju įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017).

25. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovui). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje teigė, kad Kalėjimo 12 būrio 1 patalpoje šviestuvai buvo nudažyti tamsiai mėlynais ir raudonais dažais, todėl dirbtinis apšvietimas buvo nepakankamas. Atsakovas atsiliepime į skundą (atsakovo atstovai teismo posėdyje nedalyvavo) paaiškino, kad pasitaiko atvejų, kai nuteistieji savo gyvenamojoje patalpoje tyčia gadina Kalėjimo turtą, uždažydami šviestuvus įvairiais dažais (guašu ar kt.), siekdami pritemdyti dirbtinę šviesą. Taigi, tarp pareiškėjo ir atsakovo nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad tam tikru laikotarpiu Kalėjimo 12 būrio 1 patalpoje šviestuvai buvo nudažyti ir dėl to buvo sumažėjęs dirbtinis apšvietimas.

27. Pareiškėjas prie skundo pridėjo NVSC Kauno departamento 2023 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. (2-22 4.80 Mr)2-51475, kuriame nurodyta, kad NVSC, nagrinėdama kito nuteistojo skundą, atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę nurodytose kalėjimų patalpose (įskaitant Kalėjimo 12 būrio (korpuso) kamerą Nr. 1 – dėl netinkamo apšvietimo). NVSC, be kita ko, nustatė, kad Kalėjimo 12 būrio 1 patalpoje dėl nudažytų tamsiai mėlynais ir raudonais dažais šviestuvų paviršių nebuvo galima identifikuoti elektros techninių įrenginių skleidžiamos šviesos bei dirbtinės apšvietos šaltinio, todėl konstatuotas Higienos normos 14 punkto („Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx“) pažeidimas.

28. Atsakovas prie atsiliepimo į skundą pridėjo, be kita ko: nuotraukas (padarymo data nenurodyta), iš kurių matyti, kad patalpoje „12-1“ ant lubų įrengti du pailgi šviestuvai nebėra nudažyti ir kad patalpoje yra langas (natūrali apšvieta); Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024 m. sausio 25 d. pažymą Nr. LV-4334, kurioje nurodyta, kad po NVSC patikrinimo šviestuvas buvo nedelsiant ūkio būdu sutvarkytas, pakeistas nauju, ir kad pareiškėjas nesikreipė į skyrių su skundais / prašymais dėl 12 būrio 1 patalpos apšvietimo; Kamerų techninės apžiūros žurnalo lapus, užpildytus 2023 m. spalio 3–10 d. ir 22–28 d., kuriuose užfiksuoti 11 ir 12 būrių patalpose nustatyti trūkumai, tarp jų 1 patalpoje – sugadintos spintelės, durų rankenos, išpieštos sienos, lupasi dažai. Iš pateiktų duomenų matyti, kad, nors Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio specialistė 2023 m. spalio 27 d. atliko patikrinimą aptariamoje 12 būrio 1 patalpoje ir nustatė Higienos normos pažeidimą dėl nudažytų šviestuvų paviršių, toks pažeidimas 2023 m. spalio 27 d. ir anksčiau / vėliau nebuvo užfiksuotas Kamerų techninės apžiūros žurnale, t. y. pareigūnai nudažytų šviestuvų paviršių nevertino kaip trūkumo.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Kamerų techninės apžiūros žurnalas negali būti laikomas patikimu įrodymu, vertinant Higienos normos 14 punkto reikalavimų laikymąsi, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kada Kalėjimo 12 būrio 1 patalpoje esantys šviestuvai buvo nudažyti ir kada jie buvo sutvarkyti (pakeisti naujais), ir kad šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka atsakovui (jo atstovui), nurodytas aplinkybes vertina pareiškėjo naudai ir konstatuoja, kad Higienos normos 14 punkto pažeidimas tęsėsi per visus pareiškėjo nurodytus laikotarpius, t. y. 2023 m. balandžio 24 d. – birželio 7 d. ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. – gruodžio 6 d. (apie 5 mėn.).

30. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 2023 m. balandžio 24 d. – birželio 7 d. ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. – gruodžio 6 d. laikotarpiais nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apšvietimas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės pareiškėjui sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima laikyti nesuderinamais su Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintu draudimu (t. y. draudimu asmenį kankinti, žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgtis arba bausti tokiu būdu) ir įvertinti prašoma 5 000 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016, 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-187-602/2025).

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (apie 5 mėn. nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apšvietimas), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (be kita ko, patalpoje yra natūralus apšvietimas, pats pareiškėjas neteikė skundų dėl nepakankamo dirbtinio apšvietimo (nors pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, jog jis žodžiu skundėsi pareigūnams, šie teiginiai yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti įrodymais), byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo rega pablogėjo būtent dėl ginčo laikotarpiu neužtikrinto tinkamo dirbtinio apšvietimo (2023 m. rugsėjo 26 d. atsakyme į siuntimą pažymėta, jog pareiškėjas nurodė, kad „blogiau mato jau senokai“) ir kad netinkamos bausmės atlikimo sąlygos neigiamai paveikė jo psichinę būklę (pareiškėjo pateiktame viešosios įstaigos „Nacionalinio socialinės integracijos instituto“ programos „Visi skirtingi – visi lygūs“ 2023 m. spalio 3 d. rašte Nr. P110 kalbama bendrai apie pareiškėjo psichinę sveikatą, apie netinkamas kalinimo sąlygas neužsiminta)), prieina prie išvados, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui.

32. Kadangi pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais yra netenkintinas, netenkinamas ir su juo susijęs reikalavimas priteisti metines palūkanas nuo neturtinės žalos atlyginimo sumos.

33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėjo prie nepagrįstos išvados, kad šiuo atveju nenustatytos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies ir pripažįstama, kad pareiškėjo teisė į tinkamą gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą (Higienos normos 14 p.) buvo pažeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo E. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad, laikotarpiais nuo 2023 m. balandžio 24 d. iki 2023 m. birželio 7 d. ir nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. gruodžio 6 d. atliekant bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 12 būrio 1 patalpoje, buvo pažeista pareiškėjo E. S. teisė į tinkamą gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė