c9604cd1-9bb5-4aea-bd30-acb56c322bda · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-6784-866/2013                                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01227-2013-7      Procesinio sprendimo kategorijos: 116.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 23 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Pikelienė, sekretoriaujant Artūrui Kinkevičiui, dalyvaujant ieškovės E. K. atstovui advokato padėjėjui S. M., atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei S. M., trečiojo asmens Lietuvos vaikų ir jaunimo centro atstovei  advokatei V.

V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. K. ieÅ¡kinį pareikÅ¡tÄ atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo priteisti 1 500 Lt turtinės žalos atlyginimo, 28 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad 2011 m. spalio 17 d. lankėsi BÄ® „Lietuvos vaikų ir jaunimo centras“ didžiajame baseine.

Apie 6. 30 val., ieÅ¡kovė lipdama iÅ¡ baseino tam skirtoje vietoje, pastatė kairę kojÄ ant grotelių, dengiančių vandens nutekėjimo angÄ . Å ios grotelės sulūžo, todėl ieÅ¡kovė įsmuko į vandens nutekėjimo angÄ , o grotelių nuolaužos supjaustė jos kairę kojÄ . Å io įvykio metu ieÅ¡kovė susižalojo kairiÄ jÄ Å¡launį bei kairės blauzdos apatinę dalį. IeÅ¡kovė nuvyko į VÄ® „Vilniaus Universiteto ligoninės SantariÅ¡kių centro filialÄ â€œ, kur ieÅ¡kovei buvo suteikta medicininė pagalba, susiÅ«ta žaizda ant kairiosios Å¡launies.

BĮ „Lietuvos vaikų ir jaunimo centras“ civilinę atsakomybę įvykio metu buvo apdraudęs atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“. Dėl atsakovo draudėjo kaltės ieškovei buvo padaryta žala – 7, 5 cm ilgio žaizda kairės šlaunies viršutinio trečdalio išorinio – užpakalinio paviršių riboje. To paties įvykio metu ieškovei buvo padaryti dar trys horizontaliosios eigos linijiniai nuo 4,3 cm iki 7,5 cm ilgio odos nubrozdinimai su poodine kraujosrūva kairės blauzdos apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje.

Atsakovas įvykį pripažino draudiminiu ir iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovei 2 021 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė su minėtos iÅ¡mokos dydžiu nesutiko. Atsižvelgiant į tai atsakovas papildomai iÅ¡mokėjo 120 Lt sumÄ turtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė reikalauja iÅ¡ atsakovo 1 500 Lt turtinės ir 28 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Grįsdama reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovė nurodo, kad ieÅ¡kovei po įvykio ant kairiosios Å¡launies užpakaliniame pavirÅ¡iuje liko 4 cm randas, kurio paÅ¡alinimo operacija kainuoja 1 500 Lt.

Grįsdama reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovė apeliuoja į tai, kad jai buvo sutrikdyta sveikata. Pažymi, kad dėl minėto įvykio ieÅ¡kovė patyrė didelį skausmÄ ir Å¡okÄ , buvo stipriai psichiÅ¡kai sukrėsta, jautė stiprius fizinius skausmus, po patirto fizinio sužalojimo ieÅ¡kovė jautė didelį fizinį diskomfortÄ , negalėjo nevaržomai vaikščioti, nes privalėjo dėvėti atitinkamus drabužius, slepiančius žaizdas. Be to, dėl patirto sužalojimo ieÅ¡kovė negalėjo aktyviai judėti, sportuoti, lankytis baseine, nes tai galėjo pakenkti žaizdos gijimui.

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį kuriame nurodė, kad atsakovo ir VÄ® „Lietuvos vaikų ir jaunimo centras“ buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės sutartis, kurios pagrindu buvo apdrausta VÄ® „Lietuvos vaikų ir jaunimo centras“ civilinė atsakomybė. Minėtoje draudimo sutartyje numatyta 100 Lt besÄ lyginės iÅ¡skaitos suma. Vadovaujantis taisyklių 2.1. p., sutarties draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su draudėjo padaryta žala fizinio asmens turtui, sveikatai, gyvybei ir kt.

Taisyklių 2.2.1. punktas patikslina, kad veiklos civilinė atsakomybė – atsakomybė už žalÄ , susijusiÄ su draudėjo veikla, draudėjui priklausančia ir/ar kitu teisėtu bÅ«du naudojama teritorija ir pastatais, įrenginiais, mechanizmais. Pažymėjo, kad įvykis, kurio metu buvo sužalota ieÅ¡kovė buvo pripažintas draudiminiu ir jai buvo iÅ¡mokėta 2 021 Lt draudimo iÅ¡moka. IeÅ¡kovei nesutinkant su iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos dydžiu buvo priimtas papildomas sprendimas ir iÅ¡mokėta papildoma 120 Lt draudimo iÅ¡moka.

Atsakovas atsikirsdamas į ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 1500 Lt turtinės žalos priteisimo nurodo, kad jis yra nepagrįstas, kadangi ieÅ¡kovės praÅ¡oma suma už potrauminio rando operacijÄ virÅ¡ija vidutinės rinkos kainas siekia maksimalias tokio pobÅ«džio procedÅ«rų kainas. Antra, atsakovo teigimu, tokio pobÅ«džio iÅ¡laidos yra atlyginamos tik jas faktiÅ¡kai patyrus, bei įsitikinus jų pagrįstumu. Atsakovas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė norėdama gauti žalos atlyginimÄ už bÅ«simÄ operacijÄ , turėtų įrodyti sunkiÄ savo materialinę padėtį bei patirtų iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ .

Atsakovo nuomone plastinei chirurgijai skirtos lėšos nelaikytinos bÅ«tinomis bei neiÅ¡vengiamomis. Atsikirsdamas į reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ atsakovas nurodė, kad su Å¡iuo reikalavimu nesutinka dėl to, kad esant sveiktos sužalojimui kiekvienu atveju asmuo patiria skausmÄ , Å¡okÄ ir panaÅ¡ius veiksnius bei iÅ¡gyvenimus. Antra atsakovo manymu ieÅ¡kovės atveju žala negali bÅ«ti vertinama 30 000 Lt, nes tai neatitiktų teismų formuojamos praktikos. Trečiasis asmuo Lietuvos vaikų ir jaunimo centras pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka, kadangi įvykis galėjo įvykti ir dėl pačios ieÅ¡kovės veiksmų.

Pažymėjo, kad baseino įranga, įskaitant groteles, atitinka visuomenės sveikatos centro teisės aktų reikalavimus, grotelės atlaiko didelį svorį, pačios neapsiverčia. Po incidento grotelės nesulūžo. Trečiasis asmuo sutinka su atsakovo pozicija, kad reikalaujama 1500 Lt suma už potrauminę rando operacijÄ Â virÅ¡ija vidutines rinko kainas be to pažymi, kad Å¡ios iÅ¡laidos nėra realiai patirtos. Dėl neturtinės žalos dydžio trečiasis asmuo tai pat nesutinka ir nurodo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas neturtinės žalos dydis neatitinka ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡gyvenimų.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės E. K. atstovas advokato padėjėjas S. M. prašė ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais. Teismo posėdžio metu atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė S. M. prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, kad plastinės operacijos, kokia reikalinga ieÅ¡kovei, kainos svyruoja nuo 200 Lt iki 1500 Lt. Trečiojo asmens Lietuvos vaikų ir jaunimo centro atstovė advokatė V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsakovo pozicijÄ . Prašė teismo įvertinti pačios ieÅ¡kovės veiksmus, patikslino, kad ant grotelių, ant kurių užlipusi susižalojo ieÅ¡kovė, galima lipti, bet yra tam tikra rizika.

Pažymėjo, kad randas nėra matomoje vietoje. Mano, kad ieškinio suma nepagrįsta. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2011 m. spalio 17 d. įvykio, kuris atsakovo buvo pripažintas draudiminiu (b. l. 10), metu ieškovei E. K. buvo padaryti kūno sužalojimai: žaizda kairės šlaunies viršutinio trečdalio išorinio užpakalinio paviršių riboje, linijiniai odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kairės blauzdos apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje (b. l. 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18-19).

Ginčo dėl to, kad sužalojimai atsirado ieÅ¡kovei lipant iÅ¡ baseino, esančio Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, byloje nėra. VÄ® „Lietuvos vaikų ir jaunimo centras“ civilinę atsakomybę įvykio metu buvo apdraudęs UAB DK „PZU Lietuva“ (b. l. 28-39). Kaip jau minėta draudikas, pripažino minėtÄ Ä¯vykį draudiminiu ir nustatė, kad ieÅ¡kovei iÅ¡mokėtina 2 021 Lt draudimo iÅ¡moka (b. l. 10). IeÅ¡kovė su nurodytu draudimo iÅ¡mokos dydžiu nesutiko ir pakartotinai kreipėsi į atsakovÄ .

Atsakovas įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į medikus ir konsultavosi dėl įvykio metu padarytos žalos padarinių paÅ¡alinimo, nusprendė, kad ieÅ¡kovei papildomai iÅ¡mokėtina 120 Lt draudimo iÅ¡moka kuri susijusi su nuostoliais patirtais konsultuojantis su plastikos chirurgais (b. l. 7-8). IeÅ¡kovė praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 1 500 Lt turtinės ir 28 000 Lt neturinės žalos atlyginimo už jo draudėjo padarytÄ Å¾alÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl žalos atlyginimo, svarbu įvertinti subjekto dėl kurio veiksmų atsirado žala veiklos pobÅ«dį.

CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kasacinės instancijos teismas yra apibrėžęs, kad sprendžiant dėl tam tikros veiklos, kaip keliančios didesnį pavojų aplinkiniams, pobÅ«džio, atsižvelgiama į du pagrindinius kriterijus:

1) itin didelę žalos atsiradimo rizikÄ ;

2) negalėjimÄ jos paÅ¡alinti atsargumo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2012 m. vasario 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Dėl konstrukcinių savybių ir kitų priežasčių žmogus tik ribotai gali kontroliuoti baseino įrangÄ . Tuo paaiÅ¡kinama, kad asmenų veikla teikiant vandens pramogų paslaugas, kelia didesnę grėsmę padaryti žalÄ aplinkiniams. Vandens pramogų paslaugų teikimui bÅ«dinga tam tikra specifika, t. y. naudojantis baseino paslaugomis asmeniui, dėl baseino įrenginių savybių ir konstrukcijų, potencialiai kyla daugiau grėsmių, tokių kaip skendimo, slydimo ir kitų, todėl asmuo teikiantis tokias paslaugas yra laikomas didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoju, kadangi tokiu atveju padidėja galimybė padaryti žalÄ aplinkiniams.

Teismas pažymi, kad tai, jog teikiamos paslaugos atitinka visuomenės sveikatos teisės aktų keliamus reikalavimus nėra reikÅ¡minga aplinkybė, vertinant didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo atsakomybę.   Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad asmuo teikiantis vandens pramogų paslaugas yra didesnio pavojaus Å¡altinis baseino lankytojų atžvilgiu, todėl jam atsakomybė kyla CK 6.270 straipsnio pagrindu.  Civilinei atsakomybei už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ taikyti nustatytinos Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygos:

žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai – žalos padarymo didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu faktas, priežastinis ryšys – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad ieškovei buvo padaryti sužalojimai (b. l. 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18-19), sužalojimai padaryti naudojantis trečiojo asmens paslaugomis, trečiojo asmens draudikas įvykį dėl kurio ieškovė patyrė sužalojimus pripažino draudiminiu (b. l. 10).

Ginčas kilęs dėl paslaugų teikėjo kaltės. Taikant Civilinio kodekso 6. 270 straipsnio nuostatas asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, atsako be kaltės.  Trečiasis asmuo nesutikdamas su ieškovės argumentais pažymėjo, kad baseinas, kurio paslaugomis naudodamasi ieškovė patyrė sužalojimus atitinka visus visuomenės sveikatos teisės aktų keliamus reikalavimus ir buvo tvarkingas, tačiau priežasčių dėl ko įvyko įvykis tiksliai įvardinti negalėjo, mano, kad įvykis galėjo įvykti dėl ieškovės neatsargių veiksmų (b. l. 52-54).

Civilinio kodekso 6. 270 straipsnyje kaip viena iÅ¡ sÄ lygų eliminuojančių didesnio pavojaus valdytojo atsakomybę nurodyta - jei žala atsirado dėl nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Teismas pažymi, kad į bylÄ nėra pateikta duomenų liudijančių apie tai, kad ieÅ¡kovė naudodamasi baseino paslaugomis bÅ«tų pažeidusi Lietuvos vaikų ir jaunimo centro vidaus elgesio taisykles, todėl trečiojo asmens teiginys, kad ieÅ¡kovė galimai susižalojo dėl savo kaltės, yra deklaratyvus ir nepagrįstas.

Už draudėjo padarytÄ Å¾alÄ atsako draudikas (CK 6. 254 straipsnis). Å iuo atveju draudikas apdraudė draudėjo turtinius interesus, susijusius su draudėjo padaryta žala trečiojo fizinio asmens turtui, fizinio asmens sveikatai ar gyvybei (b. l. 34). Draudimo sumos nustatyti limitai: 1 500 000 Lt veiklos civilinei atsakomybei, 100 000 Lt neturtinei žalai (b. l. 28-29). Dėl turtinės žalos. Atsakovas atskirsdamas į ieÅ¡kovės reikalavimÄ atlyginti 1 500 Lt turtinę žalÄ , nurodo, kad ieÅ¡kovė Å¡ios žalos nėra faktiÅ¡kai patyrusi, o jos praÅ¡omos žalos dydis yra didesnis už vidutines tokio pobÅ«džio operacijos kainas.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nustatęs, kad nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (tiesioginė žala).

Tiesioginę žalÄ pagal įstatymų nustatytÄ reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ gali sudaryti: gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos, su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios, bÅ«tinos iÅ¡laidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamÄ operacijÄ ar procedÅ«ras, tačiau jo finansinė padėtis yra bloga, jis neturi tam pinigų.

Å iais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimÄ priteisti konkrečiÄ pinigų sumÄ , periodines iÅ¡mokas arba įpareigoti skolininkÄ užtikrinti žalos atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. UAB „Druskininkų vandentiekis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-13/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bÅ«simos žalos priteisimas bÅ«tent sveikatos sutrikdymo atveju iÅ¡ esmės galimas, atsižvelgiant į sunkiÄ nukentėjusiojo finansinę padėtį, dėl kurios jis negali atlikti tam tikrų mokamų gydymo procedÅ«rų.

Tačiau privalo bÅ«ti įrodyta, kad konkrečios gydymo procedÅ«ros nukentėjusiajam yra bÅ«tinos siekiant paÅ¡alinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrÄ Å¾inti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusiÄ padėtį. Be to, Å¡ios gydymo procedÅ«ros, kurių iÅ¡laidas praÅ¡oma iÅ¡ anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi bÅ«ti atliekamos iÅ¡ esmės greitu laiku, tai taip pat pabrėžia konkretaus gydymo bÅ«tinumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

Kasacinės instancijos teismas formuodamas praktikÄ tokios kategorijos bylose nurodo, kad asmuo, kuris siekia, kad jam bÅ«tų atlyginti bÅ«simi nuostoliai be kitų sÄ lygų, turi įrodyti ir žalos Å¡alinimo padarinių bÅ«tinumÄ . Å iuo atveju minėtÄ kasacinio teismo įtvirtintÄ sÄ lygÄ Â teismas sieja su teismų praktikoje įtvirtinta taisykle, kuri nurodo, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama nukentėjusį asmenį grÄ Å¾inti į padėtį buvusiÄ iki žalos padarinių atsiradimo.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad yra galimybė paÅ¡alinti žalos padarinius, kurių nebÅ«tų, jei nebÅ«tų įvykęs minėtas įvykis. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės kÅ«no sužalojimai kairės Å¡launies virÅ¡utinio trečdalio iÅ¡orinio užpakalinio pavirÅ¡ių riboje yra akivaizdÅ«s ir  labai pastebimi (b. l. 20). Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu pastebėjo, kad ieÅ¡kovei padaryti kÅ«no sužalojimai nėra nuolat matomoje vietoje (b. l. 77-81). Teismas šį pastebėjimÄ vertina kaip nepagrįstÄ , kadangi ieÅ¡kovei padarytų sužalojimų pobÅ«dis negali bÅ«ti menkinamas dėl to, kad sužalojimai nėra nuolat matomoje vietoje.

Visų pirma, objektyviai vertinant ieÅ¡kovei sužalota kÅ«no dalis yra toje srityje, kuri yra atidengiama ir gali bÅ«ti matoma. Antra sužalojimas yra didelis 4 cm ilgio. Nurodytos aplinkybės teismo vertinimu vienareikÅ¡miÅ¡kai lemia įvykio metu padarytos žalos padarinių Å¡alinimo bÅ«tinumÄ . Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas formuodamas taisykles dėl bÅ«simos turtinės žalos atlyginimo vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodo, kad sprendžiant klausimÄ dėl bÅ«simų nuostolių priteisimo teismas turi įvertinti žalÄ patyrusio asmens finansinę padėtį.

Pagal ieÅ¡kovės atstovo pateiktus duomenis matyti, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovė niekur nedirba (b. l. 71, 72, 73). Å ie duomenys leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis nėra gera, ji neturi net minimalių pajamų.  Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovei buvo padaryti sveikatos sužalojimai (b. l. 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18-19). Po Å¡ių sužalojimų liko akivaizdÅ«s padariniai (b. l. 20, 21). Å ių padarinių specifika, t. y. kÅ«no sužalojimai, randai, lemia, kad įvykio metu padarytos žalos padariniai gali bÅ«ti paÅ¡alinti tik medicininėmis priemonėmis, t. y. atliekant plastinę operacijÄ . IeÅ¡kovė pateikė įrodymus pagrindžiančius jai reikalingos plastinės operacijos kainÄ , kuri yra 1 500 Lt (b. l. 9).

Kaip jau minėta atsakovas su tokia suma nesutinka, o grįsdamas nesutikimÄ pateikė iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ įstaigų, kurios teikia plastinės chirurgijos paslaugas internetinių svetainių (b. l. 40-41, 42). Teismas atsakovo pateiktus įrodymus vertina kritiÅ¡kai, kadangi mano, jog Å¡iuo atveju reikia įvertinti tai, kad ieÅ¡kovė lankėsi pas plastikos chirurgÄ ir konsultavosi konkrečia dėl jos patirtų sužalojimų (b. l. 9), o tai teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad gydytojai vertino konkrečiÄ situacijÄ ir kaina nustatyta atsižvelgiant į ieÅ¡kovės patirtus sužalojimus.

Be to teismo posėdžio metu pati atsakovo atstovė nurodė, kad tokios operacijos kaina bÅ«tų iki 1 500 Lt (b. l. 77-81). Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir kasacinės instancijos teismo formuojamÄ praktikÄ teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti 1 500 Lt pagrįstas, todėl tenkintinas. Dėl neturtinės žalos priteisimo. IeÅ¡kovė praÅ¡o teismo priteisti 28 000 Lt neturtinės žalos. IeÅ¡kovė apeliuoja į tai, jog buvo pažeista ypač saugoma vertybė asmens sveikata.

Grįsdama šį reikalavimÄ ieÅ¡kovė nurodo, kad ji dėl sužalojimų patyrė didelį skausmÄ ir Å¡okÄ , buvo stipriai psichiÅ¡kai sukrėsta, jautė stiprius fizinius skausmus, didelį diskomfortÄ , negalėjo nevaržomai vaikščioti, nes privalėjo dėvėti atitinkamus drabužius, slepiančius žaizdas, negalėjo aktyviai judėti, sportuoti, lankytis baseine, nes tai galėjo pakenkti žaizdos gijimui. Atsakovas atskirsdamas į Å¡iuos ieÅ¡kovės argumentus nurodo, kad ieÅ¡kovės patirta žala negali bÅ«ti vertinama 30 000 Lt suma, nes tai neatitinka teismų formuojamos praktikos vertinant tokio pobÅ«džio sužalojimus, kokius patyrė ieÅ¡kovė.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kas yra laikoma neturtine žala, kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Teismas sutinka su ieÅ¡kovės argumentu, kad asmens sveikata yra viena iÅ¡ labiausiai saugomų asmens vertybių, tačiau Å¡iuo atveju spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgia į sužalojimo laipsnį, į tai, kad byloje nėra duomenų apie sunkius liekamuosius reiÅ¡kinius, dėl sveikatos sužalojimo, į tai, kad byloje nepateikta objektyvių duomenų apie nedarbingumo lygį.

Teismas įvertinęs ieÅ¡kovei padarytos žalos mastÄ sprendžia, kad neturtinės žalos kompensavimo tikslas Å¡iuo atveju bÅ«tų įgyvendintas, ieÅ¡kovės patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertinus 3 021 Lt. Teismas pažymi, kad draudikas, pripažinęs įvykį, kurio metu ieÅ¡kovei buvo padaryta žala, draudiminiu, ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjo 2 021 Lt neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡mokÄ (b. l. 10), todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ieÅ¡kovei priteistina 1 000 Lt neturtinės žalos suma.

Taigi iÅ¡ viso ieÅ¡kovės naudai priteistina 1 500 Lt už bÅ«simÄ operacijÄ ir 1 000 Lt neturtinės žalos Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pagal CPK 93 straipsnio 2, 4 dalies nuostatas patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos proporcingai patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai, tačiau nuo Å¡ių taisyklių teismas gali nukrypti atsižvelgiant į priežastis dėl kurių bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali bÅ«ti pripažintos teismo iÅ¡laidomis, jeigu jos yra realios, bÅ«tinos ir pagrįstos.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų realumas reiÅ¡kia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje G. S. v. K. M., byla Nr. 3K-3-533/2008). IeÅ¡kovas vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į Å¡iÄ nuostatÄ ir tenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies 71 Lt žyminis mokestis priteistinas iÅ¡ atsakovo valstybės naudai.  Trečiasis asmuo pateikė teismui įrodymus apie jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ , kurios sudaro 375 Lt (b. l. 67, 68, 69).

Nors ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sumažinta neturtinės žalos suma, o reikalavimas priteisti 1500 Lt turtinę žalÄ patenkintas visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo trečiajam asmeniui priteistina 375 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų suma.  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :          ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, į. k. 110057896, buveinės adresas Konstitucijos pr. 7, Vilnius, 1 500 Lt turtinės ir 1 000 Lt neturtinės žalos, ieÅ¡kovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, į. k. 110057896, buveinės adresas Konstitucijos pr. 7, Vilnius, 71 Lt žyminio mokesčio, valstybės naudai. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, į. k. 110057896, buveinės adresas Konstitucijos pr. 7, Vilnius, 375 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, trečiojo asmens Lietuvos vaikų ir jaunimo centro, į. k. 190996278, buveinės adresas Konstitucijos pr. 25, Vilnius, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                           Asta Pikelienė