2025-04-02 Nr. BB-1763-1-01-1-29022-2024-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1133/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29022-2024-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama suinteresuoto asmens A. L. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio dalies vykdymą, klausimus,

nustatė:

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti apeliacinės instancijos nutartį ir pirmosios instancijos apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytą dalį dėl turto konfiskavimo; netaikyti BK 72 straipsnio 4 dalies ir taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį (tuo atveju, jei grąžinti kasatoriui konfiskuoto automobilio neįmanoma, pripažinti, jog automobilio konfiskavimas buvo neteisėtas).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad BK 72 straipsnio 4 dalies taikymas kasatoriui yra neteisėtas, taip pat automobilio konfiskavimas iškreipia proporcingumo ir teisingumo principus. Kasatorius per konfiskuoto turto ketverius valdymo metus yra padaręs tik vieną nereikšmingą KET pažeidimą, kuris nėra susijęs su buvimu apsvaigus nuo alkoholio ar kitų svaiginančių medžiagų. Kasatorius yra dieninių studijų studentas, neapmokamai atliekantis darbinio pobūdžio funkcijas viešojo sektoriaus organizacijose, todėl neturi jokių darbinių pajamų, yra išlaikomas tėvų, be to turi sveikatos sunkumų bei su tuo susijusių nemažų išlaidų. Be automobilio kasatorius patiria daug dvasinių išgyvenimų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt).

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio nuostatas, nes nepagrįstai konfiskavo A. L. priklausantį automobilį.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą - skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę (priemones), kiek ir kokias skirti - kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas bylos duomenis, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą ir kita. Taigi baudžiamajame įstatyme nustatyta bylą nagrinėjančio teismo diskrecija taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis. Kasacinės instancijos teismas gali svarstyti šį klausimą tais atvejais, jeigu neteisingas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

Kasatorius nesutinka su paskirta baudžiamojo poveikio priemone, numatyta BK 72 straipsnyje, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas turto konfiskavimą, nepilnai įsigilino į faktines bylos aplinkybes ir pažeidė proporcingumo bei teisingumo principus. Tokie teiginiai nelaikyti teisiniais argumentais, pagrindžiančiais netinkamą BK bendrosios dalies nuostatų, nustatančių minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo pagrindus, pritaikymą.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 372 straipsnio 6 dalies nuostatų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 6 punktas).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio dalies vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis)

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti suinteresuoto asmens A. L. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas

Darius Kantaravičius