c95ea7e4-ad89-4abc-84d6-dbaf8b79e4b8 · Kauno apygardos teismas

Teisėja Aušra Vingilė                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-776-579/2015Pranešėjas Evaldas Gražys                                       Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00345-2014-7                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                    2.4.6.3.3.; 2.4.7 (S)                                                     KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nuteistiesiems E. Ž. ir D.

D., jų gynėjams advokatams Ričardui GirdziuÅ¡ui ir Ruslanui Mazurovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo E. Ž. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o ir nuteistojo D. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuoE. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu mokytis arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, iÅ¡skyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 val. per 4 mėn. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;D.

D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu mokytis arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, iÅ¡skyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 val. per 4 mėn. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

D. J. civilinis ieÅ¡kinys dėl 230 Lt (66,61 Eur) turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti iÅ¡ E. Ž. paimti 500 Lt (144,81 Eur), o 61,71 Lt (17,87 Eur) grÄ Å¾inti E. Ž.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : E. Ž. ir D. D. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad 2014-03-18, apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaulės bÅ«du, tai yra D.

D. susitarus su nukentėjusiuoju M. M. dėl automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavimo ir paėmus iÅ¡ M. M. 10800 Lt (3127,90 Eur), su paimtais pinigais nuvažiavo E. Ž. vairuojamu automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tai yra pagrobė M. M. priklausančius 10800 Lt (3127,90 Eur).Nuteistojo E. Ž. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžio dalį dėl E. Ž. pripažinimo kaltu jam padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apelianto nuomone, sprendimas laikyti, jog iÅ¡ nukentėjusiojo M.

M. pinigai buvo pagrobti atvirai, liudija apie aiÅ¡kiai netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ . Apylinkės teismas pripažino, kad darydamas nusikalstamus veiksmus nuteistasis D. D. naudojo apgaulę, tačiau apgaulės požymius teismas įžvelgė tik toje vietoje, kai nukentėjusiajam buvo pasiÅ«lyta pirkti automobilį BMW, kurio realiai parduoti niekas neketino, o automobilis buvo panaudotas kaip priemonė prieiti prie turto (pinigų). Dėl Å¡ios priežasties teismas nusprendė, kad tokiuose veiksmuose yra atvirosios vagystės požymiai.

Su tokia pozicija galima bÅ«tų sutikti, jeigu nebÅ«tų buvę nustatytos kelios bylos iÅ¡sprendimui svarbios aplinkybės. Nukentėjusysis M. M. visÄ laikÄ tvirtino, jog iÅ¡ tiesų su D. D. susitiko dėl to, kad Å¡is siÅ«lė pirkti transporto priemonę BMW, tačiau jis nė karto nėra pareiÅ¡kęs, jog D. D. pinigus iÅ¡ jo atėmė ar dar kaip nors užvaldė prieÅ¡ jo valiÄ . PrieÅ¡ingai, jis nuolat tvirtino, kad pinigus nuteistajam atidavė pats, tai patvirtino visi įvykio liudininkai. Tokioje situacijoje yra pakankamai akivaizdÅ«s sukčiavimo požymiai.Apeliantas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tada, kai daikto pagrobimas susijęs su nukentėjusiojo apgaule, kvalifikuojant veikÄ pagal atitinkamÄ Baudžiamojo kodekso straipsnį, svarbu įvertinti apgaulės įtakÄ pagrobiant daiktÄ .

Kaltininkui apgaulę panaudojus ne tiesiogiai užvaldant turtÄ , o tik sudarant galimybę prieiti prie Å¡io turto, jo veika kvalifikuojama ne kaip sukčiavimas, o priklausomai nuo turto užvaldymo bÅ«do, – kaip vagystė ar plėšimas. Taigi vagystės ar plėšimo atveju apgaulė yra tik priemonė prieiti prie turto, kurį kaltininkas ketina pagrobti (pvz., pateikiamas suklastotas leidimas patekti į saugomÄ teritorijÄ , kurioje tas turtas yra). Tuo tarpu tai, kÄ padarė D. D., nė iÅ¡ tolo neprilygsta kÄ tik paminėtiems atvejams.

Iš nukentėjusiojo parodymų visiškai aišku, kad ne nuteistasis atėmė iš jo pinigus, o jis perdavė D. D. 10800 Lt, nes, pasak jo, buvo tikras, jog D. D., paėmęs pinigus ir juos suskaičiavęs, atneš automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus. Šiuo atveju nuteistasis pranešė nukentėjusiajam neteisingus duomenis, po kurių šis nusprendė perduoti pastarajam pinigus. Dėl to absoliučiai aišku, jog D. D. apgaulę panaudojo ne tik dėl to, kad susitiktų su M. M., bet ir todėl, jog pastarasis pats perduotų jam pinigus.

Tai rodo, kad nuteistasis pinigus įgijo apgaule. Dėl nurodytų priežasčių D. D. veiksmai galėjo bÅ«ti kvalifikuojami tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad norint teisingai įvertinti E. Ž. vaidmenį 2014-03-18 įvykiuose, svarbu nustatyti, kada D. D. pabaigė daryti nusikaltimÄ . Pagal byloje nustatytas aplinkybes perÅ¡asi iÅ¡vada, kad po to, kai M. M. perdavė nuteistajam visus 10800 Lt ir pastarasis juos nusinešė neva perskaičiuoti, nusikaltimas buvo baigtas, nes pinigus D.

D. buvo jau užvaldęs ir galėjo elgtis su jais taip, kaip norėjo. Paėmęs pinigus, D. D. nuėjo į E. Ž. vairuojamÄ automobilį ir nurodė pastarajam važiuoti iÅ¡ tos vietos. Å ios aplinkybės patvirtina, kad E. Ž., sėdėdamas automobilyje, neatliko jokių veiksmų, padėjusių užvaldyti pinigus. Taigi iÅ¡ nuosprendžio taip ir lieka neaiÅ¡ku, kada konkrečiai E. Ž. prisidėjo prie nusikaltimo darymo, kokį vaidmenį bendroje nusikalstamoje veikoje jis atliko. Turint omenyje, kad D.

D. faktiÅ¡kai nusikaltimÄ baigė tada, kai užvaldė M. M. pinigus, gynėjas abejoja, ar atsiranda pagrindas kaltinti E. Ž. prisidėjus prie nusikalstamos veikos darymo ir taip bendrininkavus apgaule užvaldant svetimÄ turtÄ . Aplinkybės, kad nuteistasis buvo atvykęs prie (duomenys neskelbtini) namo, prie kurio D. D. apgaule gavo iÅ¡ M. M. 10800 Lt, ar kad jis atvažiavo BMW automobiliu, kurį atseit norėjo pirkti nukentėjusysis, apelianto įsitikinimu, nėra pakankamos, jog bÅ«tų galima E. Ž. laikyti nusikaltimo bendrininku.

Abu nuteistieji kategoriÅ¡kai neigė tarp jų buvus kokį nors susitarimÄ apgaule užvaldyti M. M. pinigus. Maža to, teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kėjo tikrosios D. D. bei M. M. ir jo draugų susitikimo priežastys. Pasak D. D., nukentėjusysis ir jo kompanija atvyko nusipirkti netikrų pinigų. Kad tokia versija yra pakankamai reali, galima spręsti ir iÅ¡ liudytojo V. M. parodymų.Gynėjo nuomone, teismas pernelyg nekritiÅ¡kai vertino nukentėjusiojo pateiktÄ jÄ versijÄ , neatkreipė dėmesio, kad joje pakankamai daug spragų, neaiÅ¡kumų ir prieÅ¡taravimų.

Nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai neįtikina, kad 2014-03-18 susitikimas vyko bÅ«tent dėl automobilio pirkimo ir kad E. Ž. buvo nusikaltimo bendravykdytojas. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pirkėjas į susitikimo vietÄ atvyko su dar trimis draugais net dviem automobiliais, nors, tikint M. M., tai nebuvo pirmasis jo sandoris, susijęs su transporto priemonės įsigijimu. Be to, nukentėjusysis atvažiavo įsigyti transporto priemonę, kurios prieÅ¡ tai net nebuvo matęs. RaÅ¡ant protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ M.

M. akivaizdžiai norėjo nuslėpti aplinkybę, kad į susitikimÄ su jį apgavusiu automobilio savininku atvyko ne tik su D. J., tačiau ir su A. S. bei B. G.. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog pakankamai keistai atrodė M. M. aiÅ¡kinimas, kad D. D., kurio jis praktiÅ¡kai net gerai nepažinojo, pasiÅ«lė jam pirkti automobilį. IÅ¡ nuosprendžio taip ir lieka neaiÅ¡ku, kaip D. D. sužinojo nukentėjusiojo telefono numerį, kaip jis galėjo sužinoti, kad nukentėjusysis nori pirkti automobilį.

IÅ¡ nukentėjusiojo bei D. D. parodymų galima manyti, jog juos supažindino V. M., kad tik Å¡is asmuo galėjo pasakyti D. D. apie M. M. planus nusipirkti kažkokiÄ transporto priemonę, tačiau V. M. nepatvirtino, jog jis perdavė nuteistajam informacijÄ apie nukentėjusiojo ketinimÄ pirkti automobilį. PrieÅ¡ingai, jis nurodė, kad girdėjo M. M. kalbÄ apie netikrus pinigus ir tÄ informacijÄ perdavė D. D., kuris paprašė duoti nukentėjusiojo telefono numerį. Dėl to visiÅ¡kai aiÅ¡ku, jog D.

D. ir M. M. galėjo bendrauti tik dėl suklastotų piniginių ženklų, o nukentėjusiojo aiÅ¡kinimas apie transporto priemonės pirkimÄ tėra tik priedanga, kad nukentėjusysis ir jo draugai galėtų iÅ¡vengti galimų problemų, susijusių su ketinimu įsigyti netikrus pinigus.Apelianto nuomone, teismas be reikalo neatkreipė dėmesio ir į nuketėjusiojo aiÅ¡kinimÄ apie atsivežtuosius pinigus. Visų pirma, M. M. labai nevienodai aiÅ¡kino, iÅ¡ kur jis paėmė D. D. perduotÄ pinigų sumÄ .

Duodamas parodymus 2014-04-03, nukentėjusysis pareiÅ¡kė, kad pinigų automobilio pirkimui turėjo banke, 2014-08-26 – jog grynuosius pinigus automobilio pirkimui laikė namuose. Teisiamajame posėdyje jo aiÅ¡kinimas apie pinigus buvo itin nekonkretus. Anot nukentėjusiojo, pinigus jis laikė banke, o po to pasiėmė iÅ¡ sÄ skaitos ir laikė namuose. Deja, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo pateikti jokie duomenys apie M. M. sÄ skaitoje laikytus pinigus, o jis pats taip ir nenurodė nei kokiÄ sumÄ laikė banko sÄ skaitoje, nei kada pinigus iÅ¡ sÄ skaitos pasiėmė.

Teismas taip pat neskyrė pakankamo dėmesio nukentėjusiojo aiÅ¡kinimui apie tai, kodėl jis į susitikimo vietÄ atsivežė bÅ«tent tokiÄ pinigų sumÄ . Ikiteisminio tyrimo metu M. M. nurodė, jog dėl automobilio kainos susitarė tik prie parduodamo automobilio. IÅ¡ tokio paaiÅ¡kinimo kyla klausimas, kaip jis galėjo iÅ¡ anksto atsivežti bÅ«tent tokiÄ sumÄ , kokios reikėjo. Teisiamajame posėdyje M. M. nurodė, jog telefonu jam buvo pasakyta, kad automobilis parduodamas už 11000 Lt, todėl jis pats paskambino ir pasiÅ«lė susitikti, o į susitikimÄ vežėsi bÅ«tent tokiÄ sumÄ bei dar kažkiek pinigų.

Tik aikÅ¡telėje, kurioje ketino pirkti transporto priemonę, susitarė, jog už jÄ reikės mokėti 10800 Lt. Atsakinėdamas į klausimus, M. M. pareiÅ¡kė, kad buvo pasiėmęs 11000 Lt, tačiau iÅ¡ tos sumos kažkodėl ir kažkur buvo iÅ¡leidęs 60 Lt, todėl turėjo trÅ«kstamÄ sumÄ skolintis iÅ¡ D. J., nors prieÅ¡ tai sakė, jog turėjo daugiau nei 11000 Lt. Toliau jis pareiÅ¡kė, kad jam pavyko nusiderėti iki 10800 Lt, todėl iÅ¡kart 60 Lt grÄ Å¾ino D. J.. Ko gero supratęs, jog toks aiÅ¡kinimas nesiderina su teiginiu, kad dalį jo pinigų 20 Lt kupiÅ«romis policijos darbuotojai paėmė iÅ¡ E. Ž., M.

M. ėmė tvirtinti, jog su D. J. atsiskaitė ne tÄ pačiÄ dienÄ ir jam grÄ Å¾ino ne tuos pačius pinigus, kuriuos Å¡is buvo jam davęs, kadangi pastarojo pinigus jis atidavė D. D., nors logika rodo, kad nebuvo jokio reikalo nuteistajam atiduoti D. J. pinigus, kadangi pats M. M. turėjo 10940 Lt. Galų gale teisme taip ir nebuvo nustatyta, kodėl M. M. iÅ¡ anksto reikėjo skolintis pinigus iÅ¡ D. J., jeigu pastarasis visÄ laikÄ buvo greta ir tuos pinigus galėjo bet kuriuo metu paduoti, jeigu nukentėjusiajam nebÅ«tų pavykę sumažinti kainos.

Teismui abejonių M. M. parodymai nesukėlė ir tada, kai jis dėstė apie 20 Lt kupiÅ«ras, kurias policijos pareigÅ«nai rado pas E. Ž.. Ikiteisminio tyrimo metu buvo kalbama apie tai, jog tų kupiÅ«rų numeriai buvo užraÅ¡yti, bet teisme atsirado kita versija. Pagal jÄ , numerių niekas specialiai neužraÅ¡inėjo, tik palyginę likusias pas juos kupiÅ«ras nukentėjusieji nustatė, kad serijos numeriai eina vienas po kito, todėl nusprendė, jog E. Ž. turėtosios kupiÅ«ros yra bÅ«tent tos, kurias D.

J. paėmė iÅ¡ bankomato.IÅ¡ teisme nustatytų aplinkybių gynėjas daro iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusieji ir jų draugai, pasinaudoję proga, kad E. Ž. buvo atvažiavęs automobiliu BMW, sugalvojo versijÄ , kad M. M. norėjo tÄ transporto priemonę nusipirkti, nes pripažinti tikrųjų aplinkybių negalėjo, kadangi suvokė, jog ketinimas pirkti netikrus pinigus yra nusikalstamas veiksmas, be to, suprato, jog pripažinę tikrÄ sias aplinkybes, jie bÅ«tų praradę ne tik pinigus, tačiau ir galimybę juos atsiimti.

Nurodyti motyvai, apelianto tvirtinimu, byloja, jog teismo pasirinktoji nukentėjusiųjų versija apie automobilio pirkimÄ yra aiÅ¡kiai nepagrįsta, o tai rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu bei teisme jie davė neteisingus parodymus, todėl teismo sprendimas apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti nukentėjusiųjų ir jų draugų teiginiais buvo klaidingas. Ä®tikinamesnis atrodo D. D. aiÅ¡kinimas apie nukentėjusiųjų norÄ nusipirkti netikrų pinigų. Tokiu atveju E. Ž. atvažiavimas prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) neturi nieko bendro su D.

D. įvykdytu nusikaltimu, nes pasidaro visiškai akivaizdu, jog automobilis BMW nebuvo naudojamas kaip apgaulės priemonė. Apelianto nuomone, jo ginamojo dalyvavimo nusikaltimo padaryme neįrodo ir tai, kad pas jį buvo rastos kelios D. D. iš nukentėjusiojo paimtos kupiūros. Iš tiesų, sulaikius E. Ž., policijos pareigūnai pas jį rado 560 Lt įvairiomis kupiūromis, tačiau E. Ž. nežinojo tikrosios tų pinigų kilmės. Vargu ar jis, eidamas link automobilio, prie kurio tuo metu buvo policijos pareigūnai, būtų kartu atsinešęs ir iš nusikalstamos veikos gautus pinigus.

Maža to, nusikalstamais veiksmais D. D. užvaldė 10800 Lt, tačiau E. Ž. turėjo tik 560 Lt, todėl sunku patikėti, kad nusikaltimo bendrininkas galėjo gauti tik tokiÄ maÅ¾Ä pagrobtų pinigų dalį. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad E. Ž. buvo susitaręs su D. D. drauge įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ . Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jo ginamasis iÅ¡vis bendravo su D. D.. PrieÅ¡ingai, liudytojas A. P. teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad E. Ž.

įvykio vietoje atsidÅ«rė atsitiktinai. Liudytojas A. P. taip pat pakankamai aiÅ¡kiai davė suprasti, kodėl buvo bėgama iÅ¡ įvykio vietos: visi buvo pasimetę, streso bÅ«senoje, nes nežinojo, kodėl reikia bėgti, o aiÅ¡kintis nebuvo laiko. Nuosprendyje tvirtinama, jog E. Ž. nusikaltimÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe su D. D. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kėjo, kad į aikÅ¡telę prie „Bernelių“ smuklės buvo atvykęs A.

P., tačiau net ir nukentėjusieji bei jų draugai nepatvirtino, jog tas asmuo bÅ«tų kuo nors prisidėjęs prie nusikalstamų D. D. veiksmų. IÅ¡dėstytos aplinkybės rodo, kad apylinkės teismo sprendimas pripažinti E. Ž. kaltu padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ prieÅ¡tarauja tam, kas buvo nustatyta bylÄ iÅ¡nagrinėjus teisiamajame posėdyje. Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, o bylÄ , vadovaujantis BK 93 straipsniu, nutraukti.

Apeliantas tikina, kad jam buvo kilęs sumanymas apgauti M. M., siÅ«lant pirkti netikrus pinigus, kurių iÅ¡ tikrųjų neturėjo, todėl teismas neteisingai kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jo veikoje yra BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Apelianto manymu, teismas taip pat nepagristai konstatavo esant sunkinančiÄ aplinkybę, tai yra kad nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe, kadangi jis su niekuo nesitarė apgauti M. M., visus veiksmus atliko pats, niekas apie tai nežinojo.

Be to, teismas suklydo ir dėl lengvinančių aplinkybių. Nuteistojo įsitikinimu, jis prisipažino kaltu visiÅ¡kai, teisingai papasakojo visus faktus. Negalima asmens parodymų laikyti tik daliniu prisipažinimu, jei jis nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu. Todėl Å¡iuo atveju yra visos sÄ lygos taikyti jam BK 93 straipsnį ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo E. Ž. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, nuteistojo D.

D. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustato esminių Å¡io kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Nagrinėjamu atveju abejuose apeliaciniuose skunduose keliamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas, nuteistojo gynėjas praÅ¡o D. D. padarytÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir E. Ž. dėl Å¡ios nusikalstamos veikos iÅ¡teisinti, o nuteistasis D. D., perkvalifikavus jo padarytÄ veikÄ pagal kitÄ baudžiamojo įstatymo straipsnį, praÅ¡o jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu.Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebÅ«tų naikinami ir keičiami.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebÅ«tų nubaustas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , pati atlikusi įrodymų tyrimÄ , konstatuoja, kad, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, D.

D. ir E. Ž. veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė tinkamai. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio ir baudžiamosios bylos medžiagos, Å¡i baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti į teismÄ , D. D. ir E. Ž. kaltinant pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje Å¡iÄ veikÄ perkvalifikavo pagal BPK 178 straipsnio 2 dalį, prieÅ¡ tai teisiamajame posėdyje apie tai įspėjęs kaltinamuosius, tačiau nepranešęs jiems koks BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis bus svarstomas.

Å is BPK 255 straipsnio nuostatų pažeidimas iÅ¡taisytas apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimÄ . Kitų esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų Å¡ioje byloje nenustatyta.Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad įvykio metu E. Ž. ir D. D., veikdami bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaulės bÅ«du, tai yra D. D. susitarus su nukentėjusiuoju M. M. dėl automobilio BMW pardavimo ir paėmus iÅ¡ M. M. 10800 Lt, su paimtais pinigais nuvažiavo E. Ž. vairuojamu automobiliu BMW, tokiu bÅ«du atvirai pagrobė M.

M. priklausančius 10800 Lt.Kauno apylinkės teismas, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje paminėtus nuteistųjų veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tokį sprendimÄ motyvavo tuo, kad nuteistieji siekė pagrobti svetimus pinigus, panaudodami apgaulę dėl tariamo automobilio pardavimo, tik kaip priemonę prieiti prie turto (pinigų), o ne kaip priemonę šį turtÄ Ä¯gyti.Atsakant į apeliacinių skundų argumentus dėl Å¡ios veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, numatantį baudžiamÄ jÄ atsakomybę už sukčiavimÄ , teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai daikto pagrobimas susijęs su nukentėjusiojo apgaule, kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal atitinkamÄ Baudžiamojo kodekso straipsnį, svarbu įvertinti apgaulės įtakÄ pagrobiant daiktÄ .

Vagystės ar plėšimo atveju apgaulė yra tik priemonė prieiti prie turto, kurį kaltininkas ketina užvaldyti, o sukčiaujant apgaulė – tai priemonė įgyti turtÄ (įgyti nuosavybės teisę į tam tikrÄ turtÄ ). Sukčiavimo atveju turtÄ turi perduoti veiksnus asmuo, kurio veiksmai turto atžvilgiu yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi. Apgaulė turi bÅ«ti esminė, dėl kurios, suklaidinus turto savininkÄ ar valdytojÄ , kaltininkas įgyja turtÄ . Todėl, nors ir panaudojant apgaulę, sukčiavimu nelaikomi veiksmai, kai pagrobiamas svetimas turtas, kuris kaltininkui nebuvo perduotas nuosavybėn, o tik jam laikinai patikėtas trumpam pasinaudoti (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-552/2011).

Å ioje byloje nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis susitiko su D. D. dėl galimo automobilio pirkimo, tačiau nukentėjusiajam perdavus pinigus, D. D. su pinigais pabėgo ir automobilis nukentėjusiajam perduotas iÅ¡ viso nebuvo. Byloje taip pat nustatyta, kad D. D. siekė neteisėtai užvaldyti M. M. turtÄ â€“ pinigus, o E. Ž. automobilio parduoti net neketino. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į minėtÄ teisės aiÅ¡kinimÄ , skundžiamame nuosprendyje teisingai konstatuota, kad D.

D. panaudota apgaulė – pasiÅ«lymas pirkti automobilį – buvo tik priemonė prieiti prie turto (pinigų), kurį jis, veikdamas bendrai su E. Ž., ketino užvaldyti, o ne priemonė įgyti nuosavybės teisę į tam tikrÄ turtÄ , todėl Å¡i veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Skunde gynėjo akcentuojamos aplinkybės, kad pinigus M. M. nuteistajam atidavė pats, nepaneigia, o patvirtina iÅ¡vadÄ , kad Å¡i veika teisingai kvalifikuota kaip atviroji vagystė, kadangi nuteistieji vieÅ¡ai, esant pinigų savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktÄ , su minėtais pinigais staigiai pabėgo, tai yra pinigus pagrobė.Apygardos teismas pažymi, kad nuteistojo E. Ž. gynėjo skunde formuluojamas praÅ¡ymas kvalifikuoti Å¡iÄ veikÄ ne kaip atvirÄ jÄ vagystę, o kaip sukčiavimÄ , iÅ¡ esmės sietinas su bandymu įrodyti, kad automobilis, kurį įvykio metu vairavo E. Ž., nebuvo priemonė prisivilioti pinigus ir kad E. Ž. nerealizavo jokių jam ir D.

D. inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių ar jų dalies. Neigdamas bet kokį E. Ž. indėlį į Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , gynėjas skunde ginčija pirmosios instancijos atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , iÅ¡vadų dėl E. Ž. ir D. D. nuteisimo grindimÄ nukentėjusiųjų M. M. ir D. J. bei kartu su jais įvykio metu buvusių liudytojų parodymais, ir Å¡ių iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms bylos aplinkybėms. Apelianto nuomone, minėtų asmenų parodymai neteisingi, o jų iÅ¡kelta versija dėl ketinimo iÅ¡ D.

D. pirkti automobilį, neįtikinama.Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad E. Ž. ir D. D., veikdami bendrininkų grupėje, atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ . Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra motyvuotos ir pagrįstos iÅ¡samia, visapusiÅ¡ka bei neÅ¡aliÅ¡ka byloje surinktų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Ä®rodymų vertinimo taisyklės, nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nepažeistos.Teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme apklaustas M.

M. dėl nagrinėjamo įvykio davė iÅ¡samius ir nuoseklius parodymus, iÅ¡ esmės sutampančius su jo ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl automobilio jam skambino D. D., kurį jis iÅ¡ matymo pažinojo, ir kuris pasiÅ«lė pirkti jo draugo automobilį, todėl jie susitarė susitikti. Ä® nurodytÄ vietÄ dviem skirtingomis maÅ¡inomis jis nuvyko su trimis draugais – D. J., A. S. ir B. G.. D. D. buvo su dviem draugais, kurie atvyko automobiliu BMW, kurį jam ir siÅ«lė pirkti.

Prie minėto automobilio vairo sėdėjo E. Ž., todėl nukentėjusysis suprato, kad jis automobilio savininkas. Visi trys asmenys buvo iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio, gale sėdėjęs asmuo buvo iÅ¡lipęs trumpiausiai, E. Ž. atidarė jiems automobilio variklio dangtį, užvedė variklį, bet daugiausia dėl automobilio pirkimo jis bendravo su D. D.. Nukentėjusysis trumpai apžiÅ«rėjo ir automobilio vidų. M. M. automobilį perka ne pirmÄ kartÄ , todėl jam nekilo jokių abejonių, kad buvo ne automobilio pardavimas, nes viskas vyko įprastai.

Tokio automobilio rinkos kaina tuo metu buvo 13000-14000 Lt, o jam telefonu siÅ«lė pirkti už 11000 Lt, jie vietoje sutarė, kad parduos už 10800 Lt. Pinigus nukentėjusysis padavė D. D. į rankas, Å¡is juos nusinešė į neva parduodamÄ automobilį suskaičiuoti ir netrukus su tuo automobiliu minėti trys asmenys nuvažiavo. Tuomet A. S. su D. J. B. G. automobiliu vijosi BMW automobilį, nukentėjusysis su B. G. kitu automobiliu paskui juos nuvažiavo už 2-3 min. B. G. nuolatos telefonu bendravo su D.

J., kuris apie įvykį pranešė ir policijos pareigÅ«nams. Teisme apklaustų nukentėjusiojo D. J. ir liudytojų A. S. bei B. G. parodymai sutapo su M. M. parodymais dėl daugumos esminių įvykio aplinkybių – kada, su kuo ir kaip jie nuvyko į įvykio vietÄ , kaip vizualiai atrodė D. D. ir su juo buvęs E. Ž., jie nuosekliai iÅ¡dėstė visÄ Ä¯vykių eigÄ â€“ automobilio apžiÅ«rėjimo aplinkybes, patvirtino pinigų padavimo faktÄ D. D., apibÅ«dino automobilio vijimosi bei jo suradimo aplinkybes.

Be to, asmens parodymo atpažinti metu M. M., A. S. ir B. G. atpažino E. Ž., kaip asmenį, kuris vairavo BMW automobilį, o D. D., kaip asmenį, paėmusį pinigus iÅ¡ nukentėjusiojo. Todėl nukentėjusiųjų ir minėtų liudytojų parodymų nuoseklumas, iÅ¡samus bylai reikÅ¡mingų aplinkybių iÅ¡dėstymas nesudaro jokio pagrindo abejoti jų parodymais. Taip pat iÅ¡ liudytojų, policijos pareigÅ«no A. U. parodymų, praneÅ¡imo apie ikiteisminio tyrimo pradėjimÄ patikimai nustatytos aplinkybės, kad D.

J., dar jam besivejant E. Ž. automobilį BMW, paskambino policijos pareigÅ«nams ir pranešė apie pinigų vagystę, policijos pareigÅ«nams nurodydamas tas pačias įvykio aplinkybes, kurias vėliau tvirtino viso proceso metu. Tokios nustatytos aplinkybės leidžia atmesti nuteistojo gynėjo argumentus, kad Å¡iÄ versijÄ (apie automobilio pirkimÄ ) M. M. su draugais sukÅ«rė, norėdamas nuslėpti tikruosius nusikalstamus ketinimus – iÅ¡ nuteistųjų įsigyti netikrų pinigų. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta versija dėl to, jog M.

M. iÅ¡ tikrųjų norėjo įsigyti ne automobilį, o netikrus pinigus, iÅ¡kelta tik pirmosios instancijos teisme ir ji iÅ¡ esmės grindžiama vien tik liudytojo V. M. parodymais. Å io liudytojo parodymai tinkamai įvertinti skundžiame nuosprendyje, nurodant, kad liudytojas tik abstrakčiai nurodė nugirdęs M. M. asmeninį pokalbį su kitu asmeniu apie netikrus pinigus, ir Å¡iÄ informacijÄ perdavęs D. D., kuris paprašė jo nurodyti M. M. telefono numerį. Teismas pagrįstai sprendė, kad tokie nekonkretÅ«s liudytojo parodymai nuoseklių M.

M. ir su juo buvusių asmenų parodymų kontekste nepatvirtina fakto, kad D. D. susitarė su M. M. dėl netikrų pinigų pirkimo.Pažymėtina, kad gynėjo apeliaciniame skunde pateiktas selektyvus įrodymų vertinimas, neatsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , tarpusavyje sulyginant tik tam tikras nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų dalis, akcentuojant tik nuteistiesiems palankias aplinkybes, nepaneigia pirmosios instancijos teismo į nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ grandinę susijungiančios iÅ¡tirtų įrodymų visumos.

Pavyzdžiui, apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo siekį nuslėpti faktÄ , kad į susitikimÄ su jį apgavusiu automobilio pardavėju M. M. atvyko ne tik su D. J., bet ir su A. S. bei B. G.. Tačiau byloje Å¡ios aplinkybės buvo iÅ¡tirtos, apklausiant tiek M. M., tiek pareiÅ¡kimÄ -protokolÄ suraÅ¡iusį policijos pareigÅ«nÄ A. U., kurie nurodė, kad pildant protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ , aplinkybės dėl įvykio buvo nurodytos abstrakčiai, detalesnė informacija pateikta, asmenį apklausus kaip liudytojÄ .

Å ioje byloje gynėjo minimas M. M. parodymų netikslumas užfiksuotas tik protokole–pareiÅ¡kime, vėliau viso proceso metu minėtas aplinkybes dėl asmenų, dalyvavusių automobilio pirkimo metu, tiksliai nurodė tiek M. M., tiek su juo buvę kiti asmenys, todėl tai tikrai nelaikytina objektyviu pagrindu pripažinti nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumÄ . Tas pats pasisakytina ir dėl gynėjo argumentų, susijusių su pinigų, kuriais M. M. sumokėjo už automobilį, įgijimo ir atsivežimo į įvykio vietÄ aplinkybių.

Anot gynėjo, M. M. buvo nekonkretus, duodamas parodymus iÅ¡ pradžių nurodė, kad pinigus turėjo banke, vėliau teigė, kad grynuosius pinigus automobilio įsigijimui laikė namuose, be to, nurodė neįtikinamÄ versijÄ dėl dalies kupiÅ«rų pasiskolinimo iÅ¡ D. J.. IÅ¡tirti bylos duomenys iÅ¡ tiesų patvirtina, kad teisme M. M. teigė 11000 Lt automobilio įsigijimui turėjęs grynaisiais namuose, tačiau nurodė, kad tuos pinigus, už kuriuos norėjo pirkti automobilį, anksčiau laikė banko sÄ skaitoje, iÅ¡ kurios jis per kelis kartus juos iÅ¡sigrynino.

Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodo gynėjas, Å¡ios aplinkybės neprieÅ¡tarauja nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kad pinigus automobiliui jis turėjo banko sÄ skaitoje, be to, aplinkybę, kad M. M. galėjo disponuoti nurodyta pinigų suma, patvirtina ir apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo metu iÅ¡ SEB banko iÅ¡reikalauti M. M. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o duomenys. Dėl aplinkybių, susijusių su pasiskolintomis 20 Lt kupiÅ«romis, M. M. teisme nurodė, kad prieÅ¡ važiuojant pirkti automobilio, jis buvo dalį pinigų (60 Lt) iÅ¡leidęs, todėl iÅ¡ D.

J. pasiskolino 60 Lt, kurie buvo 20 Lt kupiÅ«romis su iÅ¡ eilės einančiais serijos numeriais. Nors byloje nustatyta, kad D. D. sutiko parduoti automobilį už 10800 Lt, tai yra 200 Lt pigiau nei buvo tartasi, kas reiÅ¡kia, kad turimų pinigų (11000 Lt) nukentėjusiajam automobilio įsigijimui pakako, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jis negalėjo už automobilį sumokėti bÅ«tent tomis 20 Lt kupiÅ«romis, kurias pasiskolino iÅ¡ D. J.. Be to, faktÄ , kad tarp pinigų, kuriuos M. M. sumokėjo D. D. buvo ir minėtos 20 Lt kupiÅ«ros, patvirtina byloje esantys apžiÅ«ros protokolo duomenys, kuriais nustatyta, kad kratos metu tarp E. Ž. automobilyje BMW rastų ir paimtų pinigų buvo trys 20 Lt kupiÅ«ros su iÅ¡ eilės einančiais serijos numeriais, kuriuos žinojo ir nurodė M.

M.. Šiame kontekste pažymėtina, kad E. Ž. negalėjo paaiškinti, iš kur ir kokiomis aplinkybėmis jo automobilyje atsirado minėti pinigai. Nors nuteistasis D. D. teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad paliko E. Ž. automobilyje pinigų, tačiau negalėjo nurodyti nei tokio elgesio priežasties, nei tikslios pinigų sumos.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistųjų parodymai kelia abejonių ir dėl kitų aplinkybių. Jų nurodytos aplinkybės dėl to, kad automobilio apžiūros metu E. Ž. nebuvo išlipęs iš automobilio, ar kad M.

M. net neapžiÅ«rėjo perkamo automobilio, prieÅ¡tarauja nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymams. Taip pat su M. M. nurodytomis aplinkybėmis nesutampa D. D. aiÅ¡kinimas, kad su nukentėjusiuoju dėl automobilio jis bendravo tik vienÄ dienÄ , kurios metu jie buvo susitikę du kartus, ir kad jis M. M. anksčiau nepažinojo. Tuo tarpu byloje esantys užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2014-03-12 iÅ¡ D. D. naudojamo mobilaus ryÅ¡io telefono numerio buvo siųstos dvi trumposios žinutės į M. M. naudojamÄ telefono numerį, o 2014-03-18 iÅ¡ M.

M. naudojamo telefono numerio nustatyti trys išeinantys skambučiai D. D., kas iš esmės atitinka M. M. parodymus dėl to, kad su D. D. jis susitiko po to, kai prieš kelias dienas buvo bendravęs dėl automobilio pirkimo.Apygardos teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas jokiems įrodymams (tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo ar kaltinamojo parodymams) nesuteikia pirmenybės. Tačiau sprendžiant dėl šių įrodymų patikimumo, jie turi būti vertinami ne atsietai, bet įrodymų visumos kontekste (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Vertinant kaltininko parodymus kaip įrodymų Å¡altinį, atsižvelgtina ir į tai, kad jo parodymai yra jo gynybos priemonė, todėl jie turi bÅ«ti itin kruopščiai patikrinami baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis priemonėmis. Å iuo atveju iÅ¡dėstytos aplinkybės dėl nuteistųjų parodymų logiÅ¡kumo ir prieÅ¡taringumo kitoms patikimai nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms kelia pagrįstas abejones Å¡ių parodymų patikimumu (objektyvumu). Todėl darytina iÅ¡vada, kad esant iÅ¡samiems ir logiÅ¡kiems nukentėjusiųjų, liudytojų parodymams, juos papildančių raÅ¡ytinių įrodymų visumai, nuteistojo gynėjo nurodyta versija dėl netikrų pinigų pirkimo ir prielaidomis grindžiami neva Å¡iÄ versijÄ patvirtinantys argumentai nesudaro jokio pagrindo abejoti byloje iÅ¡tirtų įrodymų visetu patvirtinta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta įvykių eiga ir aplinkybėmis.Kaip minėta, gynėjo apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas E. Ž., kaip bendrininko, vaidmuo padarant nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Apelianto nuomone, iÅ¡ nuosprendžio nėra aiÅ¡ku, kuo konkrečiai E. Ž. prisidėjo prie nusikaltimo darymo, o byloje nėra jokių įrodymų, kad E. Ž. su D. D. buvo susitarę kartu pagrobti svetimus pinigus.Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Bendrininkavimo bÅ«tinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas.

Susitarimas bendrininkauti gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais. Jis gali bÅ«ti tiek suplanuotas iÅ¡ anksto, tiek spontaniÅ¡kai kilęs, tačiau kiekvienas bendrininkas suvokia dalyvaujantis bÅ«tent bendrame nusikaltime, realizuojantis visus ar dalį BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Pripažįstant asmenį bendrininku, bÅ«tina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikÅ¡mingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sÄ lygas kitų bendrininkų veiksmams ar juos papildo, t. y. jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos bÅ«tų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iÅ¡ esmės pasunkėtų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521-511/2015, 2K-417-693/2015).

Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ .Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai inkriminavo E. Ž. BK 178 straipsnio 2 dalį ir pripažino jį D. D. bendrininku atvirai pagrobiant M. M. turtÄ . Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad D. D. su E. Ž., siekdami realizuoti nusikalstamÄ sumanymÄ (pabėgti su iÅ¡ nukentėjusiojo paimtais pinigais), veikė bendrai suderintais veiksmais.

BÅ«tent E. Ž. veiksmai – atvykimas į įvykio vietÄ su automobiliu, kurį D. D. neva ketino parduoti, ir po to, paėmus iÅ¡ automobilio pirkėjo pinigus, staigus pabėgimas, – sudarė sÄ lygas veikti D. D.. Nuteistųjų argumentai, kad jie nebuvo susitarę veikti bendrai, kad E. Ž. tik atsitiktai atsidÅ«rė įvykio vietoje ir nieko nežinojo apie pinigus, kuriuos D. D. atsinešė į automobilį, kad bėgo nuo juos besivejančios maÅ¡inos, nežinodamas priežasties, atmetami kaip neįtikinami.

Atsižvelgiant į visÄ nusikalstamos veikos padarymo mechanizmÄ , į E. Ž. veiksmus (D. D. gavus pinigus staigiai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, dideliu greičiu nepaisydamas KET, vairavo automobilį, siekdamas pabėgti nuo jo automobilį besivejančios kitos transporto priemonės, nesustojo net ir jo vairuojamo automobilio vairuotojo pusės langÄ iÅ¡daužius nukentėjusiajam, policijos pareigÅ«nams suradus automobilį BMW namo kieme, neigė kÄ tik nurodytas aplinkybes, negalėjo nurodyti, kas jam iÅ¡daužė automobilio langÄ , ir pan.), darytina iÅ¡vada, kad E. Ž.

žinojo apie D. D. pradėtÄ nusikalstamÄ veikÄ ir aiÅ¡kiai suprasdamas D. D. veikos pobÅ«dį, tokiai veikai pritarė, suvokė dalyvaujantis vagystėje, norėjo taip veikti, taigi jis yra Å¡ios vagystės bendravykdytojas, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.Vis dėlto, nors priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra motyvuotas bei pagrįstas byloje surinktais įrodymais, tačiau sutiktina su nuteistojo E. Ž. gynėjo apeliacinio skundo argumentais, kad teismo iÅ¡vada, jog minėtus nusikalstamus veiksmus nuteistieji įvykdė, veikdami bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, yra visiÅ¡kai nemotyvuota ir nepagrįsta bylos duomenimis.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrininkavimas su nenustatytais asmenimis teisiÅ¡kai gali bÅ«ti pagrįstas, esant tam tikrų aplinkybių visumai. Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose.

Tačiau Å¡iuo atveju kaltinime visiÅ¡kai nėra detalizuojama, kokius D. D. ir E. Ž. inkriminuojamos nusikalstamos veikos (atvirosios vagystės) objektyviuosius požymius ar jų dalį realizavo nenustatytas asmuo, koks buvo jo indėlis į Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių patikimų duomenų apie kartu su nuteistaisiais veikusį asmenį, jo atliktus veiksmus, todėl kaltinime nurodyta aplinkybė, kad jie minėtas nusikalstamas veikas atliko veikdami bendrai su nenustatytu asmeniu, laikytina prielaida ir, vadovaujantis in dubio pro reo principu, Å¡i aplinkybė Å¡alintina iÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies.

Pažymėtina, kad nenustatyto asmens paÅ¡alinimas iÅ¡ bendrininkų grupės, neturi įtakos D. D. ir E. Ž. veiksmų teisiniam vertinimui bei kvalifikavimui. Pažymėtina ir tai, kad, pirmosios instancijos teismui E. Ž. ir D. D. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavus pagal kitÄ baudžiamojo įstatymo straipsnį ir nuosprendyje iÅ¡dėsčius įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nebuvo nurodytas D. D. ir E. Ž. inkriminuos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuojantis požymis – kad M.

M. priklausantis turtas – 10800 Lt, pagrobtas atvirai, nors motyvuojant veikos parkvalifikavimÄ Å¡is kvalifikuojantis požymis nurodytas.Todėl, nustačius, kad nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.Nuteistojo D. D. apeliaciniame skunde be jau aptartų argumentų dėl netinkamo nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir jam inkriminuoto bendrininkavimo požymio, pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas dviem aspektais.

Apeliantas nesutinka, kad teismo nuosprendžiu nebuvo pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino kaltu ir teisingai nurodė visas bylos aplinkybes, kadangi nustačius Å¡iÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, atsirastų teisinis pagrindas taikyti BK 93 straipsnio nuostatas.BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Å iame punkte nustatytos kelios savarankiÅ¡kos lengvinančios aplinkybės. Viena iÅ¡ jų yra kaltininko prisipažinimas ir padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas gali bÅ«ti laikomas aplinkybe, lengvinančia atsakomybę, jeigu tai padaroma bet kurioje ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje iki nuosprendžio priėmimo, tačiau Å¡is prisipažinimas turi prisidėti prie greito bylos iÅ¡tyrimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Prisipažinimas, kai dėl byloje surinktų įrodymų nebelieka prasmės neigti savo kaltę, negali bÅ«ti laikomas savanoriÅ¡ku ir nuoÅ¡irdžiu.

Tai yra bendrieji įstatymo reikalavimai, tačiau kiekvienoje byloje taip pat privalu atsižvelgti ir į veikų ypatumus, kaltinamųjų asmenybes, jų tarpusavio santykius, kaltinamųjų parodymų reikÅ¡mingumÄ , jų elgesį proceso metu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo pripažinti D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ .

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios savo elgesio kritiškai nevertino, kaltę dėl padaryto nusikaltimo iš dalies pripažino tik teisminio nagrinėjimo metu, ginčydamas esminę veikos padarymo aplinkybę – kad jis, veikdamas bendrai su E. Ž., siūlė nukentėjusiajam pirkti E. Ž. automobilį. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad D. D. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus ir juos davė, tik išklausęs visų proceso dalyvių ir įvertinęs įrodymus dėl nusikalstamos veikos, taigi jo parodymai neprisidėjo prie greito bylos aplinkybių ištyrimo ir teisingo nuosprendžio priėmimo, nes iki jo dalinio prisipažinimo byloje jau buvo surinkta pakankamai kaltę patvirtinančių įrodymų.

Tačiau apygardos teismas pažymi, kad ir nustačius D. D. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, Å¡iuo atveju nebÅ«tų pagrindo taikyti jam BK 93 straipsnio nuostatų ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.Nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sÄ lygos numatyti BK 93 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad nepilnametis, pirmÄ kartÄ padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis atitinka bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad D. D. atitinka BK 93 straipsnyje įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės privalomas sÄ lygas: jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimÄ bÅ«damas nepilnametis ir nusikalto pirmÄ kartÄ .

Tačiau apygardos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nenustatytas nei vienos iÅ¡ Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių sÄ lygų egzistavimas. Nors pripažintina, kad nuteistasis atlygino nukentėjusiajam M. M. padarytÄ Å¾alÄ , tačiau duomenų, kad D. D. nukentėjusiojo atsiprašė, byloje nėra. Baudžiamojoje byloje esanti medžiaga, charakterizuojanti D. D. asmenybę, jo gyvenimo bei auklėjimo sÄ lygas, nesudaro pagrindo teigti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nuteistojo Å¡eima yra įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ , D. D. yra nepilnamečių policijos profilaktinėje įskaitoje ir policijÄ dominančių vaikų elgesio apskaitoje, taip pat yra įtrauktas į Vaikų teisių apsaugos probleminių vaikų apskaitÄ , be to, nors jis pats administracine tvarka nebaustas, tačiau jo motina yra bausta už jo, kaip nepilnamečio, padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ (smulkusis svetimo turto pagrobimas). Be to, negalima teigti, kad apeliantas gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ .Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nuteistajam skirtina baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė ir Å¡iÄ bausmės rūšį teismas jam parinko tinkamai, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formÄ ir rūšį, atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, amžių, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pažymėtina, kad D. D. paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė yra viena Å¡velniausių BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmių rÅ«Å¡ių, jos dydis yra mažesnis už baudžiamajame įstatyme numatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį, todėl iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste jos vertinti kaip per griežtos, nėra pagrindo. Be to, teismo D. D. kartu su laisvės apribojimo bausme nustatyti įpareigojimai, paskirti, tinkamai atsižvelgus į BK 80 straipsnyje inter alia numatytÄ nepilnamečių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį – didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį derinant baudimÄ su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių Å¡alinimu.Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendis keičiamas dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 332 straipsniu, n u t ar i a: nuteistojo D.

D. apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo E. Ž. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendį pakeisti:IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti aplinkybę, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ D. D. ir E. Ž. padarė bendrai veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu.Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodyti BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ kvalifikuojantį požymį, kad E. Ž. ir D.

D., veikdami bendrininkų grupėje, atvirai pagrobė M. M. priklausančius 10800 Lt.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas             Evaldas Gražys Teisėjai             Giedrius Endriukaitis              Algirdas Jaliniauskas