c95c5550-78ff-4a36-be9e-e0978dba4e0d · Kauno apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1384-836/2019 Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00178-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 7.11; 21.3.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 11 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų teisėja Henryta Gerdvilė, sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K., nedalyvaujant pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje D.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini)., D. K. IÄ® vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pareigÅ«nams tikrinant mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymÄ bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2019 m. kovo 22 d.

D. K. IÄ® pradėtas operatyvus patikrinimas pagal 2019 m. kovo 15 d. operatyvaus patikrinimo pavedimÄ Nr. (21.222) 1FR1043-1245, kurio metu buvo tikrinamas laikotarpis nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. 2019 m. balandžio 15 d. suraÅ¡yta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.31-08)- FR1042-1441. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis pavedimo iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ , t. y. 2019 m. kovo 15 d., D. K. IÄ® skola valstybės biudžetui 15334,72 Eur, iÅ¡ jos: 12609,69 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) ir 383,33 Eur Å¡io mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. lapkričio 27 iki 2019 m. sausio 26 d.), 2314,37 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) ir 27,33 Eur Å¡io mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2019 m. vasario 1 d.).

Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. Priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsiskaitomųjų sÄ skaitų bankuose vykdomas nuo 2017 m. liepos 30 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka 2019 m. gegužės 27 d. nelikviduota ir sudaro 13919,68 Eur. IÅ¡ pateiktų kasos knygos iÅ¡rašų už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. VMI prie FM nustatė, kad lėšų likutis kasoje 2018 m. rugsėjo 1 d. buvo 2402,90 Eur. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. gauta pajamų 159266,87 Eur, iÅ¡ kasos iÅ¡mokėta 72368,84 Eur.

Kasos iÅ¡laidas nagrinėjamu laikotarpiu sudarė 158508,69, kasos likutis 2019 m. vasario 28 d. – 3161,08 Eur. Per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., darbuotojai gavo 30136,01 Eur, kitos iÅ¡laidos sudarė 128372,68 Eur. IÅ¡ operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad D. K. IÄ® Kėdainių kraÅ¡to unijos atsiskaitomojoje sÄ skaitoje laikotarpio pradžioje (2018 m. rugsėjo 1 d.) ir pabaigoje (2019 m. vasario 28 d.) pinigų likutis sÄ skaitoje buvo 0,88 Eur, pinigų judėjimo nebuvo.

D. K. IÄ® AB Swedbank atsiskaitomojoje sÄ skaitoje laikotarpio pradžioje (2018 m. rugsėjo 1 d.) pinigų likutis sÄ skaitose buvo -11201,48 Eur (neigiamas), iÅ¡laidos 4,20 Eur (kortelės administravimo mokestis), likutis laikotarpio pabaigoje (2018 m. vasario 28 d.) buvo neigiamas –11205,68 Eur. Taip pat nustatyta, kad įmonė per tikrinamÄ jį laikotarpį vykdė atsiskaitymus: UAB „Apsaga“– 4411,19 Eur, UAB „Technika miÅ¡kui ir sodui“ – 4320,93 Eur, UAB „Sovli“ – 2236,97 Eur, kitiems kreditoriams – 5958,90 Eur.

Tuo D. K. IÄ® vadovas D. K., žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ , privalėjo užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimÄ nuo 2018 m. rugpjūčio 17 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d., nustatyta, kad D.

K. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais įmonės kreditoriais, todėl jis savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į teismo posėdį neatvyko, pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. kaltę iÅ¡ esmės pripažino, paaiÅ¡kino, kad įmonei vadovauja nuo 2010 metų. Nurodo, kad problema susidarė dėl darbuotojų trÅ«kumo, įmonė negavo ilgesnį laikÄ pajamų, susidarė skolos, tokiu bÅ«du bandė iÅ¡saugoti savo verslÄ , darbo vietas ir bendrovės veiklÄ .

VMI skolÄ dengia ir žada padengti. PraÅ¡o skirti kuo mažesnę nuobaudÄ , nes turi trys vaikus, iÅ¡ jų du nepilnamečiai, gauna nedideles pajamas. Byloje surinkti raÅ¡ytiniai duomenys: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiÅ¡kimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iÅ¡kėlimo (b. l. 1-4), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualÅ«s duomenys (b. l. 6-7), D. K. IÄ® balansas (b. l. 5, 8-11), kasos nuoraÅ¡ai (b. l. 12-27), D.

K. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriose nurodė, kad įmonei vadovauja nuo 2010 metų. Nurodo, kad problema susidarė dėl darbuotojų trÅ«kumo, pravaikÅ¡tų, įmonė negauna pajamų, susidarė skolos. Å iuo metu skolų kitiems kreditoriams neturi, iÅ¡skyrus VMI, skolÄ dengia ir žada padengti. DviÅ¡alių ar triÅ¡alių įskaitymų nebuvo, įmonei atskaitingo asmens nėra. Pažymėjo, kad atsiskaitymo vykdomi tik per kasÄ , įmonė debitorių neturi (b. l. 28-29), operatyvaus patikrinimo pavedimas (b. l. 30), praneÅ¡imas dėl operatyvaus patikrinimo pavedimo (b.l.31), paraiÅ¡ka kontrolės veiksmo užduoties/pavedimo iÅ¡raÅ¡ymui (b. l. 32), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 33-35), įplaukos (b. l. 36), kiti duomenys.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo;

2) antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktÄ ja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka. Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad D. K. IÄ®, juridinio asmens kodas 302493694, yra VMI prie FM skolininkė. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad VMI prie FM, dėl susidariusios skolos valstybės biudžetui. Nuo 2018 m. liepos 30 d. įmonės atžvilgiu vykdo priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , priimant nurodymus nuraÅ¡yti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ mokesčių mokėtojo sÄ skaitos (sÄ skaitų).

VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis pavedimo iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ , t. y. 2019 m. kovo 15 d., D. K. IÄ® skola valstybės biudžetui 15334,72 Eur, iÅ¡ jos: 12609,69 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) ir 383,33 Eur Å¡io mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. lapkričio 27 iki 2019 m. sausio 26 d.), 2314,37 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) ir 27,33 Eur Å¡io mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2019 m. vasario 1 d.).

Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. Priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsiskaitomųjų sÄ skaitų bankuose vykdomas nuo 2017 m. liepos 30 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka 2019 m. gegužės 27 d. nelikviduota ir sudaro 13919,68 Eur. IÅ¡ pateiktų kasos knygos iÅ¡rašų už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. VMI prie FM nustatė, kad lėšų likutis kasoje 2018 m. rugsėjo 1 d. buvo 2402,90 Eur. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. gauta pajamų 159266,87 Eur, iÅ¡ kasos iÅ¡mokėta 72368,84 Eur.

Kasos iÅ¡laidas nagrinėjamu laikotarpiu sudarė 158508,69, kasos likutis 2019 m. vasario 28 d. – 3161,08 Eur. Per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., darbuotojai gavo 30136,01 Eur, kitos iÅ¡laidos sudarė 128372,68 Eur. IÅ¡ operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad D. K. IÄ® Kėdainių kraÅ¡to unijos atsiskaitomojoje sÄ skaitoje laikotarpio pradžioje (2018 m. rugsėjo 1 d.) ir pabaigoje (2019 m. vasario 28 d.) pinigų likutis sÄ skaitoje buvo 0,88 Eur, pinigų judėjimo nebuvo.

D. K. IÄ® AB Swedbank atsiskaitomojoje sÄ skaitoje laikotarpio pradžioje (2018 m. rugsėjo 1 d.) pinigų likutis sÄ skaitose buvo -11201,48 Eur (neigiamas), iÅ¡laidos 4,20 Eur (kortelės administravimo mokestis), likutis laikotarpio pabaigoje (2018 m. vasario 28 d.) buvo neigiamas –11205,68 Eur. Taip pat nustatyta, kad įmonė per tikrinamÄ jį laikotarpį vykdė atsiskaitymus: UAB „Apsaga“– 4411,19 Eur, UAB „Technika miÅ¡kui ir sodui“ – 4320,93 Eur, UAB „Sovli“ – 2236,97 Eur, kitiems kreditoriams – 5958,90 Eur.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių duomenų matyti, kad įmonė, turėdama mokestinę nepriemokÄ VMI, kurios reikalavimai pagal CK 6.9301 straipsnio 1 dalį tenkinami trečiÄ ja eile, mokėjo darbo užmokesčius, vykdė atsiskaitymus su įvairiais tiekėjais bei paslaugų teikėjais, kurių reikalavimai pagal minėtÄ Ä¯statyminį reglamentavimÄ turėjo bÅ«ti tenkinami atitinkamai penktÄ jÄ eile, t. y. Å¡iuo atveju tik po to, kai patenkinami atsiskaitymai su VMI. IÅ¡ operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad įstatymų atsiskaitymų tvarkos įmonėje nebuvo laikomasi.

IÅ¡ raÅ¡ytinės bylos medžiagos bei D. K. teismo posėdžio metu teiktų paaiÅ¡kinimų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K., bÅ«damas D. K. IÄ® vadovu, suprato, kad turėjo galimybę sumažinti ar pilnai padengti mokestinę nepriemokÄ valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais bei darbuotojais. Tokius savo veiksmus motyvavo tuo, kad tokiu bÅ«du bandė iÅ¡saugoti savo verslÄ , darbo vietas ir bendrovės veiklÄ . Pažymėtina, kad teisės normų pažeidimai negali bÅ«ti suprantami kaip negaliojantys, kuomet norima pateisinti įmonės tolimesnį vystymÄ .

D. K., bÅ«damas D. K. IÄ® savininkas, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė turi susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ , bet kuriuo atveju privalėjo užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo, Å¡i nuostata yra imperatyvi ir nei ji, nei kiti teisės aktai nenumato jokių iÅ¡imčių kuomet galima jos nepaisyti. Jos privaloma laikytis visiems: tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.

Å i teisės norma reglamentuoja tvarkÄ , kuria turi bÅ«ti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Ä®monėje susidariusi situacija, jos mokumo/nemokumo bÅ«sena Å¡iuo atveju nėra svarbiausia. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartÄ yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti.

Nemokant mokesčių, vieÅ¡asis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesÄ Å¾iningai. Tokiu bÅ«du pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys. Taigi iÅ¡ to akivaizdu, kad bendrovės vadovas D. K., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei nelikviduotus įsipareigojimus VMI, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, numatančias atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ .

Pirmiau aptartos aplinkybės kartu leidžia spręsti ir dėl D. K. kaltės padarius šį teisės pažeidimÄ , t. y. kad tokie įmonės vadovo veiksmai, kuomet bendrovė turėjo galimybę bent iÅ¡ dalies padengti mokestinę nepriemokÄ valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pažeidžiant įstatymo reglamentuojamÄ atsiskaitymo eiliÅ¡kumÄ , buvo sÄ moningi. Tuo D. K. IÄ® vadovas D. K. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , todėl yra baustinas.

D. K. praeityje yra baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos negalioja (b. l. 47-48). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. D. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Skiriant D. K. nuobaudÄ , atsižvelgtina į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad nėra duomenų, jog jis bÅ«tų baustas administracine tvarka už analogiÅ¡kus administracinius nusižengimus.

Atsižvelgtina ir į D. K. paaiÅ¡kinimus dėl įmonės skolos susidarymo. Skiriant nuobaudÄ , taip pat atsižvelgtina į įmonės vadovo veiksmus, siekiant Å¡alinti įsiskolinimÄ , jis dalimis įsiskolinimÄ moka. VisapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam taikytina ANK 34 straipsnio 5 dalis ir skirtina Å¡velnesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Teismas mano, kad Å¡iuo atveju galimas ATPK 34 straipsnio 5 dalies taikymas, nes nors ir minimalios 1400 Eur baudos paskyrimas, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pavojingumÄ , bÅ«tų neproporcingas padarytam pažeidimui ir sunkiai atsilieptų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.

Teismas mano, kad 400 Eur dydžio bauda bÅ«tų pakankama nuobauda, jos paskyrimas atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu n u t a r ė: pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ skirti administracinę nuobaudÄ â€“400 Eur (keturių Å¡imtų eurų) baudÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti D. K.: bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda turi bÅ«ti sumokėta pasirinktinai į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sÄ skaitų:

Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001.

Unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-1384-836/2019. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytÄ terminÄ , nutarimas skirti baudÄ vykdomas priverstine tvarka. BaudÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡ko antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mus.

Teisėja Henryta Gerdvilė