2016-02-03 Nr. AB-2675-3-61-3-02183-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-73-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02183-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Č. G. ir trečiojo suinteresuoto asmens V. G. (V. G.) atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. G. skundą atsakovui Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai dėl raštų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – V. G. (V. G.) ir A. G.).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Č. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundais, prašydamas: panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2015 m. kovo 20 d. raštą Nr. PAPS-215 ir 2015 m. balandžio 9 d. atsakymą „Dėl Č. G. 2015-03-15 prašymo“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu patenkino pareiškėjo Č. G. skundą ir panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2015 m. kovo 20 d. raštą Nr. PAPS-215 ir 2015 m. balandžio 9 d. atsakymą „Dėl Č. G. 2015-03-15 prašymo“.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. spalio 28 d. gautas pareiškėjo Č. G. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 1 400 Eur ir 58 Eur žyminio mokesčio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Č. G. 2015 m. spalio 29 d. teismui pateikė prašymą priteisti 530 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 30 Eur už suteiktas teisines konsultacijas ir 500 Eur išlaidos už atsiliepimo į skundą parengimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjo Č. G. ir trečiojo suinteresuoto asmens V. G. prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 708 Eur bylinėjimosi išlaidų; trečiajam suinteresuotam asmeniui iš atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos priteisė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymų dalį atmetė.

Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas bei trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Įvertinęs advokatės Ingridos Krolienės pareiškėjui teiktas teisines paslaugas, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimaliai priteistinų sumų, tačiau, teismas vertino, jog tokios išlaidos yra aiškiai per didelės ir neproporcingos. Teismas nurodė, kad abu skundai yra dėl to paties dalyko, faktinės aplinkybės advokatei jau buvo žinomos rengiant antrą skundą.

Teismas vadovavosi Rekomendacijų 2 punktu ir atkreipė dėmesį į tai, kad byloje buvo sprendžiamas teisės taikymo požiūriu nesudėtingas klausimas, skundai grindžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio aiškinimu ir šiuo klausimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra labai plati ir seniai suformuota. Teismas pažymėjo, kad jokie nauji ar specialių žinių reikalaujantys teisės aktų aiškinimo klausimai šioje byloje nebuvo sprendžiami. Abu rengti skundai susiję su tuo pačiu ginčo objektu.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aktualia praktika. Įvertinęs ginčo esmę, pateiktų skundų turinį, advokatės teiktų paslaugų pobūdį, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas mažinti pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas 50 procentų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui negali būti priteisiamos išlaidos už teisinių konsultacijų teikimą bei pasirengimą teismo posėdžiui. Teismas nutarė pareiškėjui iš atsakovo priteisti 58 Eur žyminio mokesčio.

Teismas nustatė, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui V. G. teisines paslaugas teikė advokato padėjėja Gražina Versockienė, kuri dirba toje pačioje advokatų kontoroje kaip ir pareiškėją atstovavusi advokatė Ingrida Krolienė. Todėl teismas konstatavo, kad rengiant atsiliepimą į skundą, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei jau buvo žinoma faktinė situacija. Teismas trečiojo suinteresuoto asmens pateiktą atsiliepimą vertino kaip nereikalaujantį ypatingų teisinių žinių, teismas pažymėjo, kad byla nėra didelės apimties ir yra nesudėtinga. Teismas vertino, jog prašoma priteisti suma už atsiliepimo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, tačiau atsižvelgęs į ginčo esmę, pateikto atsiliepimo turinį, nutarė, jog yra pagrindas 50 procentų mažinti prašomas priteisti išlaidas už atsiliepimo į skundą surašymą iki 250 Eur.

III. Pareiškėjas Č. G. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį, kuria atmesta jo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas dalis ir visiškai patenkinti prašymą priteisiant prašomą 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė mažesnę bylinėjimosi išlaidų sumą, nei jis prašė. Pareiškėjas pažymi, kad teismo prašė priteisti 39 bei 34 procentais mažesnes sumas už skundų surašymą, nei Rekomendacijose nustatytas maksimalus dydis. Pareiškėjas nurodo, kad teismas beveik per pusę sumažino jo prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir tokio sprendimo nemotyvavo. Pareiškėjas tvirtina, kad teisės normos buvo pritaikytos mechaniškai, neatsižvelgus į konkrečias bylos aplinkybes. Pareiškėjas teigia, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitiko bylos sudėtingumą. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog abu rengti skundai susiję su tuo pačiu ginčo objektu – VAĮ taikymu. Pareiškėjas paaiškina, kad pirmuoju skundu buvo skundžiamas administracinis teisės aktas, kaip neatitinkantis VAĮ reikalavimų, antruoju skundu buvo skundžiamas atsakovo neveikimas, skundas buvo grindžiamas kitomis teisės normomis. Pareiškėjas teigia, kad pagrindė patirtų bylinėjimosi išlaidų realumą, neišvengiamumą bei pagrįstumą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį, kuria priteista 250 Eur už atsiliepimo parengimą, priteisiant visą jo prašytą sumą – 500 Eur.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad teismas nepagrįstai priteisė mažesnę bylinėjimosi išlaidų sumą, nei jis prašė. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad teismo prašė priteisti 35 procentais mažesnę sumą už atsiliepimo į skundą surašymą, nei Rekomendacijose nustatytas maksimalus dydis. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas beveik per pusę sumažino jo prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir tokio sprendimo nemotyvavo. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo išvada, kad advokato padėjėja, rengusi atsiliepimą, žinojo faktines bylos aplinkybes, nes dirba toje pačioje advokatų kontoroje kaip ir pareiškėjo atstovė. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad jį atstovavusi advokato padėjėja dirba kitoje advokatų kontoroje, nei pareiškėjo atstovė. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka, kad byla nebuvo sudėtinga, todėl mano, kad jo prašoma priteisti bylinėjimosi suma, kuri, kaip buvo nurodyta, yra mažesnė nei už tokią teisinę paslaugą Rekomendacijose nustatyta maksimali suma, yra reali, pagrįsta bei neišvengiama.

•SS/21 1-201 rija 6

Ruskan iklaičio teismo iklaič io Jotiems tvarkos atlikti

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Administracinės bylos pagal pareiškėjo Č. G. ir trečiojo suinteresuoto asmens V. G. atskiruosius skundus dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties dalies, kuria atmestos prašymų atlyginti bylinėjimosi išlaidas dalys, teisėtumas bei pagrįstumas.

Vadovaujantis bendruoju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta, jog galimas tik išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimas.

Tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-393/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014, nurodydama minėtas nuostatas, kurios taikomos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas.

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Visų pirma, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, teisėjų kolegija sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog pareiškėją ir trečiąjį suinteresuotą asmenį atstovaujančios advokatė Ingrida Krolienė bei advokato padėjėja Gražina Versockienė dirba toje pačioje advokatų kontoroje, todėl nurodytai advokato padėjėjai buvo žinomos faktinės bylos aplinkybės. Tai, kad pareiškėją atstovavusi advokatė bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovė advokato padėjėja dirba skirtingose advokatų kontorose, patvirtina Lietuvos advokatūros puslapyje skelbiama oficiali informacija apie advokatų bei advokatų padėjėjų darbo vietas (advokatė Ingrida Krolienė dirba advokatų kontoroje Šarka, Jankauskas, Krolienė, o advokato padėjėja Gražina Versockienė – advokatų kontoroje A. Vingrienė, R. Aleksynaitė ir partneriai). Pažymėtina, kad tokia informacija pateikta ir byloje esančioje Atstovavimo sutartyje (b. l. 80) bei Sutartyje dėl teisinių paslaugų teikimo (b. l. 139–140). Taip pat pažymėtina, jog teismo išvada kad tai, jog proceso šalis atstovaujantis skirtingi advokatai (advokatų padėjėjai) dirba vienoje advokatų kontoroje, todėl atsiliepimą rengusi teisininkė žinojo faktines bylos aplinkybes yra neteisėta bei teisiškai nekorektiška.

Įvertinusi pirmosios instancijos teismo pateiktus argumentus, vadovaujantis kuriais buvo nutarta sumažinti pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tokį savo sprendimą tinkamai pagrindė. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinusi pareiškėjo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovų suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, reikalingas parengti šioje byloje pateiktus procesinius dokumentus, kurių parengimo išlaidų atlyginimo siekia nurodytos proceso šalys, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistos sumos atitinka protingumo bei būtinumo kriterijus ir laikytinos racionaliomis.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, todėl atskiraisiais skundais skundžiama teismo nutartis paliekama nutartis, o atskirieji skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

Pareiškėjo Č. G. ir trečiojo suinteresuoto asmens V. G. (V. G.) atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė