2019-12-04 Nr. AB-22708-3-61-3-02625-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1352-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02625-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2017 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. (10.4)-D1-1968 „Dėl bankroto administratoriaus veiksmų“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ bankroto administratorius UAB „Avere“ (toliau – ir Bankroto administratorius) neturėjo teisės nevykdyti varžytynių paskelbimo dieną galiojusios Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neturėjo teisės paskelbti nebaigto statyti daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir 0,3723 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalies (toliau – ir ginčo nekilnojamasis turtas) varžytynių. Pareiškėjo nuomone, jeigu bankroto administratoriui būtų suteikta teisė nevykdyti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tikintis, jog ateityje tokios laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos, taip būtų pažeistas esminis laikinųjų apsaugos priemonių tikslas, teismo nutarties privalomumo principas. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartimi buvo palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis, panaikinanti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau tai neturi įtakos nagrinėjamu atveju, nes Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis priimta po to, kai buvo paskelbtos ir įvykdytos varžytynės. Tarnyba, gavusi duomenis apie Bankroto administratoriaus veiksmus, turėjo pradėti neplaninį patikrinimą.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad vertinant pareiškėjo skundą buvo nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi panaikino ankstesne nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones. Minėtai nutarčiai dar neįsiteisėjus Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-4517-562/2017, kurį 2017 m. birželio 6 d. patvarkymu Nr. S-17-8-5003 antstolis Irmantas Gaidelis priėmė vykdyti. Teismo išduotame vykdomajame rašte nurodyta nutarties, kurios pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, įsiteisėjimo data – 2016 m. gruodžio 19 d. Antstolis 2017 m. birželio 6 d. patvarkymu Nr. S1-28907 įpareigojo Bankroto administratorių paskelbti ginčo nekilnojamojo turto varžytynes. Antstolio patvarkymai Bankroto administratoriui yra privalomi, todėl jis buvo priverstas vykdyti neįsiteisėjusią teismo nutartį ir paskelbti Turto varžytynes. Tarnybos teigimu, Bankroto administratorius pagal jam teisės aktais suteiktą kompetenciją veikė tinkamai ir teisėtai, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties nevykdymas iš esmės buvo nulemtas kitų subjektų ir nepriklauso nuo Bankroto administratoriaus valios. Tarnyba teigė neturinti kompetencijos nagrinėti, ar Bankroto administratorius pagrįstai vykdė antstolio patvarkymą, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad Bankroto administratorius savo veiksmais pažeidė įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir atlikti neplaninį jo veiklos vertinimą netikslinga.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimą ir įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priimti sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje ir neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus.

6. Teismas nurodė, kad nors iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių nėra aišku, kodėl Bankroto administratorius vykdė neįsiteisėjusią teismo nutartį, vis dėlto tas pačias nustatytas aplinkybes vertinusi ir skundžiamame Sprendime nurodžiusi Tarnyba padarė išvadą, kad neturi kompetencijos vertinti antstolio veiksmų, o Bankroto administratorius savo veikloje nepažeidė bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismas nurodė, kad Tarnyba, gavusi ir išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir įvertinusi pateiktas ir nustatytas faktines aplinkybes, šioje procedūros stadijoje turi priimti sprendimą pradėti (nepradėti) bankroto administratoriaus neplaninį patikinimą, o ne vertinti, ar administratorius pažeidė (nepažeidė) bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

7. Teismas darė išvadą, kad Tarnyba tinkamai neįvertino pareiškėjo skunde dėl Bankroto administratoriaus veiksmų išdėstytų aplinkybių, nesurinko pakankamai įrodymų, nuodugniai ir objektyviai neišanalizavo šiam ginčui reikšmingų aplinkybių, todėl Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

III. 8. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas, be atsakovo atsiliepime į skundą nurodytų aplinkybių, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Pareiškėjo skundo nagrinėjimui taikytinos VAĮ ketvirtojo skirsnio ir Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341, (toliau – ir Taisyklės) nuostatos, o teismas savo sprendimą nepagrįstai pagrindė bendrosiomis VAĮ nuostatomis.

8.2. Taisyklių 20 punkto nuostata, kuri įtvirtinta ir VAĮ 364 straipsnio 12 dalies 2 punkte, įpareigoja Tarnybą prieš priimant sprendimą dėl neplaninio bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo įvertinti, ar pagal gautą informaciją bankroto administratorius gali būti laikomas pažeidusiu teisės aktų reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnyba nepagrįstai vertino bankroto administratoriaus veiksmų atitiktį teisės aktų reikalavimams, neatitinka teisinio reguliavimo. Nagrinėjamu atveju atlikus pirminį Bankroto administratoriaus veiksmų vertinimą pagrįstų įtarimų dėl jo veiksmų nebuvo nustatyta. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 4 punktas būtent antstoliui nustato pareigą patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Bankroto administratorius neturėjo teisės nevykdyti antstolio patvarkymo.

8.3. Skundžiamame Sprendime buvo aiškiai nurodyti sprendimo priėmimo motyvai, šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas, todėl darytina išvada, kad jam buvo aiškus ir suprantamas Sprendimo priėmimo pagrindimas. Teismas savo išvadą, kad Sprendime nenurodyti jo priėmimo motyvai, grindžia iš esmės tik savo įsitikinimu ir nuomone. Toks teismo vertinimas nėra objektyvus. Sprendimas buvo priimtas nuodugniai įvertinus pareiškėjo ir Bankroto administratoriaus pateiktą informaciją bei Tarnybos turimus duomenis. Tiek Pareiškėjo, tiek Bankroto administratoriaus Tarnybai pateikti faktiniai duomenys visiškai sutampa ir ginčo dėl jų nėra. Pareiškėjas skunde taip pat neginčija Tarnybos nustatytų faktinių aplinkybių.

9. Pareiškėjas M. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas patikslintame skunde nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Byloje iš esmės kilęs ginčas dėl to, ar Tarnyba gavusi pareiškėjo prašymą įvertinti Bankroto administratoriaus veiksmus, vykdant BUAB „Egvilta“ bankroto procedūras, turėjo atlikti Bankroto administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą, ar nagrinėjamu atveju galėjo šio patikrinimo nepradėti.

11. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 patvirtintos Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintos Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės (toliau – ir Priežiūros taisyklės). Byloje nagrinėjamu atveju taikytinos tos šių teisės aktų redakcijos, kurios galiojo nagrinėjamų teisinių santykių atsiradimo metu.

12. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 12 dalies 2 punktą ir Taisyklių 20.2 punktą neplaninis patikrinimas priežiūros institucijos vadovo sprendimu gali būti atliekamas gavus asmenų pareiškimą ar kitą dokumentą dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų.

13. Iš šių teisės normų matyti, kad pakankamas pagrindas pradėti neplaninį patikrinimą administratoriaus atžvilgiu atsiranda kai: 1) asmuo pateikia skundą / pareiškimą ir 2) pateiktos informacijos užtenka atsirasti pagrįstiems įtarimams, jog administratoriaus veiksmai ar neveikimas gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų.

14. Antroji sąlyga dėl informacijos pakankamumo atsirasti pagrįstiems įtarimams, jog administratoriaus veiksmai ar neveikimas gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų, reiškia, kad sprendimo, pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą, priėmimo stadijoje nėra vertinama, ar administratoriaus skundžiami veiksmai / neveikimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, ar ne, ar yra administratoriaus veikoje atitinkamos atsakomybės (drausminės, civilinės, baudžiamosios ir kt.) sudėtis, ar ne. Šis vertinimas atliekamas atlikus neplaninį patikrinimą, kurio metu ir ištiriamos minėtos aplinkybės. Šioje stadijoje lemiamą reikšmę, pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą, turi pateiktos informacijos pobūdis. Jei šioje informacijoje yra nurodomos aplinkybės, duodančios pagrindą atsirasti pagrįstiems įtarimams, jog galimai administratoriaus veikoje yra atitinkamo teisės pažeidimo sudėtis, neplaninis patikrinimas turi būti atliekamas. Ir priešingai, jei asmens pateiktoje informacijoje nėra nurodoma tokių aplinkybių, tuomet nėra ir vienos iš būtinų sąlygų pradėti tokį patikrinimą.

15. Dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad Tarnyba prieš priimdama sprendimą pradėti / nepradėti neplaninį patikrinimą, turi įvertinti ar administratorius gali būti laikomas pažeidusiu teisės aktų reikalavimus, yra nepagrįsti bei neteisingi. Šiuo atveju atsakovo nurodomi galimai bankroto administratorių antstolio klaidinantys veiksmai ir pan., yra tos aplinkybės, kurios ir turėjo būti ištirtos neplaninio patikrinimo metu, administratoriaus kaltės buvimo / nebuvimo aspektu, sprendžiant administratoriaus atsakomybės klausimą.

16. Neplaninio patikrinimo apimtis yra apibrėžta Priežiūros taisyklių 16 punkte, kuriame nustatyta, kad „Kai neplaninis administratoriaus veiklos patikrinimas atliekamas pagal prašymą, skundą ar pranešimą, administratoriaus veikla tikrinama tiek, kiek prašoma. Jeigu šio patikrinimo metu paaiškėja, kad esama kitų administratoriaus veiklos pažeidimų, tikrinama administratoriaus veikla, susijusi su paaiškėjusiais pažeidimais.“

17. Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje taip pat numatytos veikos, už kurių padarymą administratoriui gali būti taikoma atsakomybė, o būtent, „Už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, <...>“.

18. Iš bylos matyti, kad pareiškėjas atsakovui 2017 m. birželio 14 d. pateikė skundą dėl BUAB „Egvilta“ administratoriaus veiksmų, vykdant BUAB „Egvilta“ bankroto procedūras, įvertinimo. Šiame skunde nurodė aplinkybes dėl galimai netinkamo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d., 2017 m. gegužės 31 d., 2017 m. birželio 12 d. nutarčių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių – BUAB „Egvilta“ turto varžytinių sustabdymu / nesustabdymu, vykdymo. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė ir minėtų teismo nutarčių nuorašus.

19. Tai, kad šių teismo nutarčių vykdymas, administratoriui BUAB „Egvilta“ atliekant turto varžytinių veiksmus, buvo komplikuotas bei dviprasmiškas, pripažino ir atsakovas šioje byloje ginčijamame 2017 m. birželio 28 d. sprendime Nr. (10.4)-D1-1968 „Dėl bankroto administratoriaus veiksmų“.

20. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. pateikta informacija atsakovui buvo pakankama atsirasti pagrįstiems įtarimams, jog administratoriaus veiksmai ar neveikimas galėjo prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų, vykdant minėtas teismo nutartis, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių – BUAB „Egvilta“ turto varžytinių sustabdymu / nesustabdymu – taikymu.

21. Tačiau atsakovas ginčijamu 2017 m. birželio 28 d. sprendimu nusprendė neplaninio patikrinimo administratoriaus atžvilgiu, pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nepradėti konstatavęs, jog situacijos dviprasmiškumas duoda pagrindą išvadai, kad administratoriaus veiksmai atitiko jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

22. Minėta, kad sprendimo, pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą, priėmimo stadijoje nėra vertinama, ar administratoriaus skundžiami veiksmai / neveikimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, ar ne, ar yra administratoriaus veikoje atitinkamos atsakomybės (drausminės, civilinės, baudžiamosios ir kt.) sudėtis, ar ne. Šis vertinimas atliekamas atlikus neplaninį patikrinimą, kurio metu ir ištiriamos minėtos aplinkybės.

23. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog egzistavo teisinės prielaidos ir sąlygos atsakovui pradėti neplaninį patikrinimą bei kad atsakovas ginčijamu sprendimu nepagrįstai atsisakė jį pradėti, dėl to tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys