c959338b-3efe-4bc4-bc6f-e56d5358c1b3 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2039-436/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-15745-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 75.4.3.; 75.6.1.; 75.8.; 121.18.; 121.14.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininko), Nerijaus Meilučio ir ArÅ«no Rudzinsko (pranešėjo), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1550-451/2013 pagal ieÅ¡kovės V.

S. ieÅ¡kinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovė pateiktu teismui ieÅ¡kiniu (b.l.3-5) prašė:1) santuokÄ tarp V. S. ir A. S., įregistruotÄ 1992 m. lapkričio 14 d., Kauno m. CMB, akto įraÅ¡o Nr. 3619, nutraukti dėl atsakovo kaltės;2) A. S. priteisti asmeninės nuosavybės teise butÄ su rÅ«siu, 35,99 kv. m. bendro ploto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 67 200 Lt);3) V.

S. priteisti 33.600 Lt kompensacijÄ ;4) V. S. priteisti automobilį RENAULT LAGŪNA, v/n (duomenys neskelbtini) (vertė 1500 Lt).5) A. S. priteisti SUBARU LEGACY, v/n (duomenys neskelbtini) (vertė 1500 Lt).6) po santuokos nutraukimo palikti santuokines „S." ir „S." pavardes.7) priteisti iÅ¡ atsakovo A. S. bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas negerbia nei ieÅ¡kovės, nei jų dukters, yra neiÅ¡tikimas, Å¡eimyniniai ryÅ¡iai yra nutrÅ«kę, skiriasi jų požiÅ«ris į santuokÄ , Å¡eimÄ ir kitas vertybes.

Nurodė, kad santuokos metu įgijo vieno kambario butÄ , butu naudojasi atsakovas, todėl ieÅ¡kovė neprieÅ¡tarauja, kad butas bÅ«tų atitektų jam, o ieÅ¡kovei bÅ«tų priteista 33600 Lt kompensacija. Kadangi atsakovas naudojasi automobiliu SUBARU LEGACY, o ieÅ¡kovė – automobiliu RENAULT LAGUNA, todėl Å¡ie automobiliai ir turėtų likti jiems. Atsakovas A. S. pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį (b.l.34-37), kuriuo prašė:1) SantuokÄ , sudarytÄ 1992 m. lapkričio 14 d. tarp A. S. ir V. S., nutraukti dėl ieÅ¡kovės V.

S. kaltės.2) Nutraukus santuokÄ patirtai neturtinei žalai atlyginti A. S. naudai iÅ¡ buvusios sutuoktinės V. S. priteisti 2000 Lt piniginę kompensacijÄ .3) Nutraukus santuokÄ atsakovui palikti pavardę – S., ieÅ¡kovei jos pageidavimu.4) Atsakovui A. S. priteisti automobilį SUBARU LEGACY, v/n (duomenys neskelbtini) vertė 1500 Lt, o ieÅ¡kovei V. S. priteisti automobilį RENAULT LAGŪNA, v/n (duomenys neskelbtini), vertė 1500 Lt.5) Sudarant turto balansÄ , pripažinti atsakovui A. S. teisę į 60 procentų, o ieÅ¡kovei V.

S. teisę į 40 procentų nekilnojamo turto vieno kambario buto/patalpa-butas su rÅ«siu esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto A. S. vardu.6) Atsakovui A. S. priteisti asmeninės nuosavybės teise vieno kambario butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei V. S. už jos turėtÄ turto dalį 26880 Lt piniginę kompensacijÄ .7) IÅ¡ ieÅ¡kovės V. S. atsakovui A. S. priteisti 500 Lt dydžio kasmėnesinį materialinį periodinį iÅ¡laikymÄ , mokamÄ nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo iki kol sutuoktiniui bus pripažįstamas invalidumas.8) Atsakovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės.Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad nuo santuokos sudarymo iki 2000 m. , t.y. 8 metus, ieÅ¡kovė niekur nedirbo, pajamų neturėjo, atsakovas vienas iÅ¡laikė žmonÄ ir dukrÄ . 2012-08-16 atsakovui buvo nustatytas invalidumas, gydosi jau seniai, todėl jokių santaupų neturi, atsakovo pajamas sudaro 420,00 Lt netekto darbingumo pensija.

Butas buvo įgytas atsakovo lėšomis, ieÅ¡kovė neprisideda prie buto iÅ¡laikymo, atsakovas yra ligotas, todėl mano, kad jo buto dalis sudaro 60 procentų. IeÅ¡kovės pajamos (2200,00 Lt per mėnesį) leidžia teikti atsakovui iÅ¡laikymÄ , o jam reikalingas gydymas, maistas, rÅ«bai ir kt. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Nutraukė V. S. ir A. S. santuokÄ , sudarytÄ 1992 m. lapkričio 14 d.

Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įraÅ¡o Nr. 3619, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko ieÅ¡kovei V. S. santuokinę pavardę – „S.“, atsakovui A. S. paliko jo prigimtinę pavardę – „S.“.Padalino bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe Å¡alių įgytÄ turtÄ taip: ieÅ¡kovui A. S. priteisė asmeninės nuosavybės teise butÄ su rÅ«siu, 35,99 kv. m. bendro ploto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);priteisė ieÅ¡kovei V.

S. iÅ¡ atsakovo A. S. 33.600,00 Lt kompensacijÄ ;ieÅ¡kovei V. S. priteisė automobilį RENAULT LAGUNA, v/n (duomenys neskelbtini).atsakovui A. S. priteisė automobilį SUBARU LEGACY, v/n (duomenys neskelbtini)Kitoje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovo A. S. ieÅ¡kovės V. S. naudai 276,00 Lt jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ atsakovo A. S. valstybės naudai 936,00 Lt žyminio mokesčio ir 13,11 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės V. S. valstybės naudai 542,00 Lt žyminio mokesčio ir 9,89 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad 2011 m. ieÅ¡kovė kartu su nepilnamete dukra išėjo iÅ¡ namų gyventi pas savo tėvus. Teismo sprendimu buvo priteistas iÅ¡laikymas dukrai. Per tÄ laikÄ Å¡alys daug kartų pykosi, po to vėl taikėsi, tačiau teismas, įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei liudytojų parodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad labiausiai tikėtina, jog santuoka tarp Å¡alių nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t.y. dėl to, kad nesutapo jų požiÅ«ris į Å¡eimÄ , santuokÄ , dukters auklėjimÄ , dėl to, kad atsakovas nepagarbiai elgėsi su ieÅ¡kove ir dukra, vadino jas necenzÅ«riniais žodžiais, užgauliodavo ir dėl to, kad galiausiai ieÅ¡kovė iÅ¡sikraustė su dukra gyventi atskirai.

Teismo vertinimu visų Å¡ių aplinkybių visuma ir lėmė Å¡eimos iÅ¡irimÄ . Teismui tapo akivaizdu, kad Å¡alys nesutarė jau seniai, dėl to ieÅ¡kovė kelis kartus buvo išėjusi gyventi kitur, vėliau Å¡alys bandė taikytis, ieÅ¡kovė grįžo gyventi pas atsakovÄ , tačiau Å¡alys toliau konfliktavo, atsakovas nesutarė su dukra, todėl galiausiai Å¡eima iÅ¡iro, ieÅ¡kovė su dukra iÅ¡sikėlė gyventi kitur.Tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl santuokos metu įgytų transporto priemonių padalinimo, todėl teismas tenkino Å¡alių reikalavimus dėl jų padalinimo.

Atsakovas prašė nukrypti nuo lygių dalių principo padalijant butÄ . Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieÅ¡kovė 8 metus niekur nedirbo, neprisidėjo prie buto iÅ¡laikymo. Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė nedirbo tuo laikotarpiu, kai augino maÅ¾Ä dukrÄ , nepatvirtina, kad ieÅ¡kovė neprisidėjo prie Å¡eimos gerbÅ«vio, kadangi auginant vaikÄ pačiai, nereikėjo samdyti auklės ar vesti vaiko į darželį, todėl buvo sutaupyta Å¡eimos iÅ¡laidų, be to ieÅ¡kovė bÅ«dama namuose rÅ«pinos Å¡eimos buitimi, maisto ruoÅ¡a ir kt.

Teismas nustatė, kad atsakovas nėra visiÅ¡kai nedarbingas, jo darbingumas 55 procentai. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas turi asmenine nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), kurį jis paveldėjo (b.l. 13-14, 15-17). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, bei į tai, kad ieÅ¡kovė neturi jokio nekilnojamojo turto, jai priklausančio asmeninės nuosavybės teise, į tai, kad ji su dukra išėjo gyventi pas tėvus, augina pilnametę dukrÄ , kuri mokosi ir kuriai iki Å¡iol reikalinga parama, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nukrypimas nuo lygių dalių principo nėra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio interesus ir jis iÅ¡ esmės pažeistų teisingumo principÄ .Dėl turto vertės byloje ginčo nekilo, Å¡alys sutiko, kad jo vertė 67 200,00 Lt.

Atsižvelgiant į tai, butas natÅ«ra po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisiamas atsakovui, o ieÅ¡kovei priteistina 33 600,00 LT kompensacija.              Atsakovas reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 2000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismui pripažinus, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas neturi pagrindo reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ , todėl šį reikalavimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Pažymėtina ir tai, kad atsakovas neturtinės žalos Å¡ioje byloje visiÅ¡kai neįrodinėjo.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje taip pat reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės kasmėnesinį atsakovo iÅ¡laikymÄ . LR CK 3.72 str. 4 d. nustato, kad sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į iÅ¡laikymÄ . Teismui pripažinus, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas neturi pagrindo reikalauti priteisti jam iÅ¡laikymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimÄ pakeisti.

Nutraukus Å¡alių santuokÄ , pripažinti, kad ji nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovės V. S. kaltės ir iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 2950 Lt piniginę kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti. Sudarant turto balansÄ , pripažinti atsakovui A. S. teisę į 60 procentų, o ieÅ¡kovei V. S. teisę į 40 procentų nekilnojamo turto vieno kambario buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto A. S. vardu. Atsakovui A. S. priteisti asmeninės nuosavybės teise vieno kambario butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei V.

S. už jos turėtÄ turto dalį 26.880 Lt piniginę kompensacijÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės V. S. atsakovui A. S. priteisti 500 Lt dydžio kasmėnesinį materialinį periodinį iÅ¡laikymÄ , mokamÄ nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo iki kol sutuoktiniui bus pripažįstamas invalidumas. Taip pat praÅ¡o priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliaciniame skunde nurodomi tokie argumentai:ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, nes liudytojai patvirtino, jog apeliantas alkoholiu nepiktnaudžiavo, neiÅ¡tikimybės taip pat neįrodė.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovės kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo akivaizdi, nes apeliantas buvo reiklus dukrai, o kai suÅ¡lubavo jo sveikata, tuomet sutuoktinei jis tapo nebereikalingas. IeÅ¡kovė su dukra apeliantÄ paliko 2011 m. rudenį, nors žinojo, kad jam reikalinga priežiÅ«ra, gydymas. Apelianto nedarbas ir užsitęsusi liga yra objektyvios priežastys, dėl kurių apeliantas negali prisidėti prie Å¡eimos poreikių tenkinimo.teismas neteisingai nustatė, kad ieÅ¡kovė buvo keletÄ kartų išėjusi iÅ¡ namų.

IeÅ¡kovė iÅ¡ namų buvo iÅ¡jusi tik vienÄ kartÄ 2004 m., po to grįžo ir kartu gyveno 7 metus. Dėl Å¡ių įvykių Å¡alių kaltė bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatinėjama. Visi liudytojų parodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė kalta dėl santuokos iÅ¡irimo, nes ji su dukra išėjo iÅ¡ namų, todėl nutraukus santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės, apeliantui turi bÅ«ti priteista 2950 Lt piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti.teismas spręsdamas turto padalinimo klausimÄ , turėjo įvertinti tai, kad apeliantas yra 55 % nedarbingas, be to, jo nedarbingumas yra susijęs su stuburo pakitimais.

Taip pat teismas turėjo įvertinti Å¡alių finansines galimybes, nes apelianto mėnesio pajamos sudaro tik 420 Lt, o ieÅ¡kovės – 2000 Lt. IeÅ¡kovė prie buto privatizacijos neprisidėjo, nes 1994 metais gimus dukrai ji negaudavo motinystės paÅ¡alpos, kadangi iki to laiko neturėjo darbo stažo. Apeliantas praÅ¡o prijungti prie bylos raÅ¡ytinį įrodymÄ , kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė prijungti. Å iuo dokumentu apeliantas įrodinėja, kad yra pasiskolinęs pinigų. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad ji turi banko sÄ skaitoje 58446,30 Lt, tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė turi pakankamai piniginių lėšų.

Apeliantas taip pat nurodo, kad iÅ¡ tėvo yra paveldėjęs nekilnojamÄ jį turtÄ KaiÅ¡iadorių rajone, tačiau jo vertė yra menka. Tai yra svarbios aplinkybės, dėl kurių teismas turi pagrindÄ nukrypti nuo lygių dalių dalijant sutuoktinių turtÄ .apeliantas praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovas 500 Lt dydžio kasmėnesinį periodinį iÅ¡laikymÄ , mokamÄ nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo iki kol sutuoktiniui bus pripažįstamas invalidumas. Pagal LAT praktikÄ , praÅ¡antis iÅ¡laikymo sutuoktinis neįrodinėja iÅ¡laikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas iÅ¡laikymas, jeigu sutuoktinis, iÅ¡ kurio praÅ¡oma priteisti iÅ¡laikymÄ , neįrodo prieÅ¡ingai.

Apeliantas pateikė įrodymus, kad yra neįgalus, gauna invalidumo paÅ¡alpÄ , dirbti negali, kitų pajamų pragyvenimui neturi, pateikė įrodymus, patvirtinančius lėšų sumÄ , užtikrinančiÄ bÅ«tiniausių poreikių tenkinimÄ . Apeliantas yra nepajėgus tenkinti savo minimalius buities, sveikatos priežiÅ«ros, socialinius poreikius, o ieÅ¡kovė, gaudama 2200 Lt kas mėnesį turi galimybę teikti iÅ¡laikymÄ sutuoktiniui. Atkreipia dėmesį, kad nuo 1992 m. iki 2000 metų Å¡eima buvo iÅ¡laikoma iÅ¡ apelianto gaunamų lėšų, nes ieÅ¡kovė pajamų negaudavo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė V. S. apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galiot Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimÄ , bei iÅ¡ apelianto priteisti jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo:apelianto argumentus, kad santuoka nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovės kaltės paneigia byloje esantys įrodymai. IeÅ¡kovė nurodė, kad pagrindinė santuokos iÅ¡irimo priežastis yra nepagarbus atsakovo elgesys su ieÅ¡kove ir jų dukra. BÅ«tent Å¡iÄ aplinkybę patvirtino liudytoju apklausta kaimynė V.

Č., dukters klasės draugė patvirtino, kad jai matant atsakovas sudavė per veidÄ Å¡alių dukrai, kuri tuo metu buvo nepilnametė. Toks nuolatinis psichologinis smurtas, kartais prasiveržęs ir fizinis smurtas, taip pat nelojalumas bei nepagarba, paskatino ieÅ¡kovę palikti atsakovÄ ir iÅ¡sikelti gyventi atskirai.ieÅ¡kovė savo parodymų bylos nagrinėjimo metu nekeitė, prieÅ¡ingai, buvo nuosekli, tvirtino, kad viena iÅ¡ nesutarimo priežasčių buvo tai, kad atsakovas konfliktuodavo dažniau tuomet, kai pavartodavo alkoholinius gėrimus, kurių vartojimas pastaruoju metu dažnėdavo.

IeÅ¡kovė atsakovo neiÅ¡tikimybės fakto neįrodinėjo. Apeliantas skunde nurodė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ namų buvo išėjusi tik vienÄ kartÄ . Tačiau pirmosios instancijos teisme nurodė, jog ieÅ¡kovė iÅ¡eidavo iÅ¡ namų, nes nenorėdavo dirbti pas jo tėvus fizinio darbo, tačiau Å¡io fakto atsakovas neįrodė.atsakovas neįrodė, kad dėl savo sveikatos nuolat lankydavosi gydymo įstaigose, bÅ«tų gavęs visavertį gydymÄ , reabilitacijÄ ir dėl savo ligos patirtų iÅ¡laidas.

Atsakovo teiginiai, jog jo sveikatos bÅ«klė yra bloga, abejotini. Atsakovo nedarbingumas yra terminuotas, todėl jis gali pakisti, be to, jis nepateikė savo ligos prognozių. Akivaizdu, kad nuo lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį nukrypti nėra pagrindo. Atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, jis turi nekilnojamojo turto, kurį gali realizuoti, taip pat turi santaupų. Nors ir buvo praÅ¡omas, tačiau pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų apie savo turimas lėšas banko sÄ skaitose. atsakovo paskolos raÅ¡telis sudarytas po to, kai mes santuokoje negyvenome, todėl tai negali bÅ«ti bendra skola.

Atsakovo teiginys, kad ieÅ¡kovės pajamos Å¡iai dienai yra didesnės, negali bÅ«ti pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Apelianto teiginys, kad ieÅ¡kovės sÄ skaitoje yra 58 tÅ«kst. Lt yra nepagrįsti, nes Å¡i suma atspingi ieÅ¡kovės gautas pajamas per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-11-26, t.y. už trejus metus. Be to, ieÅ¡kovas neteikia dukrai iÅ¡laikymo jau trejus metus. Atsakovas visÄ laikÄ tvirtino, kad butas yra tik jo vieno, nors nepilnametė dukra lankė netoli esančiÄ mokyklÄ , tačiau atsakovas nepasiÅ«lė ieÅ¡kovei likti gyventi bute.pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , praÅ¡antis iÅ¡laikymo sutuoktinis turi įrodyti, kad turimas turtas ir pajamos nėra pakankamos minimaliems jo poreikiams tenkinti.

Å bylos medžiagos akivaizdu, kad ieÅ¡kovas turi paveldėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ KaiÅ¡iadorių rajone, kuris susideda iÅ¡ 3,5 ha žemės bei trobesių. Taip pat atsakovui tenka ir santuokoje įgytas butas. Neturėdamas lėšų pragyvenimui, ir galės vienÄ iÅ¡ nekilnojamojo turto parduoti. Be to, atsakovas posėdžio metu tvirtino, kad turi susitaupęs apie 1000 Lt, tačiau įrodymų nepateikė, todėl tikėtina, jog jis turi daugiau sutaupęs lėšų. Tuo tarpu ieÅ¡kovė išėjo gyventi pas tėvus, nekilnojamojo turto savo vardu neturi, prisideda prie tėvų buto iÅ¡laikymo, gyvena KaiÅ¡iadoryse, o į darbÄ važinėja Kaune.

IeÅ¡kovė santaupų neturi, vienintelis jos turtas bÅ«tų iÅ¡ atsakovo gauta kompensacijÄ už butÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apelianto pareikÅ¡to praÅ¡ymo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarkaSpręsdamas šį praÅ¡ymÄ teismas visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko raÅ¡ytinį procesÄ , o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (iÅ¡imtinė forma).

Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo Å¡ia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus praÅ¡ymus (CPK 322 str.). Tačiau nagrinėjamoje byloje praÅ¡yme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantas konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės bÅ«ti tinkamai iÅ¡aiÅ¡kintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliÅ«tys, trukdysiančios visapusiÅ¡kai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ nagrinėjant skundÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliantas nekonkretizavo, kokius svarbius klausimus apeliacinės instancijos teismas gali iÅ¡siaiÅ¡kinti bÅ«tent žodinio nagrinėjimo bÅ«du, apsiribodamas abstrakčiu nurodymu, jog apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikÅ¡mingomis iÅ¡aiÅ¡kinti apeliacinio proceso metu, yra jų iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos ir gali bÅ«ti patikrintos, iÅ¡tirtos bei įvertintos raÅ¡ytinio proceso bÅ«du. Teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingÄ procesinį sprendimÄ dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo.

Apeliantas neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo Å¡ioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiÅ¡kesnį ir operatyvesnį bylai reikÅ¡mingų aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . PrieÅ¡ingai, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, neturi bÅ«tinumo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, jog nėra bÅ«tinybės atsakovo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl Å¡io praÅ¡ymo netenkina.

Dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų prijungimo prie bylos.Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė raÅ¡ytinį įrodymÄ , kuris jo nurodymu, patvirtina esamÄ apelianto įsiskolinimÄ kreditoriui ir praÅ¡o jį prijungti prie bylos, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį įrodymÄ atsisakė prijungti prie bylos. IÅ¡ 2013 m. kovo 14 d. teismo posėdžio protokolo matyti, jog atsakovas teismui teikė paskolos raÅ¡telį, kaip įrodymÄ , kad skolinasi pinigų iÅ¡ kitų asmenų, tačiau teismas atsisakė jį priimti, nenurodydamas jokių motyvų.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is įrodymas prijungtinas prie bylos, kadangi Å¡iuo paskolos raÅ¡teliu apeliantas įrodinėja savo finansinę padėtį. Apeliantas taip pat papildomai teismui pateikė darbingumo lygio pažymÄ bei iÅ¡vadÄ dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų. Å ie dokumentai taip pat prijungtini prie bylos, kadangi jie susiję su nagrinėjamu apeliaciniu skundu ir jų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo po teismo sprendimo priėmimo (CPK 314 str.).IeÅ¡kovė prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pateikė sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, kuriuos praÅ¡o prijungti prie bylos kaip atsikirtimus į apelianto apeliacinio skundo argumentus.

Å iais įrodymais ieÅ¡kovė nori įrodinėti savo turtinę padėtį, jos gaunamas pajamas ir turimas iÅ¡laidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, todėl jie taip pat prijungtini prie civilinės bylos (CPK 314 str.). Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovės kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo.CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuokÄ , kai ji iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimÄ teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu. Ä®statymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpcijÄ , kada santuoka yra laikoma iÅ¡irusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 203 m. liepos 5 d. nutartis, priimta c.b.

Nr. 3K-3-399/2013).Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog jo ir ieÅ¡kovės santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jo nuomone, santuoka turėjo bÅ«ti nutraukta tik dėl ieÅ¡kovės kaltės. Atsakovas įrodinėja, kad ieÅ¡kovė kalta dėl santuokos iÅ¡irimo, nes ji paliko sutuoktinį, kuris yra ligotas, juo nesirÅ«pino. IeÅ¡kovė tiek ieÅ¡kinyje, tiek atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį, tiek atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ nurodo, jog tarp Å¡alių pastoviai kildavo nesutarimų, Å¡eimoje buvo įtampa, tiek ieÅ¡kovė, tiek Å¡alių dukra buvo įžeidinėjamos, o 2011 metų pavasarį, matant klasės draugei, atsakovas savo dukrai buvo sudavęs. Santuokos ieÅ¡kovė nenutraukė anksčiau, nes atsakovas žadėjo pasitaisyti, todėl ji tikėjosi iÅ¡saugoti Å¡eimÄ .

Pirmosios instancijos teisme vykusio posėdžio metu ieÅ¡kovė patvirtino tas pačias aplinkybes, kad atsakovas su dukra elgėsi agresyviai, nepadoriai su ja kalbėdavo, dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, ilgai namie žiÅ«rėdavo televizorių, todėl visiems gyvenant vieno kambario bute, dukrai buvo sudėtinga mokytis (b. l. 91). IeÅ¡kovė gyvenant santuokoje iki 2011 m. rudens apie atsakovo ligÄ nieko nežinojo, dėl ko jam nustatytas 45 % nedarbingumo lygis, ieÅ¡kovė nežinojo. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad nesutarimai su sutuoktine kildavo dėl dukters auklėjimo (b. l. 92).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. Č. paaiÅ¡kino, kad sutuoktiniai nesutardavo dėl įvairių dalykų, patvirtino, kad atsakovas ieÅ¡kovę vadindavo necenzÅ«riniais žodžiais vaiko akivaizdoje (b. l. 92). Taip pat liudytoja patvirtino, jog ieÅ¡kovė per 15 metų kiek pažįsta Å¡alis, buvo du kartus išėjusi iÅ¡ namų dėl nesutarimų su vyru, patvirtino ieÅ¡kovės argumentus, jog atsakovas piktnaudžiaudavo alkoholiu. Taip pat patvirtino, kad atsakovas bardavo dukrÄ , su ja nebendraudavo, jÄ Ä¯Å¾eidžiamai vadindavo, o kai paskutinį kartÄ ieÅ¡kovė išėjo iÅ¡ namų, atsakovas pasakė, kad iÅ¡eitų su visais daiktais.

Liudytoja apklausta E. T. taip pat patvirtino ieÅ¡kovės argumentus, kad atsakovas su Å¡alių dukra nebendraudavo, matė, kaip jis sergančiai savo dukrai sudavė, kai ji atsisakė vykdyti jo paliepimÄ (b. l. 93). Liudytoja apklausta Å¡alių dukra I. S. patvirtino, kad iÅ¡ namų su mama buvo išėjusios du kartus, kadangi namie nebuvo įmanoma gyventi, tėtis kiekvienÄ kartÄ sakydavo, kad iÅ¡eitų iÅ¡ namų, kiekvienÄ vakarÄ bÅ«davo namie įtampa, naudojo prieÅ¡ dukrÄ fizinį smurtÄ . Å ie pykčio protrÅ«kiai atsakovui kildavo, kai jis bÅ«davo iÅ¡gėręs (b. l. 93).

Liudytoja apklausta D. K. nepaneigė ieÅ¡kovės argumentų, kad kelis kartus buvo išėjusi iÅ¡ namų, kad Å¡alių tarpusavio santykiai pablogėjo prieÅ¡ 4–5 metus, patvirtino, kad girdėjo, kaip atsakovas užrėkia ant dukters (b. l. 94). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iÅ¡ esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginÄÄ sprendžiantis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J.

B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. K. v. M. K., bylos Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus, teismas pagrįstai nustatė, jog tarp Å¡alių santykiai nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nesutapo jų požiÅ«ris dėl dukters auklėjimo, tarp jų pastoviai kildavo nesutarimai, ieÅ¡kovė dėl to keletÄ kartų buvo išėjusi iÅ¡ namų, bet po to bandė taikytis, tačiau nepavykus susitaikyti, galutinai santykiai iÅ¡iro paskutinį kartÄ ieÅ¡kovei su dukra išėjus iÅ¡ namų 2011 m. rudenį.

Apeliantas nepaneigė ieÅ¡kovės argumentų, kad nesutarimai tarp jų kildavo nuolat, kad nesutapo jų požiÅ«ris į dukters auklėjimÄ , tačiau jis įrodinėja, kad dėl santuokos nutraukimo kalta tik ieÅ¡kovė, bet atsakovas, siekdamas paneigti savo kaltę, turėjo ne įrodinėti ieÅ¡kovės kaltę, o pateikti argumentus, kodėl jis negali bÅ«ti laikoma kaltu. Teisėjų kolegijos vertinimu, santuokos iÅ¡irimÄ lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai, tolerantiÅ¡kumo stoka viena kitai, tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos trÅ«kumas vienas kitam.

Å ios aplinkybės sudarė pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai - tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas. Atsakovui nepateikus teisinių argumentų, kodėl, esant Å¡ioms aplinkybėms, jo kaltė neturėtų bÅ«ti konstatuota, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo, tačiau Å¡i nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra teisinio pagrindo svarstyti apeliacinio skundo argumentų dėl neturtinės žalos atsakovui priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija nenagrinėja kitų neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygų ir dėl jų nepasisako.

Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.Bendro santuokinio turto padalijimas yra privalomai teismo spręstinas santuokos nutraukimo padarinys. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.Apeliantas praÅ¡o nukrypti nuo lygių dalių principo motyvuodamas tuo, jog jo sveikatos bÅ«klė yra bloga, jam nustatytas 55 % darbingumo lygis, jis dėl stuburo ligos negali susirasti darbo, gauna tik invalidumo paÅ¡alpÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, todėl juos atmeta.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad butas, kurio teisinė registracija atlikta atsakovo vardu, yra įsigytas pagal tuo metu galiojusį Butų privatizavimo įstatymÄ 1993 metais.

Å alių santuoka sudaryta 1992 metais, t.y. butas, esantis Kovo 11-osios g. 44-34, Kaune, įsigytas po santuokos sudarymo, todėl pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nors butas įregistruotas atsakovo vardu, vis tiek Å¡is turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. IeÅ¡kovė sutinka, kad butas natÅ«ra atitektų atsakovui, kadangi ji bute negyvena nuo 2011 m. rudens, neprisideda prie jo iÅ¡laikymo, tačiau praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo kompensacijÄ , lygiÄ pusės buto rinkos vertės. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad apeliantui 55 % darbingumo lygis yra nustatytas 2012-08-16, t.y. beveik po metų, kai ieÅ¡kovė iÅ¡sikėlė iÅ¡ buto (b. l. 45).

Atkreiptinas dėmesys, kad 55 % darbingumo lygis nustatytas terminuotai. Pagal naujai į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus iki 2014 m. rugpjūčio 13 d. Apeliantas gauna 420,19 Lt dydžio netekto darbingumo pensijÄ (b. l. 39), bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo yra registruotas darbo biržoje (b. l. 82). IÅ¡ byloje esančių kasos čekių iÅ¡ įvairių vaistinių apie pirktus vaistus, maisto papildus, negalima spręsti, kad atsakovui yra pastoviai reikalingi konkretÅ«s vaistai, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovo sveikatos bÅ«klė yra bloga, kad jis negali dirbti.

Po teismo sprendimo priėmimo apeliantas pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, patvirtinančius, kad jam nustatytas 50 % darbingumo lygis iki 2014-08-13 (b. l. 154). Kartu pateiktoje iÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų nurodyta, kad apeliantas gali dirbti esant tam tikroms sÄ lygoms (b. l. 155). Tačiau apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad bandė ieÅ¡koti jam tinkamo darbo, kad darbo birža jam nepasiÅ«lė jokio jo sveikatos stovį atitinkančio darbo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovė savo vardu registruoto jokio kito nekilnojamojo turto neturi, ji išėjo iÅ¡ namų gyventi pas savo tėvus, kai tuo tarpu apeliantas be bendro sutuoktinių buto, dar yra paveldėjęs iÅ¡ savo tėvo 3,52 ha žemės sklypÄ su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-18).

Taigi, iÅ¡ byloje esančių įrodymų darytina iÅ¡vada, kad apeliantas neįrodė, jog negali visiÅ¡kai dirbti, kad jam reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra ir slauga, be to jo vardu yra registruoti keli nekilnojamieji daiktai, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Å¡iai dienai nėra tokių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktinių turtÄ . Dėl iÅ¡laikymo sutuoktiniui priteisimo.CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iÅ¡ kito sutuoktinio iÅ¡laikymÄ .

Pareiga remti kitÄ sutuoktinį nesiejama su Å¡iÄ pareigÄ turinčio sutuoktinio kalte dėl santuokos nutraukimo, su praÅ¡ančio iÅ¡laikymo sveikatos bÅ«kle ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. T. v. Z. T., bylos Nr. 3K-3-500/2003). CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo santykius. Å io straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į iÅ¡laikymÄ siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos bÅ«kle ar kitomis aplinkybėmis.

Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina.

Ir prieÅ¡ingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam iÅ¡silaikyti, neturėtų teisės į iÅ¡laikymÄ . Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių ir reikalingas iÅ¡laikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti iÅ¡laikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011).Nagrinėjamoje byloje atsakovas praÅ¡o teismo pripažinti teisę į iÅ¡laikymÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 500 Lt iÅ¡laikymo kiekvienÄ mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis.

Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas iÅ¡laikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti iÅ¡laikymÄ , o tokių įrodymų apeliantas byloje nepateikė (CPK 178 straipsnis). IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovui nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nustatytas dalinis darbingumo sumažėjimas, iki 2013 m. rugpjūčio 15 d. – 55 procentų darbingumo lygis, o nuo 2013 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. rugpjūčio 13 d.

– 50 procentų darbingumo lygis. Apeliantas iki 2012 m. rugpjūčio 21 d. dirbo ir gaudavo pastovias pajamas, nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. gauna netekto darbingumo pensijÄ po 420,19 Lt per mėnesį. Tačiau apeliantas nepateikė teismui duomenų apie jo turimas santaupas banko sÄ skaitose, kai tuo tarpu ieÅ¡kovė pateikė sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, iÅ¡ kurių matyti, jog jos pastovios pajamos yra apie 2000 Lt, bet iÅ¡ Å¡ių pajamų ieÅ¡kovė iÅ¡laiko save ir dukrÄ , gyvendama pas tėvus, prisideda prie mokesčių už komunalinius patarnavimus.

Kaip patvirtino pats apeliantas, jis išlaikymo dukrai, tapęs iš dalies nedarbingas, neteikia. Apelianto pateiktas prie apeliacinio skundo paskolos raštelis, negali būti vertinamas kaip tinkamas rašytinis įrodymas, patvirtinantis aplinkybę, jog apeliantas skolinosi iš G. L. 8000 Lt, kaip teigia apeliantas, dukros išlaikymui. Visų pirma, atsakovas pirmosios instancijos teismui 2012 m. gruodžio 14 d. pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad pinigų jam niekas neskolina, tuo tarpu paskolos raštelis surašytas 2012 m. gruodžio 5 d., t.y. devyniomis dienomis anksčiau, nei priešieškinis, o tai kelia abejonių, ar šis paskolos raštelis iki priešieškinio pateikimo teismui buvo sudarytas.

Jokių kitokių įrodymų, kad atsakovas tikrai pasiskolino pinigų dukros išlaikymui, byloje nėra. Taip pat, šis paskolos raštelis nepatvirtina, jog apeliantas tuos pinigus iš viso gavo. Kaip jau buvo minėta anksčiau, apeliantas be buto, kuriame gyvena, dar yra paveldėjęs iš savo tėvo kito nekilnojamojo turto. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal byloje esamus duomenis neįrodytas 500 Lt dydžio išlaikymo būtinumas atsakovui, todėl apelianto argumentai, kad jam yra būtinas išlaikymas iš ieškovės, atmestinas.

Ä®vertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Teisėjų kolegijai nusprendus atmesti atsakovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IÅ¡ Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutarties matyti, jog apeliantui buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundÄ iki sprendimo priėmimo dienos. Apelianto apeliacinio skundo suma yra 15.670 Lt, todėl iÅ¡ apelianto valstybės naudai priteistinas 470,00 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.). IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų (b. l. 133-134), todėl jos turėtos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo (CPK 98 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo A. S. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 470,00 Lt (keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt litų 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovo A. S. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 500,00 Lt (penkis Å¡imtus litų) teisinės pagalbos iÅ¡laidų ieÅ¡kovės V.

S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai. Teisėjai                                                                                    Raimondas Buzelis                                                                                      Nerijus Meilutis                                                                                      Arūnas Rudzinskas