A-261-1925-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Pareiškėja A-B

Administracinė byla Nr. A261-1925/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00121-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei

dalyvaujant pareiškėjui B. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. V. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant V. S. B., J. J., J. V., D. M. ir T. U., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas B. V. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyrių padaryti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus (nustatyti žemės sklypo ribas) ir atlyginti 10700 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos.

Skunde (t. II, b. l. 77-81) nurodė, jog yra neteisingai nustatytos jam priklausančio žemės sklypo, esančio Klaipėdos apskrities Šilutės rajone, Gardamo seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, ribos, t. y. sklypas sumažintas 5,70 ha, kuriuos valdo trečiasis suinteresuotas asmuo T. U.. Paaiškino, jog žemės sklypas suformuotas atkuriant natūra nuosavybės teises į buvusio savininko J. J. valdytą žemę. 1934 m. vykdant Tauragės apskrities Naumiesčio valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo žemės savininkų išskirstymą į vienkiemius buvo sudarytas žemės sklypo planas. Žemės sklypų ribos įformintos sklypų pasiskirstymo protokole, surašytame pagal Tauragės apskrities, Naumiesčio valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo žemės išskirstymo vienkiemiais generalinį planą Nr. 581, sudarytą 1934 metais, 1937 m. spalio 22 d. žemės sklypai buvo pažymėti Kauno notarinio archyvo Tauragės apskrityje pripažinimo rejestre. Pažymėjo, jog remiantis šiais dokumentais, buvusiam savininkui J. J. 1937 m. gruodžio 21 d. buvo išduoti 26,56 ha ploto (20,98 ha žemės ir 5,7 ha miško) žemės sklypo nuosavybės dokumentai, kurią jis valdė iki nacionalizacijos. Atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko J. J. turėtą žemę Šilutės rajono Žemėtvarkos skyriaus 1998 m. birželio 29 d. raštu Nr. 04-418 pretendentai buvo informuoti, jog grąžinama buvusio savininko J. J. 20,98 ha ploto žemė bus grąžinta natūra buvusio savininko turėtomis ribomis. Pareiškėjo teigimu, ribos buvo neteisingai pažymėtos ir tai nustatė pretendentų prašymu sudaryta komisija, atlikusi kontrolinius matavimus, konstatavusi, kad yra pamatuotas mažesnis naudojamos žemės plotas negu priklausė savininkui J. J.. Ši klaida buvo nurodyta ir Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus 1998 m. rugsėjo 16 d. rašte Nr. 04-581, kuriuo UAB „Šilutės hidroprojektas“ inžinierius, matavęs žemės sklypą, buvo įpareigotas atitaisant žemės sklypo plotą perkelti riboženklį į buvusios žemėnaudos ribą, o 2001 m. gegužės 24 d. matininkės pareiškime nurodyta, kad Šilutės rajono Gardamo seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime J. J. paveldėtojams žemė atmatuota neteisingai. Pareiškėjas nurodė, jog į bendrąjį naudojamos žemės sklypo 20,98 ha plotą yra įskaičiuotas 5,70 ha miškas, kuris neturi būti įtrauktas, o turi būti pamatuotas atskirai, o šia žemės sklypo dalimi naudojasi U..

Pareiškėjas pabrėžė, kad daugiau nei dešimt metų nėra nustatytos žemės sklypo ribos ir jam padaryta ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala. Prašydamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paaiškino, jog nuomodamas žemės sklypą per vienerius metus gautų apie 1000 Lt, todėl per visą laikotarpį negautos pajamos sudaro 10700 Lt, o neturtinę žalą vertina 5000 Lt, nes negali tinkamai realizuoti teisių ir galimybių į turimą nuosavybę

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyrius su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (t. III, b. l. 2-3) nurodė, kad pareiškėjas ginčo žemės sklypą įsigijo iš asmenų, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą. Tik šie asmenys ir galėjo ginčyti sklypo ribas nuosavybės teisių atkūrimo procese, bet ne naujasis savininkas pareiškėjas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pareiškėjas neturi reikalavimo teisės, nes skundą grindžia nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais, be to, yra praleidęs skundo padavimo terminą. Pažymėjo, jog pareiškėjas savo reikalavimų nepagrindė įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kaip motyvuoja skunde. Priešingai, nurodo, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2000 m. gegužės 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 5-33/2000 Klaipėdos apskrities viršininko administracija buvo įpareigota nustatyti tinkamas 20,98 ha ploto žemės sklypo, esančio Klaipėdos apskrities Šilutės rajone, Gardamo seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, į kurį V. S. B., J. J., J. J. bendrosios nuosavybės teise atkurtos nuosavybės teisės, ribas, atitinkančias 1934 m. patvirtinta sklypo ribas. Šilutės rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11772004, įsiteisėjusiu 2004 m. rugpjūčio 25 d., V. S. B., J. J. ir J. J. ieškinys, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį laktą, kad J. J. Klaipėdos apskrities Šilutės rajone, Gardamo seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, nuosavybės teise nuo 1900 m. kovo 26 d. iki mirties, t. y. iki 1936 m. gruodžio 5 d., valdė 26,56 ha žemės sklypą, atmestas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-134-642/2010 konstatuota, jog 2000 m. gegužės 3 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. 5-33/2000 yra įvykdytas, t. y. tinkamai nustatytos žemės sklypo ribos, atitinkančios 1934 metais patvirtinta to paties sklypo ribas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, analizuodamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, ABTĮ 88 straipsnio 2 punkto bei 90 straipsnio nuostatas, nustatęs, kad skundas teismui išsiųstas 2011 m. kovo 24 d., atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra duomenų apie Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. vasario 18 d. sprendimo įteikimo datą pareiškėjui, padarė išvadą, jog pareiškėjas B. V. nepraleido ABTĮ 32 straipsnyje nustatytą terminą skundui teismui paduoti.

Teismas nustatė, kad V. S. B., J. J. ir J. J. bendrosios nuosavybės teise atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. J. valdytą 20,98 ha žemės sklypą, esantį Klaipėdos apskrities, Šilutės rajone, Gardamo seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, kurio ribos atitinka 1934 metų patvirtintas to paties žemės sklypo ribas. Pareiškėjas B. V. 2000 m. liepos 13 d. privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimis iš V. S. B., J. J. ir J. J. nusipirko šį žemės sklypą. Pareiškėjo nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2000 m. gruodžio 7 d. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog žemės sklypo plotas sudaro 20,98 ha, iš jo miško žemės plotas sudaro 5,7 ha.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 8 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2004 m. rugpjūčio 25 d., atmestas kaip nepagrįstas ieškovių V. S. B., J. J. ir J. J., atstovaujamų B. V., ieškinys, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad J. J. (duomenys neskelbtini) kaime, Gardamo seniūnijoje, Šilutės rajone, nuosavybės teise nuo 1909 m. kovo 26 d. iki mirties 1936 m. gruodžio 5 d. valdė 26,56 ha žemės. Sprendime nurodyta, jog 1998 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimais ieškovėms atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. J. 20,98 ha žemės, esančios Šilutės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Ieškovių atstovas B. V. argumentavo, kad buvęs savininkas J. J. iki turto nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 26,56 ha žemės ir argumentus grindė Tauragės apskrities, Naumiesčio valsčiaus, (duomenys neskelbtini) kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo planu, sudarytu 1934 metais, kuris buvo tikslinamas dar trejus metus. Tikslinimo laikotarpiu buvo pakeista plane numatyta sklypo vakarinė riba ir sklypas padidėjo iki 26,56 ha. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo argumentai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Nurodė, jog archyviniai dokumentai patvirtina, jog J. J. 1909 metais nusipirko 26,57 ha žemės, tačiau 1934 metais atliekant žemės išskirstymą į vienkiemius ir 1934 m. liepos 8 d. surašytame sklypų pasiskirstymo protokole nurodyta, jog J. J. sutiko, kad jam būtų paskirtas 20,97 ha dydžio žemės sklypas. Vyriausioji Žemės Tvarkymo Komisija (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo vienasėdžiais projektą patvirtino 1935 m. spalio 31 d. nutarimu ir 1937 m. spalio 22 d. plane išvardytų savininkų žemė pažymėta Kauno notarinio archyvo Tauragės apskrities pripažinimo rejestre. Dokumentai savininkams išduoti 1937 m. gruodžio 22 d., t. y. įgyvendintas (duomenys neskelbtini) kaimo žemės sklypų pasiskirstymo projektas. Teismas konstatavo, jog archyvinių dokumentų, patvirtinančių, kad po minėto plano tikslinimo J. J. sklypas padidėjo iki 26,56 ha, nėra.

Teismas pažymėjo, kad aplinkybė dėl žemės sklypo, į kurį atkurtos nuosavybės teisės pretendentėms, ribų atitikimo 1934 metų J. J. valdyto paties žemės sklypo riboms, konstatuota Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsiteisėjusia 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-134-642/2010. Nurodytoje civilinėje byloje suinteresuotas asmuo B. V. argumentavo, jog grąžintame 20,98 ha žemės sklype yra miško žemės, tačiau 1934 metų archyviniuose dokumentuose nurodyta tik naudojama žemė, į kurią miškas neįskaičiuojamas. Teismas konstatavo, jog atliekant tikslius žemės (miško) sklypo geodezinius matavimus buvo pasinaudota 1934 metų (duomenys neskelbtini) kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo planu, 1934 metų žemės tvarkymo departamento žemės sklypų eksplikacija, 1953 ir 1994 metų ortofoto planais. Teismas archyvinių dokumentų pagrindu nustatė, kad Šilutės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime rėžių sistemos nebuvo nuo 1934 metų, todėl žemė grąžinama natūra pagal archyve išlikusį planą ir konstatavo, jog būtent tai ir buvo padaryta atkuriant nuosavybės teises V. S. B., J. J. ir J. J. į žemę pagal archyve išlikusį 1934 metų planą ir nuosavybės teisės atkurtos į 20,98 ha žemės plotą įskaitant jame esantį mišką. Teismas pabrėžė, jog visiškai tikėtina, kad teritorijoje, kurioje 1934 metais nebuvo susiformavęs miško masyvas, esant palankioms klimato sąlygoms, per 60 metų galėjo susiformuoti miško plotas (dalis teritorijos galėjo apaugti medžiais).

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas B. V., dalyvavęs nuosavybės teisių atkūrimo procese kaip pretendenčių (ieškovių) V. S. B., J. J. ir J. J. įgaliotinis ir kaip jų įgaliotinis civilinėse bylose, naujų argumentų dėl skundo esmės nenurodo ir duomenų bei dokumentų, kurie nebūtų išnagrinėti civilinėse bylose, nepateikė. B. V. administracinėje byloje kaip pareiškėjas ginčija institucijos veiksmus (neveikimą) iš esmės tuose pačiuose teisiniuose santykiuose, kurie buvo išnagrinėti civilinėse bylose. Skundą administracinėje byloje jis grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo išnagrinėtos ir įvertintos nurodytose civilinėse bylose pagal pretendenčių (ieškovių) ieškinius. Teismas konstatavo, kad faktinės aplinkybės yra įrodytos ir nustatytos įsiteisėjusiais teismo sprendimais, tačiau tai nėra visiškai tapatus ginčas, nes skiriasi jo šalys dėl to, kad pareiškėjas nurodytose teismų išnagrinėtose bylose nebuvo ginčo šalimi, nes buvo įgaliotas atstovas (ABTĮ 58 str. 2 d.).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 3 straipsnio 3 ir 4 dalių, nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog ginčo žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

Teismas, analizuodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (2005 m. liepos 1 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.6 punkto, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (redakcija nuo 2005 m. balandžio 1 d.) patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3.5, 6, 8, 10 punktų nuostatas, padarė išvadą, kad pareiškėjas turi teisę savo iniciatyva ir lėšomis atlikti kadastrinius matavimus, kurių pagrindu būtų galima tikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas negali įgyti daugiau daiktinių ir turtinių teisių negu jų turėjo žemės sklypo pardavėjos, kurias jam perdavė žemės sklypo pirkimo sutartimis, ir negu yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.396 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties objektas yra suformuotas, viešame registre įregistruotas žemės sklypas. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas 2000 m. liepos 13 d. privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimis iš V. S. B., J. J. ir J. J. įsigydamas žemės sklypą, turėjo ir galėjo suprasti, kokio dydžio žemės sklypą nusipirko.

Teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyrių atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

Remdamasis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6.246 – 6.249 straipsniais, nurodė, kad deliktinės atsakomybės pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės vienos iš būtinų sąlygų, nenustatyta, nes atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus ir jų nevilkino. Teismas konstatavo, kad nesant viešosios atsakomybės sąlygos neteisėtų veiksmų, kitos civilinės atsakomybės sąlygos nenagrinėjamos, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti civilinę (tiek turtinę, tiek neturtinę) atsakomybę.

III. Pareiškėjas B. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliaciniame skunde (t. III, b. l. 58-61) nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir skunde, išnagrinėtame pirmosios instancijos teisme.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 72-73) nurodė, kad teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjas ginčija Tarnybos veiksmus (neveikimą) iš esmės tuose pačiuose teisiniuose santykiuose, kurie buvo išnagrinėti civilinėse bylose. Pažymėjo, kad Pareiškėjas 2000 m. liepos 13 d. privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimis iš V. B., J. J. ir J. J. įsigydamas žemės sklypą, turėjo ir galėjo suprasti kokio dydžio žemės sklypą nusipirko. Todėl pareiškėjas, negali įgyti daugiau daiktinių ir turtinių teisių negu jų turėjo žemės sklypo pardavėjos, kurias jam perdavė žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi, ir negu yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Tarnyba neatliko neteisėtų veiksmų, nes neturėjo teisinio pagrindo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus ir jų nevilkino. Dėl šios priežasties nesant vienos iš būtinos civilinės atsakomybės sąlygų, reikalavimas dėl žalos priteisimo yra pagrįstai atmestas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nacionalizuotą žemės sklypą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo dalykas yra J. J. iki nacionalizacijos valdytas 20,98 ha žemės sklypas.

Bylos įrodymai patvirtina, kad V. S. B., J. J. ir J. J. bendrosios nuosavybės teise atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. J. valdytą 20,98 ha žemės sklypą, esantį Klaipėdos apskrities, Šilutės rajone, Gardamo seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjas B. V. 2000 m. liepos 13 d. nupirko iš V. S. B., J. J. ir J. J. minėtą žemės sklypą. Pareiškėjo nuosavybės teisė yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010 m. gruodžio 28 d. išrašas patvirtina, kad žemės sklypo plotas sudaro 20,98 ha tame tarpe miško žemės plotas jame sudaro 5,7 ha (t. I, b. l. 8-9).

Tokiu būdu nuosavybės teisių atkūrimo procesas į J. J. iki nacionalizacijos valdytą 20,98 ha žemės sklypą yra užbaigtas.

Pareiškėjas siekia patikslinti šio sklypo plotą, kad prie jo įgyto žemės sklypo būtų dar atmatuotas 5,7 ha miško. Toks reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi užbaigus nuosavybės teisų atkūrimo procedūras, matavimais negali būti didinamas žemės sklypo plotas. Siekiant atkurti nuosavybės teises būtina vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka nustatytomis procedūromis. Pareiškėjas nesilaikė nustatytos tvarkos, siekdamas atkurti nuosavybės teises į jo manymu neatkurta miško plotą, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomą veiksmą.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus.

Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

B. V. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Romanas Klišauskas Veslava Ruskan