c953015e-b03d-4d07-bcde-375188b2abb2 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1579-340/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36370-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.39.2.5.5; 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BML-trans“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BML-trans“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BML-trans“ 3 032,34 Eur žalos atlyginimÄ , 46,41 Eur kompensacines palÅ«kanas, 6 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. balandžio 24 d. tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės UAB „BML-trans“ buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. LT/AEX Nr. 8532322, kuria buvo apdrausta transporto priemonė DAF FTXF105.460T, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 22 d. Vokietijoje, eismo įvykio metu buvo apgadintas „MTG-Kommunikations-Technik GmbH“ priklausantis automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis 2018 m. gegužės 22 d. eismo įvykio deklaracija, policijos informacija apie supaprastinta tvarka suraÅ¡ytus eismo įvykius, kaltu pripažintas atsakovei UAB „BML-trans“ priklausantis vilkikas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė (priekaba), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurie sudarė junginį. Puspriekabės valdytojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta. IeÅ¡kovė, pagal vilkiko valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, nukentėjusiajam padarytai žalai atlyginti iÅ¡mokėjo 4 331,92 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovė, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-701/2016, prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 50 procentų dydžio iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, t. y. 2 165,96 Eur sumos, kadangi Vokietijoje įvykus eismo įvykiui, atsakovės priekaba nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad į vienÄ junginį sujungus vilkikÄ ir priekabÄ , kai visÄ junginį valdo vienas vairuotojas, priekabos valdytojo pareiga apdrausti ne tik pačiÄ priekabÄ , bet ir jos vairuotojÄ , lemia priekabos draudiko pareigÄ atlyginti vilkiko, o kartu ir viso transporto priemonių junginio vairuotojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu atsakovės priekaba nebuvo apdrausta, o ieÅ¡kovė atlygino nukentėjusiajam asmeniui žalÄ , už kuriÄ yra atsakingas visas atsakovės transporto junginys, ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė padengtų 50 procentų sumokėtos draudimo iÅ¡mokos. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė turi teisę papildomai reikalauti 20 procentų dydžio draudimo iÅ¡mokos, t. y. 866,38 Eur grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakovės ir kitu, procesiniu pagrindu – Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 22 straipsnio 2 dalimi, dėl nepraneÅ¡imo apie eismo įvykį, nebendradarbiavimo su draudiku.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė apie draudžiamÄ jį įvykį sužinojo ne iÅ¡ atsakovės, o iÅ¡ savo atstovo Vokietijoje Inter Europe 2018 m. birželio 20 d. (praėjus mėnesiui laiko nuo draudžiamojo įvykio dienos). IeÅ¡kovė dėl to negalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ir tiksliai nustatyti įvykio aplinkybių, turėjo kreiptis į Vokietijos atsakingas institucijas, tam, kad gauti reikiamÄ informacijÄ . Tuo tarpu praÅ¡omų duomenų atsakovė neteikė net po kreipimosi į jÄ . Tokiu bÅ«du atsakovė atėmė galimybę iÅ¡ ieÅ¡kovės nuo pat pradžių efektyviai dalyvauti tyrime nustatant žalos padarymo priežastis ir jos dydį.

3. Atsakovė UAB „BML-trans“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad ieškovės nurodytas Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai šioje byloje nėra aktualūs, nes ieškovės cituojamoje praktikoje buvo ginčas tarp draudikų, kai vilkiko valdytojo civilinės atsakomybės draudikas ginčijosi su puspriekabės (priekabos) valdytojo civilinės atsakomybės draudiku. Atsakovė nėra draudikė, šiuo atveju nebuvo dvigubo draudimo ir, atsakovės žiniomis, puspriekabė iš viso nedalyvavo 2018 m. gegužės 22 d. eismo įvykyje.

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja ir 20 procentų dydžio iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos. Reikalavimas grindžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo apie patirtÄ Å¾alÄ dėl atsakovės, kaip draudėjos pareigų nevykdymo. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė remiasi iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 60.5 punktu, tačiau minėta teisės norma numato, jog reikalaujama gali bÅ«ti iki 20 procentų, t. y. negali siekti 20 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, kas reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 20 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos yra savaime neteisėtas, kadangi virÅ¡ija maksimalų dydį.

Taip pat atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovė vienu metu negali dvigubai reikalauti ir 50 procentų, ir 20 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „BML-trans“ 2 382,56 Eur sumÄ Å¾alos atlyginimui, 16,94 Eur palÅ«kanas, 6 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2 399,50) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 498,04 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ 159,94 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovės UAB „BML-trans“ naudai; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, siekiant iÅ¡spręsti byloje kilusį ginÄÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, yra bÅ«tina nustatyti tris aplinkybes:

1) ar 2018 m. gegužės 22 d. įvykusiame eismo įvykyje dalyvavo puspriekabė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

2) ar ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės 50 procentų dydžio draudimo išmokos;

3) ar ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės 20 procentų dydžio draudimo išmokos.

6. Teismas, pasisakydamas dėl puspriekabės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (ne)buvimo, pažymėjo, jog eismo įvykio deklaracijoje, kuriÄ pildė vairuotojai, nurodyta, jog susidÅ«rimas tarp vilkiko ir automobilio įvyko vilkikui persirikiuojant iÅ¡ vidurinės eismo juostos į deÅ¡iniÄ jÄ , nepastebėjus automobilio. Teismas pažymėjo, jog, esant vilkikui su priekaba, vilkiko vairuotojui yra apsunkintos galimybes iÅ¡ visų pusių matyti eisme dalyvaujančias transporto priemones, nei esant be priekabos. Teismas sprendė, jog dėl priekabos buvimo ir sudėtingesnio manevravimo su ja, vilkiko vairuotojas nepastebėjo Å¡alia važiuojančio automobilio ir kliudė jį. Teismas konstatavo, kad eismo įvykio deklaracijoje nubraižyta eismo įvykio schema, transporto priemonės bei jų iÅ¡dėstymas, atitinka tiek eismo įvykio deklaracijoje įvykio dalyvių nurodytas aplinkybes, jog eismo įvykyje dalyvavo vilkikas su priekaba, tiek ir teismo nustatytas aplinkybes.

7. Teismas nurodė, kad labiau tikėtina, kad puspriekabė nebuvo aprašyta Hohenbruno greitkelių policijos skyriaus pateiktoje informacijoje apie supaprastinta tvarka surašytus eismo įvykius, kadangi eismo įvykis įvyko tarp vilkiko priekinės dalies ir automobilio, todėl nebuvo pagrindo aprašinėti puspriekabę. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog eismo įvykio deklaracijoje atsakovės vilkiko vairuotojas nurodė, kad vilkiko, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo įmonė yra ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, todėl tikėtina, kad ši informacija buvo pateikta ir Vokietijos policijos pareigūnams, todėl nebuvo aiškintasi, ar puspriekabė yra apdrausta, ar ne.

8. Teismas, remdamasis teisiniu reglamentavimu ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog 2018 m. gegužės 22 d., Vokietijoje, eismo įvykyje dalyvavo vilkikas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

9. Teismas pažymėjo, jog atsakovės puspriekabė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieÅ¡kovė, iÅ¡mokėjusi trečiajam asmeniui žalÄ , negalėtų nukreipti reikalavimo teisės į atsakingÄ asmenį dėl dalies draudimo iÅ¡mokos, kadangi nebÅ«tų draudiko, į kurį bÅ«tų galima nukreipti tokį reikalavimÄ . Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti dalies iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ atsakovės, kadangi atsakovei tenka pareiga apdrausti puspriekabę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o neįvykdžius minėtos pareigos, atsakovė turi atlyginti žalÄ , kuri buvo padaryta tretiesiems asmenims.

10. Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė, bÅ«dama atsakovės draudikė pagal vilkiko valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, buvo atsakinga už vilkiko, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytÄ Å¾alÄ tretiesiems asmenims, o ne viso transporto priemonės junginio, t. y. vilkiko ir puspriekabės. Teismas nurodė, kad nors pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ , esant vilkiko ir puspriekabės junginiui, tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ atlygina tiek vilkiko draudikas, tiek ir puspriekabės draudikas, t. y. 50/50, tačiau Å¡iuo atveju puspriekabė nebuvo apskritai apdrausta.

Teismas sprendė, jog už žalÄ , kuriÄ padarė puspriekabė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri neturėjo draudimo apsaugos, kaip to reikalauja TPVCAPD įstatymo 4 straipsnis, atsako atsakovė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė žalos geruoju neatlygino, o ieÅ¡kovei nebuvo pareigos atlyginti visos 4 221,92 Eur žalos trečiajam asmeniui, 2 165,96 Eur sumÄ , t. y. 50 procentų draudimo iÅ¡mokos, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės (CK 6.280 straipsnis).

11. Teismas taip pat nurodė, kad Å¡iuo atveju nustatyta ir neginčytina aplinkybė, kad atsakovė neįvykdė savo pareigos praneÅ¡ti per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie 2018 m. gegužės 22 d. eismo įvykį, dėl kurio ji yra atsakinga, nei po eismo įvykio, nei kai ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę su 2018 m. birželio 20 d. praneÅ¡imu. Atsakovei, neįvykdžius pareigos informuoti apie eismo įvykį per įstatymų numatytÄ laikÄ , kyla pareiga atlyginti dalį iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos pagal TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, ir Taisyklių 60 punkto papunkčius.

Teismas, atsižvelgdamas į įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , nustatytas aplinkybes, inter alia į pareigos pažeidimo aplinkybes, pažeidimo pobÅ«dį ir reikÅ¡mingumÄ , į iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydį, padarė iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, priteistinas draudimo iÅ¡mokos dydis mažintinas iki 5 procentų ieÅ¡kovės iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, kaip atitinkančios teisingumo, protingumo principus bei proporcingos padarytos pareigos pažeidimui, t. y. iki 216,60 Eur (4 331,92 Eur x 5 procentai/100 procentų = 216,60 Eur).

12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 866,38 Eur sumos priteisimo tenkintas iÅ¡ dalies ir sumažintas iki 216,60 Eur, reikalavimÄ dėl 39,30 Eur palÅ«kanų perskaičiavo. Teismas iÅ¡ atsakovės priteisė 7,11 Eur palÅ«kanų už 2 165,96 Eur sumÄ (2 165,96 Eur x 0,06 procentai / 365 dienų x 20 pradelstų dienų), ir 9,83 Eur palÅ«kanų už 216,60 Eur sumÄ (216,60 Eur x 6 procentai / 365 dienų x 276 pradelstų dienų), bendrai 16,94 Eur palÅ«kanų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 13.

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „BML-trans“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimÄ dalyje dėl 2 165,96 Eur žalos priteisimo ir Å¡ioje dalyje AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atmesti; teismui sprendžiant, jog nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimÄ dalyje dėl 2 165,96 Eur žalos priteisimo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimÄ dalyje dėl 108,30 Eur žalos priteisimo ir 8,47 Eur kompensacinių palÅ«kanų priteisimo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 13.1. Teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog eismo įvykyje, įvykusiame 2018 m. gegužės 22 d. Vokietijoje, be vilkiko, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavo ir puspriekabė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas netinkamai įvertino byloje esančius paaiÅ¡kinimus dėl eismo įvykio aplinkybių bei byloje esančius įrodymus, kas sÄ lygojo neteisingo sprendimo priėmimÄ . Atsakovė neturėjo galimybės pateikti raÅ¡ytinius dokumentus, patvirtinančius minėtos puspriekabės buvimÄ Lietuvos Respublikoje eismo įvykio metu, kadangi jokie tÄ patvirtinantys raÅ¡ytiniai dokumentai neegzistuoja. 13.2.

Teismas nepagrįstai kritiÅ¡kai įvertino aplinkybę, jog V. S. eismo įvykio deklaracijoje puspriekabės duomenis dėl patirto streso įrašė per klaidÄ . Atsakovė negali paaiÅ¡kinti, kodėl V. S. eismo įvykio deklaracijoje nurodė Å¡ios puspriekabės duomenis – galbÅ«t rado kokius nors vilkike užsilikusius tos puspriekabės dokumentus, galbÅ«t dėl kitų priežasčių, tačiau priežastys esminės reikÅ¡mės neturi, kadangi teismas turėjo pareigÄ vertinti visų byloje esančių įrodymų visumÄ . 13.3.

Teismas suabsoliutino M. D. elektroninio laiÅ¡ko turinį, nuvertindamas Hohenbruno greitkelių policijos skyriaus InformacijÄ apie supaprastinta tvarka suraÅ¡ytus eismo įvykius (toliau – Ataskaita) – oficialų raÅ¡ytinį įrodymÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog savo elektroniniame laiÅ¡ke M. D. rašė, jog jis turėjo avarijÄ su vilkiku ir priekaba. Apie puspriekabę elektroniniame laiÅ¡ke M. D. nieko nėra nurodęs, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog M. D. patvirtinto puspriekabės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimÄ minėtame eismo įvykyje.

Pažymėtina, jog priekaba ir puspriekabė yra dvi visiškai skirtingos transporto priemonės, viena su kita netgi nepanašios. Vilkikas be puspriekabės vizualiai atrodo tarsi būtų sukabintas su priekaba, todėl asmuo, neturintis patirties su sunkiuoju transportu, neskiriantis priekabos nuo puspriekabės, gali suklysti, nurodydamas, jog vilkikas yra su priekaba, kai iš tiesų prie vilkiko jokios priekabos prikabintos nėra. 13.4. Teismas nepagrįstai Ataskaitos turinį nuvertino motyvuodamas tuo, jog policija puspriekabės neaprašinėjo, kadangi susidūrimas įvyko tik tarp vilkiko ir lengvojo automobilio.

Vadovaujantis į Å¡iÄ bylÄ pateiktų teisės aktų bei teismų praktikos iÅ¡traukomis, Vokietijoje vilkikas, sujungtas su kita transporto priemone, sudaro transporto priemonių junginį ir eismo įvykio dalyviais laikomi ne tik ta junginio dalis, kuri susidÅ«rė su kita transporto priemone, o visos junginio dalys. Taigi policija neabejotinai turėjo pareigÄ apraÅ¡inėti visas transporto priemonių junginio dalis, ir tÄ bÅ«tų dariusi, jeigu tokios bÅ«tų buvusios. 13.5. Teismas, spręsdamas dėl puspriekabės dalyvavimo eismo įvykyje, rėmėsi niekuo neparemtomis prielaidomis, klaidingu M.

D. tvirtinimu, kas sÄ lygojo neteisingÄ teismo iÅ¡vadÄ apie puspriekabės dalyvavimÄ 2018 m. gegužės 22 d. eismo įvykyje. Teismas, ignoruodamas atsakovės argumentus ir perdėtÄ reikÅ¡mę suteikdamas ieÅ¡kovės argumentams, nesivadovaudamas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu, nors jo turinio ieÅ¡kovė leistinais įrodymais nepaneigė, iÅ¡kreipė ieÅ¡kovės ir atsakovės interesų pusiausvyrÄ , dėl ko teismo sprendimas naikintinas. 13.6. Draudimo iÅ¡moka mokama pagal tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis teisės aktus, bet nei ieÅ¡kovė, nei teismas nenurodė nė vieno Vokietijos teisės akto, kurio pagrindu turėtų bÅ«ti sprendžiami tarpusavio ieÅ¡kovės ir atsakovės teisiniai santykiai.

Laikytina, kad teismas pritaikė atsakovei atsakomybę nesant tam jokio teisinio pagrindo, kas savaime yra neteisėta. 13.7. Å ioje civilinėje byloje sprendžiami draudiko ir puspriekabės savininko teisiniai santykiai, t. y. ar ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės dalies draudimo iÅ¡mokos, ir jeigu turi, tai tuomet, kokio dydžio. Teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovės 50 proc. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ esmės prilygino atsakovę draudikui. Su tokia teismo iÅ¡vada sutikti negalima, kadangi nė vienas teisės aktas nenumato, jog už sukeltÄ eismo įvykį transporto priemonės savininkas atsako lygiomis dalimis kartu su draudiku.

Lygių dalių principas įtvirtintas tik tarp draudikų, bet ne tarp draudiko ir transporto priemonės savininko. Nei Vokietijos teismų praktikoje, nei Vokietijos teisės aktuose nėra įtvirtinta, jog transporto priemonės savininkas ar valdytojas, neapdraudęs vienos iš junginio dalių, atsako lygiomis dalimis kartu su kitos junginio dalies draudiku. Taigi šiuo atveju teismas, priteisdamas iš atsakovės 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, ne tik, kad pritaikė atsakovei atsakomybę nesant tam jokio Vokietijos teisėje įtvirtinto teisinio pagrindo, bet ir nustatė žalos dydį, kuris pagal Vokietijos teisės aktus yra taikytinas išimtinai specifiniuose draudikų santykiuose. 13.8.

Net jei teismo išvada, jog ieškovė turi teisę regreso tvarka iš atsakovės reikalauti dalies draudimo išmokos, būtų teisinga, tai savaime nereiškia, jog ta dalis būtinai turėtų sudaryti 50 proc. Puspriekabė, net jei ir būtų dalyvavusi eismo įvykyje, iš esmės nebūtų turėjusi įtakos vilkiko (ne)susidūrimui su kita transporto priemone, todėl atsakovės atsakomybės dalis turėtų būti sumažinta. 13.9. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, jog 5 proc. draudimo išmoka priteistina nuo visos išmokėtos draudimo išmokos sumos.

Atsakovė sutinka su teismo sprendimu priteisti iÅ¡ atsakovės 5 proc. draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau neteisinga ir nesÄ Å¾ininga, jog suma skaičiuojama nuo visos iÅ¡mokėtos ieÅ¡kovės draudimo iÅ¡mokos. Teismas nusprendė, jog atsakovė turi pareigÄ atlyginti 50 proc. draudimo iÅ¡mokos ir taip pat nusprendė, jog atsakovė, grÄ Å¾indama 50 proc. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, nuo grÄ Å¾inamos sumos privalo sumokėti dar papildomus 2,5 proc. (nuo visos sumos 5 proc.), kas akivaizdžiai atitinka dvigubos atsakomybės sampratÄ , kurios taikymas nėra leidžiamas.

IÅ¡ atsakovės Å¡iuo atveju, apeliacinės instancijos teismui pripažįstant, jog atsakovė vis tik turi pareigÄ atlyginti 50 proc. draudimo iÅ¡mokos ieÅ¡kovei, turėtų bÅ«ti priteista ne daugiau nei 108,30 Eur draudimo iÅ¡mokos, kas sudaro 5 proc. draudimo iÅ¡mokos sumÄ nuo ieÅ¡kovei tenkančios atlyginti draudimo iÅ¡mokos sumos. Atitinkamai turėtų bÅ«ti perskaičiuota ir kompensacinių palÅ«kanų suma, kuri sudarytų 8,47 Eur (108,30 Eur x 6 proc. / 365 d. x 276 pradelstų dienų).

14. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos atsikirtimus: 14.1. Teismas, priimdamas sprendimÄ tinkamai vertino M. D. el. laiÅ¡ko turinį, kadangi vilkiko vairuotojas yra apeliantės darbuotojas ir suinteresuotas asmuo, kai tuo tarpu M. D. buvo nukentėjusioji Å¡alis ir jam draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo jo Å¡alies draudimo bendrovė, t. y. jis niekaip nėra suinteresuotas bylos baigtimi ir teikti prieÅ¡ingas aplinkybes.

Å ie M. D. paaiÅ¡kinimai yra vienas iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų (CPK 177 straipsnis), kuris bus teismo vertinamas visų įrodymų kontekste. Todėl atmestini apeliantės motyvai dėl CPK 192, 197 straipsnių nuostatų netinkamo taikymo. 14.2. Apeliantės pateikiamos aplinkybės nesudarė pagrindo nesiremti deklaracija, kadangi dalis minėtų „trÅ«kumų“ yra užpildyti, kai kurių pildyti nereikėjo (pvz. 14 punktas pildomas, jeigu įvykis įvyko Lietuvoje). Pati deklaracija yra patvirtinta abiejų vairuotojų paraÅ¡ais, o į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesta policija, pradėta administracinė byla ir buvo suraÅ¡ytos visos aplinkybės, padarytos nuotraukos (minėtÄ faktÄ patvirtina ta pati Hohenbruno greitkelių policijos nuovados pateikta informacija apie supaprastinta tvarka suraÅ¡ytus eismo įvykius).

Tokios pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , tad abejoti eismo įvykio deklaracija nėra jokio pagrindo. 14.3. IeÅ¡kovė pagrįstai laikosi pozicijos, jog ji turi į atsakovę regreso teisę 50 procentų iÅ¡mokėtos sumos. Dar pirmosios instancijos teisme nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , ieÅ¡kovė papildomai pateikė Vokietijos teisės aktų iÅ¡traukas, aktualias Å¡iam ginčui. 14.4. IeÅ¡kovė nesutinka su apeliantės nurodymais dėl taikomos dvigubos atsakomybės. Å iuo atveju nebuvo įvykdyta pareiga praneÅ¡ti apie įvykusį eismo įvykį ir bendradarbiauti su draudiku (tiek pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, tiek pagal draudimo sutartį), todėl ieÅ¡kovė įgijo teisę pagal teisės aktus reikalauti dalį, t. y. 20 procentų draudimo iÅ¡mokos, kai dėl 50 procentų dydžio draudimo iÅ¡mokos, ieÅ¡kovė visiÅ¡kai atlygino trečiajam asmeniui žalÄ , nors pagal sudarytÄ 2018 m. balandžio 24 d. draudimo sutartį, ieÅ¡kovė turėjo atlyginti tik 50 procentų draudimo iÅ¡mokos.

Šiuo atveju 5 proc. draudimo išmoka priteista nuo visos išmokėtos draudimo išmokos sumos laikytina pagrįsta ir proporcinga. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas atmestinas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nenustačius CPK 329 straipsnio 2-3 dalyse nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija nagrinėja apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindus.

16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar teismas, nustatęs, kad 2018 m. gegužės 22 d. įvykusiame eismo įvykyje dalyvavo puspriekabė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tinkami aiÅ¡kino ir taikė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias civilinio proceso normas, ar ieÅ¡kovė turi teisinį pagrindÄ reikalauti iÅ¡ atsakovės 50 procentų dydžio draudimo iÅ¡mokos; ar ieÅ¡kovė pagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovės 20 procentų dydžio draudimo iÅ¡mokos.

17. Dėl įrodymų, susijusių su puspriekabės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimu eismo įvykyje, vertinimo.

18. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

19. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai iÅ¡plėtota. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog faktinių duomenų įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.).

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ , neleistini. Dėl to atvejai, kai Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

20. Nagrinėjamoje byloje atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176 straipsnyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje ir be pagrindo padarė iÅ¡vadÄ , jog puspriekabė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo eismo įvykyje.

21. Savo pozicijÄ atsakovė grindžia iÅ¡ esmės tuo, kad eismo įvykio metu puspriekabė stovėjo privačiame kieme Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl jokie raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys Å¡iÄ aplinkybę neegzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimÄ reglamentuojančios Civilinio proceso kodekso normos nenumatė kliūčių įrodinėti šį faktÄ kitais leistinais įrodymais (liudytojų parodymais) arba teikti įrodymus, patvirtinančius nuomos ar kitokių teisnių santykių tarp atsakovės ir privataus kiemo, kur buvo saugomas atsakovės transportas, savininko buvimÄ . Tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta; apeliaciniu skundu atsakovė iÅ¡ esmės patvirtina, kad jų nėra.

22. Apeliantė teigia, kad teismas be pagrindo kritiÅ¡kai įvertino aplinkybę, kad atsakovės vairuotojas eismo įvykio deklaracijoje puspriekabės duomenis įrašė per klaidÄ dėl patirto streso. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas vertina bylos įrodymus vadovaudamasis ir bendros logikos dėsniais; sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad eismo įvykis buvo nedidelio masto (Å¡oninis automobilių susidÅ«rimas), atsakovės vairuotojas yra profesionalas, todėl mažai tikėtina, kad jis dėl eismo įvykio patyrė tokį stiprų stresÄ , jog į deklaracijÄ Ä¯rašė eismo įvykyje nedalyvavusiÄ puspriekabę. ReikÅ¡mingas pirmosios instancijos teismo pastebėjimas, kad vairuotojas prisiminė ir įrašė į deklaracijÄ puspriekabės valstybinį numerį, nors VÄ® „Regitra“ duomenimis, puspriekabė nuo 2017 m. spalio 1 d. yra iÅ¡registruota ir negalėjo bÅ«ti naudojama.

23. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo suabsoliutino kito eismo įvykio dalyvio M. D. elektroninio laiÅ¡ko turinį, kuris nurodė, kad eismo įvykyje dalyvavo vilkikas su priekaba. Apeliantė argumentuoja, kad priekaba ir puspriekabė yra dvi visiÅ¡kai skirtingos transporto priemonės; vizualiai vilkikas be puspriekabės atrodo kaip vilkikas su priekaba, t. y. M. D. laiÅ¡ke esantis nurodymas, kad prie vilkiko buvo prikabinta priekaba klaidina teismÄ ir neįrodo, jog eismo įvykyje dalyvavo puspriekabė.

Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus kaip subjektyvius; pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino M. D. elektroniniame laiÅ¡ke pateiktÄ informacijÄ , kaip nurodymÄ , kad autoįvykyje dalyvavo transporto priemonių – vilkiko ir puspriekabės junginys; bylos duomenimis, M. D. nėra profesionalus vairuotojas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad žala jam atlyginta ir jis neturi jokių motyvų teikti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , todėl netikslus eismo įvykyje dalyvavusio transporto priemonių junginio dalių pavadinimas nepaneigia elektroninio laiÅ¡ko, kaip raÅ¡ytinio įrodymo, reikÅ¡mės. Atmetami apeliantės argumentai, kad pateiktas dokumentas neatitinka CPK 192 straipsnio nuostatų, nes M.

D. nebuvo apklaustas liudytoju. Civilinio proceso kodeksas reglamentuoja atvejus, kai tam tikri faktai gali būti įrodinėjami tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje tokių ribojimų nenumatyta, o elektroninis susirašinėjimas teismų praktikoje seniai vertinamas kaip leistinas įrodymas – paprastas rašytinis įrodymas.

24. Apeliantė teigia, kad teismas be pagrindo nesivadovavo oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu – Hohenburgo greitkelių policijos skyriaus informacija apie supaprastinta tvarka suraÅ¡ytus eismo įvykius (Ataskaita), kuris yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 192 straipsnio 2 dalis). Ataskaitoje neapraÅ¡ytas puspriekabės dalyvavimas eismo įvykyje, pridėtoje schemoje vilkiko shematinis brėžinys taip pat vaizduoja vilkikÄ be puspriekabės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad eismo įvykis buvo aiÅ¡kus, buvo tiriamas supaprastinta tvarka, susidÅ«rimas įvyko tik su vilkiko priekine dalimi, todėl tikėtina, kad nebuvo pagrindo apraÅ¡inėti puspriekabės. Eismo įvykio deklaracijoje vilkiko vairuotojas nurodė, kad vilkiko, kuriuo valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo įmonė yra ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog Å¡i informacija buvo pateikta ir Vokietijos kelių policijos pareigÅ«nams, dėl ko nebuvo tikslo tikrinti vairuotojo pateiktos informacijos, kad puspriekabė yra apdrausta.

25. Apeliantė taip pat teigia, kad, jeigu eismo įvykyje būtų dalyvavusi neapdrausta puspriekabė, Vokietijos nacionalinis draudikų biuras nebūtų skyręs patikėtinio žalai administruoti; tuo trapu toks patikėtinis buvo skirtas, o tai reiškia, kad eismo įvykyje dalyvavęs vilkikas buvo tinkamai apdraustas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog eismo įvykyje dalyvavęs vilkikas buvo tinkamai apdraustas, tačiau tai neįrodo, kad nepadrausta puspriekabė eismo įvykyje nedalyvavo. Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes labiau tikėtina, jog faktas, kad eismo įvykyje dalyvavo neapdrausta puspriekabė, buvo nuslėptas nuo įvykį užfiksavusių Vokietijos pareigūnų.

26. Apibendrindama, teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiagos duomenimis, abu eismo įvykio dalyviai nurodė, kad eismo įvykyje dalyvavo vilkiko ir puspriekabės junginys; vertinant Hohenburgo greitkelių policijos skyriaus informacijÄ apie supaprastinta tvarka suraÅ¡ytus eismo įvykius (AtaskaitÄ ) kartu su atsakovės vairuotojo pateikta eismo įvykio deklaracija darytina iÅ¡vada, kad Ataskaitos duomenys nepaneigia fakto, kad puspriekabė dalyvavo eismo įvykyje. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad puspriekabė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pirmosios instancijos tesimas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetÄ ir padaręs iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykyje dalyvavo transporto priemonių (vilkiko ir puspriekabės) junginys, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

27. Dėl 50 proc. dydžio draudimo išmokos priteisimo.

28. Apeliantė nurodė, kad jeigu neapdrausta puspriekabė ir bÅ«tų eismo įvykyje dalyvavusi, atsakovė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė įgijusi teisę reikalauti dalies draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. Apeliantės vertinimu, teismas, priimdamas sprendimÄ , neturėjo pagrindo vadovautis Vokietijos Aukščiausiojo teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendime Nr. IV ZR 279/08 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-701/2016, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimai, nes bylų faktinės aplinkybės skiriasi.

Atsižvelgiat į Vokietijos įstatymus ir iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nukentėję asmenys (draudikų biurai), remdamiesi bendrosiomis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, turi teisę reikalauti, kad visÄ Å¾alÄ atlygintų bet kuris iÅ¡ junginio dalių (draudikas ar valdytojas). Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, jog nukentėjęs asmuo pasirinko reikalavimÄ reikÅ¡ti vilkiko draudikui ir savo teisę pagal Vokietijos teisės aktus yra įgyvendinęs. Teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovės 50 proc. draudimo iÅ¡mokos, prilygimo atsakovę draudikui, tačiau nei vienas teisės aktas nenumato, kad už sukeltÄ eismo įvykį transporto savininkas atsako lygiomis dalimis su draudiku.

Nei Vokietijos teismų praktikoje, nei Vokietijos teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad savininkas, neapdraudęs vienos iš junginio dalių, atsako lygiomis dalimis su kitos junginio dalies draudiku; teismas taikė atsakovei atsakomybę nesant jokio Vokietijos teisėje įtvirtinto teisino pagrindo, bei nustatė žalos dydį, kuris pagal Vokietijos teisės aktus yra taikytinas išimtinai specifiniuose draudimo santykiuose.

29. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė pateikė Vokietijos teisės aktų iÅ¡traukas, aktualias Å¡iam ginčui – Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimÄ IV ZR 279/08, Vokietijos Kelių eismo įstatymo 7 str. l d., Privalomojo draudimo įstatymo 3 str. Nr. l., Vokietijos CK 421 str.

30. Pagal Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimo (IV ZR 279/08) iÅ¡aiÅ¡kinimÄ ,,transporto priemonės ir priekabos sudaryto junginio padarytÄ Å¾alÄ per pusę apmoka transporto priemonės ir priekabos privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikai“. Vadovaujantis Vokietijos Kelių eismo įstatymo 7 straipsnio l dalimi, Privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio Nr. l, Vokietijos civilinio kodekso 421 straipsniu, draudikai atsako solidariai. SolidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam tenkančiÄ dalį (CK 6.9 straipsnis).Tokį pat iÅ¡aiÅ¡kinimÄ yra pateikęs ir Vokietijos žaliosios kortelės biuras.

Pagal Vokietijos kelių eismo įstatymo (Straßenverkehrsgesetz, StVG) 7 straipsnio 1 dalį, jeigu žalos padaroma eksploatuojant transporto priemonę ar su ja susietÄ priekabÄ , Å¡iÄ Å¾alÄ nukentėjusiam asmeniui atlygina transporto priemonės ar priekabos valdytojas. Vokietijos privalomojo draudimo įstatymo (Pflichtversicherungsgesetz, PflVG) 1 straipsnyje įtvirtinta transporto priemonės ir priekabos valdytojo pareiga apdrausti savo, savininko ir vairuotojo civilinę atsakomybę.

31. Kaip matyti iÅ¡ teikiamo Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimo turinio, toks teisinis reglamentavimas aiÅ¡kinamas kaip reiÅ¡kiantis, kad į vienÄ junginį sujungus vilkikÄ ir priekabÄ , kai visÄ junginį valdo vienas vairuotojas, priekabos valdytojo pareiga apdrausti ne tik pačiÄ priekabÄ , bet ir jos vairuotojÄ , lemia priekabos draudiko pareigÄ atlyginti vilkiko, o kartu ir viso transporto priemonių junginio, vairuotojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Kitaip tariant, kadangi vilkikas ir priekaba, vairuojami vieno asmens, vertinami kaip vientisas junginys, tiek vilkiko, tiek ir priekabos valdytojas atsako už visÄ Å¾alÄ , kuri gali atsirasti eksploatuojant junginį ir privalo Å¡iÄ atsakomybę apdrausti.

Taigi vilkiko draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam, turi įstatyme įtvirtintÄ atgręžtinio reikalavimo teisę į priekabos draudikÄ dėl už šį sumokėtos draudimo iÅ¡mokos dalies atlyginimo. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-701/2016).

32. Nagrinėjamu atveju apeliantė (puspriekabės valdytoja) pažeidė Vokietijos privalomojo draudimo įstatyme ir TPVCAPDÄ® numatytÄ pareigÄ apdrausti savo, savininko ir vairuotojo civilinę atsakomybę. Dėl Å¡io apeliantės neteisėto neveikimo ieÅ¡kovė, kaip vilkiko draudikė, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam, neteko Vokietijos įstatymų numatytos teisės reikalauti iÅ¡ puspriekabės draudiko už šį sumokėtos draudimo iÅ¡mokos dalies atlyginimo. Esant tokioms bylos aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog už žalÄ , kuriÄ padarė vilkiko ir puspriekabės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri neturėjo draudiminės apsaugos, vairuotojas atsako atsakovė (apeliantė). Kadangi atsakovė žalos geruoju neatlygino, teismo priteista suma – 2 165,96 Eur arba 50 proc. draudimo iÅ¡mokos yra proporcinga padarytam pažeidimui.

33. Dėl 5 proc. draudimo išmokos priteisimo.

34. Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog 5 proc. draudimo iÅ¡moka priteistina nuo visos iÅ¡mokėtos draudimo sumos, nes teismas nusprendė, kad atsakovė turi pareigÄ atlyginti 50 proc. draudimo iÅ¡mokos ieÅ¡kovei; tai vertintina, kaip dvigubos atsakomybės taikymas. Atitinkamai turėtų bÅ«ti perskaičiuota ir kompensacinių palÅ«kanų suma.

35. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė pateikė reikalavimÄ dėl papildomos 20 procentų dydžio draudimo iÅ¡mokos, t. y. 866,38 Eur, grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakovės TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 22 straipsnio 2 dalies pagrindu, dėl nepraneÅ¡imo apie eismo įvykį, nebendradarbiavimo su draudiku, kadangi ieÅ¡kovė apie draudžiamÄ jį įvyki sužinojo ne iÅ¡ atsakovės, o iÅ¡ savo atstovo Vokietijoje Inter Europe 2018 m. birželio 20 d. (praėjus mėnesiui laiko nuo draudžiamojo įvykio dienos).

36. Pirmosios instancijos tesimas konstatavo, kad atsakovė neįvykdė savo pareigos praneÅ¡ti per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie 2018 m. gegužės 22 d. eismo įvykį, dėl kurio ji yra atsakinga, nei po eismo įvykio, nei kai ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę su 2018 m. birželio 20 d. praneÅ¡imu; apeliantė Å¡ių faktinių aplinkybių neginčija. Teismas pripažino, kad atsakovei kyla pareiga atlyginti dalį iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 60 punktÄ .

Vertinant grÄ Å¾intinos iÅ¡mokos dydį, teismas vadovavosi TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „<...> Draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytÄ Å½alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ â€œ. Taisyklių 63 punkte taip pat nurodyta, kad grÄ Å¾inamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sumažino grÄ Å¾intinos draudimo iÅ¡mokos dalį iki 5 proc. nuo visos nukentėjusiajam asmeniui iÅ¡mokėtos sumos, kas sudaro 216,60 Eur.

37. Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais, kad teismo priteista grÄ Å¾intinos draudimo iÅ¡mokos suma yra proporcinga padarytam pažeidimui ir mažinti jÄ dar 50 proc. nėra pagrindo; atitinkami nėra pagrindo mažinti kompensacinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos.

38. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nenustatyta, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

40. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

40. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovė įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 280 Eur iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, patirtų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimo, pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus. 41.

Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnis). IeÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti atstovavimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų maksimalių priteistinų atstovavimo iÅ¡laidų dydžių, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iÅ¡ atsakovės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BML-trans“ (juridinio asmens kodas 302845220) 280 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Loreta Braždienė Virginijus Kairevičius Tatjana Žukauskienė