c952deac-30ea-4acc-8a2a-e01dff38d136 · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas V                                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-244-396/2015                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-50-2-00216-2008-7                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                          1.2.14.6.2.; 1.2.17.13.; 1.2.18.10.;                2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.4.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N u O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),teisėjų:

Albino Bielskio, Elenos Vainienės, sekretoriaujant Martynai PauÅ¡aitei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei, gynėjui advokatui V. V., nuteistajam A. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. J. gynėjo advokato V. V. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams; - pagal BK 209 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams;- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (10 800 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.A. J. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo.Iš A. J. priteista J. K. 164 242,08 Lt UAB ,,Duomenys neskelbtini“ padarytai žalai atlyginti, kitoje dalyje BUAB ,,Duomenys neskelbtini“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

 Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki 2008 m. rugsėjo 1 d. pasisavino jo žinioje buvusį didelės 164 242,08 Lt vertės svetimÄ , UAB “(duomenys neskelbtini)” priklausantį turtÄ :- 120 000 Lt vertės pateikdamas UAB “(duomenys neskelbtini)”, tvarkiusiai UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitÄ , įtraukti į apskaitÄ suklastotas sÄ skaitas faktÅ«ras: 2008 m. birželio 2 d.

Nr. APP001, 2008 m. liepos 1 d. Nr. APP002, 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. APP004, 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. APP007, bei suklastotus VÅ¡Ä® “(duomenys neskelbtini)” kasos pajamų orderių kvitus: 2008 m. birželio 2 d. Nr. APP002, 2008 m. liepos 1 d. Nr. APP003, 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. APP004, 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. APP006, pagal kuriuos UAB “(duomenys neskelbtini)” tariamai už paslaugas sumokėjo įmonei “(duomenys neskelbtini)”;- 44 242,08 Lt vertės statybines medžiagas, kurias UAB “(duomenys neskelbtini)” pirko iÅ¡ UAB “(duomenys neskelbtini)” pagal PVM 2008 m. gegužės 30 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ SUG Nr. 0001132 ir 2008 m. gegužės 30 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ SUG Nr. 0001131. Taip pat A.

J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pateikdamas UAB “(duomenys neskelbtini)”, tvarkiusiai UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitÄ , įtraukti į apskaitÄ minėtas suklastotas sÄ skaitas faktÅ«ras: 2008 m. birželio 2 d. Nr. APP001, 2008 m. liepos 1 d. Nr. APP002, 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. APP004, 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. APP007, bei suklastotus VÅ¡Ä® “(duomenys neskelbtini)” kasos pajamų orderių kvitus: 2008 m. birželio 2 d. Nr. APP002, 2008 m. liepos 1 d.

Nr. APP003, 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. APP004, 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. APP006, apgaulingai tvarkė UAB „Duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklos rezultato, įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Taip pat A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, pagal Å¡ios bendrovės įstatų 47 straipsnį kaip bendrovės vadovas privalėdamas veikti bendrovės naudai, pagal 88 straipsnio 88.1 punktÄ , bÅ«damas atsakingas už UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , sÄ moningai blogai valdydamas įmonę, žymiai pablogino UAB “(duomenys neskelbtini)” finansinę padėtį, o tai lėmė bendrovės nemokumo atsiradimÄ ir bankrotÄ .

Dėl to A. J. padarė didelę, t. y. 141 984,52 Lt turtinę žalÄ kreditoriams. SÄ moningai blogas įmonės valdymas pasireiÅ¡kė Å¡iais veiksmais: - pirko statybines medžiagas iÅ¡ UAB “(duomenys neskelbtini)” pagal PVM 2008 m. gegužės 30 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ SUG Nr. 0001132 ir 2008 m. gegužės 30 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ SUG Nr. 0001131 už 44 242,08 Lt, nors Å¡ios medžiagos nebuvo panaudotos įmonės pajamoms uždirbti; - nepagrįstai sumažino savo, kaip atskaitingo asmens, pagal avansines apyskaitas    120 000 Lt skolÄ UAB “(duomenys neskelbtini)”, pateikdamas į buhalterinę apskaitÄ tikrovės neatitinkančius VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ytus dokumentus: 2008 m. birželio 2 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. APP 001 už 30 000 Lt; 2008 m. liepos 1 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. APP002 dėl 30 000 Lt apmokėjimo; 2008 m. rugpjūčio 1 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. APP004 dėl 30 000 Lt apmokėjimo; 2008 m. rugpjūčio 1 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. APP007 dėl 30 000 Lt apmokėjimo; 2008 m. birželio 2 d. kasos pajamų orderio kvitÄ Nr. APP002; 2008 m. liepos 1 d. kasos pajamų orderio kvitÄ Nr. APP003; 2008 m. rugpjūčio 1 d. kasos pajamų orderio kvitÄ Nr. APP004; 2008 m. rugsėjo 1 d. kasos pajamų orderio kvitÄ Nr. APP006, kuriuose užfiksuotas tariamas iÅ¡ viso 120 000 Lt apmokėjimas už VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ nesuteiktas paslaugas;- patvirtino nepilnai nusidėvėjusių pagrindinių priemonių nuraÅ¡ymÄ : 2008 m. rugpjūčio 6 d. medžiagų nuraÅ¡ymo aktu Nr. ITSl kompiuterinę įrangÄ â€žMikronas“, kurio likutinė vertė 6 922,64 Lt; 2008 m. rugpjūčio 13 d. medžiagų nuraÅ¡ymo aktu Nr. ITS2 kompiuterį „ACER su Windows XP“, kurio likutinė vertė 593,65 Lt; 2008 m. rugpjūčio 25 d. medžiagų nuraÅ¡ymo aktu Nr. ITS3 tentÄ su karkasu, kurio likutinė vertė    1 195,73 Lt; 2008 m. rugpjūčio 25 d. medžiagų nuraÅ¡ymo aktu Nr. ITS4 tentÄ su karkasu, kurio likutinė vertė 1 219,21 Lt; 2008 m. rugpjūčio 25 d. medžiagų nuraÅ¡ymo aktais Nr. ITS5, Nr. ITS6, Nr. ITS7, Nr. ITS8, Nr. ITS9, Nr. ITS10, Nr. ITS11 – septynis tentus su karkasu, kurių likutinė vertė 6 630,89 Lt; 2008 m. rugpjūčio 27 d. medžiagų nuraÅ¡ymo aktu Nr. ITS13 kompiuterį „Compaq HEL81“, kurio likutinė vertė      1 088,01 Lt;- patvirtino 2008 m. lapkričio 7 d. nuraÅ¡ymo aktu Nr. 2 mažaverčių ir greitai susidėvinčių daiktų, t. y. kėdžių, kompiuterio stalo, lentynų, kopėčių ir kt. inventoriaus už 6 027,72 Lt nuraÅ¡ymÄ nuo apskaitos, nenurodant nuraÅ¡ymo priežasties.

A. J. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2007 m. gegužės 5 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, tyčia, pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio reikalavimus, siekdamas iÅ¡vengti 1 435,93 Lt pelno mokesčio sumokėjimo į 2007 metų metinę pelno mokesčio deklaracijÄ , įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pelnÄ , t. y. balanse, ir pelno (nuostolių) ataskaitoje neparodė piniginių lėšų likučio 105 480,49 Lt, o įsipareigojimų dalyje neparodė 38 992,92 Lt skolos „SEB VB Lizingas“, registruotos SaltoniÅ¡kių g. 12, Vilniuje, ir Å¡iÄ deklaracijÄ 2008 m. balandžio 16 d. pateikė Panevėžio apskrities VMI, adresu:

Durpyno g. 3, Panevėžys.Nuteistojo A. J. gynėjas advokatas V. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo:- A. J. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 209 straipsnį iÅ¡teisinti; - A. J. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 183 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 183 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, ir pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti;- pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl 164 242,08 Lt priteisimo J.

K., ir iÅ¡ A. J. priteisti ne daugiau nei 15 041,25 Lt.Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, o skundžiamajame nuosprendyje iÅ¡dėstytos aplinkybės neatitinka bylos aplinkybių. Be to, dalį įrodymų teismas atsisakė priimti ir nagrinėti teismo posėdyje, dėl to neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ , neatskleidė bylos esmės, neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , neteisingai paskyrė bausmes, neteisingai taikė procesines ir materialinės teisės normas bei priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , jog A.

J. pasisavino jam patikėtÄ turtÄ grindė Å¡iais įrodymais: VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. R. ir Å¡ios įstaigos darbuotojos L. T. parodymais, t. y. kad Å¡ios įstaigos darbuotojai jokių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ reklaminių plakatų neklijavo, nes neturėjo tam darbuotojų, o pinigų iÅ¡ A. J. už tai negavo; liudytojo T. T. parodymais apie tai, kad ir jis pinigų iÅ¡ A. J. negavo už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ reklaminių plakatų klijavimÄ bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikta pažyma, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ santykių su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturėjo.

Tačiau gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, darydamas tokias išvadas, neteisingai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, nesigilino į faktiškus santykius tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Skunde pažymima, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ visoje Lietuvoje organizuoja reklamines akcijas, dėl kurių bendrovė turi ilgalaikius susitarimus su reklaminėmis agentūromis. Be to, 2008 metais buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri gaudavo tiesioginius užsakymus reklaminei kompanijai iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ne visada įvykdydavo visÄ reklaminę kompanijÄ , todėl samdydavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (subrangos pagrindai). Tai reiÅ¡kia, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturėjo ir negalėjo turėti tiesioginių finansinių – Å«kinių santykių. Finansinius ir dalykinius santykius faktiÅ¡kai turėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei atitinkamai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gautus užsakymus dėl reklaminės kompanijos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. – 2008 m. pradžioje, įvykdydavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Šias aplinkybes nurodė visi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, apklausų metu.Skunde tvirtinama, kad 2008 m. pradžioje, dėl finansinių sunkumų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ privalėjo sumažinti darbuotojų skaičių, tačiau sutartis tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ galiojo, todėl A.

J. kreipėsi į T. T. dėl nesudėtingo darbo atlikimo, t. y. iÅ¡klijuoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ reklaminius plakatus. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir T. T. nurodyta VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gegužės 1 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kuriÄ buvo sutarta, kad už reklaminių plakatų klijavimÄ kas mėnesį bus mokama 30 000 Lt. Tai, kad už atliktus darbus kas mėnesį buvo sumokama po 30 000 Lt, patvirtina ir VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderių kvitai.

Nors VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. R., vadybininkė L. T. bei T. T. pirmosios instancijos teisme neigė, kad iÅ¡ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gavo 120 000 Lt bei tvirtino, jog neatliko jokių darbų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai, tačiau tokius jų parodymus, gynėjo nuomone, paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. paslaugų teikimo sutartis, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kasos pajamų orderių kvitai. Apeliantas skunde praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje pirmiau minėtų buhalterinių dokumentų antri egzemplioriai yra perbraukti kaip negaliojantys, tuo tarpu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje esantys tų pačių dokumentų egzemplioriai yra nesubraukyti.

Todėl, apelianto nuomone, vien ta aplinkybė, kad buhalterinis dokumentas yra perbrauktas, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog piniginė operacija nebuvo atlikta. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ neiÅ¡tyrė bei neįvertino, ar darbai faktiÅ¡kai buvo atlikti, t. y. ar UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turi pretenzijų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl reklaminių plakatų klijavimo, ar UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už tinkamai atliktus darbus.

Pasak apelianto akivaizdu, kad plakatai buvo iÅ¡klijuoti, todėl nebuvo pagrindo neatsiskaityti už atliktÄ darbÄ . Be to, pažymima, kad byloje buvo pateikti duomenys apie tai, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2008 metais (kai į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitas teikė VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“) reguliariai banko pavedimu mokėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už reklaminių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ plakatų iÅ¡klijavimÄ , t. y. A. J. veikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai, nes už neatliktus darbus užsakovas – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nebÅ«tų mokėjusi.

Skunde apeliantas pažymi, kad bÅ«tinas turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Tuo tarpu A. J. žalos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ net ir negalėjo padaryti, nes jis apmokėjo už bendrovės naudai atliktÄ darbÄ (reklaminių plakatų klijavimÄ ), už kurį UAB ,,Duomenys neskelbtini“ gavo pajamas iÅ¡ užsakovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad A. J. buvo inkriminuota, jog jis (nuteistasis) pasisavino visas medžiagas, kurios buvo pirktos iÅ¡ J.

G. firmos ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal aÅ¡tuonias sÄ skaitas už 123 423,5 Lt. Tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tik pagal dvi paskutines sÄ skaitas (SUG Nr. 0001131 ir SUG Nr. 0001132) buvo įsigytos santechnikos, apdailos ir Å¡iltinimui skirtos medžiagos už 44 242,08 Lt, kurios negalėjo bÅ«ti naudojamos bendrovės veikloje, todėl visas medžiagas, pirktas pagal dvi paskutines sÄ skaitas, A. J. pasisavino. Tuo tarpu likusius 79 181,42 Lt, paÅ¡alino iÅ¡ kaltinimo.Skunde apeliantas tvirtina, kad visos medžiagos, pirktos pagal dvi paskutines sÄ skaitas, buvo skirtos bendrovės veiklai, nes bendrovės buveinės patalpos buvo nuomojamos, senos, todėl dalis medžiagų buvo kaupiamos bÅ«tinam remontui.

Be to, medžiagos buvo įsigyjamos žemomis kainomis bei sandėliuojamos, turint tikslÄ ateityje iÅ¡mainyti į kitas gamyboje naudojamas medžiagas. Apelianto nuomone, bÅ«tina atsižvelgti ir sÄ skaitų turinį, iÅ¡ kurių matyti, kad buvo perkamos ne tik santechnikos, apdailos ir Å¡iltinimui skirtos medžiagos, bet ir varžtai, lankstai, įvairÅ«s vamzdžiai stendų gamybai, dažai, vamzdžiai stendams, elektros instaliacijos, įrankiai ir kt. Pasak apelianto, akivaizdu, kad pagal dvi paskutines sÄ skaitas (SUG Nr. 0001131 ir SUG Nr. 0001132) medžiagos už 29 200,83 Lt buvo pagrįstai panaudotos gamyboje, o kita dalis – sandėliuota.

Todėl, gynėjo teigimu, 29 200,83 Lt turi bÅ«ti iÅ¡ kaltinimo taip pat paÅ¡alinti, o nuteistojo A. J. nusikalstama veika iÅ¡ BK 183 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į BK 183 straipsnio 1 dalį, nes likusi suma, t. y. 15 412,25 Lt nevirÅ¡ija 250 MGL dydžio sumos.Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. J. pripažino kaltu ir nuteisė už tai, jog jis pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai įmonei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įtraukti į apskaitÄ iÅ¡ VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ gautas suklastotas sÄ skaitas ir kasos pajamų orderių kvitus, dėl ko pagal specialisto iÅ¡vadÄ ir specialisto paaiÅ¡kinimÄ teismo posėdyje nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultato, įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Pasak apelianto, specialisto iÅ¡vadoje negali bÅ«ti konstatuota apie dokumento suklastojimÄ , nes specialistas tokio tyrimo neatliko. Gynėjo nuomone, specialistas galėjo vertinti tik perduotus buhalterinius dokumentus. Be to, dokumentų klastojimas A. J. nebuvo inkriminuotas, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad specialistas negali nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultato, įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros dėl suklastotų dokumentų pateikimo, yra visiÅ¡kai nepagrįsta.

Skunde praÅ¡oma atsižvelgti ir į tai, kad pats A. J. buhalterinės apskaitos netvarkė, buhalterinių dokumentų neslėpė, nenaikino ir negadino, nes visÄ apskaitÄ tvarkÄ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, kad 2008 m. gruodžio 31 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki dėl neįvykusių pirkimų iÅ¡ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (120 000 Lt) pirktų medžiagų, ir iÅ¡ J. G. firmos ,,(duomenys neskelbtini)“ (44 242,08 Lt).

Pasak gynėjo, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta 120 000 Lt už atliktÄ darbÄ , todėl A. J. žalos bendrovei nepadarė bei nepasisavino visų iÅ¡ J. G. firmos ,,(duomenys neskelbtini)“ pirktų prekių. Skunde tvirtinama ir tai, kad nors skundžiamame nuosprendyje buvo konstatuota, jog dėl netinkamo vadovavimo A. J. padarė kreditoriams 141 981,52 Lt žalÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė, iÅ¡ ko Å¡i suma susideda. Gynėjo nuomone, nesant patikėto turto pasisavinimo, Å¡i suma gali bÅ«ti ir žymiai mažesnė, t. y. nesiekti 17 650 Lt, kas nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 209 straipsnio sudėties, nes pagal BK 212 straipsnį didelė žala kreditoriams atsiranda tada, kai suma virÅ¡ija 150 MGL.

Atsižvelgiant į tai, A. J. pagal BK 209 straipsnį turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.Apeliantas pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ A. J. priteisė 164 242,08 Lt žalai atlyginti.Apelianto nuomone, perkvalifikavus A. J. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 183 straipsnio 2 dalies į BK 183 straipsnio 1 dalį, yra pagrindas skirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. Nusikaltimas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, dėl to atsiranda pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymÄ atidėti.

A. J. praeityje nėra teistas, dirba, todėl galės sumokėti priteistÄ skolÄ . Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių.           Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendį ir bylÄ perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2014 m. sausio 27 d. nuosprendį, nepatikrino nagrinėjamos bylos tiek, kiek buvo praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), todėl teismas nagrinėdamas iÅ¡ naujo bylÄ apeliacine tvarka, privalo atsižvelgti į Å¡ioje nutartyje nustatytus iÅ¡aiÅ¡kinimus ir iÅ¡ naujo patikrinti apeliacinio skundo argumentus dėl apygardos teismo viso nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.

Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 331 straipsnio reikalavimų, kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .             A. J. ir jo gynėjas praÅ¡o skundÄ tenkinti. Prokurorė praÅ¡o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti.             Nuteistojo A. J. gynėjo V. V. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).          Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Panevėžio apygardos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo A. J. kaltės, jo įvykdytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso normas. Šioje baudžiamojoje byloje esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikacijos nenustatyta.             Apeliaciniame skunde nuteistojo A.

J. gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, specialisto iÅ¡vadÄ , nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp esminių bylos aplinkybių bei neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos.Pažymėtina, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiÅ¡kiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , atitinkančiÄ baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Å ių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ procesas reglamentuojamas BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimÄ , kaltinamojo asmens teisių užtikrinimÄ . Teisingumo vykdymas – iÅ¡imtinė teismo kompetencija, todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normomis.Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai yra bÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Todėl apelianto iÅ¡sakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų. Pažymėtina, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės, atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lÅ«kesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės bei nepatvirtina teismo Å¡aliÅ¡kumo. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas paties nuteistojo A. J., liudytojų parodymus, specialisto iÅ¡vadÄ , raÅ¡ytinę medžiagÄ vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu.

Tačiau apeliaciniame skunde prieÅ¡ingai, vadovaujasi tik nuteistajam palankiais įrodymais, juos vienpusiÅ¡kai, atskirai ir selektyviai analizuoja, jų nesieja tarpusavyje ir su kitais objektyviais bylos duomenimis.             Apeliaciniame skunde gynėjas teigia, kad nuteistojo A. J. nusikalstama veika iÅ¡ BK 183 straipsnio 2 dalies turi bÅ«ti perkvalifikuota į BK 183 straipsnio 1 dalį. Remiantis apeliacinio skundo turiniu matyti, kad apeliantui nepriimtinos Panevėžio apygardos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo.Pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikalstamo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.A.

J. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki 2008 m. rugsėjo 1 d., bÅ«damas UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, veikdamas vieninga tyčia, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB “(duomenys neskelbtini)” priklausantį turtÄ už 164 242,08 Lt. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę.Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas.

Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiÅ¡kia, kad kaltininkas šį turtÄ pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiÅ¡kiai neteisingai.Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad Å¡iÄ veikÄ padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu.

Å iuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iÅ¡ teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtÄ valdymÄ , t. y. faktiÅ¡kai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra.Be to, kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal BK 183 straipsnį turi bÅ«ti nustatyti ir subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai – tiesioginė tyčia.

Turto pasisavinimo atveju tiesioginė tyčia reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, priimdamas jį iÅ¡ bendrovės kasos, nori paversti jį nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita.Sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį pasiimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumÄ ), t. y. kokį sumanymÄ turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas jam patikėtÄ (buvusį jo žinioje) bendrovės turtÄ : ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jeigu bendrovės vadovas tokį turtÄ neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymÄ jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali bÅ«ti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimÄ bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes.

Vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį, įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis.

Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (Kasacinės nutartys Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-373/2012).Teismų praktikoje nurodoma, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja, tačiau nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (Kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2004, Nr. 2K-440/2005, Nr. 2K-202/2006, Nr. 2K-213/2006, Nr. 2K-47/2007, Nr. 2K-108/2008, Nr. 2K-61/2009).

Be to, pasisavinimu gali bÅ«ti pripažintas ir įmonės pinigų pervedimas į kitos įmonės sÄ skaitÄ pagal fiktyvius sandorius, vėliau juos paimant atgal grynaisiais pinigais ir panaudojant ne įmonės reikmėms, o kitiems tikslams. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad A. J. dirbdamas UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki 2008 m. rugsėjo 1 d., žinodamas, jog realiai tarp UAB “(duomenys neskelbtini)” ir VÅ¡Ä® “(duomenys neskelbtini)” jokie sandoriai nėra įvykę, pateikė UAB “(duomenys neskelbtini)”, tvarkiusiai UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitÄ , įtraukti į apskaitÄ sÄ skaitas faktÅ«ras: 2008 m. birželio 2 d.

Nr. APP001, 2008 m. liepos 1 d. Nr. APP002, 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. APP004, 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. APP007, bei VÅ¡Ä® „Duomenys neskelbtini“ kasos pajamų orderių kvitus: 2008 m. birželio 2 d. Nr. APP002, 2008 m. liepos 1 d. Nr. APP003, 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. APP004, 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. APP006, pagal kuriuos UAB “(duomenys neskelbtini)” tariamai sumokėjo 120 000 Lt už paslaugas VÅ¡Ä® “(duomenys neskelbtini)”.Nors nuteistasis A. J. viso proceso metu tvirtino, kad pagal UAB “(duomenys neskelbtini)” 2008 m. gegužės 1 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. l (5 t., 53-54 b. l.), paslaugų pirkimas iÅ¡ VÅ¡Ä® “(duomenys neskelbtini)” pagal nurodytas sÄ skaitas faktÅ«ras įvyko ir pinigai buvo sumokėti, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, vien tik Å¡ių nuteistojo parodymų pareikÅ¡tam kaltinimui paneigti nepakanka.Remiantis byloje pateikta specialisto iÅ¡vada Nr. 5-5/76 matyti, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” 2008 metais apskaitoje užregistravo paslaugų pirkimÄ už 120 000 Lt iÅ¡ VÅ¡Ä® “(duomenys neskelbtini)” ir apmokėjimÄ už Å¡ias paslaugas.

Tačiau nustatyta, kad paslaugos už 120 000 Lt realiai nebuvo atliktos, o pinigai už paslaugas nebuvo sumokėti ir dėl to UAB “(duomenys neskelbtini)” patyrė 120 000 Lt nuostolį (4 t., 148-167 b. l.). Tai, kad VšĮ “(duomenys neskelbtini)” nesuteikė jokių paslaugų UAB “(duomenys neskelbtini)” ir už tai, bendrovė nesumokėjo 120 000 Lt, patvirtina ir liudytojų A. R. (1 t., 74-75, 76-77 b. l.; 9 t., 10-11 b. l.), T. T. (1 t., 128-129 b. l.; 9 t., 16 b. l.), L. T. (1 t., 91-92 b. l.; 9 t., 20-21 b. l.), V.

Š.-T. (1 t., 93-95 b. l.; 9 t., 15 b. l.), K. P. (1 t., 109-110 b. l.; 9 t., 11-12 b. l.) parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgus į šių liudytojų parodymus, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu, todėl Panevėžio apygardos teismas pagrįstai ir teisingai jais vadovavosi pagrindžiant nuteistojo A. J. kaltę. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad nors iš byloje pateiktų 2008 m. gegužės 1 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. l (1 t., 97-98 b. l.) bei kasos pajamų orderių (1 t., 99-103 b. l.) matyti, jog ant jų yra VšĮ “(duomenys neskelbtini)” direktoriaus A.

R. parašai, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tai nepatvirtina aplinkybių kad UAB “(duomenys neskelbtini)” pirko paslaugas iš VšĮ “(duomenys neskelbtini)”. VšĮ “(duomenys neskelbtini)” direktorius A. R. nuosekliai tvirtino, kad šiuos dokumentus jis galėjo pasirašyti tarp daugybės jam pateiktų kitų dokumentų, neatkreipdamas dėmesio į jų turinį. Taip pat liudytojas A. R. parodė, kad aptariamuose dokumentuose nurodyti darbai nebuvo atlikti, o pinigai – nesumokėti, nes 2008 metais UAB “(duomenys neskelbtini)” iš VšĮ “(duomenys neskelbtini)” nieko nepirko ir pinigų nemokėjo.

Liudytojas taip pat pažymėjo ir tai, kad VÅ¡Ä® “(duomenys neskelbtini)” nebÅ«tų turėjusi nei darbuotojų, nei galimybių, paslaugų teikimo sutartyje nurodytiems darbams atlikti, nes VÅ¡Ä® “(duomenys neskelbtini)” buvo įkurta prie įmonės „AukÅ¡taitijos pramogos“, jog kaip paramos gavėjas gautų finansavimÄ iÅ¡ rėmėjų, organizuojant Å¡ventinius renginius. Be to, aplinkybes, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ pateikti dokumentai buvo pasiraÅ¡yti per klaidÄ ir pagal 2008 m. gegužės 1 d. paslaugų teikimo sutartį nebuvo atlikti jokie darbai, o kasos pajamų orderiuose nurodytų sumų VÅ¡Ä® “(duomenys neskelbtini)” iÅ¡ UAB “(duomenys neskelbtini)” negavo, patvirtino ir liudytojai L.

T., T. T., V. Å .-T..Nors apeliaciniame skunde apeliantas iÅ¡samiai iÅ¡dėsto aplinkybes apie tai, kad nagrinėjamojoje byloje buvo pateikti duomenys apie tai, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tuo pačiu laikotarpiu, t. y. 2008 metais, sistemingai banko pavedimu mokėjo UAB ,,Duomenys neskelbtini“ už reklaminių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ plakatų iÅ¡klijavimÄ , tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie duomenys nepatvirtina apeliacinio skundo argumentų dėl paslaugų iÅ¡ VÅ¡Ä® “(duomenys neskelbtini)” pirkimo ir pinigų sumokėjimo.

Be to, Å¡ių aplinkybių nei patvirtino, nei paneigė, ir apeliacinio proceso metu pateikti sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai (9 t., 102-153 b. l.).Teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-5/76 nustatyta, jog visi UAB “(duomenys neskelbtini)” pardavimai 2008 metais sudarė 315 905 Lt. Be to, apskaitoje buvo įregistruota, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d., UAB “(duomenys neskelbtini)” uždirbo 54 279,9 Lt pajamų už atliktas reklamos klijavimo paslaugas (t. y. gegužės mėnesį – 45 564,90 Lt, birželio mėnesį – 1 667 Lt, liepos mėnesį – 4 738 Lt, rugpjūčio mėnesį – 2 310 Lt).

Taip pat apskaitoje buvo parodyta, kad bendrovė pirko iÅ¡ VÅ¡Ä® “(duomenys neskelbtini)” 120 000 Lt vertės paslaugas. Tačiau iÅ¡ Å¡ių pateiktų duomenų matyti, kad bendrovė už reklamos klijavimo paslaugas uždirbo 65 720,01 Lt pajamų mažiau (120 000 – 54 279,90) nei įformino reklamos klijavimo paslaugų pirkimÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad 120 000 Lt VÅ¡Ä® “(duomenys neskelbtini)” nebuvo sumokėti ir nėra objektyvių duomenų apie Å¡ių lėšų panaudojimÄ UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklai.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjamojoje byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, ar UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turi pretenzijų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl reklaminių plakatų klijavimo, ar UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už tinkamai atliktus darbus. Tačiau teisėjų kolegija Å¡iÄ apelianto pateiktÄ versijÄ laiko kaip gynybinę pozicijÄ , siekiant tokiu bÅ«du suÅ¡velninti nuteistojo teisinę padėtį, nes Å¡ios aplinkybės nusikalstamos veikos kvalifikavimui esminės reikÅ¡mės neturi.

Taip pat nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad A. J. vadovaujama UAB “(duomenys neskelbtini)” pagal 2008 m. gegužės 30 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ SUG Nr. 0001132 ir 2008 m. gegužės 30 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ SUG Nr. 0001131, pirko iÅ¡ UAB “(duomenys neskelbtini)” statybinių medžiagų už 44 242,08 Lt, kurios realiai nebuvo panaudotos UAB “(duomenys neskelbtini)” veikloje bei bendrovės pajamoms uždirbti.IÅ¡ byloje pateiktos 2008 m. gegužės 30 d. sÄ skaitos faktÅ«ros SUG Nr. 0001132, pagal kuriÄ UAB “(duomenys neskelbtini)” iÅ¡ UAB “(duomenys neskelbtini)” įsigijo prekių už 32 474,40 Lt matyti, kad buvo pirktos pastato Å¡iltinimo bei vidaus apdailos darbams naudojamos medžiagos, t. y. akmens vata, polistorolas, styroduras, langai, palangės, gipso kartono plokÅ¡tės ir jų tvirtinimo profiliai UW ir CD, durų vyriai, durų spynos, rankenėlės, pakabos, lankstai, magnetukai durims, rankenos, kabeliai, automatukai, rozetės, jungtukai, montažinės dėžutės, vidaus dispersiniai dažai, apsauginės dažymo juostos, plytelių klijai ir kt. (5 t., 92-96 b. l.).

Å ios prekės kaip statybinės medžiagos įvardintos ir 2008 m. liepos 1 d. bei 2008 m. rugpjūčio 7 d. pinigų priėmimo kvituose (5 t., 98, 99 b. l.). IÅ¡ 2008 m. gegužės 30 d. sÄ skaitos faktÅ«ros SUG Nr. 0001131, pagal kuriÄ UAB “(duomenys neskelbtini)” iÅ¡ UAB “(duomenys neskelbtini)” įsigijo prekių už 11 767,68 Lt, matyti, kad buvo pirktos santechninės medžiagos ir įranga, naudojama pastatų įrengimo santechniniams darbams, t. y. atitinkamo skerspjÅ«vio vamzdžiai, alkÅ«nės, jungtys, triÅ¡akiai, movos, perėjimai, nipeliai, skalbimo maÅ¡inos filtras, nuorintojai, alsuokliai, įvaras vandens Å¡ildytuvui, įvaras praustuvui, santechninės sujungimų sandarinimo medžiagos ir kt. (5 t., 96-97 b. l.). Remiantis bylos medžiaga matyti, kad nuteistasis A.

J. tiek ikiteisminio tyrimo metu (6 t., 75-77), tiek pirmosios instancijos teisme (9 t., 27-28 b. l.) tvirtino, jog visas statybines medžiagas pirktas iš UAB “(duomenys neskelbtini)” panaudojo bendrovės interesams, t. y. reklaminių stendų gamybai, reklaminių konstrukcijų tvirtinimui, gamino reklaminių plakatų metalinius laikiklius, stendus, įvairias konstrukcijas ir pan. Tačiau apeliacinio proceso metu nuteistasis A. J. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad statybines medžiagas už 15 040 Lt panaudojo savo reikmėms, t. y.

Å¡ias medžiagas pasisavino, o kitas medžiagas naudojo bendrovės veikloje (9 t., 201-203 b. l.).Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam A. J. tvirtinant, jog kitas statybines medžiagas (t. y. už 29 202,08 Lt) panaudojo bendrovės interesams, atsiranda pareiga pateikti duomenis, pateisinančius Å¡ių statybinių medžiagų panaudojimÄ , kurie patvirtintų, kad Å¡ios medžiagos buvo panaudotos pagal paskirtį, t. y. bendrovės veikloje. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad apeliacinio proceso metu A.

J. gynėjas advokatas V. V. pateikė suvestinės lentelę, pagal nuteistojo paaiÅ¡kinimus, kur buvo panaudotos statybinės medžiagos pirktos iÅ¡ UAB “(duomenys neskelbtini)” pagal 2008 m. gegužės 30 d. sÄ skaitas faktÅ«ras SUG Nr. 0001132 ir SUG Nr. 0001131 (9 t., 80-90 b. l.). Taip pat byloje buvo pateiktas sporto klubo „Autus“ raÅ¡tas, kuriame tvirtinama, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” atliko įvairius darbus (9 t., 100 b. l.) bei UAB „Grafitus“ raÅ¡tas, kuriame nurodoma, jog jų patalpose buvo leidžiama laikyti UAB “(duomenys neskelbtini)” statybines medžiagas (9 t., 210 b. l.).

Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie apeliacinio proceso metu pateikti duomenys nėra vertintini kaip patikimi bei patvirtinantys, kad A. J. jo žinioje buvusį turtÄ , t. y. statybines medžiagas, panaudojo bÅ«tent UAB “(duomenys neskelbtini)” veikloje bei bendrovės pajamoms uždirbti. Nuteistojo iÅ¡keltÄ versijÄ , kad statybinės medžiagos pirktos iÅ¡ UAB “(duomenys neskelbtini)” buvo panaudotos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikloje iÅ¡ dalies paneigia ir liudytojų A. Č. (9 t., 13-14 b. l.), M.

M. (9 t., 8-9 b. l.), L. K. (9 t., 12-13 b. l.) parodymai, kurių metu nepatvirtino, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” būtų vykdęs statybos ar santechninius darbus.Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau nustatytas bylos aplinkybes nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teisiamuosiuose posėdžiuose nebuvo pateikti duomenys, kurie patvirtintų, jog statybinės prekės buvo naudojamos išimtinai UAB “(duomenys neskelbtini)” reikmėms ir tokiu būdu nebuvo pasisavintos.

Todėl nuteistojo A. J. tvirtinimai, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” dalį statybinių medžiagų panaudojo bendrovės veikloje, nepatvirtinti patikimais įrodymais, todėl nėra pakankamo pagrindo paneigti kaltinimÄ (Kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008; Nr. 2K-368/2008). Be to, esant Å¡ioms aplinkybėms, vien tik gynėjo pateiktos suvestinės lentelės, sporto klubo „Autus“ ir UAB „Grafitus“ raÅ¡tų, taip pat nepakanka A. J. pareikÅ¡tam kaltinimui paneigti.Pažymėtina, kad A.

J. kaip UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriui, buvo suteikti įgaliojimai atstovauti UAB “(duomenys neskelbtini)” atliekant visas procedÅ«ras, susijusias su įmonės valdymu, taip pat pasiraÅ¡yti visus finansinius dokumentus ir sutartis; tai reiÅ¡kia, kad nuteistasis turėjo juridiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus bendrovės turtui, todėl Å¡ios bendrovės turtas buvo jo žinioje.Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumÄ , pagrįstai pripažino A.

J. kaltu neteisėtai užvaldžius jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ , kuriuo turėjo realiÄ galimybę naudotis ir disponuoti. Nuteistojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnyje sudėtį. A. J. pasisavinto turto (164 242,08 Lt) vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu, apelianto skundo praÅ¡ymas sumažinti civilinio ieÅ¡kinio priteistinos sumos dydį, atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies ir BK 209 straipsnio taikymo Apeliaciniame skunde gynėjas teigia, kad nuteistasis A.

J. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 209 straipsnį nuteistas nepagrįstai. Pasak apelianto, nuteistasis A. J. pats buhalterinės apskaitos netvarkė, dokumentų neslėpė, nenaikino ir negadino, nes visÄ bendrovės apskaitÄ tvarkė UAB “(duomenys neskelbtini)”.Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. J. pripažino kaltu ir nuteisė už tai, jog pateikdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tvarkiusiai UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitÄ , įtraukti į apskaitÄ suklastotas sÄ skaitas faktÅ«ras: 2008 m. birželio 2 d.

Nr. APP001, 2008 m. liepos 1 d. Nr. APP002, 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. APP004, 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. APP007, bei suklastotus VÅ¡Ä® “(duomenys neskelbtini)” kasos pajamų orderių kvitus: 2008 m. birželio 2 d. Nr. APP002, 2008 m. liepos 1 d. Nr. APP003, 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. APP004, 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. APP006, apgaulingai tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko negalima buvo iÅ¡ dalies nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklos rezultato, įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalis (apgaulingas apskaitos tvarkymas) numato atsakomybę tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 10, 11 ir 21 straipsnius:

1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai Å«kio subjektas turi savarankiÅ¡kÄ buhalterinės apskaitos tarnybÄ . Å iuo atveju Å«kio subjekto vadovas gali bÅ«ti nusikaltimo bendrininkas;

2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai;

3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis;

4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ , sunaikinimÄ ar sugadinimÄ atsako veikÄ padaręs asmuo. Ūkio subjekto vadovas už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ atsako tuo atveju, jei pats tvarko buhalterinę apskaitÄ . Kitu atveju, įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , o ne tvarkymÄ , t. y. vadovas yra atsakingas už tai, kad įmonėje bÅ«tų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis).Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tos pačios sÄ vokos.

Pažymėtina, kad apskaitÄ Ä¯monės vadovas gali vesti pats arba samdyti finansininkus. Jei Å«kio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitÄ , tai už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ atsako tik Å«kio subjekto vadovas. Kitu atveju, Å«kio subjekto vadovas gali bÅ«ti tik Å¡io nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau, jei apgaulingai apskaitai vesti Å«kio subjekto vadovas panaudoja nekaltÄ už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ atsakingÄ subjektÄ , t. y. nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Kasacinės nutartys Nr. 2K-41/2012, Nr. 2K-363/2014).Nagrinėjamojoje byloje dėl nuteistojo A.

J. apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos kilę padariniai nustatyti remiantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus 2009 m. lapkričio 27 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 5-5/76 (4 t., 148-167 b. l.). IÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados matyti, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitÄ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. tvarkė UAB “(duomenys neskelbtini)”, o už bendrovės veiklÄ ir buhalterinės apskaitos tvarkymÄ buvo atsakingas direktorius A.

J.. Specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2008 metais apskaitoje užregistravo 120 000 Lt vertės paslaugų pirkimÄ iÅ¡ VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ ir apmokėjimÄ už Å¡ias paslaugas. Tačiau nustatyta, kad 120 000 Lt vertės paslaugos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atliktos, pinigai už paslaugas nebuvo sumokėti, todėl dėl nurodytos priežasties nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultato, įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Remiantis liudytojos R. Å . parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 82-83, 84-85 b. l.), tiek pirmosios instancijos teisme (9 t., 17-18 b. l.) matyti, kad liudytoja buvo UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorė, kurios vadovaujama bendrovė tvarkė UAB “(duomenys neskelbtini)” apskaitÄ . Liudytoja parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ tvarkė buhalterė E. M. pagal A. J. pateiktus dokumentus, už kurių turinį neatsako. Liudytoja E. M. (1 t., 78-79, 80-81 b. l.; 9 t., 11 b. l.) parodymų metu parodė, kad rengdavo UAB “(duomenys neskelbtini)” pirminių dokumentų apskaitas pagal direktoriaus pristatytus dokumentus (9 t., 11 b. l.).

Nuteistasis A. J. parodymų metu taip pat neneigė, kad PVM sÄ skaitas faktÅ«ras bei kasos pajamų orderių kvitus, kuriuose nurodyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“ 120 000 Lt, jis pats pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nurodydamas Å¡iuos dokumentus įtraukti į apskaitÄ . Nors nuteistasis A. J. viso bylos proceso metu tvirtino, kad tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ sudaryta paslaugų teikimo sutartis buvo įvykdyta, darbai buvo atlikti ir 120 000 Lt sumokėta, tačiau Å¡iuos nuteistojo parodymus paneigia tiek specialisto iÅ¡vada, tiek liudytojų A.

R., L. T., T. T., V. Å .-T. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme. Liudytojas A. R. parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ nieko nepirko ir įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“ 2008 metais už niekÄ nemokėjo (9 t., 10-11 b. l.). Liudytojas T. T. parodė, kad A. J. siÅ«lė įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“ atlikti darbus, t. y. atlikti reklamos paslaugas, klijuoti lipdukus, tačiau Å¡ie darbai nebuvo atlikti, o pinigų už Å¡iuos darbus iÅ¡ A. J. negavo, kadangi ir neturėjo jokio pagrindo gauti (9 t., 16 b. l.).

Liudytoja L. T. parodė, kad jokių darbų pagal sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ VÅ¡Ä® ,,(duomenys neskelbtini)“ neatliko, kasos pajamų orderiuose nurodytų pinigų sumų negavo (9 t., 20-21 b. l.) Aplinkybę, kad pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ytus kasos pajamų orderius pinigai nebuvo sumokėti, patvirtino ir liudytoja V. Å .-T. (9 t., 15 b. l.).Teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” tvarkiusi UAB “(duomenys neskelbtini)” apskaitÄ , nežinojo apie apgaulingÄ jai pateikiamų buhalterinių dokumentų pobÅ«dį.

Tuo tarpu, A. J. bÅ«damas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, sÄ moningai pateikė UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinius dokumentus, kuriuose nurodyti duomenys apie Å«kinių operacijų turinį neatitinka tikrovės, tam, jog juos įtrauktų į bendrovės buhalterinę apskaitÄ , dėl ko nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultato, įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.Pažymėtina, kad Å¡ie A. J. veiksmai vertinami kaip tarpinis vykdymas ir kvalifikuojami kaip nusikaltimo vykdytojo.

Todėl Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes A. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.Apeliacinio teismo teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina skunde nurodomas aplinkybes apie tai, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-5/76 nepagrįstai buvo konstatuota apie dokumentų suklastojimÄ .Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek kaltinamajame akte, tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, nurodoma apie suklastotas sÄ skaitas faktÅ«ras ir kasos pajamų orderių kvitus.

Tačiau remiantis visa baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad A. J. dėl buhalterinių dokumentų (t. y. sÄ skaitos faktÅ«ros, kasos pajamų orderių kvitai) suklastojimo nebuvo kaltinamas ir už tai nuteistas. Tuo tarpu, specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-5/76, prieÅ¡ingai nei apeliantas nurodo skunde, nėra konstatuota apie buhalterinių dokumentų suklastojimÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡i specialisto iÅ¡vada atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Be to, jokie teismui pateikti duomenys neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimÄ , nė viena įrodymų rÅ«Å¡is neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitas (BPK 20 straipsnis).

Tai reiÅ¡kia, kad šį pateikta specialisto iÅ¡vada buvo palyginta su kitais byloje esančiais įrodymais, neturi iÅ¡skirtinės įrodomosios galios, nes buvo vertinama vadovaujantis bendraisiais įrodymų vertinimo kriterijais. Todėl pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai Å¡ia specialisto iÅ¡vada grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį nustatydamas A. J. padaryta nusikalstama veika sukeltus padarinius.Apeliaciniame skunde apeliantas tvirtina, kad A.

J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje nepadarė, todėl praÅ¡o nuteistÄ jį iÅ¡teisinti.Pažymėtina, kad BK 209 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sÄ moningai blogÄ Ä¯monės valdymÄ , kuris nulėmė jos bankrotÄ , jei dėl to buvo padaryta didelė žala kreditoriams. Nusikalstamo bankroto objektas yra kreditorių turtiniai interesai gauti savo turimų turtinių reikalavimų patenkinimÄ už įmonei – bankrotui suteiktÄ turtÄ , prekes ar paslaugas.

Veika Å¡ios nusikalstamos veikos sudėtyje apibÅ«dinama žodžiais ,,blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotÄ â€œ. Blogu įmonės valdymu laikomas Å«kinės, komercinės ar finansinės veiklos vykdymas pažeidžiant elementarius protingam ir rÅ«pestingam Å¡eimininkui keliamus reikalavimus, kai tokia veikla sÄ lygoja kaltininko įmonės visiÅ¡kÄ nemokumÄ ir turimo turto praradimÄ , tuo sukeliant pavojų kaltininko kreditorių turtiniams interesams. Blogas įmonės valdymas gali pasireikÅ¡ti tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu, tai gali bÅ«ti per didelis iÅ¡laidavimas, sÄ moningai atliekamos labai rizikingos operacijos, sÄ moningai nesilaikoma elementarių ir visuotinai pripažintų atsargumo civilinėje apyvartoje priemonių, sÄ moningai neplėtojama įmonės veikla ir pan.

Nusikalstamo bankroto sudėtis reikalauja turtinės žalos padarymo bent dviem kreditoriams, o turtinės žalos dydis pinigine iÅ¡raiÅ¡ka turi virÅ¡yti 150 MGL dydžio sumÄ . Nusikalstamas bankrotas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia.Remiantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, t. y. liudytojų M. Å ., N. Č. parodymais, specialisto iÅ¡vada Nr. 5-5/76, kitais byloje esančiais dokumentais, matyti, kad A. J., pateikdamas į buhalterinę apskaitÄ tikrovės neatitinkančius VÅ¡Ä® “(duomenys neskelbtini)” iÅ¡raÅ¡ytus dokumentus – 2008 m. birželio 2 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. APP001 už 30 000 Lt; 2008 m. liepos 1 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. APP002 už 30 000 Lt; 2008 m. rugpjūčio 1 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. APP004 už 30 000 Lt; 2008 m. rugpjūčio 1 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. APP007 už 30 000 Lt; 2008 m. birželio 2 d. kasos pajamų orderio kvitÄ Nr. APP002; 2008 m. liepos 1 d. kasos pajamų orderio kvitÄ Nr. APP003; 2008 m. rugpjūčio 1 d. kasos pajamų orderio kvitÄ Nr. APP004; 2008 m. rugsėjo 1 d. kasos pajamų orderio kvitÄ Nr. APP006, kuriuose užfiksuotas tariamas 120 000 Lt apmokėjimas už VÅ¡Ä® “(duomenys neskelbtini)” tikrovėje nesuteiktas paslaugas, taip pat iÅ¡ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirkdamas už 44 242,08 Lt statybines medžiagas pagal 2008 m. gegužės 30 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. SUG0001132 ir 2008 m. gegužės 30 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. SUG0001131, kurių realiai jis bendrovės veikloje nepanaudojo, o tik sumažino savo kaip atskaitingo asmens skolÄ .

Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad esant blogai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinei padėčiai, A. J. 2008 m. rugsėjo 12 d. bendrovės akcijas pardavė N. Č. (5 t., 16 b. l.), kuri už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas pinigų nemokėjo, nes tai buvo fiktyvus sandoris. Taip pat iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. J. panaÅ¡iu laikotarpiu įsteigė naujÄ Ä¯monę ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri taip pat užsiėmė reklamos verslu. Tuo tarpu, iÅ¡ liudytojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus M.

Å . parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto neturėjo, o visas įmonės turtas buvo nuraÅ¡ytas prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . Tai, kad dalį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kompiuterinės įrangos nurašė ir perėmė, prisipažino ir pats A. J.. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad nuteistojo A. J. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 209 straipsnyje, sudėties požymiai.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje surinkti ir aptarti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog A.

J. bÅ«damas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, priimdamas bendrovės finansinę padėtį apsunkinančius sprendimus ir blogai valdydamas įmonę, netinkamai elgdamasis su bendrovės turtu (nepagrįstai turtÄ nuraÅ¡ydamas), negalėjo nesuvokti, kad savo veika kelia pavojų kreditorių interesams gauti savo turtinių reikalavimų patenkinimÄ už įmonei suteiktÄ turtÄ , prekes, paslaugas, ir numatė, kad dėl jo veikos gali kilti didelė turtinė žala kreditoriams bei tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.Tvirtinimai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankrotas negali bÅ«ti siejamas su A.

J. veiksmais, o buvo sÄ lygotas objektyvių aplinkybių, laikytini nepagrįstais ir deklaratyvaus pobÅ«džio. Be to, dėl A. J. sÄ moningai blogo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdymo, nulėmusio bendrovės bankrotÄ , kreditoriams bendrai buvo padaryta 141 981,52 Lt žala, t. y. virÅ¡ijanti 150 MGL dydžio sumÄ . Todėl Apeliacinio teismo nuomone, A. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 209 straipsnio nuostatas ir iÅ¡teisinti nuteistojo nėra jokio pagrindo. Dėl bausmės paskyrimo Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys.         Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje.

Be to, teisingumas yra vienas pagrindinių teisės kaip socialinio gyvenimo reguliavimo bÅ«do, tikslų. Baudžiamosios teisės paskirtis (BK 1 straipsnis), kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokiÄ sankcijÄ už nusikalstamÄ veikÄ , turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimÄ , turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti Å¡velnesnę bausmę negu numatyta įstatymo.

Å ie iÅ¡ konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, BK 54 straipsnio 3 dalyje (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Pirmosios instancijos teismas A. J. už BK 209 straipsnyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymÄ paskyrė realias laisvės atėmimo bausmes, o už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , parinko Å¡velnesnę negu straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ . Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam A.

J. bausmes, BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė ir atsižvelgė į bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Remiantis bylos medžiaga matyti, kad A. J. padarė nesunkaus (BK 209 straipsnis), apysunkio (BK 222 straipsnio 1 dalis) ir sunkaus (BK 183 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, kurios yra ekonominio pobÅ«džio, pažeidžiant verslo tvarkÄ ir valstybės finansų sistemÄ . Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A.

J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Ä®vertinta ir tai, kad A. J. praeityje neteistas, pakankamai yra jauno amžiaus, turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, iÅ¡laiko Å¡eimÄ , dalį žalos kreditoriams atlygino. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos už kurių padarymÄ nuteistas A. J. buvo padarytos nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki 2008 m. lapkričio mėnesio, t. y. praėjus daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Per šį laikotarpį A. J. nepadarė kitų nusikaltimų, kas rodo proceso prevencinę reikÅ¡mę. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tuo metu galiojusių bausmių skyrimÄ reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir jas pritaikė teisingai. Tačiau, po žemesnės instancijos teismo sprendimo priėmimo, nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kuriÄ teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus).

Panevėžio apygardos teismo skundžiamuoju nuosprendžiu A. J. nuteistas už nesunkų, apysunkį ir sunkų nusikaltimus laisvės atėmimu trejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams ir pagal nusikaltimų sunkumo laipsnį bei paskirtos bausmės dydį atitinka Å¡ioje BK normoje nustatytas sÄ lygas.Pažymėtina, kad BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims.

Nekyla abejonių, kad įstatymas, leidžiantis atidėti bausmės vykdymÄ asmenims, padariusiems nesunkius, apysunkius ir sunkius nusikaltimus, palengvina tokių asmenų teisinę padėtį, todėl gali bÅ«ti taikomas ir nuteistajai A. J..Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. IÅ¡ pirmiau nustatytų bylos aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistajam A.

J. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ ir paskiriant jam įstatyme numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 2 punktais, n u s p r e n d ž i a : Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti:A. J. pripažintam kaltu ir nuteistam galutine subendrinta trejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnį (2015 m. kovo 19 d.

įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti trejiems metams.Ä®pareigoti nuteistÄ jį A. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos, esančios ,(duomenys neskelbtini), ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkas                                                                         Kęstutis Jucys Teisėjai                                                                                      Albinas Bielskis                                                                                     Elena Vainienė