c9517e5c-e982-4054-a0d0-fe5b7669dc24 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3434-281/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03074-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo H. Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas H.

Å . 2015-06-05 teismui padavė skundÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 1500 € neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-3).PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ kalinimo atitinkamose įstaigose sÄ lygų, kurios esÄ neatitinka teisės aktų reikalavimų. PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose, kurių plotas neatitiko vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų.

Nurodė, kad prašė jį laikyti su panaÅ¡aus amžiaus, nerÅ«kančiais kaliniais, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Kamerose buvo Å¡alta, drėgna, blogas apÅ¡vietimas, nebuvo ventiliacijos. Pablogėjus sveikatai, pareiÅ¡kėjas patyrė epilepsijos priepuolius, buvo gydomas ligoninėje. Dėl nurodytų aplinkybių vertina, kad yra pagrindas atlyginti neturtinę žalÄ . Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo. Teisme gautas raÅ¡ytinis pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti (b. l. 8-14).PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nedaro įtakos suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ .

Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. LukiÅ¡kių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Pažymėjo, kad visos kameros įrengtos pagal miegamųjų vietų skaičių, o papildomų spintelių, lentynų ar kitų baldų įrengti ne visada įmanoma dėl kameros ploto. Sanitarinio mazgo įrengimas jį atitveriant 1,5 m aukščio sienele bei Å¡alto vandens tiekimo sistemos įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatas. Langai pritaikyti vėdinimui, o asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, neturi bėdų dėl pelėsio ar drėgmės. Teisė praustis duÅ¡e vienÄ kartÄ per savaitę atitinka higienos normos reikalavimus.

Pasivaikščiojimas vienÄ valandÄ gryname ore atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, žalos atsiradimo pagrindų neįrodė, todėl žala nepriteistina. Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už kalinimÄ LukiÅ¡kių TI-K nuo 2014-07-23 iki 2015-05-26 sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - ir EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė jį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Kaip ne kartÄ pažymėjo EŽTT savo praktikoje, ypač mažas kameros plotas yra labai svarbi aplinkybė, kuriÄ bÅ«tina įvertinti sprendžiant, ar kalinimo sÄ lygos buvo žeminančios Konvencijos 3 str. prasme. Ypač mažas kamerų plotas yra savaiminis pagrindas pripažinti, kad kalinimo sÄ lygos yra žeminančios (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ , 53254/98).PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis kamerose LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį minimalųjį gyvenamÄ jį plotÄ .1996 m. sausio 18 d.

Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 3 str. nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Pagal Å¡io įstatymo 44 str. 1 d., suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 104 p. nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p., vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241, 6 p. numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos norma minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. Bylos medžiaga patvirtina ir nėra ginčo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas šiose kamerose: 7,31 kv. m ploto kameroje Nr. 109 (1 asm.), 7,43 kv. m ploto kameroje Nr. 332 (2 asm.), 7,69 kv. m ploto kameroje Nr. 337 (2 asm.), 7,49 kv. m ploto kameroje Nr. 116 (1 asm.), 8,03 kv. m ploto kameroje Nr. 296 (2-3 asm.), 7,70 kv. m ploto kameroje Nr. 287 (2-3 asm.), 7,94 kv. m ploto kameroje Nr. 177 (2-3 asm.), 8,11 kv. m ploto kameroje Nr. 294 (2 asm.), 6,34 kv. m ploto kameroje Nr. 112A (1 asm.), 7,94 kv. m ploto kameroje Nr. 143 (1-3 asm.), 7,52 kv. m ploto kameroje Nr. 369 (1 asm.), 7,21 kv. m ploto kameroje Nr. 331 (1-3 asm.), 7,08 kv. m ploto kameroje Nr. 285 (1-3 asm.), 7,48 kv. m ploto kameroje Nr. 110 (1 asm.), 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 120 (2-3 asm.), 7,75 kv. m ploto kameroje Nr. 323 (2-3 asm.), 6,48 kv. m ploto kameroje Nr. 125 (3 asm.), 7,28 kv. m ploto kameroje Nr. 112 (1 asm.), 7,31 kv. m ploto kameroje Nr. 119 (1-2 asm.), 7,79 kv. m ploto kameroje Nr. 273 (2-3 asm.), 7,45 kv. m ploto kameroje Nr. 115 (1 asm.), 29,44 kv. m ploto kameroje Nr. 387 (2-4 asm.), 7,42 kv. m ploto kameroje Nr. 109 (1 asm.), 7,76 kv. m ploto kameroje Nr. 271 (2-3 asm.), 7,31 kv. m ploto kameroje Nr. 117 (1 asm.), 6,43 kv. m ploto kameroje Nr. 113 (1 asm.), 6,96 kv. m ploto kameroje Nr. 211 (1 asm.), 7,75 kv. m ploto kameroje Nr. 311 (2-3 asm.), 7,18 kv. m ploto kameroje Nr. 316 (1-3 asm.), 7,77 kv. m ploto kameroje Nr. 310 (2-3 asm.), 7,58 kv. m ploto kameroje Nr. 314 (1-3 asm.).

IÅ¡ viso vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimo neatitiko 65 dienas. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ ir iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus, savo praktikoje ne kartÄ yra pažymėjęs, kad ta aplinkybė, jog kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (pvz., LVAT 2011-01-06 nutartis, priimta adm. byloje Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis, priimta adm. byloje Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis, priimta adm. byloje Nr. A756-122/2010).

Pareiškėjas taip pat teigė, kad kamerose buvo šalta, drėgna, blogas apšvietimas, nebuvo tinkamos ventiliacijos, pareiškėjas buvo laikomas su rūkančiais kaliniais.Lietuvos higienos normos 24 p. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Bylos medžiaga patvirtina, kad Lukiškių TI-K mechaninės patalpų vėdinimo sistemos nėra, todėl kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.1 p. nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Teismo vertinimu, natÅ«rali kamerų vėdinimo sistema (per langus) bei grotų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas Å¡iuo atveju nenustatytas.Pagal Lietuvos higienos normos 22 p., natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %.

Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx; gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatÅ«ra turi atitikti Å¡iuos reikalavimus: Å¡iltuoju metų periodu – patalpos oro temperatÅ«ra 18–28 0C, Å¡altuoju metų periodu atitinkamai 18–22 0C (26 p.). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai aptartoje dalyje yra abstraktaus pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s. IÅ¡ byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiais kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, tikrintos nebuvo, iÅ¡skyrus kamerÄ Nr. 273, kurioje pažeidimų nenustatyta (b. l. 19-67). PareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu galiojo deratizacijos, dezinsekcijos ir dezinfekcijos paslaugų teikimo sutartys (b. l. 68-74). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ teigti, kad Å¡iuo atveju nėra nustatytas atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas neužtikrinant higienos normos reikalavimų laikymosi, todėl Å¡ioje dalyje jam civilinė atsakomybė nekyla.Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose Å¡vietimo, sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 p. numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 14 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 7 p., suimtieji (nuteistieji) skirstomi atsižvelgus, be kita ko, į šių asmenų prašymus.

Pažymėtina, kad byloje pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas yra rÅ«kantis (b. l. 76). Be to, nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ su praÅ¡ymu laikyti jį su nerÅ«kančiais asmenimis, todėl vertintina, jog jo teisės Å¡iuo aspektu nebuvo pažeistos. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl blogų jo laikymo sÄ lygų jį iÅ¡tiko epilepsijos priepuoliai. Remiantis byloje pateikta pareiÅ¡kėjo ligos istorija, epilepsija jam nebuvo diagnozuota.

Be to, pabrėžtina, kad tarp epilepsijos ir kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų nėra ir negali bÅ«ti jokio priežastinio ryÅ¡io. Dėl to pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl susirgimo nurodyta liga objektyviai nepagrįsti. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K tam tikrÄ laikotarpį buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, taikomų vienam asmeniui tenkančiam plotui. Tai sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu pareiÅ¡kėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , ko nebÅ«tų atsitikę, jei jis LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

CK 6.271 straipsnio prasme valstybė neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui kilo tam tikros pasekmės, sudarančios pagrindÄ priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ . Kita vertus, pareiÅ¡kėjas negrindžia žalos dydžio, byloje nėra duomenų, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų buvęs laikomas kitokiomis sÄ lygomis negu kiti asmenys.Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs pažeidimo trukmę, sukeltas pasekmes, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , numatančiÄ , jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2791-12), teismas pripažįsta, kad 350 € dydžio atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiÅ¡kėjo neigiamiems iÅ¡gyvenimams kompensuoti.Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies (ABTÄ® 88 str. 5 p.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str., 129 str.,                                                                                                                                                 n u s p r e n d ė: pareiškėjo H.

Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti H. Å . iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 350 € (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ .KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .                       Teisėja                                                                                                      Mefodija Povilaitienė