Legislator Case Law & Legislation
2018-07-03 Nr. AB-12652-3-62-3-00645-2018-0 AI generated

2018-07-03 Nr. AB-12652-3-62-3-00645-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2018-07-03 Nr. AB-12652-3-62-3-00645-2018-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriaus (toliau – ir Skyrius, atsakovas) 2018 m. kovo 1 d. daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos kompleksinio neplanuoto patikrinimo akto Nr. 53-39-6 (toliau – ir Patikrinimo aktas) dalį, t. y. 3.6 ir 3.7 punktus;

Legislator headnote

AI generated

2018-07-03 Nr. AB-12652-3-62-3-00645-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. M. skundą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nutarė grąžinti pareiškėjai jos sumokėtą žyminį mokestį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-452-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00645-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijos Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriui, (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno būstas“) dėl patikrinimo akto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja V. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama:

1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriaus (toliau – ir Skyrius, atsakovas) 2018 m. kovo 1 d. daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos kompleksinio neplanuoto patikrinimo akto Nr. 53-39-6 (toliau – ir Patikrinimo aktas) dalį, t. y. 3.6 ir 3.7 punktus;

2) įpareigoti atsakovą įvertinti, ar daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Nemuno būstas“ (toliau – ir Administratorius) interneto puslapyje teikiama informacija atitinka Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 831 (toliau – ir Nuostatai), 14.1 punkto reikalavimus;

3) įpareigoti atsakovą pašalinti prieštaravimus, kilusius iš Patikrinimo akto 3.6 punkto, t. y. aiškiai nustatyti, kokius veiksmus atliko atsakovas ir kaip jo veiksmai turi būti traktuojami – kaip planiniai ar kaip avariniai;

4) įpareigoti atsakovą, nustačius konkrečius veiksmus, kuriuos atliko Administratorius, juos įvertinti atsižvelgiant į pareiškėjos skunde nurodytus įstatymų reikalavimus, kuriais Administratorius privalėjo vadovautis atlikdamas atitinkamus veiksmus, t. y. įvertinti, ar Administratoriaus atlikti veiksmai atitinka „Privalomųjų daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimų“ 7, 8, 13 punktus, Nuostatų 3, 4.5, 4.6.3, 6.1, 6.3, 7.1, 12, 14.1.3, 14.1.4.5 ir 16 punktus, taip pat įvertinti Administratoriaus veiksmus, kuriais jis nesilaikė namo patalpų savininkų sprendimo, patvirtinto daugiau nei 51 proc. patalpų savininkų parašais ir pateikto Administratoriui kartu su patalpų savininkų siūlomu ilgalaikiu planu;

5) įpareigoti atsakovą įvertinti Administratoriaus atliktų kaupiamųjų lėšų nurašymo teisėtumą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. M. skundą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nutarė grąžinti pareiškėjai jos sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad atsakovas atliko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB „Nemuno būstas“ veiklos neplanuotą kompleksinį patikrinimą už 2016–2017 metus, kurio metu nustatyti faktai konstatuoti Patikrinimo akte, kuriame tikrinamam subjektui nurodyti reikalavimai pašalinti nustatytus trūkumus ir nustatytas terminas informuoti Skyrių apie reikalavimų įvykdymą. Įvertinęs pareiškėjos skundo turinį ir prie skundo pridėtus dokumentus, teismas sprendė, kad Patikrinimo aktas yra procedūrinis dokumentas, tiesiogiai nesukuriantis pareiškėjai jokių teisių ir pareigų, jame konstatuoti faktai, pareiškėjai nenustatyti privalomo pobūdžio patvarkymai, todėl jis neturi įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai.

Teismas nustatė, kad pareiškėja su 2017 m. liepos 18 d. skundu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, nurodydama, jog 2017 m. gegužės mėnesį UAB „Nemuno būstas“ elektrikai atliko elektros darbus, už kuriuos iš gyventojų sukauptų lėšų buvo atskaityti 3 871 Eur, ir prašydama patikrinti bei nubausti Administratorių už teisės aktų pažeidimus. Teismas nurodė, kad pareiškėja teismui nepateikė atsakovo atsakymo (atsisakymo atlikti jos skunde prašytus veiksmus), kuris galėtų sukelti jai teisines pasekmes, ir nekelia ginčo dėl jai pateikto atsakymo ar vilkinimo tokį atsakymą pateikti.

Pareiškėjos reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti jos prašomus veiksmus teismas pripažino išvestiniais ir neatsiejamai susijusiais su Patikrinimo aktu, todėl atsisakęs priimti pagrindinį reikalavimą dėl Patikrinimo akto dalies panaikinimo, teismas atsisakė priimti ir išvestinius reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. Pareiškėja V. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą priimti.

Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, jog Patikrinimo aktas jai nesukelia teisinių pasekmių, ir teigia, kad atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjos jam teiktame skunde nurodytus UAB „Nemuno būstas“ padarytus pažeidimus. Administratoriaus veiksmai, kuriuos Patikrinimo akte vertino atsakovas, tiesiogiai pažeidžia pareiškėjos, kaip butų savininkės, teises ir teisėtus interesus, nes Administratoriui sudaromos sąlygos nesilaikyti įstatymų reikalavimų administruojant daugiabutį namą.

Pareiškėjos įsitikinimu, teismas nepagrįstai sprendė, jog Patikrinimo aktas negali būti pripažįstamas atsakymu į pareiškėjos atsakovui pateiktą 2017 m. liepos 18 d. skundą. Pareiškėja kreipėsi į atsakovą dėl to, kad UAB „Nemuno būstas“ nuolat nesilaiko teisės aktų, namo problemos yra nesprendžiamos, Administratorius piktybiškai savinasi namo gyventojų sukauptas lėšas, todėl prašė patikrinti UAB „Nemuno būstas“. Atsakovas 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. 53-5-85 pareiškėjai pateikė Patikrinimo akto kopiją ir nurodė, kad šis raštas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėja mano, kad aplinkybė, jog Patikrinimo aktas buvo pateiktas konkrečiam subjektui – pareiškėjai, patvirtina, kad juo pateikiama ne eilinė informacija kiekvienam piliečiui, o pateikiami atlikto patikrinimo rezultatai pareiškėjai, kuri dėl patikrinimo kreipėsi į atsakovą. Vien faktas, kad atliktas Administratoriaus patikrinimas buvo platesnės apimties nei skunde atsakovui nurodė pareiškėja, nesudaro pagrindo vertinti Patikrinimo akto kitaip, nei kaip atsakovo pateikto atsakymo į pareiškėjos skundą. Be to, pats atsakovas nurodė, jog pareiškėja turi teisę skųsti Patikrinimo aktą.

Pareiškėja taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja nekelia ginčo dėl jai atsakovo pateikto atsakymo. Pareiškėja skunde teigė, kad atsakovas neatsižvelgė į jos skunde nurodytus Administratoriaus pažeidimus ir jų neištyrė, todėl akivaizdu, jog pareiškėja nesutinka su jai pateiktu atsakovo atsakymu į jos skundą. Pareiškėja gavo tik tokį atsakovo atsakymą, kokį pateikė teismui, o jo tinkamumas ir teisėtumas yra šios administracinės bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Pareiškėja pažymi, kad jokio kito atsakovo atsakymo ji negavo, taip pat ji atsakovui neteikė jokio kito prašymo (skundo) aptarimu klausimu, todėl vienintelis gautas atsakovo raštas su Patikrinimo aktu yra atsakymas į vienintelį pareiškėjos teiktą skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl Patikrinimo akto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą, nurodė, kad Patikrinimo aktas nesukuria pareiškėjai teisių ir pareigų, jame konstatuoti faktai, pareiškėjai nenustatyti privalomojo pobūdžio patvarkymai, todėl jis neturi įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai.

Pareiškėja kritikuoja šią pirmosios instancijos teismo išvadą, teigdama, kad skundžiamas Patikrinimo aktas sukelia pareiškėjai teisines pasekmes, nes Administratoriaus veiksmai, kuriuos Patikrinimo akte vertino atsakovas, tiesiogiai pažeidžia pareiškėjos, kaip buto savininkės, teises ir teisėtus interesus, o atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjos skunde atsakovui nurodytus Administratoriaus pažeidimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti jos skundą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-341/2009; 2009 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-404/2009; 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-54/2012 ir kt.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Kauno miesto savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-163 (toliau – ir Taisyklės) 12 punkte numatyta, kad atlikus Taisyklių 5.1 ar 5.2 punktuose nurodytus patikrinimus, vadovaujantis Taisyklių priede pateikta daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo akto forma, surašomas valdytojo veiklos patikrinimo aktas. Jei reikia, jame nurodomi reikalavimai ir terminas, ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų, trūkumams pašalinti. Aktas surašomas 2 egzemplioriais. Vienas egzempliorius pateikiamas valdytojui, antras saugomas priežiūros ir kontrolės vykdytojo teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu patikrinimas atliktas pagal pareiškėjo skundą, akto kopija pateikiama pareiškėjui.

Iš skundžiamo Patikrinimo akto, kurio kopiją atsakovas pateikė pareiškėjai, turinio matyti, kad jame nėra išspręstas klausimas dėl teisių ar pareigų suteikimo pareiškėjai, jame konstatuotos tam tikros nustatytos aplinkybės, susijusios su daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytojo, t. y. Administratoriaus, veikla, ir pateikti reikalavimai pašalinti trūkumus Administratoriui, tačiau Patikrinimo akte jokių viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, reikalavimų, kurie sukeltų vienokias ar kitokias pasekmes pareiškėjai ar ją įpareigotų vienaip ar kitaip elgtis, nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčijamas dokumentas yra konstatuojamojo pobūdžio ir nesukelia pareiškėjai konkrečių materialinių teisinių pasekmių. Pareiškėjos reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti jos prašomus veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino išvestiniais ir neatsiejamai susijusiais su Patikrinimo aktu, todėl pagrįstai atsisakė juos priimti.

Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pats atsakovas nurodė, jog pareiškėja turi teisę skųsti Patikrinimo aktą. Tokie duomenys nepateikti, nes atsakovo 2018 m. kovo 1 d. rašte Nr. 53-5-85 nėra nurodyta, kad Patikrinimo aktas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Iš pareiškėjos skundo teismui turinio matyti, kad ji teismui skundžia Patikrinimo aktą, o ne atsakovo 2018 m. kovo 1 d. raštą Nr. 53-5-85. Be to, apskundimo tvarkos nurodymas skundžiamame akte pats savaime nepatvirtina, jog jis laikytinas pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-575/2016).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skunde suformuluotą reikalavimą (skundo dalykas) bei nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas šis reikalavimas (skundo pagrindas), atskirajame skunde išsakytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvados, Patikrinimo akto turinį, atsižvelgusi į Taisyklių nuostatas, aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl Patikrinimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirajame skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad skundo išnagrinėjimas iš esmės sukeltų pareiškėjai apibrėžtas / konkrečias / tiesiogines teisines pasekmes. Pažymėtina, kad pareiškėjos išdėstyti argumentai, jog Patikrinimo akte konstatuotos aplinkybės, susijusios su daugiabučiu namu, kuriame esantis butas priklauso pareiškėjai, nesudaro pagrindo spręsti, kad Patikrinimo aktas gali būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Jau minėta, kad Patikrinimo aktu yra užfiksuotas Administratoriaus vykdomos daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo veiklos vertinimas, tačiau jokios pareiškėjos teisės ar pareigos nėra nustatytos. Pareiškėja taip pat nenurodo, kokios konkrečios jos teisės ar pareigos atsirado, pasikeitė ar išnyko (pasibaigė) dėl Patikrinimo akto priėmimo.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė