c9490a17-1f0e-4cc5-8ae6-cfbcea3207bf · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismoAdministracinė byla Nr. N444-787/2011Teisminio proceso Nr. 4-61-3-00069-2010-2             Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 23 d. Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties P. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :                                                                                 I. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigÅ«nas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ P. B. už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 159 punktų reikalavimų pažeidimÄ , t. y. už tai, kad jis 2010 m. sausio 2 d., apie 16.00 val., Varėnos rajone, kelyje Senoji Varėna – EpuÅ¡inės sodų bendrija vairuodamas automobilį lygiareikÅ¡mių kelių sankirtoje, esant apsnigtai, slidžiai kelio dangai, nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam iÅ¡ deÅ¡inės, ir su juo susidÅ«rė.

Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.Institucija 2010 m. sausio 5 d. nutarimu pripažino, kad P. B. padarė protokole nurodytÄ pažeidimÄ ir skyrė jam 150 litų baudÄ . P. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas nutarimÄ panaikinti ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. PaaiÅ¡kino, kad eismo įvykis kilo ne dėl jo kaltės. Jis važiavo pagrindiniu keliu, todėl sankryžoje kitas automobilis turėjo jį praleisti.

Kelias buvo slidus. Nuvažiavus nuo Senosios Varėnos kaimo apie 1,5 km, iÅ¡ miÅ¡ko staiga skersai kelio įvažiavo automobilis ir sudarė jam kliÅ«tį kelyje. Dėl slidžios kelio dangos jis nespėjo sustoti ir atsitrenkė į tÄ automobilį. TÄ keliÄ , kuriuo važiavo, jis gerai pažįsta, nes važinėja namo į sodų bendrijÄ â€žEpuÅ¡inė“. Kelio danga yra žvyruota, kelias yra vietinės reikÅ¡mės. O keliÄ kertantis senas geležinkelio pylimas nėra kelias. Tai patvirtina 2010 m. sausio 4 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) kelio savininko Varėnos rajono savivaldybės administracijos pateikta informacija.

Eismo įvykis įvyko nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje, todėl dėl eismo įvykio sukėlimo jis apkaltintas nepagrįstai. Nurodo, kad kitas vairuotojas nesivadovavo KET 107 ir 163 punktų reikalavimais, todėl ir kilo eismo įvykis. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino iÅ¡ dalies – Institucijos nutarimÄ panaikino ir grÄ Å¾ino bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Institucijai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra užfiksuota tiksli eismo įvykio vieta.

Ä®vertinęs liudytojų parodymus, teismas konstatavo, kad dėl kelių pobÅ«džio jų reikÅ¡mingumo aspektu liudytojai rėmėsi tik subjektyviomis prielaidomis. BylÄ nagrinėjęs pareigÅ«nas netyrė kelių, kuriais važiavo eismo įvykio dalyviai, reikÅ¡mingumo aspektu, o vadovavosi protokolÄ suraÅ¡iusio pareigÅ«no padarytomis iÅ¡vadomis. Teismas pažymėjo, kad Institucijos raÅ¡te nurodyta, jog kelias nuo Senosios Varėnos kaimo veda iki kelio Vilnius-Varėna-Gardinas pro „EpuÅ¡inės“ sodų bendrijÄ .

Å is kelias ir kelias, kuriuo važiavo V. Å . yra vietinės reikÅ¡mės keliai. Abu keliai nepažymėti kilometražiniais ir kitais kelio ženklais. Tačiau raÅ¡te pateikta informacija nepagrįsta objektyviais įrodymais ir Å¡i informacija prieÅ¡tarauja P. B. pateiktam savivaldybės administracijos raÅ¡tui ir žemėtvarkos skyriaus vietinės reikÅ¡mės kelių schemai. Pats teismas surinkti informacijos apie kelius, kuriais važiavo eismo įvykio dalyviai, iÅ¡ kelių savininko neturi galimybių, nes teismui nepateikta informacija apie kelių pavadinimÄ ir tiksliÄ vietÄ .

Taip pat teismas nurodė, kad kelias, kuriuo važiavo V. A. Š., veda iki poilsiavietės, todėl kelių, kuriais važiavo eismo įvykio dalyviai, negalima laikyti lygiareikšmiais. Kelio, kuriuo važiavo P. B. negalima priskirti prie vidaus kelių, tuo tarpu kelias, kuriuo važiavo V. A. Š., gali būti priskirtas prie vidaus kelių (remiasi Kelių įstatymo 3 str. 3 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju nenustatytas tų kelių, kuriais važiavo eismo dalyviai, skirstymas pagal Kelių įstatymo 3 straipsnį.

O tai gali turėti įtakos vertinant, ar keliai yra lygiareikÅ¡miai. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, priimant nutarimÄ , neįvertintas ir eismo dalyvių subjektyvusis elementas. Kelias, kuriuo važiavo P. B., jam yra gerai žinomas, P. B. žinojo, kad kelio danga yra žvyras, todėl jis galėjo spręsti apie kelio reikÅ¡mingumÄ kitų kelių atžvilgiu. V. A. Å . kelias, kuriuo jis važiavo, nebuvo žinomas. V. A. Å . nuomonė, kad sankryža miÅ¡ke yra lygiavertė, todėl, kad kelio danga buvo apsnigta, o kelias kelio ženklais nebuvo pažymėtas, teisiÅ¡kai nepagrįsta, nes tokiu atveju, kai vairuotojas negali nustatyti kelio dangos, o pirmumo ženklų nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų Å¡alutiniu keliu (KET 163 p.).

Pats V. A. Å . teisme parodė, kad matė iÅ¡ tolo jam iÅ¡ kairės atvažiuojančiÄ maÅ¡inÄ , t. y. jo matomumas nebuvo apribotas. Å ios faktinės aplinkybės neįvertintos. Apeliaciniu skundu Institucija praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, o Institucijos nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog abu keliai, kuriais važiavo eismo įvykio dalyviai, nepažymėti kilometražiniais bei kitais kelio ženklais, dėl susiklosčiusių meteorologinių sÄ lygų kelių dangos buvo vienodos.

Be to, P. B. skunde nurodo, jog kelias buvo slidus ir apsnigtas, todėl žinojimas, kad kelias yra žvyruotas, nesuteikia pirmumo teisės, kadangi įvykio metu abu keliai buvo padengti sniego sluoksniu. P. B. teiginys, kad kitas eismo dalyvis pažeidė KET 107 punktÄ , yra klaidingas, kadangi kelias, kuriuo važiavo V. A. Å ., nėra Å¡alia kelio esanti teritorija. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:II. Apeliacinis skundas netenkintinas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas P. B. suraÅ¡ytas už tai, kad jis vairuodamas automobilį nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam iÅ¡ deÅ¡inės pusės, ir su juo susidÅ«rė.

Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar keliai, kuriais važiavo eismo įvykio dalyviai, laikytini lygiareikÅ¡miais. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad byloje nepakanka įrodymų Å¡iai aplinkybei nustatyti, grÄ Å¾ino bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Institucijai. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės aiÅ¡kinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grÄ Å¾ino bylÄ papildomam tyrimui. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 1 straipsniu, keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumÄ , socialinę ir ekonominę jų reikÅ¡mę, skirstomi į valstybinės reikÅ¡mės ir vietinės reikÅ¡mės kelius.

Ä®vertinus Å¡io įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, Varėnos rajono savivaldybės administracijos raÅ¡tÄ (b. l.

6) bei Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus pateiktÄ iÅ¡traukÄ iÅ¡ Varėnos rajono vietinės reikÅ¡mės kelių schemos (b. l.

8) spręstina, kad nagrinėjamuoju atveju P. B. važiavo vietinės reikÅ¡mės keliu, jungiančiu magistralinį keliÄ A4 Vilnius-Varėna-Gardinas su A. RyliÅ¡kio gatve, Varėnoje. Tuo tarpu kelias, kuriuo į šį keliÄ Ä¯važiavo V. A. Å ., nepriskiriamas vietinės reikÅ¡mės keliams. Eismo įvykio dalyviai pripažįsta, kad kelias, kuriuo važiavo V. A. Å ., veda į poilsiavietę, tuo tarpu kelias, kuriuo važiavo P. B. – laikomas keliu Vilnius-Varėna (b. l. 36). Å i aplinkybė patvirtina, kad kelias, iÅ¡ kurio iÅ¡važiavo V.

A. Å ., laikytinas įvažiavimu į Å¡alia esančias teritorijas. Be to, nukentėjusysis pripažįsta, kad tÄ dienÄ Ä¯ minėtÄ keliukÄ jis apskritai įvažiavo pirmas, kadangi nebuvo jokių kitų vėžių. Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad keliai, kuriais važiavo eismo dalyviai, negali bÅ«ti laikomi vienareikÅ¡miais – kelias, kuriuo važiavo P. B. laikytinas pagrindiniu kelio, kuriuo važiavo V. A. Å ., atžvilgiu, todėl nepagrįstai teigiama, kad P. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 159 punkto nuostatas, o jo veika nėra susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiu eismo įvykiu.

PrieÅ¡ingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bÅ«tent kito eismo dalyvio veiksmai galimai sukėlė eismo įvykį, kadangi jis nesivadovavo Kelių eismo taisyklių 107 punktu (įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ esančių Å¡alia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti keliÄ juo važiuojančioms transporto priemonėms). Be to, nebÅ«damas įsitikinęs dėl kelių statuso, vairuotojas privalėjo vadovautis Taisyklių 163 punkto nuostatomis (jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo ženklų nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų Å¡alutiniu keliu).

Dėl Å¡ių priežasčių darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis ir Institucijos nutarimas, kuriuo P. B. pripažintas kaltu padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , naikintini ir byla P. B. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2010 m. sausio 5 d. nutarimÄ P. B. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas. Teisėjai                                                                                           Antanas Ablingis                                                                                                         Ričardas Piličiauskas                                                                                                         Virgilijus Valančius