c9455195-0d24-4bc1-92c8-0a855bb2b5cd · Panevėžio apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-262-589/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04541-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20; 3.4.5.2

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. E. F. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-10102-1136/2022 pagal pareiÅ¡kėjo E. E. F. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. P., Panevėžio miesto 7-ojo notaro biuro notarė D. M., valstybės įmonė Turto bankas.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. PareiÅ¡kėjas E. E. F. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po savo motinos A. F. mirties priėmė jos palikimÄ faktiniu valdymu.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo motina A. F.. PareiÅ¡kėjas motina rÅ«pinosi ir gyveno kartu iki pat jos mirties. Palikėja neturėjo jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, todėl nebuvo kreiptasi į Panevėžio miesto 7-Ä jį notaro biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. Po motinos mirties pas pareiÅ¡kėjÄ liko kai kurie motinos dokumentai (pasas, invalidumo pažymėjimas). Praėjus 1,5 metų po palikėjos mirties, pareiÅ¡kėjas sužinojo, kad ji buvo sudariusi terminuoto indėlio sutartį su Pakruojo Å«kininkų kredito unija, todėl norėdamas šį turtÄ paveldėti, ir prašė nustatyti nurodomÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmetė ir priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo E. E. F. 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybės naudai.

4. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas E. E. F. yra palikėjos A. F. sÅ«nus. Palikimo priėmimÄ faktiniu valdymu pareiÅ¡kėjas įrodinėjo nurodydamas, kad palikėja gyveno pas jį iki pat mirties, jis turi kai kuriuos palikėjos dokumentus (pasÄ , invalidumo pažymėjimÄ ). Å ie duomenys bylos nagrinėjimo metu buvo iÅ¡ dalies paneigti, suinteresuotam asmeniui I. P. nurodžius, kad motina mirė jos namuose. Kitų tiesioginio ar netiesioginių įrodymų, patvirtinančių galimÄ turto paveldėjimÄ , pradedant jį faktiÅ¡kai valdyti per 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, pareiÅ¡kėjas nepateikė. PareiÅ¡kėjo atstovas nurodė, kad apie paveldimÄ turtÄ sudarantį indėlį Pakruojo Å«kininkų kredito unijoje pareiÅ¡kėjas sužinojo tik praėjus 1,5 metų nuo motinos mirties. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo ir jo atstovo paaiÅ¡kinimų teismas sprendė, kad byloje nebuvo įrodytas veiksmų faktas (turto perėmimas) ir pobÅ«dis (aktyvÅ«s veiksmai), iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, kad pareiÅ¡kėjas priėmė motinos palikimÄ , pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti per įstatymo nustatytÄ terminÄ â€“ 3 mėnesius. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje situacijoje mano, kad pareiÅ¡kėjas pasinaudojo netinkamu institutu, siekdamas priimti motinos palikimÄ , ir nesvarstė dėl kreipimosi į teismÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. PareiÅ¡kėjas E. E. F. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

6. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, kadangi teismas neteisingai vertino įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas, taip pat padarė procesinius teisės pažeidimus.

7. Nesutinka, kad pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai apie motinos gyvenimÄ jo namuose buvo iÅ¡ dalies paneigti suinteresuotam asmeniui I. P. nurodžius, kad motina mirė jos namuose. Motina nuo 2018 m. kovo 6 d. deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ , adresu (duomenys neskelbtini), ten ir buvo jos gyvenamoji vieta. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad motina su Pakruojo Å«kininkų kredito unija buvo sudariusi terminuoto indėlio sutartį, apie kuriÄ pareiÅ¡kėjas sužinojo jau po termino priimti palikimÄ pabaigos. Tik sužinojęs apie tai, pareiÅ¡kėjas iÅ¡kart kreipėsi į teismÄ , t. y. aktyviais veiksmais siekė įgyvendinti jam priklausiančiÄ paveldėjimo teisę. Be to, pagal kasacinio teismo praktikÄ asmeninių velionio daiktų, namų apyvokos reikmenų paėmimas taip pat reiÅ¡kia palikimo priėmimÄ . Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo konstatuoti, kad yra pagrindas pripažinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po motinos mirties jos palikimÄ , aktyviais veiksmais pradėdamas turtÄ valdyti, priėmė pareiÅ¡kėjas, todėl pareiÅ¡kimas dėl Å¡io fakto nustatymo turėjo bÅ«ti tenkinamas. Pažymi ir tai, kad teismas, manydamas, jog bylai teisingai iÅ¡spręsti neužtenka pateiktų įrodymų, galėjo pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti papildomus įrodymus.

8. Valstybės įmonė (toliau – ir VÄ®) Turto bankas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. E. F. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame iÅ¡dėstytus argumentus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. PareiÅ¡kėjas E. E. F. praÅ¡o prijungti prie bylos naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Gyventojų registro apie A. F. deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . PraÅ¡ymÄ motyvuoja tuo, kad šį įrodymÄ pareiÅ¡kėjas neabejotinai bÅ«tų pateikęs nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ pirmosios instancijos teisme, jeigu teismas juos bÅ«tų pasiÅ«lęs pateikti arba bÅ«tų iÅ¡kilęs bÅ«tinumas. PareiÅ¡kėjo manymu, Å¡is naujas įrodymas gali turėti esminę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje priimant teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , jo priėmimas tikrai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiÅ¡kėjo pateiktu nauju įrodymu, sprendžia, kad jis gali bÅ«ti reikÅ¡mingas vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , su Å¡iuo įrodymu turėjo galimybę susipažinti byloje dalyvaujantys asmenys, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Dėl Å¡ių aplinkybių ir priežasčių apeliacinės instancijos teismas su apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjo pateiktÄ Ä¯rodymÄ priima į bylÄ ir jį vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ginčo apeliacinės instancijos teisme esmės

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas E. E. F. prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis priėmė palikimÄ , atsiradusį po jo motinos A. F. mirties, faktiÅ¡kai pradėjęs turtÄ valdyti. PareiÅ¡kėjas palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktÄ Ä¯rodinėjo savo paaiÅ¡kinimu, kad motina gyveno pas pareiÅ¡kėjÄ iki pat jos mirties, pareiÅ¡kėjas ja rÅ«pinosi, motina neturėjo jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, o po motinos mirties pas pareiÅ¡kėjÄ liko kai kurie jos asmeniniai daiktai ir dokumentai. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pareiÅ¡kėjas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus – motinos pasÄ , invalidumo pažymėjimÄ , 2017 m. lapkričio 24 d. terminuoto indėlio sutartį, palikėjos sudarytÄ su Pakruojo Å«kininkų kredito unija. Suinteresuoti asmenys VÄ® ,,Turto bankas“ ir I. P. pareiÅ¡kėjo praÅ¡omam nustatyti juridiniam faktui neprieÅ¡taravo Suinteresuotas asmuo I. P. teismo posėdyje tik nurodė, kad motina mirė jos namuose.

15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, jo atstovo, taip pat suinteresuoto asmens žodinius paaiÅ¡kinimus, sprendė, kad byloje nebuvo įrodytas veiksmų faktas (turto perėmimas) ir pobÅ«dis (aktyvÅ«s veiksmai), iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, kad pareiÅ¡kėjas priėmė motinos palikimÄ , pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti per įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ . Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju pasinaudojo netinkamu institutu, siekdamas priimti motinos palikimÄ , kadangi nesvarstė galimybės kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Apeliacinio skundo argumentais pareiÅ¡kėjas nesutinka su byloje nustatytų aplinkybių bei byloje surinktų įrodymų vertinimu sprendžiant dėl palikimo priėmimo, pradėjus turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.

Dėl įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo

16. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

17. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų. AktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai gali bÅ«ti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimÄ sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtÄ pareiÅ¡kėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar Å¡is turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiÅ¡kėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priėmęs Å¡iuo bÅ«du, nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

18. Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). PareiÅ¡kėjo žodiniai ir raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto apie palikimo priėmimÄ nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

19. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiÅ¡kai vertinant pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiÅ¡kėjas turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi, tačiau vien Å¡i aplinkybė nenulemia, kad jo paaiÅ¡kinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl Å¡io fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui yra prieÅ¡taraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiÅ¡kėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo nagrinėjimo metu nepateikiami prieÅ¡ingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalÅ«s, logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s pareiÅ¡kėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi. Å i aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę, nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Ä® aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ . Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. Yra svarbu, jog viena prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė bÅ«tų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobÅ«džio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali bÅ«ti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktÄ , o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumÄ pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

21. Nagrinėjamos bylos atveju faktÄ , kad po motinos mirties pradėjo valdyti jai priklausantį turtÄ , pareiÅ¡kėjas įrodinėjo raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, kad motina gyveno pas pareiÅ¡kėjÄ iki pat jos mirties, pareiÅ¡kėjas ja rÅ«pinosi, motina neturėjo jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, o po motinos mirties pas pareiÅ¡kėjÄ liko kai kurie jos asmeniniai daiktai ir dokumentai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl jo veiksmų pradėjus valdyti po motinos mirties likusį žinomÄ ir palikimo objektÄ sudarantį turtÄ .

Bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai dėl savo veiksmų pradėjus faktiÅ¡kai valdyti po motinos mirties likusį žinomÄ turtÄ buvo vienodi, nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki. Ä®rodymų vertinimo prasme tai reiÅ¡kia, kad nebuvo pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys VÄ® ,,Turto bankas“ ir I. P., kita tos pačios eilės įpėdinė, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omam nustatyti juridiniam faktui neprieÅ¡taravo, tik I. P. teismo posėdyje nurodė, kad motina mirė jos namuose.

Kad palikėja mirė kitoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), nei jos nuolatinė gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)), nurodyta ir pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateiktame vieÅ¡ojoje įstaigoje Rožyno Å¡eimos klinikoje 2020 m. rugpjūčio 4 d. iÅ¡duotame medicininiame mirties liudijime. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė nepaneigia pareiÅ¡kėjo įrodinėjamų aplinkybių, kad motina, neturėjusi jokio nekilnojamojo turto, gyveno pareiÅ¡kėjo namuose ir pareiÅ¡kėjas ja rÅ«pinosi, po motinos mirties pas pareiÅ¡kėjÄ liko kai kurie jos asmeniniai daiktai ir dokumentai.

Suinteresuotas asmuo I. P. neteikė pareiÅ¡kėjo tokius paaiÅ¡kinimus paneigiančių įrodymų, nenurodė kitų Å¡iuos paaiÅ¡kinimus paneigiančių aplinkybių, todėl ir Å¡iuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais kaip patikimu įrodymu (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog kartu su apeliaciniu skundu pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Gyventojų registro taip pat patvirtina, kad A. F. nuo 2018 m. kovo 6 d. buvo deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), t. y. pareiÅ¡kėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

22. Nors pirmosios instancijos teismas, be kita ko, motyvavo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, patvirtinančių galimÄ turto pavedėjimÄ , pradedant jį faktiÅ¡kai valdyti per 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darydamas tokias iÅ¡vadas, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį, neįvertino to, kaip gali pasireikÅ¡ti tokio turto faktinis valdymas. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiÅ¡kų, nuotraukų, Å¡eimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.), tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali bÅ«ti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , konstatuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

23. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, motina neturėjo jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, motina iki mirties gyveno pareiÅ¡kėjo namuose ir po motinos mirties pas pareiÅ¡kėjÄ liko kai kurie jos asmeniniai daiktai ir dokumentai, duomenų apie tai, kad palikėja su Pakruojo Å«kininkų kredito unija buvo sudariusi terminuoto indėlio sutartį, pareiÅ¡kėjas per 3 mėnesių laikotarpį nuo motinos mirties neturėjo. PareiÅ¡kėjas po motinos mirties likusius jos asmeninius daiktus ir dokumentus užvaldė, juos iÅ¡saugojo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio po motinos mirties likusio turto paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis (palikėja jokio kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturėjo), vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas aktyviai siekė įgyvendinti palikimo priėmimo teises. Ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas palikimo priėmimo metu gavo nedidelės vertės turtÄ , nesudaro pagrindo jo laikyti nepriėmusiu palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį palikimo neleidžiama priimti iÅ¡ dalies, pareiÅ¡kėjui pradėjus valdyti daiktÄ iÅ¡ palikimo kaip savo turtÄ , yra pagrindas spręsti, kad palikimas yra priimtas. PareiÅ¡kėjas kita tvarka negali gauti praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto patvirtinančių dokumentų, praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiÅ¡kėjui (CPK 445 straipsnis).

24. Dėl pirmosios instancijos teismo motyvo, kad pareiÅ¡kėjas siekdamas priimti motinos palikimÄ , pasinaudojo netinkamu institutu, kadangi nesvarstė galimybės kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, yra vienas iÅ¡ CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų. PareiÅ¡kėjas, kreipęsis su pareiÅ¡kimu dėl Å¡io juridinio fakto nustatymo, nelaikytinas pažeidusiu įstatymo reikalavimus, kadangi priimti palikimÄ faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktÄ , kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Taigi pareiÅ¡kėjas turėjo teisę pasinaudoti bÅ«tent tokiu palikimo priėmimo bÅ«du. Å ios bylos faktinių aplinkybių kontekste reikalavimas, kad pareiÅ¡kėjas inicijuotų naujÄ teisminį procesÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, neatitiktų proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų, civilinio proceso pagrindinių tikslų.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

25. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų pakanka, kad bÅ«tų nustatytas pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ dėl palikimo priėmimo. Nustatyti pirmosios instancijos teismo proceso teisės normų pažeidimai, taikant įrodymus ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, sudaro pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po motinos mirties pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti turtÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26. Apeliacinės instancijos teismo pirmiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

27. CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų interesai nebuvo priešingi, pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u s p r e n d ž i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas E. E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , atsiradusį po jo motinos A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti.

Šis Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė