c944dc3e-37cf-4cf9-afe9-53d83dc50caf · Regionų administracinis teismas
Legislator summary
AI generated?AdministracinÄ byla Nr AdministracinÄ byla Nr. eI-2759-386/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03056-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužÄs 6 d. KlaipÄda Regionų apygardos administracinio teismo KlaipÄdos rÅ«mų teisÄja laimutÄ JokubauskaitÄ, sekretoriaujant teismo posÄdžių sekretorei Renatai Å arkauskienei, 2019 m. balandžio 24 d. teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo M.
Legislator headnote
AI generatedc944dc3e-37cf-4cf9-afe9-53d83dc50caf · Regionų administracinis teismas: PareiÅ¡kÄjas nurodo, jog yra visiÅ¡kai apribota galimybÄ vartoti visų rūšių maisto papildus ir vitaminus. Jis yra vegetaras ir sportuoja, todÄl siekiant užtikrinti pilnavertÄ, jo asmenines savybes atitinkanÄiÄ mitybÄ , jam bÅ«tina vartoti maisto papildus ir vitaminus. Pataisos namų siÅ«lomo maisto davinio energetinÄs vertÄs vidurkis yra 2423 kcal per dienÄ , kurio nepakanka reguliariai sportuojanÄiam pareiÅ¡kÄjui - tokio energijos kiekio pakanka tik organizmo gyvybinÄms funkcijoms palaikyti.
Full text
?AdministracinÄ byla Nr AdministracinÄ byla Nr. eI-2759-386/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03056-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužÄs 6 d. KlaipÄda Regionų apygardos administracinio teismo KlaipÄdos rÅ«mų teisÄja laimutÄ JokubauskaitÄ, sekretoriaujant teismo posÄdžių sekretorei Renatai Å arkauskienei, 2019 m. balandžio 24 d. teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo M.
A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai MarijampolÄs pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigÄ nuo 2019-04-01 dÄl reorganizavimo), treÄiajam suinteresuotam asmeniui KalÄjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas M. A. (toliau â ir pareiÅ¡kÄjas) kreipÄsi su skundu į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs (toliau â ir atsakovÄ), atstovaujamos MarijampolÄs pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigÄ nuo 2019-04-01 dÄl reorganizavimo), 1 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
PareiÅ¡kÄjas nurodo, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018-10-19 priÄmÄ Ä¯sakymÄ Nr. R1-213 âDÄl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 âDÄl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimoâ pakeitimoâ (toliau â ir Ä®sakymas). Teigia, jog minÄtu įsakymu buvo sudaryta situacija pažeidžianti asmens, atliekanÄio laisvÄs atÄmimo bausmÄ, teises, numatytas TarptautinÄse sutartyse, Konstitucijoje ir įstatymuose, todÄl pareiÅ¡kÄjui, atliekanÄiam laisvÄs atÄmimo bausmÄ Kybartų pataisos namuose (toliau â ir Pataisos namai), buvo padaryta žala, už kuriÄ atsakingi Pataisos namai.
Ä®sakymu buvo sudaryta situacija, kuri pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ sveikatÄ ir teisÄ nebÅ«ti kankinamam. Cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 23, 53 straipsnių nuostatas, Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 1.1. punkto, 2 punkto, Taisyklių 57 punkto nuostatas. Pažymi, kad asmens teisÄ Ä¯ nuosavybÄ gali bÅ«ti ribojama tik įstatymu, tik laikantis konstitucinio proporcingo principo. Tvirtina, jog Ä®sakyme nustatytos daiktų paÄmimo, saugojimo, perdavimo ir sunaikinimo tvarkos taikymas tiesiogiai pažeidžia Konstitucijoje numatytÄ teisÄ Ä¯ nuosavybÄs nelieÄiamumÄ .
Pažymi, jog atliekant bausmÄ Pataisos namuose, vadovaujantis minimu 2018-10-19 įsakymu iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo turÄjo bÅ«ti paimti visi daiktai, virÅ¡ijantys nustatytÄ leidžiamÄ daiktų svorį ir daiktai, kuriuos iki minimo įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turÄti. Teigia, kad Pataisos namų administracija, žinodama apie ketinimÄ kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus dÄl pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimų konstatavimo, Å¡iuo metu yra sustabdžiusi įsakymo 2 punkto vykdymÄ , taÄiau bet kada gali pradÄti vykdyti įsakymÄ ir atiminÄti bei naikinti pareiÅ¡kÄjui nuosavybÄs teise priklausanÄius vertingus kilnojamuosius daiktus.
PareiÅ¡kÄjas cituoja Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos 3 straipsnį bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ (žr. Labita v. Italy [GC], no. 26772/95, 2000-06-04, § 119, ECHR 2000-IV; Konstitucijos 21 straipsnį bei Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ (DÄl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Senatas, (2004-06-18), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalį, 173 straipsnį, ir teigia, jog 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 1.5 punktu yra nustatyta nuteistųjų laikymo kamerų tipo patalpose tvarka, kuria yra akivaizdžiai nustatomos žiaurios, žmogaus orumÄ Å¾eminanÄios bausmÄs. Atkreipia dÄmesį, jog iÅ¡ į kamerų tipo patalpas perkeltų nuteistųjų, dienotvarkÄje nustatytam aktyvumo laikui (12 valandų per parÄ ) yra paimama ne tik virÅ¡utinÄ patalynÄs dalis, taÄiau ir Äiužinys, užklotas, pagalvÄ, o lovos rÄmas ir dugnas yra sudarytas iÅ¡ medinio arba metalinio pagrindo, t. y. neiÅ¡duodant minkÅ¡tosios patalynÄs dalies yra sudaroma situacija, kuriai esant iÅ¡ nuteistojo yra atimama galimybÄ sÄdÄti, gulÄti ir ilsÄtis, nuteistasis yra verÄiamas dienos metu stovÄti arba vaikÅ¡Äioti mažoje kameros tipo patalpoje.
Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , Å¡iuo metu susidaro situacija, kad asmuo, atliekantis bausmÄ laisvÄs atÄmimo įstaigoje ir pažeidÄs bausmÄs atlikimo režimo reikalavimus, gali bÅ«ti baudžiamas iki 15 parų truksianÄia žiauria, žmogaus orumÄ Å¾eminanÄia bausme, kadangi nuteistajam, patalpintam į kameros tipo patalpas, yra leidžiama iÅ¡eiti iÅ¡ kameros tik 2 valandas per dienÄ , o likusias 22 valandas nuteistasis bÅ«na kameroje, kurioje 12 valandų per parÄ nebÅ«na galimybÄs atsisÄsti, prigulti, pailsÄti.
Pažymi, kad net gydytojui rekomendavus, nuteistajam perkeltam į kamerų tipo patalpas, bÅ«tinybÄ turÄsi sÄ lygas poilsiui, nÄra sudaroma galimybÄ dienos metu turÄti patalynÄ, t. y. bent minkÅ¡tÄ patalynÄs dalį (Äiužinį, pagalvÄ), tokiu bÅ«du suvaržant nuteistojo galimybÄ ilsÄtis, atsigulti, atsisÄsti ant minkÅ¡to pavirÅ¡iaus. Kyla abejonių dÄl higienos normų reikalavimų užtikrinimo, kadangi nÄra aiÅ¡ku kokiose patalpose yra laikoma paimta patalynÄ, kaip yra užtikrinta paimtos patalynÄs Å¡vara, atskyrimas, vÄdinimas ir kiti higieniniai reikalavimai.
Daro iÅ¡vadÄ , kad vienoje patalpoje laikoma skirtingų nuteistųjų patalynÄ gali papildomai pažeisti pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ minimalias higienos normas. Pažymi, kad laisvÄs atÄmimo vietose pasitaiko atvejų, kai dÄl nuteistųjų asmenų psichotropinių medžiagų turÄjimo, vykdant kratÄ ir patalpose suradus psichotropinių medžiagų, vyksta tyrimas siekiant nustatyti kam tos psichotropinÄs medžiagos priklauso. PaaiÅ¡kina, kad tokiu atveju yra imama žmogaus DNR bÅ«tent nuo patalynÄs, todÄl, esant tokiai situacijai, kai patalynÄs yra sudedamos ir laikomos vienoje patalpoje, kyla grÄsmÄ, jog psichotropinių medžiagų likuÄiai papuls ant kito asmens patalynÄs ir bus apkaltintas visiÅ¡kai nekaltas žmogus, kuris neteks galimybÄs apsiginti ir įrodyti savo nekaltumÄ .
Kamerų tipo patalpose esantiems nuteistiesiems užimtumas nÄra organizuojamas, jiems neleidžiama dalyvauti bendruose laisvÄs atÄmimo vietos užimtumo grupÄse, todÄl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad toks teisinis reglamentavimas, kuriuo vadovaujantis yra apribojama nuteistojo teisÄ ilsÄtis yra nepagrįstas jokių objektyvių tikslų, susijusių su laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimu, buvimu. Tvirtina, kad toks teisinis reglamentavimas sukelia pareiÅ¡kÄjui neigiamus padarinius, kurių intensyvumas akivaizdžiai virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį ir nÄra užtikrinama pareiÅ¡kÄjo sveikata bei gerovÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo metu.
Nuteistasis yra iÅ¡sigandÄs, kad už menkiausiÄ bausmÄs atlikimo režimÄ jis gali bÅ«ti patalpintas į kamerų tipo patalpas, kuriose su juo bus žiauriai ir nežmoniÅ¡kai elgiamasi, žeminamas jo orumas. PareiÅ¡kÄjas pažymi, kad nuteistieji, atliekantys laisvÄs atÄmimo bausmÄ Pataisos namuose, iki 2018-11-26 turÄjo galimybÄ apsipirkti tik vienÄ kartÄ per savaitÄ, o nuo 2018-11-26 du kartus per savaitÄ, o vaisiai ir daržovÄs yra perkamų maisto produktų pagrindas, kadangi Å¡ie produktai yra vitaminų, mineralų ir kitų žmogui bÅ«tiniausių elementų Å¡altinis.
Teigia, kad vaisių ir daržovių kiekių nustatymas yra nuteistųjų galimybÄs rÅ«pintis savo sveikata ir maitintis sveikai apribojimas, pažeidžiantis pareiÅ¡kÄjo teises, kadangi vaisių ir daržovių vartojimo apribojimas gali sukelti sveikatos sutrikimus. Akivaizdu, kad Å¡is apribojimas nÄra bÅ«tinas ir nÄra susijÄs su bausmių vykdymo tikslais. Pažymi, kad apribojus leidžiamų įsigyti maisto produktų pakuoÄių dydį iki 500 ml/g Å¡iuo metu yra susidariusi situacija, kad pareiÅ¡kÄjui nÄra sudaryta galimybÄ Ä¯sigyti visų bÅ«tinų maisto gaminių, kadangi laisvÄs atÄmimo vietos parduotuvÄ nebuvo pasiruoÅ¡usi pakeitimams ir Å¡iuo metu netiekia maisto produktų mažesnÄse pakuotÄse nei buvo tiekiama iki 2018-10-19 Teisingumo ministro įsakymo įsigaliojimo.
Nebeturi galimybÄs įsigyti jokių konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų, kadangi buvo uždraustos metalinÄs ir/ar stiklinÄs maisto prekių pakuotÄs, o konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų ne metalinÄse ar/ir stiklinÄse pakuotÄse nÄra dÄl tokių gaminių technologinių gamybos procesų, todÄl Å¡iuo draudimu yra nepagrįstai apribojama teisÄ rÅ«pintis savo mityba ir sveikata, kadangi iÅ¡vykstant iÅ¡ Pataisos namų į tardymo izoliatorių, gydymo įstaigÄ ar etapuojant į kitas vietas, jis negali apsirÅ«pinti ilgai negendanÄiu maistu, kurį galÄtų vartoti iÅ¡vykimo iÅ¡ laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo vietos laikotarpiu.
PareiÅ¡kÄjas nurodo, jog yra visiÅ¡kai apribota galimybÄ vartoti visų rūšių maisto papildus ir vitaminus. Jis yra vegetaras ir sportuoja, todÄl siekiant užtikrinti pilnavertÄ, jo asmenines savybes atitinkanÄiÄ mitybÄ , jam bÅ«tina vartoti maisto papildus ir vitaminus. Pataisos namų siÅ«lomo maisto davinio energetinÄs vertÄs vidurkis yra 2423 kcal per dienÄ , kurio nepakanka reguliariai sportuojanÄiam pareiÅ¡kÄjui - tokio energijos kiekio pakanka tik organizmo gyvybinÄms funkcijoms palaikyti.
Davinį pramoniniu bÅ«du gamina įdarbinti nuteistieji, todÄl nÄra jokios tikimybÄs, kad maistas yra kokybiÅ¡kas ir jame iÅ¡lieka naudingosios medžiagos, kurios yra bÅ«tinos sportuojantiems nuteistiesiems. Å iuo metu neturi jokios galimybÄs įsigyti pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyÄių ir krienų, kadangi laisvÄs atÄmimo vietos parduotuvÄ buvo nepasiruoÅ¡usi Å¡ių pakeitimų įsigaliojimui ir neužtikrino, kad Å¡ie produktai, mažesnÄse pakuotÄse, bÅ«tų tiekiami laisvÄs atÄmimo vietoje, todÄl yra priverstas valgyti sausÄ maistÄ , negali jo pagardinti mÄgstamais padažais, tokiu bÅ«tų nepagrįstai apribojant jo teisÄ Ä¯ maisto pasirinkimÄ .
Teigia, kad Å¡altuoju metų laiku netenka galimybÄs užsiimti sportu, nes sporto inventorius yra įrengtas pataisos namų kieme, o pareiÅ¡kÄjas nenaudodamas sportui skirtų pirÅ¡tinių gali pakenkti savo sveikatai, nuÅ¡alti rankų pirÅ¡tus. Tuo yra pažeidžiama teisÄ Ä¯ užimtumÄ , sportÄ ir sveikatÄ . PareiÅ¡kÄjas skunde reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ (toliau â ir LVAT) dÄl norminio administracinio akto (Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213) teisÄtumo iÅ¡tyrimo, kiek tai susijÄ su Å¡ia byla.
Cituoja VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus vieÅ¡ojo administravimo principus ir pažymi, kad norminiai administraciniai aktai priimami centrinių vieÅ¡ojo administravimo subjektų, Å¡iuo atveju Teisingumo ministro, privalo atitikti nurodytų principų turinį, o neatitinkantys turi bÅ«ti pripažinti neteisÄtais. Atsižvelgiant į tai, kad teisÄ Ä¯ nuosavybÄ gali bÅ«ti ribojama tik įstatymu, o Å¡iuo atveju tai daroma poįstatyminiu teisÄs aktu âTeisingumo ministro įsakymu, darytina prielaida, kad skunde nurodyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimai prieÅ¡tarauja Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms.
Akcentuoja, kad vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnyje yra numatyta galimybÄ vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄmis iÅ¡ nuteistųjų paimti ir sunaikinti daiktus, kurie nenumatyti leidžiamų turÄti daiktų sÄ raÅ¡e, taÄiau po Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 priÄmimo, susidarÄ iÅ¡skirtinÄ situacija, kai iki Å¡io įsakymo įsigaliojimo dienos leisti turÄti daiktai, po 2018-11-15 tapo draudžiami ir turi bÅ«ti paimamai ir perduodami laisvÄje esantiems asmenims arba sunaikinami.
Esant Å¡iai iÅ¡skirtinei situacijai, nuteistajam neturint artimųjų, draugų ar giminaiÄių, kurie galÄtų perimti daiktus, kuriuos nuo 2018-11-15 yra draudžiama turÄti pataisos įstaigoje, yra neproporcingai ir nepagrįstai suvaržoma nuteistojo teisÄ Ä¯ nuosavybÄ, tokiu bÅ«du pažeidžiant visus 68 pastraipoje nurodytus vieÅ¡ojo administravimo principus. Mano, kad Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 1.1. punktas yra galimai neteisÄtas ir yra bÅ«tina kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dÄl Å¡io norminio administracinio akto dalies teisÄtumo patikros, kiek tai susijÄ su Å¡ia byla.
Teigia, kad kyla pagrįstos abejonÄs dÄl Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 1.5 punkto teisÄtumo, kadangi Å¡is punktas galimai yra neteisÄtas, neatitinkantis anksÄiau nurodytų vieÅ¡ojo administravimo principų reikalavimų, todÄl bÅ«tina kreiptis į Lietuvos VyriausiÄ jį Administracinį TeismÄ dÄl Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 1.5 punkto teisÄtumo patikros, kiek tai susijÄ su Å¡ia byla. Akcentuoja, kad Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 1.12 punktu yra patvirtintas naujos redakcijos nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turÄti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as, kuris dÄl skunde nurodytų aplinkybių galimai pažeidžia pareiÅ¡kÄjo teises ir teisÄtus interesus, neproporcingai apriboja pareiÅ¡kÄjo teisÄ rÅ«pintis savo sveikata, sportuoti ir pasirinkti sau tinkamÄ maisto racionÄ .
Teisingumo ministro įsakymo 1.12 punktas galimai neatitinka Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarÄių, Konstitucijos ir įstatymų reikalavimų. AtsakovÄs atstovas atsiliepimu su skundu nesutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad į nuteistiesiems leidžiamų turÄti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masÄ neįskaiÄiuojama administracinÄs, civilinÄs ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga, maisto produktai, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai ir medicinos priemonÄs, vaikų, gyvenanÄių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, bÅ«tiniausi reikmenys ir kiti daiktai.
Pažymi, jog iÅ¡ nuteistųjų paimamai tik tie maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turÄti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, ir (ar) reikmenys ir kiti daiktai, kurie virÅ¡ija Å¡iame punkte nustatytÄ nuteistiesiems leidžiamų turÄti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masÄ taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigÄs. Pažymi, jog iÅ¡ nuteistųjų paimti maisto produktai sunaikinami, o kiti paimti reikmenys ir daiktai saugomi pataisos įstaigos sandÄlyje arba, esant nuteistojo raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui, perduodami praÅ¡yme nurodytam artimajam giminaiÄiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu - kitam asmeniui.
Kybartų pataisos namų direktoriaus 2017-05-02 įsakymu Nr. 1/10-106 âDÄl drausmÄs grupÄs sÄ lygomis laikomų nuteistųjų iÅ¡vedimo iÅ¡ kameros užimtumui gerinti taisyklių patvirtinimoâ patvirtintas drausmÄs grupÄs sÄ lygomis laikomų nuteistųjų iÅ¡vedimo iÅ¡ kameros užimtumui gerinti grafikas, drausmÄs grupÄs pastate yra įrengtas poilsio kambarys ir pagal įsakymu patvirtintÄ grafikÄ galima lankytis stadione, o Å¡altuoju metų laiku salÄje, kurioje yra sudarytos galimybÄs sportuoti.
Nuteistiesiems, kalintiems kamerų tipo patalpose, yra skiriamas pakankamas dÄmesys užimtumo gerinimui. Pažymi, kad nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose (iki 15 parų), yra aprÅ«pinami visu bÅ«tinu inventoriumi, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-06-09 Nr. IR-139 įsakymu âDÄl areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekanÄių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esanÄių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimoâ nuteistiesiems, atliekantiems bausmÄ kamerų tipo patalpose, yra suteikiama taburetÄ - 1 vnt. vienam asmeniui arba stalo ilgio suoliukas 2 vnt.
Daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo teiginiai, jog kamerose nÄra galimybÄs atsisÄsti, yra nepagrįsti. Nurodo, jog pareiÅ¡kÄjo teiginiai yra nemotyvuoti bei deklaratyvaus pobÅ«džio, kurių nepatvirtina jokie įrodymai. Esant gydytojo rekomendacijoms, nuteistiesiems leidžiama turÄti minkÅ¡tÄ jį inventorių ne tik nustatytu poilsio metu. PabrÄžia, jog nuteistieji patys atsineÅ¡a savo patalynÄ ir pasideda jÄ Ä¯ tam skirtas patalpas, o atÄjus poilsio laikui, patys jÄ pasiima. PatalynÄ yra sudedama tam skirtose lentynose, ji yra atskiriama viena nuo kitos, paimamo minkÅ¡tojo inventoriaus laikymo patalpa yra vÄdinama bei užtikrinami visi higienos reikalavimai.
Pažymi, jog nuteistųjų apsipirkimas Pataisos namuose yra reglamentuojamas Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XII skyriumi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymu Nr. 1R-213, buvo pakeistas minÄtų Taisyklių 18-tas Priedas âNuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turÄti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡asâ, dÄl Å¡ių aplinkybių pasikeitÄ reikalavimai daugelio produktų įpakavimui ir jų kiekiams.
Pažymi, kad vadovaujasi anksÄiau paminÄtu įsakymu, tai yra objektyvios aplinkybÄs, kurios nuo Pataisos namų nepriklauso ir yra besÄ lygiÅ¡kai vykdomos. Akcentuojama, kad po minÄto teisinio reguliavimo pasikeitimo operatyviai buvo iÅ¡sprÄstas klausimas dÄl aliejaus ir kitų prekių iÅ¡fasavimo talpų pakeitimo ir Å¡iuo metu parduotuvei tiekÄjai pristato ir galima nusipirkti prekių mažose pakuotÄse (pieno 0,5 ltr., aliejaus 0,45 ltr.). Pataisos namų parduotuvÄje visada galima įsigyti karÅ¡to bei Å¡alto rÅ«kymo laÅ¡inių ir deÅ¡rų, rÅ«kytų viÅ¡tų sparnelių, ketvirÄių, virtų deÅ¡rų ir įvairių deÅ¡relių, Å¡altienos, paÅ¡teto.
Nurodo, jog pagal užsakymÄ (dÄl trumpo galiojimo termino) nuteistieji užsako ir jiems atvežama keptų Å¡aÅ¡lykų, keptos sprandinÄs. Nuteistieji, gavÄ raÅ¡ytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimÄ , gali turÄti gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus. Pažymi, kad Pataisos namuose yra užtikrinama pilnavertÄ nuteistųjų mityba, tai įrodo Kybartų pataisos namuose tiekiamo maisto valgiaraÅ¡Äiai. Pataisos namuose esanÄioje valgykloje maitinimo paslaugas atlieka UAB âNiklitaâ.
Nuteistiesiems tiekiamo maisto davinio energetinÄ vertÄ yra nustatoma atlikus maisto davinio fizikinį - cheminį tyrimÄ , kurį atlieka Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centras. Daro iÅ¡vadÄ , kad Pataisos namuose pareiÅ¡kÄjui yra suteikiama tinkama ir subalansuota mityba. Pažymi, kad Pataisos namų valgykloje dirba dvi virÄjos ir deÅ¡imt nuteistųjų, vieni nuteistieji be virÄjos maisto negamina. Visi Pataisos namų valgykloje dirbantys nuteistieji yra privalomai patikrinti, jiems iÅ¡duotos privalomo sveikatos patikrinimo medicinos pažymos, todÄl Å¡ie asmenys gali dirbti darbÄ , susijusį su maisto gamyba bei tiekimu.
AtsakovÄs atstovas dÄl praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dÄl norminio administracinio akto (Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213) teisÄtumo iÅ¡tyrimo akcentuoja, kad praÅ¡ymas grindžiamas abstrakÄiais teiginiais, kurie galimai gali kilti ateityje, todÄl nÄra norminio akto tyrimo dalyko. TreÄiasis suinteresuotas asmuo KalÄjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .
Pažymi, jog pareiÅ¡kÄjo teiginiai, kad Taisyklių pakeitimas pažeidžia jo teisÄs į nuosavybÄs nelieÄiamumÄ , nebÅ«ti kankinamam Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme, rÅ«pintis savo sveikata, pagrįsti tik prielaidomis apie galimÄ Å¾alÄ (t. y. nukreipti į ateitį), niekaip nepatvirtinti objektyviais duomenimis, nepagrindžia valstybÄs kaltÄs, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamos neteisÄtos veiklos ir kilusių pasekmių. Pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas siekia žalos atlyginimo, todÄl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti.
Skunde nÄra duomenų apie tai, jog ginÄijamas teisÄs aktas nulÄmÄ realų pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimÄ . PareiÅ¡kÄjas nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkreÄiai jis apskaiÄiuotas, nepateikÄ duomenų, kad Pataisos namai bÅ«tų sÄ moningai siekÄ nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. PareiÅ¡kÄjo nurodomi galimai įvairÅ«s nepatogumai bei su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai dÄl laikymo sÄ lygų yra neiÅ¡vengiama laisvÄs apribojimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Tam tikras nuteistųjų privatumo, jų judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvÄs apribojimo pasekmÄ, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kÄjas ir atsakovÄs atstovas praÅ¡Ä bylÄ nagrinÄti raÅ¡ytinio proceso tvarka, treÄiojo suinteresuoto asmens atstovas tam prieÅ¡taravo. Apie teismo posÄdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. PraÅ¡ymų dÄl bylos nagrinÄjimo atidÄjimo negauta, byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinÄti jÄ iÅ¡ esmÄs, todÄl byla nagrinÄtina iÅ¡ esmÄs bylos Å¡alims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 77 straipsnio 3 dalis).
Teismas k o n s t a t u o j a: DÄl atsakovÄs atstovo Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-11-26 įsakymo Nr. 1R-253 1.1 punktu bei Å¡iuo įsakymu patvirtintų Kybartų pataisos namų reorganizavimo sÄ lygų apraÅ¡o 9 punktu, Kybartų pataisos namai nuo 2019-04-01 reorganizuojami jungimo bÅ«du, juos prijungiant prie MarijampolÄs pataisos namų, kuriems pereina visos Kybartų pataisos namų teisÄs ir pareigos. Po reorganizacijos veikianti biudžetinÄ Ä¯staiga yra MarijampolÄs pataisos namai (Kybartų pataisos namų reorganizavimo sÄ lygų apraÅ¡o 8 punktas).
DÄl vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų Žala, kilusi dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisÄtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas âvaldžios institucijaâ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisÄs subjektÄ , taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas âaktasâ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisÄms, laisvÄms ir interesams (valstybÄs ar savivaldybÄs institucijų priimami teisÄs ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas, nustaÄius visumÄ minÄtų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų. NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .
Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvÄs atÄmimo įstaigų administracijos kaltÄs nebuvimas neÅ¡alina valstybÄs atsakomybÄs ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ . Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybÄs pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-11-07 nutartį administracinÄje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.). Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinÄjimo taisyklÄ, kiekviena ginÄo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.
PareiÅ¡kÄjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinanÄius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 56 straipsnio 4 dalis). DÄl žalos, atsiradusios dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pažymÄtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje KudÅa prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).
TaÄiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Sprendžiant pareiÅ¡kÄjo skundo pagrįstumo klausimÄ , svarbu įvertinti ir nustatyti, ar atsakovÄs atstovo (pareigÅ«nų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinÄs atsakomybÄs pažymių, taip pat tai, ar Å¡ie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kÄjo nurodytos žalos atsiradimÄ . DÄl daiktų PareiÅ¡kÄjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ to, kad atliekant bausmÄ Pataisos namuose, vadovaujantis Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymu Nr. R1-213, 2018-11-15 iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo turÄjo bÅ«ti paimti visi daiktai, virÅ¡ijantys nustatytÄ leidžiamÄ daiktų svorį, ir daiktai, kuriuos iki minimo įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turÄti.
PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodo, kad iÅ¡ į kamerų tipo patalpas perkeltų nuteistųjų dienotvarkÄje nustatytam aktyvumo laikui (12 valandų per parÄ ) paimama ne tik virÅ¡utinÄ patalynÄs dalis, taÄiau ir Äiužinys, užklotas, pagalvÄ. PareiÅ¡kÄjas kelia abejones dÄl higienos normų reikalavimų užtikrinimo, kadangi nÄra aiÅ¡ku, kokiose patalpose yra laikoma paimta patalynÄ, kaip yra užtikrinta paimtos patalynÄs Å¡vara, atskyrimas, vÄdinimas ir kiti higieniniai reikalavimai.
Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekanÄių areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes, aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarkÄ ir normas nustato Teisingumo ministro 2004-06-09 į sakymu Nr. 1R-139 patvirtintas LaisvÄs atÄmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau â ir ApraÅ¡as; akto redakcija, galiojanti nuo 2017-08-31). Pagal ApraÅ¡o 3 punktÄ suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvÄs atÄmimo vietÄ , jam nemokamai iÅ¡duodamas Äiužinys, pagalvÄ ir antklodÄ, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynÄs, jam papildomai iÅ¡duodama paklodÄ, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei.
Vadovaujantis ApraÅ¡o 1 priedu, nustatanÄiu laisvÄs atÄmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas, patalynÄ: antklodÄ (1 vnt. 3 metams), Äiužinys (1 vnt. 4 metams), pagalvÄ (1 vnt. 2 metams), patalynÄs komplektas (2 komplektai 1 metams), rankÅ¡luostis (2 vnt. 1 metams). Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog nuteistiesiems, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turÄti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sÄ raÅ¡Ä nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄs. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2018-10-20; toliau â ir Vidaus tvarkos taisyklÄs) 220 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (iÅ¡skyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, iÅ¡skyrus nutarimo dÄl nuobaudos skyrimo kopijÄ , vokus, paÅ¡to ženklus, raÅ¡ymo priemonÄ ir popierių, rankÅ¡luostį, muilÄ , dantų pastÄ , dantų Å¡epetÄlį, Å¡ukas, nosinÄ (moterims - moterų higienos reikmenis).
PatalynÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkÄje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turÄti kamerų tipo patalpose, saugumÄ per visÄ nuobaudos atlikimo laikÄ . Nurodytų Vidaus tvarkos taisyklių 57 punkte įtvirtinta, jog nuteistiesiems leidžiamų turÄti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masÄ neturi virÅ¡yti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos â 50 kilogramų.
Ä® nuteistiesiems leidžiamų turÄti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masÄ neįskaiÄiuojama administracinÄs, civilinÄs ir (ar)baudžiamosios bylos medžiaga, maisto produktai, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai ir medicinos priemonÄs, vaikų, gyvenanÄių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, bÅ«tiniausi reikmenys ir kiti daiktai. Maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turÄti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, ir (ar) reikmenys ir kiti daiktai, kurie virÅ¡ija Å¡iame punkte nustatytÄ nuteistiesiems leidžiamų turÄti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masÄ, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigÄs, paimami.
Kiti paimti reikmenys ir daiktai saugomi pataisos įstaigos sandÄlyje arba, esant nuteistojo raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui, perduodami praÅ¡yme nurodytam artimajam giminaiÄiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu â kitam asmeniui. SandÄlyje saugomi reikmenys ir daiktai, iÅ¡skyrus reikmenis, daiktus, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turÄti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, grÄ Å¾inami nuteistajam jo praÅ¡ymu, jei su grÄ Å¾intais reikmenimis ir daiktais turimų bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masÄ nevirÅ¡ys leistino svorio.
Pataisos įstaigos sandÄlyje saugomų nuteistojo daiktų ir reikmenų bendroji masÄ neturi virÅ¡yti 20 kilogramų. Jei nuteistajam atliekant bausmÄ nustatoma, kad jo turimų bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masÄ virÅ¡ija leistinÄ svorį, jie paimami, saugomi ir sunaikinami vadovaujantis Å¡io punkto nuostatomis. Teisingas neturtinÄs žalos atlyginimas numato bÅ«tinybÄ ne tik užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ ir proporcingumo principo laikymÄ si, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinÄs žalos atlyginimo nustatymo procesÄ , įvertinti konkretaus nukentÄjusiojo situacijÄ , jei to reikia teisingumui konkreÄioje byloje užtikrinti.
Taigi, esminiai neturtinÄs žalos nustatymo kriterijai yra nukentÄjusiajam teisÄs pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumÄ (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013-07-25 m. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-417/2013; 2019-03-27 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-470-520/2019 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymÄjÄs, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakÄiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, taÄiau bÅ«tina konkreÄiai (laike ir vietoje) apibrÄžti galimus institucijos neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkreÄiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.
Vien tik pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turÄtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2019-03-27 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-470-520/2019 ir kt.). NeturtinÄs žalos įrodinÄjimas pasižymi specifika, nes neturtinÄ Å¾ala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma (žr., pvz., LVAT 2019-03-27 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-470-520/2019 ir kt.).
Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pareiÅ¡kÄjas, praÅ¡ydamas neturtinÄs žalos atlyginimo, privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžianÄius teismui teisingai įvertinti patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , arba nurodyti reikÅ¡mingas aplinkybes, kodÄl to padaryti negali. Ä®rodinÄjant neturtinÄ Å¾alÄ ypatingÄ reikÅ¡mÄ Ä¯gyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas â materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinÄjamu atveju â neturtinÄs žalos padarymo faktas).
Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turÄtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentÄjusiajam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinÄs žalos padarymo faktas. Ä®vertinÄs nagrinÄjamos bylos aplinkybes, teismas pažymi, kad byloje nÄra duomenų apie tai, kad iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo realiai buvo paimti jo nurodyti daiktai (įsigyti bei turÄti; taip pat nustatytam aktyvumo laikui - virÅ¡utinÄ patalynÄs dalis, Äiužinys, užklotas, pagalvÄ). Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad tokių aplinkybių skunde nenurodo ir pats pareiÅ¡kÄjas.
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodo, kad Teisingumo ministro įsakymo nuostata dÄl daiktų paÄmimo Å¡iuo metu nÄra taikoma. Taigi, pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl to, kad ateityje galimai iÅ¡ jo bus paimti visi daiktai, virÅ¡ijantys nustatytÄ leidžiamÄ daiktų svorį ir daiktai, kuriuos iki minimo įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turÄti, yra hipotetiniai, deklaratyvÅ«s ir neįrodyti. Be to, pareiÅ¡kÄjas nedetalizuoja aplinkybių, susijusių su nustatytam aktyvumo laikui paimama virÅ¡utine patalynÄs dalimi, Äiužiniu, užklotu, pagalve, t. y. nenurodo, ar buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas, ar iÅ¡ jo nurodyti daiktai buvo paimami, kokiu laikotarpiu tokie daiktai buvo paimami ir pan., o tik nurodo, kad Ä®sakyme nustatyta tvarka yra žiauri ir žeminanti žmogaus orumÄ , kadangi nuteistasis, patalpintas į kameros tipo patalpas, 12 valandų per parÄ neturi galimybÄs atsisÄsti, prigulti, pailsÄti.
Be kita ko, pareiÅ¡kÄjas nekonkretizuoja aplinkybių dÄl to, jog miego laikui iÅ¡duota virÅ¡utinÄ patalynÄs dalis, Äiužinys, užklotas, pagalvÄ galimai buvo neÅ¡varÅ«s, neatitiko kitų higienos normų reikalavimų, pareiÅ¡kÄjas neteikia konkreÄių argumentų, kad konkreÄiu laikotarpiu miego laikui iÅ¡duota virÅ¡utinÄ patalynÄs dalis, Äiužinys, užklotas, pagalvÄ buvo neÅ¡varÅ«s, kada tai buvo ir pan., o tik iÅ¡reiÅ¡kia abejonÄ, kad patalynÄ laikoma neaiÅ¡kiomis sÄ lygomis.
Teismo vertinimu, vien tik abejonių apie tai, kokiomis sÄ lygomis laikoma miego laikui iÅ¡duodama virÅ¡utinÄ patalynÄs dalis, Äiužinys, užklotas, pagalvÄ, žalos atlyginimui nepakanka. DÄl galimybÄs įsigyti maisto produktus PareiÅ¡kÄjas skunde nurodo, kad nuteistieji, atliekantys laisvÄs atÄmimo bausmÄ Pataisos namuose, iki 2018-11-26 turÄjo galimybÄ apsipirkti tik vienÄ kartÄ per savaitÄ, o nuo 2018-11-26 gali du kartus per savaitÄ. Apribojus leidžiamų įsigyti maisto produktų pakuoÄių dydį iki 500 ml/g, nÄra sudaryta galimybÄ Ä¯sigyti visų bÅ«tinų maisto gaminių.
Sudaryta galimybÄ Ä¯sigyti tik Å¡aldytų mÄsos ar žuvies produktų; taÄiau nÄra galimybÄs įsigyti jokių konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų. PareiÅ¡kÄjas pažymi, kad nÄra galimybÄs įsigyti pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyÄių ir krienų, kadangi laisvÄs atÄmimo vietos parduotuvÄ buvo nepasiruoÅ¡usi pakeitimų įsigaliojimui. AtsakovÄs atstovas nurodo, kad Pataisos namų parduotuvÄje visada galima įsigyti karÅ¡to bei Å¡alto rÅ«kymo laÅ¡inių ir deÅ¡rų, rÅ«kytų viÅ¡tų sparnelių, ketvirÄių, virtų deÅ¡rų ir įvairių deÅ¡relių, Å¡altienos, paÅ¡teto.
Pagal užsakymÄ (dÄl trumpo galiojimo termino) nuteistieji užsako ir jiems atvežama keptų Å¡aÅ¡lykų, keptos sprandinÄs. IÅ¡ atsakovÄs atstovo kartu su atsiliepimu pateikto UAB âLobby balticâ 2018-11-16 kainoraÅ¡Äio matyti, kokių prekių galima įsigyti parduotuvÄje. Aptariamas kainoraÅ¡tis patvirtina, kad parduotuvÄje, be kita ko, galima įsigyti rÅ«kytų mÄsos gaminių, rÅ«kytos deÅ¡ros/deÅ¡relių, vaisių, daržovių, konservuotų vaisių ir daržovių, rÅ«kytos/sÅ«dytos žuvies, mÄsos konservų/paÅ¡tetų, maisto papildų, Å¡aldytų produktų, prieskonių, grÅ«dÄtų garstyÄių, fasuotos ir marinuotos produkcijos ir pan.
Teismas byloje nenustatÄ, o ir pats pareiÅ¡kÄjas neteikia argumentų apie tai, kad jis kreipÄsi į Pataisos namų administracijÄ dÄl tam tikrų produktų, kurių nÄra parduotuvÄje, užsakymo, ar dÄl to, jog parduotuvÄje nÄra produktų, kurie yra nurodyti kainoraÅ¡tyje, bei kitų prekių, kurių bÅ«tina jam įsigyti. Byloje nÄra duomenų, jog pareiÅ¡kÄjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, ginÄo laikotarpiu bÅ«tų apie galimÄ parduotuvÄs nepasirengimÄ pokyÄiams informavÄs įstaigos administracijÄ .
Å iuo metu patikrinti, ar pareiÅ¡kÄjas pageidavo ir turÄjo galimybÄ Ä¯sigyti jo nurodytus maisto produktus, objektyvių galimybių nÄra. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl nesamos galimybÄs įsigyti tam tikrus maisto produktus iÅ¡ esmÄs yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todÄl laikytini nepagrįstais ir atmestini. DÄl maisto papildų ir tiekiamo maisto PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad Pataisos namų siÅ«lomo maisto davinio energetinÄs vertÄs vidurkis yra 2423 kcal per dienÄ , kurio nepakanka reguliariai sportuojanÄiam pareiÅ¡kÄjui.
PareiÅ¡kÄjas teigia, kad davinį pramoniniu bÅ«du gamina įdarbinti nuteistieji, todÄl nÄra jokios tikimybÄs, kad maistas yra kokybiÅ¡kas ir jame iÅ¡lieka naudingosios medžiagos, kurios yra bÅ«tinos. Pažymi, jog yra visiÅ¡kai apribota galimybÄ vartoti visų rūšių maisto papildus ir vitaminus. Nurodo, kad jis yra vegetaras, todÄl siekiant užtikrinti pilnavertÄ mitybÄ , jam yra bÅ«tina vartoti maisto papildus ir vitaminus. AtsakovÄs atstovas argumentuoja, kad nuteistieji, gavÄ raÅ¡ytinį Pataisos įstaigos direktoriaus leidimÄ , gali turÄti gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus.
Pataisos namų valgykloje dirba dvi virÄjos ir deÅ¡imt nuteistųjų; vieni nuteistieji be virÄjos maisto negamina. Visi Pataisos namų valgykloje dirbantys nuteistieji yra privalomai patikrinti, jiems iÅ¡duotos sveikatos patikrinimo medicinos pažymos, todÄl Å¡ie nuteistieji gali dirbti darbÄ , susijusį su maisto gamyba bei tiekimu. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, â pagal racionalaus maitinimo normas.
Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. BÅ«tinybÄ užtikrinti tinkamÄ nuteistųjų ir suimtųjų maitinimÄ Ä¯tvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Å¡alims narÄms Nr. R (2006)2 âDÄl Europos kalÄjimų taisykliųâ nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi bÅ«ti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatÄ , fizinÄ bÅ«klÄ, religijÄ , kultÅ«rÄ ir jų darbo pobÅ«dį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi bÅ«ti maitinami 3 kartus per dienÄ , tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai).
Ä®statymuose įtvirtintÄ kalinamų asmenų teisÄ Ä¯ aprÅ«pinimÄ maistu įgyvendina VyriausybÄs, Teisingumo ministro, KalÄjimų departamento direktoriaus bei pataisos įstaigų vadovų priimti teisÄs aktai: Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos FiziologinÄs mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, Teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 patvirtintos Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo iÅ¡laidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklÄs, kurios parengtos vadovaujantis, be kita ko, Bausmių vykdymo kodeksu.
Å iose taisyklÄse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal KalÄjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraÅ¡Äius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimÄ pagal aukÅ¡tesnÄs galios teisÄs aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraÅ¡Äius, atitinkanÄius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrÄ dietinį maitinimÄ â pagal dietinio maitinimo valgiaraÅ¡Äius.
Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininÄs indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal ValgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams, ValgiaraÅ¡tį dirbanÄioms moterims, ValgiaraÅ¡tį nepilnameÄiams, ValgiaraÅ¡tį nÄÅ¡Äioms moterims, ValgiaraÅ¡tį krÅ«timi maitinanÄioms moterims, ValgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams (vegetarams), ValgiaraÅ¡tį dirbanÄioms moterims (vegetarÄms) â atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.
LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos iÅ¡vadai (žr., pvz., LVAT 2015-06-11 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1299-442/2015 ir kt.). NagrinÄjamu atveju nÄra jokių rekomendacijų dÄl maitinimosi ar medikamentų, maisto papildų skyrimo. Taip pat byloje nÄra jokių duomenų, kad Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba ginÄo laikotarpiu bÅ«tų teikusi rekomendacijas dÄl pareiÅ¡kÄjo gydymo ar specialaus maitinimo pagal medicinines indikacijas (dietinį maitinimÄ ar padidinto kaloringumo maisto davinį pagal ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, medicininÄs indikacijos), taip pat maisto papildus (vitaminus).
Pataisos namų administracija, nesant sveikatos priežiÅ«ros specialistų rekomendacijų, skirti pareiÅ¡kÄjui kitokį maitinimÄ , nei maitinamÄ pagal valgiaraÅ¡tį, atitinkantį fiziologines mitybos normas, neturÄjo faktinio pagrindo, nes Taisyklių 7 punktas nenustato kalinimo įstaigos pareigos koreguoti valgiaraÅ¡tį individualiai konkreÄiam asmeniui, jei toks valgiaraÅ¡tis asmeniui nebuvo rekomenduotas sveikatos priežiÅ«ros specialistų. Bylos duomenimis nenustatyta, kad maistas bÅ«tų tiekiamas nesilaikant nustatytų reikalavimų, pareiÅ¡kÄjas žodiniais ar raÅ¡ytiniais praÅ¡ymais į Pataisos namų administracijÄ dÄl netinkamo maitinimo ar dÄl leidimo vartoti maisto papildus (vitaminus) nesikreipÄ.
Vien pareiÅ¡kÄjo deklaratyvÅ«s teiginiai, kad maisto kaloringumas per mažas, maistas tiekiamas nesilaikant higienos reikalavimų ir pan., nepatvirtina Pataisos namų (jos pareigÅ«nų) neteisÄtų veiksmų. Å iuo atveju nenustatyta, kad Pataisos namų administracija nevykdÄ konkreÄių teisÄs aktų reikalavimų, todÄl nÄra pagrindo konstatuoti atsakovÄs atstovo neteisÄtų veiksmų. DÄl nuteistųjų užimtumo Pataisos namuose PareiÅ¡kÄjas teigia, kad kamerų tipo patalpose esantiems nuteistiesiems užimtumas nÄra organizuojamas, jiems neleidžiama dalyvauti bendruose laisvÄs atÄmimo vietos užimtumo grupÄse.
Toks teisinis reglamentavimas, kuriuo vadovaujantis yra apribojama nuteistojo teisÄ ilsÄtis, yra nepagrįstas jokių objektyvių tikslų, susijusių su laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimu, buvimu. PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad Å¡altuoju metų laiku nÄra galimybÄs užsiimti sportu, nes sporto inventorius yra įrengtas pataisos namų kieme, o pareiÅ¡kÄjas, nenaudodamas sportui skirtų pirÅ¡tinių, gali pakenkti savo sveikatai, nuÅ¡alti rankų pirÅ¡tus. AtsakovÄs atstovas nurodo, kad yra patvirtintas drausmÄs grupÄs sÄ lygomis laikomų nuteistųjų iÅ¡vedimo iÅ¡ kameros užimtumui gerinti grafikas, kuriame nurodyta kuri kamera ir kokiu laiku gali bÅ«ti iÅ¡vedama papildomai žaisti stalo žaidimų ar sportuoti.
DrausmÄs grupÄs pastate yra įrengtas poilsio kambarys ir pagal patvirtintÄ grafikÄ , jeigu nuteistieji neturi nuobaudų, gali bÅ«ti iÅ¡vedami žaisti stalo žaidimų. Nuteistieji, atliekantys laisvÄs atÄmimo bausmÄ drausmÄs grupÄje, gali lankytis stadione, o Å¡altuoju metų laiku - salÄje, kurioje yra sudarytos galimybÄs sportuoti. AtsakovÄs atstovo nurodytas aplinkybes iÅ¡ esmÄs patvirtina Kybartų pataisos namų direktoriaus 2017-05-02 įsakymu Nr. 1/10-106 patvirtintos DrausmÄs grupÄs sÄ lygomis laikomų nuteistųjų iÅ¡vedimo iÅ¡ kameros užimtumui gerinti taisyklÄs. Teismas, įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo teiginius dÄl galimai pažeistos jo teisÄs į užimtumÄ , sportÄ ir sveikatÄ , pažymi, kad skunde iÅ¡dÄstyti teiginiai yra abstraktÅ«s ir nedetalizuoti, nÄra patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais objektyviais įrodymais.
PareiÅ¡kÄjas iÅ¡ esmÄs tik nurodo, kad esamas teisinis reguliavimas sukelia neigiamus padarinius, taÄiau neteikia argumentų apie tai, jog pageidavo (norÄjo) naudotis Pataisos namuose esamomis užimtumo gerinimo priemonÄmis, taÄiau dÄl atsakovÄs atstovo kaltÄs negalÄjo to daryti, ar jų naudojimas jam buvo ribojamas. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjui buvo sudarytos sÄ lygos naudotis Pataisos namuose esamomis užimtumo priemonÄmis. DÄl pareiÅ¡kÄjo skundo pagrįstumo PareiÅ¡kÄjas abstrakÄiai nurodo, kad dÄl atsakovÄs atstovo neteisÄtų veiksmų jis patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ vertina 1 000 Eur, taÄiau nenurodo jokių bylos faktais ir teisÄs aktais pagrįstų argumentų, kuriais remiantis bÅ«tų nustatyta, jog dÄl neteisÄtų atsakovÄs atstovo veiksmų (neveikimo) pareiÅ¡kÄjas nukentÄjo bei patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ .
DÄl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kÄjo skundas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Likusieji tiek pareiÅ¡kÄjo, tiek ir atsakovo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinÄs reikÅ¡mÄs kilusio ginÄo iÅ¡sprendimui, todÄl detaliau nedÄstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkreÄių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTĮ normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymÄta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2009-07-24 nutartis administracinÄje byloje Nr. P756-151/2009,  2013-02-11 nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
DÄl pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymo kreiptis į LVAT dÄl norminio akto tyrimo PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o kreiptis į LVAT iÅ¡tirti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. R1-213 âDÄl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 âDÄl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimoâ pakeitimoâ 1.1, 1.5, 1.12 punktų atitiktį Bausmių vykdymo kodeksui, Konstitucijai, VieÅ¡ojo administravimo įstatymui, Konvencijai ir tarptautinÄms sutartims. GinÄas dÄl norminio administracinio teisÄs akto teisÄtumo nagrinÄjamas ABTÄ® II skyriuje nustatyta tvarka.
Ä®statymų leidÄjas yra numatÄs dvi administracinių teisÄs aktų teisÄtumo patikrinimo rūšis: abstraktų praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisÄtumÄ (ABTÄ® 112 straipsnis) bei praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisÄtumÄ , kai tai susijÄ su individualiÄ ja byla (ABTÄ® 113 straipsnis). Norminio administracinio teisÄs akto teisÄtumas, kai tai susijÄ su individualiÄ ja administracine byla, gali bÅ«ti tiriamas, kai to praÅ¡o ABTÄ® 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinÄjama konkreti byla dÄl jų teisių pažeidimo (ABTÄ® 113 straipsnio 1 dalis) arba kai nagrinÄdamas individualiÄ jÄ bylÄ pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turÄtų bÅ«ti taikomas konkreÄioje byloje, teisÄtumu (ABTÄ® 113 straipsnio 3 dalis).
Teismai turi teisÄ sustabdyti bylos nagrinÄjimÄ ir nutartimi kreiptis į administracinį teismÄ , praÅ¡ydami patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turÄtų bÅ«ti taikomas nagrinÄjamoje byloje, atitinka įstatymÄ ar VyriausybÄs norminį aktÄ (ABTÄ® 114 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymÄjÄs, kad pagal ABTÄ® 113 straipsnio prasmÄ norminio akto tyrimas atliekamas iÅ¡imtiniais atvejais, kai kitokiu bÅ«du negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos iÅ¡sprendimas bei galbÅ«t pažeistos teisÄs gynimas įmanomas tik iÅ¡tyrus norminio administracinio akto teisÄtumÄ .
Teismas nÄra saistomas asmens praÅ¡ymo iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisÄtumÄ ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dÄl ginÄijamo akto (žr., pvz., LVAT 2018-03-14 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1336-520/2018 ir kt.). ABTÄ® 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradÄti norminio administracinio akto teisÄtumo tyrimÄ individualiÄ jÄ bylÄ nagrinÄjantis teismas iÅ¡reiÅ¡kia bÅ«tent savo, o ne to paties įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstÄ abejonÄ atitinkamo akto (jo dalies) teisÄtumu.
AbejonÄ, be kita ko, turi bÅ«ti motyvuota iÅ¡samiais, aiÅ¡kiais, logiÅ¡kais ir nuosekliais teisiniais argumentais. Taigi, norminių administracinių aktų teisÄtumo tyrimo administraciniuose teismuose specifika lemia, jog bylos dÄl Å¡ių aktų atitikties įstatymui ar VyriausybÄs norminiam aktui pagrindas yra teisiÅ¡kai motyvuota abejonÄ (teisiniai argumentai, kuriais pareiÅ¡kÄjas grindžia savo abejonÄ), kad visas aktas ar jo dalis prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnÄs teisinÄs galios aktams pagal:
1) normų turinį;
2) reguliavimo apimtį;
3) formÄ ;
4) nustatytÄ priÄmimo, pasiraÅ¡ymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarkÄ (žr., pvz., LVAT iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2014-11-10 nutartį administracinÄje byloje Nr. A442-1586/2014, 2018-03-14 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1336-520/2018 ir kt.). LVAT taip pat yra nurodÄs, kad sprendimas pradÄti norminio administracinio akto teisÄtumo tyrimÄ ar kreiptis į kompetentingÄ administracinį teismÄ dÄl tokio akto teisÄtumo patikrinimo ryÅ¡ium su individualia byla nÄra savitikslis dalykas.
NorminÄs administracinio akto teisÄtumo bylos iÅ¡nagrinÄjimas tokiu atveju turi padÄti teismui įvykdyti teisingumÄ individualioje byloje, bÅ«ti naudingas (bylos iÅ¡nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs ir procesinio sprendimo priÄmimo byloje aspektu) besikreipianÄiam teismui. Administraciniams teismams nÄra pavesta nagrinÄti abstrakÄius, hipotetinius, nesusijusius su nagrinÄjama individualia byla teismų paklausimus. Tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad byla dÄl norminio administracinio akto teisÄtumo tyrimo negali bÅ«ti inicijuojama, jei tokios bylos iÅ¡sprendimas neturÄs jokios reikÅ¡mÄs konkreÄios nagrinÄjamos individualios bylos baigÄiai (žr., pvz., LVAT 2014-05-28 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-143-355-14 ir kt.).
Teismas, įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymo kreiptis į LVAT dÄl norminio administracinio akto teisÄtumo tyrimo turinį, konstatuoja, kad praÅ¡ymas iÅ¡ esmÄs yra grindžiamas tik bendro pobÅ«džio abstrakÄiais teiginiais, pareiÅ¡kÄjo iÅ¡dÄstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti Teisingumo ministro nustatyto teisinio reglamentavimo atitiktimi VieÅ¡ojo administravimo įstatymui, Bausmių vykdymo kodeksui, Konstitucijai, Konvencijai, tarptautinÄms sutartims. Teismas gali kreiptis dÄl norminio akto teisÄtumo iÅ¡tyrimo, kai nagrinÄjamoje byloje jis yra taikomas.
Å iuo atveju pareiÅ¡kÄjas, kreipdamasis į teismÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, skundo nepagrindÄ jokiais faktiniais įrodymais, kad jo atžvilgiu administracinio akto taikymas sukÄlÄ jo įvardijamas negatyvias teisines pasekmes â jog buvo paimti ir sunaikinti daiktai, kad jam konkreÄiu atveju buvo uždrausta įsigyti prekių, kad buvo paskirta drausminÄ nuobauda perkÄlimas į kamerų tipo patalpas, kuriose paimamas minkÅ¡tas inventorius ir t.t. PareiÅ¡kÄjo iÅ¡reikÅ¡tos abejonÄs yra nukreiptos į ateityje galimai kilsianÄias neigiamas teisines pasekmes, o ne į konkreÄiÄ teisinÄ situacijÄ , kilusiÄ dÄl įvardijamo akto taikymo.
Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog Å¡ioje byloje nÄra tinkamo pagrindo bei dalyko dÄl kreipimosi į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dÄl norminio administracinio akto tyrimo, todÄl netenkinamas pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymas kreiptis į LVAT dÄl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 âDÄl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 âDÄl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimoâ pakeitimoâ 1.1, 1.5 ir 1.12 punktų teisÄtumo iÅ¡tyrimo.
DÄl bylinÄjimo iÅ¡laidų ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-11-20 sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-5391-20039 âDÄl antrinÄs teisinÄs pagalbos teikimoâ nusprÄsta pareiÅ¡kÄjui teikti antrinÄ teisinÄ pagalbÄ . Teismui pateikta ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019-04-11 pažyma Nr. (2.15) NTP-7-2338 âDÄl antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidųâ, kuri patvirtina, jog antrinÄs teisinÄs pagalbos teikimo iÅ¡laidos yra â243,41 Eur.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisÄ gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Taigi, bylinÄjimosi iÅ¡laidos priteisiamos tai Å¡aliai, kuri laimi bylÄ . Å ioje byloje pareiÅ¡kÄjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todÄl valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų atlyginimas valstybei nepriteisiamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 â 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : atmesti kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kÄjo M.
A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai MarijampolÄs pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigÄ nuo 2019-04-01 dÄl reorganizavimo), treÄiajam suinteresuotam asmeniui KalÄjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dÄl neturtinÄs žalos 1000 Eur atlyginimo priteisimo. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo KlaipÄdos rÅ«mus.
TeisÄja LaimutÄ JokubauskaitÄ