Legislator Case Law & Legislation
c944dc3e-37cf-4cf9-afe9-53d83dc50caf AI generated

c944dc3e-37cf-4cf9-afe9-53d83dc50caf · Regionų administracinis teismas

Case Number c944dc3e-37cf-4cf9-afe9-53d83dc50caf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-2759-386/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03056-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 6 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Å arkauskienei, 2019 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

Legislator headnote

AI generated

c944dc3e-37cf-4cf9-afe9-53d83dc50caf · Regionų administracinis teismas: PareiÅ¡kėjas nurodo, jog yra visiÅ¡kai apribota galimybė vartoti visų rūšių maisto papildus ir vitaminus. Jis yra vegetaras ir sportuoja, todėl siekiant užtikrinti pilnavertę, jo asmenines savybes atitinkančiÄ mitybÄ , jam bÅ«tina vartoti maisto papildus ir vitaminus. Pataisos namų siÅ«lomo maisto davinio energetinės vertės vidurkis yra 2423 kcal per dienÄ , kurio nepakanka reguliariai sportuojančiam pareiÅ¡kėjui - tokio energijos kiekio pakanka tik organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-2759-386/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03056-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 6 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Å arkauskienei, 2019 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė nuo 2019-04-01 dėl reorganizavimo), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. A. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi su skundu į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė nuo 2019-04-01 dėl reorganizavimo), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018-10-19 priėmė įsakymÄ Nr. R1-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo” pakeitimo” (toliau – ir Ä®sakymas). Teigia, jog minėtu įsakymu buvo sudaryta situacija pažeidžianti asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, teises, numatytas Tarptautinėse sutartyse, Konstitucijoje ir įstatymuose, todėl pareiÅ¡kėjui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose (toliau – ir Pataisos namai), buvo padaryta žala, už kuriÄ atsakingi Pataisos namai.

Ä®sakymu buvo sudaryta situacija, kuri pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į sveikatÄ ir teisę nebÅ«ti kankinamam. Cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 23, 53 straipsnių nuostatas, Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 1.1. punkto, 2 punkto, Taisyklių 57 punkto nuostatas. Pažymi, kad asmens teisė į nuosavybę gali bÅ«ti ribojama tik įstatymu, tik laikantis konstitucinio proporcingo principo. Tvirtina, jog Ä®sakyme nustatytos daiktų paėmimo, saugojimo, perdavimo ir sunaikinimo tvarkos taikymas tiesiogiai pažeidžia Konstitucijoje numatytÄ teisę į nuosavybės neliečiamumÄ .

Pažymi, jog atliekant bausmę Pataisos namuose, vadovaujantis minimu 2018-10-19 įsakymu iÅ¡ pareiÅ¡kėjo turėjo bÅ«ti paimti visi daiktai, virÅ¡ijantys nustatytÄ leidžiamÄ daiktų svorį ir daiktai, kuriuos iki minimo įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti. Teigia, kad Pataisos namų administracija, žinodama apie ketinimÄ kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus dėl pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų konstatavimo, Å¡iuo metu yra sustabdžiusi įsakymo 2 punkto vykdymÄ , tačiau bet kada gali pradėti vykdyti įsakymÄ ir atiminėti bei naikinti pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančius vertingus kilnojamuosius daiktus.

PareiÅ¡kėjas cituoja Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos 3 straipsnį bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ (žr. Labita v. Italy [GC], no. 26772/95, 2000-06-04, § 119, ECHR 2000-IV; Konstitucijos 21 straipsnį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, (2004-06-18), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalį, 173 straipsnį, ir teigia, jog 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 1.5 punktu yra nustatyta nuteistųjų laikymo kamerų tipo patalpose tvarka, kuria yra akivaizdžiai nustatomos žiaurios, žmogaus orumÄ Å¾eminančios bausmės. Atkreipia dėmesį, jog iÅ¡ į kamerų tipo patalpas perkeltų nuteistųjų, dienotvarkėje nustatytam aktyvumo laikui (12 valandų per parÄ ) yra paimama ne tik virÅ¡utinė patalynės dalis, tačiau ir čiužinys, užklotas, pagalvė, o lovos rėmas ir dugnas yra sudarytas iÅ¡ medinio arba metalinio pagrindo, t. y. neiÅ¡duodant minkÅ¡tosios patalynės dalies yra sudaroma situacija, kuriai esant iÅ¡ nuteistojo yra atimama galimybė sėdėti, gulėti ir ilsėtis, nuteistasis yra verčiamas dienos metu stovėti arba vaikščioti mažoje kameros tipo patalpoje.

Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , Å¡iuo metu susidaro situacija, kad asmuo, atliekantis bausmę laisvės atėmimo įstaigoje ir pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, gali bÅ«ti baudžiamas iki 15 parų truksiančia žiauria, žmogaus orumÄ Å¾eminančia bausme, kadangi nuteistajam, patalpintam į kameros tipo patalpas, yra leidžiama iÅ¡eiti iÅ¡ kameros tik 2 valandas per dienÄ , o likusias 22 valandas nuteistasis bÅ«na kameroje, kurioje 12 valandų per parÄ nebÅ«na galimybės atsisėsti, prigulti, pailsėti.

Pažymi, kad net gydytojui rekomendavus, nuteistajam perkeltam į kamerų tipo patalpas, bÅ«tinybę turėsi sÄ lygas poilsiui, nėra sudaroma galimybė dienos metu turėti patalynę, t. y. bent minkÅ¡tÄ patalynės dalį (čiužinį, pagalvę), tokiu bÅ«du suvaržant nuteistojo galimybę ilsėtis, atsigulti, atsisėsti ant minkÅ¡to pavirÅ¡iaus. Kyla abejonių dėl higienos normų reikalavimų užtikrinimo, kadangi nėra aiÅ¡ku kokiose patalpose yra laikoma paimta patalynė, kaip yra užtikrinta paimtos patalynės Å¡vara, atskyrimas, vėdinimas ir kiti higieniniai reikalavimai.

Daro iÅ¡vadÄ , kad vienoje patalpoje laikoma skirtingų nuteistųjų patalynė gali papildomai pažeisti pareiÅ¡kėjo teisę į minimalias higienos normas. Pažymi, kad laisvės atėmimo vietose pasitaiko atvejų, kai dėl nuteistųjų asmenų psichotropinių medžiagų turėjimo, vykdant kratÄ ir patalpose suradus psichotropinių medžiagų, vyksta tyrimas siekiant nustatyti kam tos psichotropinės medžiagos priklauso. PaaiÅ¡kina, kad tokiu atveju yra imama žmogaus DNR bÅ«tent nuo patalynės, todėl, esant tokiai situacijai, kai patalynės yra sudedamos ir laikomos vienoje patalpoje, kyla grėsmė, jog psichotropinių medžiagų likučiai papuls ant kito asmens patalynės ir bus apkaltintas visiÅ¡kai nekaltas žmogus, kuris neteks galimybės apsiginti ir įrodyti savo nekaltumÄ .

Kamerų tipo patalpose esantiems nuteistiesiems užimtumas nėra organizuojamas, jiems neleidžiama dalyvauti bendruose laisvės atėmimo vietos užimtumo grupėse, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad toks teisinis reglamentavimas, kuriuo vadovaujantis yra apribojama nuteistojo teisė ilsėtis yra nepagrįstas jokių objektyvių tikslų, susijusių su laisvės atėmimo bausmės atlikimu, buvimu. Tvirtina, kad toks teisinis reglamentavimas sukelia pareiÅ¡kėjui neigiamus padarinius, kurių intensyvumas akivaizdžiai virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir nėra užtikrinama pareiÅ¡kėjo sveikata bei gerovė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Nuteistasis yra iÅ¡sigandęs, kad už menkiausiÄ bausmės atlikimo režimÄ jis gali bÅ«ti patalpintas į kamerų tipo patalpas, kuriose su juo bus žiauriai ir nežmoniÅ¡kai elgiamasi, žeminamas jo orumas. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę Pataisos namuose, iki 2018-11-26 turėjo galimybę apsipirkti tik vienÄ kartÄ per savaitę, o nuo 2018-11-26 du kartus per savaitę, o vaisiai ir daržovės yra perkamų maisto produktų pagrindas, kadangi Å¡ie produktai yra vitaminų, mineralų ir kitų žmogui bÅ«tiniausių elementų Å¡altinis.

Teigia, kad vaisių ir daržovių kiekių nustatymas yra nuteistųjų galimybės rūpintis savo sveikata ir maitintis sveikai apribojimas, pažeidžiantis pareiškėjo teises, kadangi vaisių ir daržovių vartojimo apribojimas gali sukelti sveikatos sutrikimus. Akivaizdu, kad šis apribojimas nėra būtinas ir nėra susijęs su bausmių vykdymo tikslais. Pažymi, kad apribojus leidžiamų įsigyti maisto produktų pakuočių dydį iki 500 ml/g šiuo metu yra susidariusi situacija, kad pareiškėjui nėra sudaryta galimybė įsigyti visų būtinų maisto gaminių, kadangi laisvės atėmimo vietos parduotuvė nebuvo pasiruošusi pakeitimams ir šiuo metu netiekia maisto produktų mažesnėse pakuotėse nei buvo tiekiama iki 2018-10-19 Teisingumo ministro įsakymo įsigaliojimo.

Nebeturi galimybės įsigyti jokių konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų, kadangi buvo uždraustos metalinės ir/ar stiklinės maisto prekių pakuotės, o konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų ne metalinėse ar/ir stiklinėse pakuotėse nėra dėl tokių gaminių technologinių gamybos procesų, todėl Å¡iuo draudimu yra nepagrįstai apribojama teisė rÅ«pintis savo mityba ir sveikata, kadangi iÅ¡vykstant iÅ¡ Pataisos namų į tardymo izoliatorių, gydymo įstaigÄ ar etapuojant į kitas vietas, jis negali apsirÅ«pinti ilgai negendančiu maistu, kurį galėtų vartoti iÅ¡vykimo iÅ¡ laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos laikotarpiu.

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog yra visiÅ¡kai apribota galimybė vartoti visų rūšių maisto papildus ir vitaminus. Jis yra vegetaras ir sportuoja, todėl siekiant užtikrinti pilnavertę, jo asmenines savybes atitinkančiÄ mitybÄ , jam bÅ«tina vartoti maisto papildus ir vitaminus. Pataisos namų siÅ«lomo maisto davinio energetinės vertės vidurkis yra 2423 kcal per dienÄ , kurio nepakanka reguliariai sportuojančiam pareiÅ¡kėjui - tokio energijos kiekio pakanka tik organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti.

Davinį pramoniniu bÅ«du gamina įdarbinti nuteistieji, todėl nėra jokios tikimybės, kad maistas yra kokybiÅ¡kas ir jame iÅ¡lieka naudingosios medžiagos, kurios yra bÅ«tinos sportuojantiems nuteistiesiems. Å iuo metu neturi jokios galimybės įsigyti pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių ir krienų, kadangi laisvės atėmimo vietos parduotuvė buvo nepasiruoÅ¡usi Å¡ių pakeitimų įsigaliojimui ir neužtikrino, kad Å¡ie produktai, mažesnėse pakuotėse, bÅ«tų tiekiami laisvės atėmimo vietoje, todėl yra priverstas valgyti sausÄ maistÄ , negali jo pagardinti mėgstamais padažais, tokiu bÅ«tų nepagrįstai apribojant jo teisę į maisto pasirinkimÄ .

Teigia, kad Å¡altuoju metų laiku netenka galimybės užsiimti sportu, nes sporto inventorius yra įrengtas pataisos namų kieme, o pareiÅ¡kėjas nenaudodamas sportui skirtų pirÅ¡tinių gali pakenkti savo sveikatai, nuÅ¡alti rankų pirÅ¡tus. Tuo yra pažeidžiama teisė į užimtumÄ , sportÄ ir sveikatÄ . PareiÅ¡kėjas skunde reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ (toliau – ir LVAT) dėl norminio administracinio akto (Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213) teisėtumo iÅ¡tyrimo, kiek tai susiję su Å¡ia byla.

Cituoja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus ir pažymi, kad norminiai administraciniai aktai priimami centrinių viešojo administravimo subjektų, šiuo atveju Teisingumo ministro, privalo atitikti nurodytų principų turinį, o neatitinkantys turi būti pripažinti neteisėtais. Atsižvelgiant į tai, kad teisė į nuosavybę gali būti ribojama tik įstatymu, o šiuo atveju tai daroma poįstatyminiu teisės aktu –Teisingumo ministro įsakymu, darytina prielaida, kad skunde nurodyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms.

Akcentuoja, kad vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnyje yra numatyta galimybė vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis iÅ¡ nuteistųjų paimti ir sunaikinti daiktus, kurie nenumatyti leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡e, tačiau po Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 priėmimo, susidarė iÅ¡skirtinė situacija, kai iki Å¡io įsakymo įsigaliojimo dienos leisti turėti daiktai, po 2018-11-15 tapo draudžiami ir turi bÅ«ti paimamai ir perduodami laisvėje esantiems asmenims arba sunaikinami.

Esant Å¡iai iÅ¡skirtinei situacijai, nuteistajam neturint artimųjų, draugų ar giminaičių, kurie galėtų perimti daiktus, kuriuos nuo 2018-11-15 yra draudžiama turėti pataisos įstaigoje, yra neproporcingai ir nepagrįstai suvaržoma nuteistojo teisė į nuosavybę, tokiu bÅ«du pažeidžiant visus 68 pastraipoje nurodytus vieÅ¡ojo administravimo principus. Mano, kad Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 1.1. punktas yra galimai neteisėtas ir yra bÅ«tina kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl Å¡io norminio administracinio akto dalies teisėtumo patikros, kiek tai susiję su Å¡ia byla.

Teigia, kad kyla pagrįstos abejonės dėl Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 1.5 punkto teisėtumo, kadangi Å¡is punktas galimai yra neteisėtas, neatitinkantis anksčiau nurodytų vieÅ¡ojo administravimo principų reikalavimų, todėl bÅ«tina kreiptis į Lietuvos VyriausiÄ jį Administracinį TeismÄ dėl Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 1.5 punkto teisėtumo patikros, kiek tai susiję su Å¡ia byla. Akcentuoja, kad Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 1.12 punktu yra patvirtintas naujos redakcijos nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as, kuris dėl skunde nurodytų aplinkybių galimai pažeidžia pareiÅ¡kėjo teises ir teisėtus interesus, neproporcingai apriboja pareiÅ¡kėjo teisę rÅ«pintis savo sveikata, sportuoti ir pasirinkti sau tinkamÄ maisto racionÄ .

Teisingumo ministro įsakymo 1.12 punktas galimai neatitinka Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Konstitucijos ir įstatymų reikalavimų. Atsakovės atstovas atsiliepimu su skundu nesutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad į nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga, maisto produktai, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai ir medicinos priemonės, vaikų, gyvenančių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, bÅ«tiniausi reikmenys ir kiti daiktai.

Pažymi, jog iÅ¡ nuteistųjų paimamai tik tie maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, ir (ar) reikmenys ir kiti daiktai, kurie virÅ¡ija Å¡iame punkte nustatytÄ nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masę taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs. Pažymi, jog iÅ¡ nuteistųjų paimti maisto produktai sunaikinami, o kiti paimti reikmenys ir daiktai saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui, perduodami praÅ¡yme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu - kitam asmeniui.

Kybartų pataisos namų direktoriaus 2017-05-02 įsakymu Nr. 1/10-106 „Dėl drausmės grupės sÄ lygomis laikomų nuteistųjų iÅ¡vedimo iÅ¡ kameros užimtumui gerinti taisyklių patvirtinimo” patvirtintas drausmės grupės sÄ lygomis laikomų nuteistųjų iÅ¡vedimo iÅ¡ kameros užimtumui gerinti grafikas, drausmės grupės pastate yra įrengtas poilsio kambarys ir pagal įsakymu patvirtintÄ grafikÄ galima lankytis stadione, o Å¡altuoju metų laiku salėje, kurioje yra sudarytos galimybės sportuoti.

Nuteistiesiems, kalintiems kamerų tipo patalpose, yra skiriamas pakankamas dėmesys užimtumo gerinimui. Pažymi, kad nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose (iki 15 parų), yra aprūpinami visu būtinu inventoriumi, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-06-09 Nr. IR-139 įsakymu „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo” nuteistiesiems, atliekantiems bausmę kamerų tipo patalpose, yra suteikiama taburetė - 1 vnt. vienam asmeniui arba stalo ilgio suoliukas 2 vnt.

Daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kamerose nėra galimybės atsisėsti, yra nepagrįsti. Nurodo, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai yra nemotyvuoti bei deklaratyvaus pobÅ«džio, kurių nepatvirtina jokie įrodymai. Esant gydytojo rekomendacijoms, nuteistiesiems leidžiama turėti minkÅ¡tÄ jį inventorių ne tik nustatytu poilsio metu. Pabrėžia, jog nuteistieji patys atsineÅ¡a savo patalynę ir pasideda jÄ Ä¯ tam skirtas patalpas, o atėjus poilsio laikui, patys jÄ pasiima. Patalynė yra sudedama tam skirtose lentynose, ji yra atskiriama viena nuo kitos, paimamo minkÅ¡tojo inventoriaus laikymo patalpa yra vėdinama bei užtikrinami visi higienos reikalavimai.

Pažymi, jog nuteistųjų apsipirkimas Pataisos namuose yra reglamentuojamas Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XII skyriumi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymu Nr. 1R-213, buvo pakeistas minėtų Taisyklių 18-tas Priedas „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as”, dėl Å¡ių aplinkybių pasikeitė reikalavimai daugelio produktų įpakavimui ir jų kiekiams.

Pažymi, kad vadovaujasi anksčiau paminėtu įsakymu, tai yra objektyvios aplinkybės, kurios nuo Pataisos namų nepriklauso ir yra besÄ lygiÅ¡kai vykdomos. Akcentuojama, kad po minėto teisinio reguliavimo pasikeitimo operatyviai buvo iÅ¡spręstas klausimas dėl aliejaus ir kitų prekių iÅ¡fasavimo talpų pakeitimo ir Å¡iuo metu parduotuvei tiekėjai pristato ir galima nusipirkti prekių mažose pakuotėse (pieno 0,5 ltr., aliejaus 0,45 ltr.). Pataisos namų parduotuvėje visada galima įsigyti karÅ¡to bei Å¡alto rÅ«kymo laÅ¡inių ir deÅ¡rų, rÅ«kytų viÅ¡tų sparnelių, ketvirčių, virtų deÅ¡rų ir įvairių deÅ¡relių, Å¡altienos, paÅ¡teto.

Nurodo, jog pagal užsakymÄ (dėl trumpo galiojimo termino) nuteistieji užsako ir jiems atvežama keptų Å¡aÅ¡lykų, keptos sprandinės. Nuteistieji, gavę raÅ¡ytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimÄ , gali turėti gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus. Pažymi, kad Pataisos namuose yra užtikrinama pilnavertė nuteistųjų mityba, tai įrodo Kybartų pataisos namuose tiekiamo maisto valgiaraščiai. Pataisos namuose esančioje valgykloje maitinimo paslaugas atlieka UAB „Niklita”.

Nuteistiesiems tiekiamo maisto davinio energetinė vertė yra nustatoma atlikus maisto davinio fizikinį - cheminį tyrimÄ , kurį atlieka Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centras. Daro iÅ¡vadÄ , kad Pataisos namuose pareiÅ¡kėjui yra suteikiama tinkama ir subalansuota mityba. Pažymi, kad Pataisos namų valgykloje dirba dvi virėjos ir deÅ¡imt nuteistųjų, vieni nuteistieji be virėjos maisto negamina. Visi Pataisos namų valgykloje dirbantys nuteistieji yra privalomai patikrinti, jiems iÅ¡duotos privalomo sveikatos patikrinimo medicinos pažymos, todėl Å¡ie asmenys gali dirbti darbÄ , susijusį su maisto gamyba bei tiekimu.

Atsakovės atstovas dėl praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl norminio administracinio akto (Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213) teisėtumo iÅ¡tyrimo akcentuoja, kad praÅ¡ymas grindžiamas abstrakčiais teiginiais, kurie galimai gali kilti ateityje, todėl nėra norminio akto tyrimo dalyko. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymi, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad Taisyklių pakeitimas pažeidžia jo teisės į nuosavybės neliečiamumÄ , nebÅ«ti kankinamam Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme, rÅ«pintis savo sveikata, pagrįsti tik prielaidomis apie galimÄ Å¾alÄ (t. y. nukreipti į ateitį), niekaip nepatvirtinti objektyviais duomenimis, nepagrindžia valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamos neteisėtos veiklos ir kilusių pasekmių. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti.

Skunde nėra duomenų apie tai, jog ginčijamas teisės aktas nulėmė realų pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjas nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai jis apskaičiuotas, nepateikė duomenų, kad Pataisos namai bÅ«tų sÄ moningai siekę nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. PareiÅ¡kėjo nurodomi galimai įvairÅ«s nepatogumai bei su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai dėl laikymo sÄ lygų yra neiÅ¡vengiama laisvės apribojimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Tam tikras nuteistųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės apribojimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjas ir atsakovės atstovas prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, trečiojo suinteresuoto asmens atstovas tam prieÅ¡taravo. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. PraÅ¡ymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės bylos Å¡alims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 77 straipsnio 3 dalis).

Teismas k o n s t a t u o j a: Dėl atsakovės atstovo Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-11-26 įsakymo Nr. 1R-253 1.1 punktu bei Å¡iuo įsakymu patvirtintų Kybartų pataisos namų reorganizavimo sÄ lygų apraÅ¡o 9 punktu, Kybartų pataisos namai nuo 2019-04-01 reorganizuojami jungimo bÅ«du, juos prijungiant prie Marijampolės pataisos namų, kuriems pereina visos Kybartų pataisos namų teisės ir pareigos. Po reorganizacijos veikianti biudžetinė įstaiga yra Marijampolės pataisos namai (Kybartų pataisos namų reorganizavimo sÄ lygų apraÅ¡o 8 punktas).

Dėl vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ , taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ minėtų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ . Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.). Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

PareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 56 straipsnio 4 dalis). Dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , svarbu įvertinti ir nustatyti, ar atsakovės atstovo (pareigÅ«nų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar Å¡ie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Dėl daiktų PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ to, kad atliekant bausmę Pataisos namuose, vadovaujantis Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymu Nr. R1-213, 2018-11-15 iÅ¡ pareiÅ¡kėjo turėjo bÅ«ti paimti visi daiktai, virÅ¡ijantys nustatytÄ leidžiamÄ daiktų svorį, ir daiktai, kuriuos iki minimo įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad iÅ¡ į kamerų tipo patalpas perkeltų nuteistųjų dienotvarkėje nustatytam aktyvumo laikui (12 valandų per parÄ ) paimama ne tik virÅ¡utinė patalynės dalis, tačiau ir čiužinys, užklotas, pagalvė. PareiÅ¡kėjas kelia abejones dėl higienos normų reikalavimų užtikrinimo, kadangi nėra aiÅ¡ku, kokiose patalpose yra laikoma paimta patalynė, kaip yra užtikrinta paimtos patalynės Å¡vara, atskyrimas, vėdinimas ir kiti higieniniai reikalavimai.

Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarkÄ ir normas nustato Teisingumo ministro 2004-06-09 į sakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as; akto redakcija, galiojanti nuo 2017-08-31). Pagal ApraÅ¡o 3 punktÄ suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , jam nemokamai iÅ¡duodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai iÅ¡duodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei.

Vadovaujantis ApraÅ¡o 1 priedu, nustatančiu laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas, patalynė: antklodė (1 vnt. 3 metams), čiužinys (1 vnt. 4 metams), pagalvė (1 vnt. 2 metams), patalynės komplektas (2 komplektai 1 metams), rankÅ¡luostis (2 vnt. 1 metams). Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog nuteistiesiems, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sÄ raÅ¡Ä nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2018-10-20; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 220 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (iÅ¡skyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, iÅ¡skyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopijÄ , vokus, paÅ¡to ženklus, raÅ¡ymo priemonę ir popierių, rankÅ¡luostį, muilÄ , dantų pastÄ , dantų Å¡epetėlį, Å¡ukas, nosinę (moterims - moterų higienos reikmenis).

Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumÄ per visÄ nuobaudos atlikimo laikÄ . Nurodytų Vidaus tvarkos taisyklių 57 punkte įtvirtinta, jog nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neturi virÅ¡yti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos – 50 kilogramų.

Ä® nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar)baudžiamosios bylos medžiaga, maisto produktai, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai ir medicinos priemonės, vaikų, gyvenančių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, bÅ«tiniausi reikmenys ir kiti daiktai. Maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, ir (ar) reikmenys ir kiti daiktai, kurie virÅ¡ija Å¡iame punkte nustatytÄ nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masę, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, paimami.

Kiti paimti reikmenys ir daiktai saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui, perduodami praÅ¡yme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui. Sandėlyje saugomi reikmenys ir daiktai, iÅ¡skyrus reikmenis, daiktus, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, grÄ Å¾inami nuteistajam jo praÅ¡ymu, jei su grÄ Å¾intais reikmenimis ir daiktais turimų bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė nevirÅ¡ys leistino svorio.

Pataisos įstaigos sandėlyje saugomų nuteistojo daiktų ir reikmenų bendroji masė neturi virÅ¡yti 20 kilogramų. Jei nuteistajam atliekant bausmę nustatoma, kad jo turimų bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė virÅ¡ija leistinÄ svorį, jie paimami, saugomi ir sunaikinami vadovaujantis Å¡io punkto nuostatomis. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato bÅ«tinybę ne tik užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ ir proporcingumo principo laikymÄ si, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesÄ , įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situacijÄ , jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti.

Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-25 m. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; 2019-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-470-520/2019 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2019-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-470-520/2019 ir kt.). Neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma (žr., pvz., LVAT 2019-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-470-520/2019 ir kt.).

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas neturtinės žalos atlyginimo, privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžiančius teismui teisingai įvertinti patirtÄ neturtinę žalÄ , arba nurodyti reikÅ¡mingas aplinkybes, kodėl to padaryti negali. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®vertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo realiai buvo paimti jo nurodyti daiktai (įsigyti bei turėti; taip pat nustatytam aktyvumo laikui - virÅ¡utinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokių aplinkybių skunde nenurodo ir pats pareiÅ¡kėjas.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Teisingumo ministro įsakymo nuostata dėl daiktų paėmimo Å¡iuo metu nėra taikoma. Taigi, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl to, kad ateityje galimai iÅ¡ jo bus paimti visi daiktai, virÅ¡ijantys nustatytÄ leidžiamÄ daiktų svorį ir daiktai, kuriuos iki minimo įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti, yra hipotetiniai, deklaratyvÅ«s ir neįrodyti. Be to, pareiÅ¡kėjas nedetalizuoja aplinkybių, susijusių su nustatytam aktyvumo laikui paimama virÅ¡utine patalynės dalimi, čiužiniu, užklotu, pagalve, t. y. nenurodo, ar buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas, ar iÅ¡ jo nurodyti daiktai buvo paimami, kokiu laikotarpiu tokie daiktai buvo paimami ir pan., o tik nurodo, kad Ä®sakyme nustatyta tvarka yra žiauri ir žeminanti žmogaus orumÄ , kadangi nuteistasis, patalpintas į kameros tipo patalpas, 12 valandų per parÄ neturi galimybės atsisėsti, prigulti, pailsėti.

Be kita ko, pareiÅ¡kėjas nekonkretizuoja aplinkybių dėl to, jog miego laikui iÅ¡duota virÅ¡utinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė galimai buvo neÅ¡varÅ«s, neatitiko kitų higienos normų reikalavimų, pareiÅ¡kėjas neteikia konkrečių argumentų, kad konkrečiu laikotarpiu miego laikui iÅ¡duota virÅ¡utinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė buvo neÅ¡varÅ«s, kada tai buvo ir pan., o tik iÅ¡reiÅ¡kia abejonę, kad patalynė laikoma neaiÅ¡kiomis sÄ lygomis.

Teismo vertinimu, vien tik abejonių apie tai, kokiomis sÄ lygomis laikoma miego laikui iÅ¡duodama virÅ¡utinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė, žalos atlyginimui nepakanka. Dėl galimybės įsigyti maisto produktus PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę Pataisos namuose, iki 2018-11-26 turėjo galimybę apsipirkti tik vienÄ kartÄ per savaitę, o nuo 2018-11-26 gali du kartus per savaitę. Apribojus leidžiamų įsigyti maisto produktų pakuočių dydį iki 500 ml/g, nėra sudaryta galimybė įsigyti visų bÅ«tinų maisto gaminių.

Sudaryta galimybė įsigyti tik šaldytų mėsos ar žuvies produktų; tačiau nėra galimybės įsigyti jokių konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų. Pareiškėjas pažymi, kad nėra galimybės įsigyti pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių ir krienų, kadangi laisvės atėmimo vietos parduotuvė buvo nepasiruošusi pakeitimų įsigaliojimui. Atsakovės atstovas nurodo, kad Pataisos namų parduotuvėje visada galima įsigyti karšto bei šalto rūkymo lašinių ir dešrų, rūkytų vištų sparnelių, ketvirčių, virtų dešrų ir įvairių dešrelių, šaltienos, pašteto.

Pagal užsakymÄ (dėl trumpo galiojimo termino) nuteistieji užsako ir jiems atvežama keptų Å¡aÅ¡lykų, keptos sprandinės. IÅ¡ atsakovės atstovo kartu su atsiliepimu pateikto UAB „Lobby baltic” 2018-11-16 kainoraščio matyti, kokių prekių galima įsigyti parduotuvėje. Aptariamas kainoraÅ¡tis patvirtina, kad parduotuvėje, be kita ko, galima įsigyti rÅ«kytų mėsos gaminių, rÅ«kytos deÅ¡ros/deÅ¡relių, vaisių, daržovių, konservuotų vaisių ir daržovių, rÅ«kytos/sÅ«dytos žuvies, mėsos konservų/paÅ¡tetų, maisto papildų, Å¡aldytų produktų, prieskonių, grÅ«dėtų garstyčių, fasuotos ir marinuotos produkcijos ir pan.

Teismas byloje nenustatė, o ir pats pareiÅ¡kėjas neteikia argumentų apie tai, kad jis kreipėsi į Pataisos namų administracijÄ dėl tam tikrų produktų, kurių nėra parduotuvėje, užsakymo, ar dėl to, jog parduotuvėje nėra produktų, kurie yra nurodyti kainoraÅ¡tyje, bei kitų prekių, kurių bÅ«tina jam įsigyti. Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, ginčo laikotarpiu bÅ«tų apie galimÄ parduotuvės nepasirengimÄ pokyčiams informavęs įstaigos administracijÄ .

Å iuo metu patikrinti, ar pareiÅ¡kėjas pageidavo ir turėjo galimybę įsigyti jo nurodytus maisto produktus, objektyvių galimybių nėra. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nesamos galimybės įsigyti tam tikrus maisto produktus iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini. Dėl maisto papildų ir tiekiamo maisto PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Pataisos namų siÅ«lomo maisto davinio energetinės vertės vidurkis yra 2423 kcal per dienÄ , kurio nepakanka reguliariai sportuojančiam pareiÅ¡kėjui.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad davinį pramoniniu bÅ«du gamina įdarbinti nuteistieji, todėl nėra jokios tikimybės, kad maistas yra kokybiÅ¡kas ir jame iÅ¡lieka naudingosios medžiagos, kurios yra bÅ«tinos. Pažymi, jog yra visiÅ¡kai apribota galimybė vartoti visų rūšių maisto papildus ir vitaminus. Nurodo, kad jis yra vegetaras, todėl siekiant užtikrinti pilnavertę mitybÄ , jam yra bÅ«tina vartoti maisto papildus ir vitaminus. Atsakovės atstovas argumentuoja, kad nuteistieji, gavę raÅ¡ytinį Pataisos įstaigos direktoriaus leidimÄ , gali turėti gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus.

Pataisos namų valgykloje dirba dvi virėjos ir deÅ¡imt nuteistųjų; vieni nuteistieji be virėjos maisto negamina. Visi Pataisos namų valgykloje dirbantys nuteistieji yra privalomai patikrinti, jiems iÅ¡duotos sveikatos patikrinimo medicinos pažymos, todėl Å¡ie nuteistieji gali dirbti darbÄ , susijusį su maisto gamyba bei tiekimu. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas.

Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. BÅ«tinybė užtikrinti tinkamÄ nuteistųjų ir suimtųjų maitinimÄ Ä¯tvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi bÅ«ti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatÄ , fizinę bÅ«klę, religijÄ , kultÅ«rÄ ir jų darbo pobÅ«dį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi bÅ«ti maitinami 3 kartus per dienÄ , tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai).

Ä®statymuose įtvirtintÄ kalinamų asmenų teisę į aprÅ«pinimÄ maistu įgyvendina Vyriausybės, Teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus bei pataisos įstaigų vadovų priimti teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 patvirtintos Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo iÅ¡laidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, kurios parengtos vadovaujantis, be kita ko, Bausmių vykdymo kodeksu.

Å iose taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimÄ pagal aukÅ¡tesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimÄ â€“ pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.

LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos iÅ¡vadai (žr., pvz., LVAT 2015-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1299-442/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nėra jokių rekomendacijų dėl maitinimosi ar medikamentų, maisto papildų skyrimo. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba ginčo laikotarpiu bÅ«tų teikusi rekomendacijas dėl pareiÅ¡kėjo gydymo ar specialaus maitinimo pagal medicinines indikacijas (dietinį maitinimÄ ar padidinto kaloringumo maisto davinį pagal ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, medicininės indikacijos), taip pat maisto papildus (vitaminus).

Pataisos namų administracija, nesant sveikatos priežiÅ«ros specialistų rekomendacijų, skirti pareiÅ¡kėjui kitokį maitinimÄ , nei maitinamÄ pagal valgiaraÅ¡tį, atitinkantį fiziologines mitybos normas, neturėjo faktinio pagrindo, nes Taisyklių 7 punktas nenustato kalinimo įstaigos pareigos koreguoti valgiaraÅ¡tį individualiai konkrečiam asmeniui, jei toks valgiaraÅ¡tis asmeniui nebuvo rekomenduotas sveikatos priežiÅ«ros specialistų. Bylos duomenimis nenustatyta, kad maistas bÅ«tų tiekiamas nesilaikant nustatytų reikalavimų, pareiÅ¡kėjas žodiniais ar raÅ¡ytiniais praÅ¡ymais į Pataisos namų administracijÄ dėl netinkamo maitinimo ar dėl leidimo vartoti maisto papildus (vitaminus) nesikreipė.

Vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, kad maisto kaloringumas per mažas, maistas tiekiamas nesilaikant higienos reikalavimų ir pan., nepatvirtina Pataisos namų (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju nenustatyta, kad Pataisos namų administracija nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Dėl nuteistųjų užimtumo Pataisos namuose Pareiškėjas teigia, kad kamerų tipo patalpose esantiems nuteistiesiems užimtumas nėra organizuojamas, jiems neleidžiama dalyvauti bendruose laisvės atėmimo vietos užimtumo grupėse.

Toks teisinis reglamentavimas, kuriuo vadovaujantis yra apribojama nuteistojo teisė ilsėtis, yra nepagrįstas jokių objektyvių tikslų, susijusių su laisvės atėmimo bausmės atlikimu, buvimu. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å¡altuoju metų laiku nėra galimybės užsiimti sportu, nes sporto inventorius yra įrengtas pataisos namų kieme, o pareiÅ¡kėjas, nenaudodamas sportui skirtų pirÅ¡tinių, gali pakenkti savo sveikatai, nuÅ¡alti rankų pirÅ¡tus. Atsakovės atstovas nurodo, kad yra patvirtintas drausmės grupės sÄ lygomis laikomų nuteistųjų iÅ¡vedimo iÅ¡ kameros užimtumui gerinti grafikas, kuriame nurodyta kuri kamera ir kokiu laiku gali bÅ«ti iÅ¡vedama papildomai žaisti stalo žaidimų ar sportuoti.

Drausmės grupės pastate yra įrengtas poilsio kambarys ir pagal patvirtintÄ grafikÄ , jeigu nuteistieji neturi nuobaudų, gali bÅ«ti iÅ¡vedami žaisti stalo žaidimų. Nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę drausmės grupėje, gali lankytis stadione, o Å¡altuoju metų laiku - salėje, kurioje yra sudarytos galimybės sportuoti. Atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtina Kybartų pataisos namų direktoriaus 2017-05-02 įsakymu Nr. 1/10-106 patvirtintos Drausmės grupės sÄ lygomis laikomų nuteistųjų iÅ¡vedimo iÅ¡ kameros užimtumui gerinti taisyklės. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo teiginius dėl galimai pažeistos jo teisės į užimtumÄ , sportÄ ir sveikatÄ , pažymi, kad skunde iÅ¡dėstyti teiginiai yra abstraktÅ«s ir nedetalizuoti, nėra patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais objektyviais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės tik nurodo, kad esamas teisinis reguliavimas sukelia neigiamus padarinius, tačiau neteikia argumentų apie tai, jog pageidavo (norėjo) naudotis Pataisos namuose esamomis užimtumo gerinimo priemonėmis, tačiau dėl atsakovės atstovo kaltės negalėjo to daryti, ar jų naudojimas jam buvo ribojamas. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos sÄ lygos naudotis Pataisos namuose esamomis užimtumo priemonėmis. Dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo PareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodo, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 1 000 Eur, tačiau nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, kuriais remiantis bÅ«tų nustatyta, jog dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų (neveikimo) pareiÅ¡kėjas nukentėjo bei patyrė neturtinę žalÄ .

Dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTĮ normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009,  2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į LVAT dėl norminio akto tyrimo Pareiškėjas prašo kreiptis į LVAT ištirti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. R1-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo” pakeitimo” 1.1, 1.5, 1.12 punktų atitiktį Bausmių vykdymo kodeksui, Konstitucijai, Viešojo administravimo įstatymui, Konvencijai ir tarptautinėms sutartims. Ginčas dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjamas ABTĮ II skyriuje nustatyta tvarka.

Ä®statymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ (ABTÄ® 112 straipsnis) bei praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ , kai tai susiję su individualiÄ ja byla (ABTÄ® 113 straipsnis). Norminio administracinio teisės akto teisėtumas, kai tai susiję su individualiÄ ja administracine byla, gali bÅ«ti tiriamas, kai to praÅ¡o ABTÄ® 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTÄ® 113 straipsnio 1 dalis) arba kai nagrinėdamas individualiÄ jÄ bylÄ pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTÄ® 113 straipsnio 3 dalis).

Teismai turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir nutartimi kreiptis į administracinį teismÄ , praÅ¡ydami patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų bÅ«ti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ (ABTÄ® 114 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal ABTÄ® 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas iÅ¡imtiniais atvejais, kai kitokiu bÅ«du negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos iÅ¡sprendimas bei galbÅ«t pažeistos teisės gynimas įmanomas tik iÅ¡tyrus norminio administracinio akto teisėtumÄ .

Teismas nėra saistomas asmens praÅ¡ymo iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., LVAT 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-520/2018 ir kt.). ABTÄ® 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimÄ individualiÄ jÄ bylÄ nagrinėjantis teismas iÅ¡reiÅ¡kia bÅ«tent savo, o ne to paties įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstÄ abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu.

Abejonė, be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais. Taigi, norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo administraciniuose teismuose specifika lemia, jog bylos dėl šių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė (teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę), kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal:

1) normų turinį;

2) reguliavimo apimtį;

3) formÄ ;

4) nustatytÄ priėmimo, pasiraÅ¡ymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarkÄ (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014-11-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014, 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-520/2018 ir kt.). LVAT taip pat yra nurodęs, kad sprendimas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimÄ ar kreiptis į kompetentingÄ administracinį teismÄ dėl tokio akto teisėtumo patikrinimo ryÅ¡ium su individualia byla nėra savitikslis dalykas.

Norminės administracinio akto teisėtumo bylos iÅ¡nagrinėjimas tokiu atveju turi padėti teismui įvykdyti teisingumÄ individualioje byloje, bÅ«ti naudingas (bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės ir procesinio sprendimo priėmimo byloje aspektu) besikreipiančiam teismui. Administraciniams teismams nėra pavesta nagrinėti abstrakčius, hipotetinius, nesusijusius su nagrinėjama individualia byla teismų paklausimus. Tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo negali bÅ«ti inicijuojama, jei tokios bylos iÅ¡sprendimas neturės jokios reikÅ¡mės konkrečios nagrinėjamos individualios bylos baigčiai (žr., pvz., LVAT 2014-05-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-355-14 ir kt.).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo kreiptis į LVAT dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo turinį, konstatuoja, kad prašymas iš esmės yra grindžiamas tik bendro pobūdžio abstrakčiais teiginiais, pareiškėjo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti Teisingumo ministro nustatyto teisinio reglamentavimo atitiktimi Viešojo administravimo įstatymui, Bausmių vykdymo kodeksui, Konstitucijai, Konvencijai, tarptautinėms sutartims. Teismas gali kreiptis dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo, kai nagrinėjamoje byloje jis yra taikomas.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, skundo nepagrindė jokiais faktiniais įrodymais, kad jo atžvilgiu administracinio akto taikymas sukėlė jo įvardijamas negatyvias teisines pasekmes – jog buvo paimti ir sunaikinti daiktai, kad jam konkrečiu atveju buvo uždrausta įsigyti prekių, kad buvo paskirta drausminė nuobauda perkėlimas į kamerų tipo patalpas, kuriose paimamas minkÅ¡tas inventorius ir t.t. PareiÅ¡kėjo iÅ¡reikÅ¡tos abejonės yra nukreiptos į ateityje galimai kilsiančias neigiamas teisines pasekmes, o ne į konkrečiÄ teisinę situacijÄ , kilusiÄ dėl įvardijamo akto taikymo.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog Å¡ioje byloje nėra tinkamo pagrindo bei dalyko dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl norminio administracinio akto tyrimo, todėl netenkinamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas kreiptis į LVAT dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.1, 1.5 ir 1.12 punktų teisėtumo iÅ¡tyrimo.

Dėl bylinėjimo iÅ¡laidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-11-20 sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-5391-20039 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nuspręsta pareiÅ¡kėjui teikti antrinę teisinę pagalbÄ . Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019-04-11 pažyma Nr. (2.15) NTP-7-2338 „Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų“, kuri patvirtina, jog antrinės teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidos yra –243,41 Eur.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Taigi, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos tai Å¡aliai, kuri laimi bylÄ . Å ioje byloje pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimas valstybei nepriteisiamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : atmesti kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjo M.

A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė nuo 2019-04-01 dėl reorganizavimo), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos 1000 Eur atlyginimo priteisimo. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė