2018-05-30 Nr. AB-10726-3-61-3-03408-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1197-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03408-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 7.6.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. L.-B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja R. L.-B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2016 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. (11.1E) I-4400 „Dėl motinystės pašalpos dydžio“; 2) iš dalies pakeisti 2016 m. balandžio 5 d. VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus sprendimą Nr. PA_SP6-5724: netaikyti pareiškėjai skiriamai pašalpai maksimalaus kompensuojamojo uždarbio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Socialinio draudimo įstatymas) 18 straipsnio 1 dalimi, paskaičiuoti 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio motinystės pašalpą; 3) įpareigoti VSDFV išmokėti dėl pritaikyto maksimalaus kompensuojamo uždarbio susidariusią pareiškėjai paskirtos motinystės pašalpos nepriemoką – 857,12 Eur (88 darbo dienos x 77,55 Eur – 5 967,28 Eur); 4) priteisti iš atsakovo 22,50 Eur žyminio mokesčio.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2016 m. balandžio 5 d. VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius priėmė sprendimą Nr. PA_SP6-5724 skirti jai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. liepos 4 d. Šiuo sprendimu nuspręsta skirti motinystės pašalpą (5 967,28 Eur) taikant maksimalų kompensuojamąjį uždarbį motinystės pašalpai apskaičiuoti. 2016 m. liepos 2 d. VSDFV pateikė skundą prašydama pakeisti Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. PA_SP6-5724, netaikyti skiriamai pašalpai maksimalaus kompensuojamojo uždarbio ir, vadovaujantis Socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, paskaičiuoti 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio motinystės pašalpą, kadangi, kaip 2016 m. kovo 5 d. priimtu nutarimu pripažino Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), Socialinio draudimo įstatymo nuostata, jog maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). VSDFV 2016 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. (11.1E) I-4400 „Dėl motinystės pašalpos dydžio“ skundo netenkino, kadangi Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 5 d. nutarimas įsigalios, kai 2017 m. sausio 2 d. bus paskelbtas Teisės aktų registre.

3. Pareiškėja teigė, kad Konstitucinis Teismas 2016 m. kovo 15 d. priimtu nutarimu pripažino, kad nesant įstatymuose įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuriuo visoms dirbančioms moterims, turinčioms teisę pagal Socialinio draudimo įstatymą nėštumo ir gimdymo atostogų metu gauti motinystės pašalpą, būtų nustatytas jų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančių išmokų mokėjimas už nėštumo ir gimdymo atostogų laiką, teisiniu reguliavimu, kuriuo nustatyta minėto riboto dydžio motinystės pašalpa, nėra tinkamai užtikrinama Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantija, pagal kurią dirbančioms motinoms iki gimdymo ir po jo garantuojamų atostogų metu mokamų išmokų dydis turi atitikti per protingą laikotarpį iki šių atostogų gauto atlyginimo vidurkį. Nors šis Konstitucinio Teismo sprendimas paskelbtas 2017 m. sausio 2 d., atsižvelgdama į Konstitucijoje įtvirtintus principus ir teismų praktiką panašiose bylose, mano, kad jos atveju taip pat turi būti atsižvelgiama į šį Konstitucinio Teismo nutarimą, o motinystės pašalpos apskaičiavimas taikant maksimalų kompensuojamąjį uždarbį, pažeidė jos konstitucines teises.

4. Pareiškėja pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta jos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiškinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo dalį) būtų paneigtas 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai, inter alia būtų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė (Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas). Siekiant užtikrinti realią ir veiksmingą pažeistų teisių gynybą, pareiškėjai kilusios pasekmės dėl Konstitucijai prieštaraujančių įstatymo nuostatų taikymo, skiriant motinystės išmoką, turi būti visiškai pašalintos, t. y. turi būti priteista neišmokėta motinystės pašalpos dalis.

5. Atsakovas VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius atsiliepime prašė netenkinti pareiškėjos skundo.

6. Atsakovas nurodė, kad motinystės pašalpa pareiškėjai paskirta VSDFV Karinių struktūrų skyriaus 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. PA_SP6-5724, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 9 punktą, asmens vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuojamas paeiliui einančių 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perkeltas poilsio dienas.

8. Atsakovas akcentavo, kad Socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos. Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžio sumą dalijant iš tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė). Jeigu apskaičiuotas asmens kompensuojamasis uždarbis yra didesnis už nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį, motinystės pašalpa apskaičiuojama taikant maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai nėštumo ir gimdymo atostogos buvo suteiktos nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. liepos 4 d. Vidutinis vienos dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d., buvo 77,55 Eur (19 463,99 Eur / 251 d. d.). Teisės į motinystės pašalpą atsiradimo mėnesį (t. y. 2016 metų kovo mėnesį) galiojęs maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis buvo 67,81 Eur. Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal 2016 m. kovo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (445,00 Eur) 3,2 dydžio sumą bei 2016 metų vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių (445,00 Eur x 3,2 / 21 d. d. = 67,81 Eur). Kadangi pareiškėjos vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis (77,55 Eur) didesnis už teisės į pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį (67,81 Eur), VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. PA_SP6-5724 pagrįstai apskaičiavo 5 967,28 Eur (67,81 Eur x 88 d. d. x 100 proc.) dydžio motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. liepos 4 d., taikant pastarąjį dydį (67,81 Eur).

10. Atsakovas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalimi bei Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimu dėl Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio konstitucingumo, pažymėjo, kad Socialinio draudimo įstatymo ir Nuostatų nuostatos, kurios Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, negalės būti taikomos skiriant motinystės pašalpas nuo 2017 m. sausio 2 d. VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius yra viešojo administravimo institucija, kuri privalo vadovautis galiojančiais įstatymais ir juos vykdyti. Nei VSDFV nei VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui įstatymais nėra suteikta teisė taikyti teisės aktų nuostatų savo nuožiūra, jų netaikyti, vadovautis tiesiogiai Konstitucija ar dar negaliojančiais Konstitucinio Teismo nutarimais.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino. Panaikino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus sprendimą Nr. PA_SP6-5724 tiek, kiek juo apskaičiuojant motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. liepos 4 d. dydį pareiškėjai R. L.-B. pritaikytas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytu dydžiu apribotas kompensuojamasis uždarbis. Įpareigojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių pareiškėjai R. L.-B. priklausančią motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. liepos 4 d. perskaičiuoti: netaikyti pareiškėjai skiriamai pašalpai maksimalaus kompensuojamojo uždarbio, išmokėti pareiškėjai R. L.-B. susidariusį motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. liepos 4 d. skirtumą. Panaikino Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. (11.1E) I-4400 „Dėl motinystės pašalpos dydžio“; Priteisė iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus pareiškėjai R. L.-B. 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

13. Teismas nustatė, jog pareiškėjai nėštumo ir gimdymo atostogos suteiktos nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. liepos 4 d. Vidutinis vienos dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d., yra 77,55 Eur (19 463,99 Eur: 251 d. d.). Teisės į motinystės pašalpą atsiradimo mėnesį (t. y. 2016 metų kovo mėnesį) galiojęs maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis yra 67,81 Eur. Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal 2016 m. kovo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (445,00 Eur) 3,2 dydžio sumą bei 2016 metų vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių (445,00 Eur x 3,2 : 21 d. d. = 67,81 Eur). Kadangi pareiškėjos vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis (77,55 Eur) didesnis už teisės į pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį (67,81 Eur), Fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. PA_SP6-5724 apskaičiavo 5 967,28 Eur (67,81 Eur x 88 d. d. x 100 proc.) dydžio motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. liepos 4 d., taikant pastarąjį dydį (67,81 Eur).

14. Teismas atkreipė dėmesį, jog Konstitucinis Teismas 2016 m. kovo 15 d. priėmė nutarimą Nr. KT8-N5/2016, kuriame konstatavo, kad Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje, Nuostatų 7 punkte, 10 punkto pirmoje pastraipoje įtvirtintas teisinis reguliavimas, susijęs su nėštumo ir gimdymo atostogų metu skiriamų ir mokamų motinystės pašalpų dydžio ribojimu, prieštarauja Konstitucijai. Taip pat į Seimo 2016 m. birželio 28 d. priimtą Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo dalį 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas <...> asmenims, nuo 2016 m. kovo 15 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijusiems teisę gauti motinystės pašalpą (motinystės išmoką), motinystės pašalpos (motinystės išmokos), apskaičiuotos pagal vidutinį mėnesinį kompensuojamąjį uždarbį, apribotą teisės į šią pašalpą (išmoką) atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio suma, iki 2017 m. kovo 31 d. perskaičiuojamos taikant šio įstatymo 1 straipsnyje Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas ir iki 2017 m. birželio 30 d. išmokamas susidaręs motinystės pašalpos (motinystės išmokos) skirtumas; šis skirtumas mokamas tuo pačiu būdu, kuriuo buvo mokama neperskaičiuota motinystės pašalpa (motinystės išmoka), jeigu asmuo, kuriam jis turi būti išmokėtas iki jo išmokėjimo nepateikia prašymo dėl kito išmokėjimo būdo.

15. Teismas atsižvelgęs į teisinį reguliavimą konstatavo, jog 2016 m. balandžio 5 d. VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus sprendimas Nr. PA_SP6-5724, tiek, kiek juo apskaičiuojant pašalpos dydį pareiškėjai pritaikytas Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytu dydžiu apribotas kompensuojamasis uždarbio dydis yra naikintinas, o atsakovas įpareigotinas pareiškėjai priklausančią pašalpą perskaičiuoti netaikant ribojimo, išmokėti susidariusį motinystės pašalpos skirtumą. Tai konstatavus naikintinas ir VSDFV 2016-07-22 sprendimas Nr. (11.1E) I-4400. Pareiškėjai priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

III. 16. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius nesutikdamas su teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-955-244/2017 ir priimti naują sprendimą – R. L.-B. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismui nusprendus, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjos skundą dalyje dėl Fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus ir Fondo valdybos sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo perskaičiuoti pareiškėjos motinystės pašalpą tenkino pagrįstai, prašo panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjos reikalavimą dėl sumokėto 22,50 Eur žyminio mokesčio priteisimo atmesti.

17. Atsakovas nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimu, neatsižvelgdamas, kad sprendimas Fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus Nr. PA_SP6-5724 skirti motinystės išmoką bei pareiškėja savo teises teismine tvarka pradėjo ginti anksčiau, negu buvo įsigaliojęs Konstitucinio Teismo nutarimas. Šis nutarimas Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas tik 2017 m. sausio 2 d. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad teisė į motinystės išmoką atsirado 2016 m. kovo 1 d., kai Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimas dar nebuvo priimtas.

18. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 84 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimai įsigalioja jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dieną. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

19. Nurodo, jog pareiškėjai motinystės išmoka apskaičiuota vadovaujantis galiojančiomis Įstatymo 6 straipsnio 5 dalies bei Nuostatų 7 ir 10 punktų nuostatomis, kurios, iki oficialiai Teisės aktų registre buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. KT8-N5/2016, ir toliau taikytinos, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimus ir naikinti skundžiamus Fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus ir Fondo valdybos sprendimus bei įpareigoti Fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių perskaičiuoti pareiškėjai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas, taikant vidutinį dienos kompensuojamąjį uždarbį – 77,55 Eur.

20. Fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius pabrėžia, kad pareiškėjos atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų neatliko, mano, jog įvertinus tai, kad Fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas, R. L.-B., nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis minėtu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo straipsniu, pareiškėjos reikalavimas dėl jos sumokėto žyminio mokesčio priteisimo neturėjo būti tenkinamas.

21. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktais, teisės principais ir teismų praktika, todėl yra teisėtas.

22. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius 2016 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. PA_SP6-5724 skirti jai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. balandžio 4 d., taigi pareiškėjos atžvilgiu priimant sprendimą Konstitucinio teismo pozicija jau buvo žinoma.

23. Apelianto reikalavimą atmesti pareiškėjos reikalavimą dėl žyminio mokesčio priteisimo, pareiškėja vertina kaip naują reikalavimą todėl mano, kad jis turėtų būti atmestas.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas būtų atmestas kaip nepagrįstas.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog pareiškėja teisę į motinystės pašalpą įgijo 2016 m. kovo 1 d., t. y. ne Pakeitimo įstatyme nurodytu laikotarpiu, todėl jai paskirta motinystės pašalpa neturi būti perskaičiuota. Jeigu Fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius pritaikytų minėta Pakeitimo įstatymo nuostatą pareiškėjos atžvilgiu, būtų pažeistas ne tik Pakeitimo įstatymas, Viešojo administravimo įstatymas bei kiti teisės norminiai aktai, reglamentuojantys šios viešojo administravimo institucijos veiklą, bet ir teisingumo bei kiti viešojo administravimo principai, ir toks sprendimas būtu neteisėtas.

26. Atkreipė dėmesį, jog Fondo valdybos teritorinių skyrių tikslas ir uždavinys – vykdyti įstatymus ir kitus jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Sprendimai, priimti nesilaikant įstatymų ar juos pažeidžiant, yra neteisėti.

27. Pabrėžė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėdamas šią bylą nenustatė, kad priimant skundžiamą sprendimą būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar atsakovas būtų viršijęs kompetenciją, taip pat nenustatė, kad skundžiamas Fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus sprendimas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių ši institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ABTĮ 91 straipsniu mano, kad nėra pagrindo panaikinti Fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. PA_SP6-5724 ir Fondo valdybos 2016 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. (11.1E) I-4400.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai paskirtos motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį ribojimo pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalį bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 7 ir 10 punktus, teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

30. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius 2016 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. PA_SP65724 skirti pareiškėjai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. liepos 4 d. Sprendime apskaičiavo, kad vidutinis vienos dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d., yra 77,55 Eur (19 463,99 Eur: 251 d. d.), tačiau pareiškėjai pašalpos suma apskaičiuota pagal nustatytą maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį, t. y. 67,81 Eur. Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis buvo apskaičiuotas pagal 2016 m. kovo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (445,00 Eur) 3,2 dydžio sumą bei 2016 metų vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių (445,00 Eur x 3,2 : 21 d. d. = 67,81 Eur). Kadangi pareiškėjos vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis (77,55 Eur) didesnis už teisės į pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį (67,81 Eur), Fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. PA_SP6-5724 apskaičiavo 5 967,28 Eur (67,81 Eur x 88 d. d. x 100 proc.) dydžio motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. liepos 4 d., taikant pastarąjį dydį (67,81 Eur).

31. Pareiškėja nesutikdama su jos atžvilgiu priimtu sprendimu 2016 m. liepos 2 d. Valstybinio socialinio fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė skundą prašydama pakeisti Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. PA_SP65724, netaikyti jai skiriamai pašalpai maksimalaus kompensuojamojo uždarbio ir, vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies, paskaičiuoti jai 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio motinystės pašalpą.

32. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad su minėtais sprendimais nesutinka, kadangi 2016 m. kovo 5 d. priimtu nutarimu Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas pripažino, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostata, jog maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, prieštarauja Konstitucijai.

33. Atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės tvirtina, jog pareiškėja teisę į motinystės pašalpą įgijo 2016 m. kovo 1 d., t. y. ne Pakeitimo įstatyme nurodytu laikotarpiu, todėl jai paskirta motinystės pašalpa neturi būti perskaičiuota. Atsakovas mano, kad jis priėmė teisėta sprendimą, todėl jo naikinti nebuvo jokio teisinio pagrindo.

34. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą dėl Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 7 punkto (2012 m. rugpjūčio 21 d. redakcija), 10 punkto (2011 m. gruodžio 28 d. redakcija) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2016 m. kovo 15 d. nutarime pripažino, kad:

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7569) tiek, kiek joje nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, įstatymuose neįtvirtinus per nustatytą laikotarpį iki nėštumo ir gimdymo atostogų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančių išmokų visoms dirbančioms moterims, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 7 punktas (2012 m. rugpjūčio 21 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 99-5052) tiek, kiek jame nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 10 punkto (2011 m. gruodžio 28 d. redakcija; Žin., 2011, Nr. 164-7820) pirmoji pastraipa tiek, kiek joje nustatyta, kad maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpoms apskaičiuojamas pagal einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžio sumą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai.

Šis nutarimas Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas 2017 m. sausio 2 d.

35. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tas teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas, įvertinęs inter alia tai, kokia teisinė situacija gali susidaryti įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, gali nustatyti, kada tas Konstitucinio Teismo nutarimas turi būti oficialiai paskelbtas; Konstitucinis Teismas gali atidėti savo nutarimo oficialų paskelbimą, jeigu tai būtina, kad įstatymų leidėjas turėtų laiko pašalinti toms teisinio reguliavimo spragoms, kurių atsirastų, jeigu atitinkamas Konstitucinio Teismo nutarimas būtų oficialiai paskelbtas tuoj pat po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje ir jeigu jos sudarytų prielaidas iš esmės paneigti tam tikras Konstitucijos ginamas, saugomas vertybes.

36. Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo oficialus paskelbimas buvo atidėtas atsižvelgiant į tai, kad jo įgyvendinimas yra susijęs su viešųjų finansų planavimu, taip pat į tai, kad būtina tinkamai pasirengti motinystės pašalpų, kurių dydis tiek, kiek nurodyta, nebūtų ribojamas, skyrimui ir mokėjimui. Šio nutarimo konstatuojamosios dalies V skyriaus 1 punkto antroje pastraipoje nurodyta, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, oficialiai paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą, nuo jo oficialaus paskelbimo dienos prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos minėtos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nuostatos tiek, kiek nurodyta, negalės būti taikomos, t. y. visoms dirbančioms motinoms už nėštumo ir gimdymo atostogų laiką turės būti mokamos per nustatytą laikotarpį iki šių atostogų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančios motinystės pašalpos.

37. Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. birželio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuris, išskyrus jo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas išimtis, įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje (2016 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-138 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gruodžio 30 d.) nustatyta, kad asmenims, įgijusiems teisę gauti socialinio draudimo išmokas iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus asmenis, kurie nuo 2016 m. kovo 15 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijo teisę gauti motinystės pašalpą (motinystės išmoką), socialinio draudimo išmokos neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką; asmenims, nuo 2016 m. kovo 15 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijusiems teisę gauti motinystės pašalpą (motinystės išmoką), motinystės pašalpos (motinystės išmokos), apskaičiuotos pagal vidutinį mėnesinį kompensuojamąjį uždarbį, apribotą teisės į šią pašalpą (išmoką) atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio suma, iki 2017 m. kovo 31 d. perskaičiuojamos taikant šio įstatymo 1 straipsnyje Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas ir iki 2017 m. birželio 30 d. išmokamas susidaręs motinystės pašalpos (motinystės išmokos) skirtumas; šis skirtumas mokamas tuo pačiu būdu, kuriuo buvo mokama neperskaičiuota motinystės pašalpa (motinystės išmoka), jeigu asmuo, kuriam jis turi būti išmokėtas iki jo išmokėjimo nepateikia prašymo dėl kito išmokėjimo būdo. Taigi asmenims iki šio įstatymo įsigaliojimo (t. y. 2017 m. sausio 1 d.) įgijusiems teisę gauti motinystės pašalpą, motinystės pašalpos, apskaičiuotos pagal kompensuojamąjį uždarbį, apribotą teisės į šią pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio suma, iki 2017 m. kovo 31 d. turi būti perskaičiuotos taikant kompensuojamąjį uždarbį, apskaičiuotą tokių ribojimų netaikant, ir iki 2017 m. birželio 30 d. tokiems asmenims turi būti išmokėtas susidaręs motinystės pašalpos skirtumas. Kitiems asmenims paskirtų motinystės pašalpų perskaičiavimas nėra numatytas.

38. Taigi iš byloje esančių duomenų ir teisinio reguliavimo matyti, kad šiuo atveju pareiškėjai Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. PA_SP65724 nusprendė skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. liepos 4 d., kuri apskaičiuota taikant teisės aktuose, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, nustatytą ribojimą.

39. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį, Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti – nesukėlę realių teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos.

40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra nustatytas teisės gauti iki motinystės atostogų gauto atlyginimo vidurkį pažeidimas, o reikalavimas apginti šią iš Konstitucijos kylančią teisę yra pareikštas nepraleidus termino tai padaryti, todėl, nustačius minėtos teisės pažeidimą, teismas privalo ją veiksmingai ginti. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-473-502/2017.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą ir pirmosios instancijos teismo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio, atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti.

42. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pasisakytina, jog pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad jau esat priimtam Konstitucinio teismo nutarimui atsakovas vis tiek priėmė Konstitucinio teismo pozicijai prieštaraujantį sprendimą, be to bylai esant teisme nesiekė ginčą išspręsti kitu būdu, teismo vertinimu šiuo atveju negalima teigti, kad pareiškėja dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų priežasčių neįgijo ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl atsakovo apeliacinis skundas šioje dalyje taip pat netenkintinas.

43. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė