c9423d9e-d88d-4359-9088-99bc4ef1e08e · Å iaulių miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                           Civilinė byla Nr. 2-631-772/2012Proceso Nr. 2-03-3-00449-2009-6)Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.1.; 34.2.; 34.4.; 34.5.; 42.11.3.; 116.1.; 128.19.(S) ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                                    2012 m. gegužės 16 d.                                                   Šiauliai Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys, sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei, dalyvaujant ieškovei R.

Å . ir jos atstovei adv. S. Å ulcaitei, atsakovui P. Å . ir jo atstovui adv. Z. Å atui, nedalyvaujat tretiesiems asmenims notarei N. M. ir D. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. Å . ieÅ¡kinį atsakovui P. Å . dėl termino atnaujinimo paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentÄ pripažinimo negaliojančiu, dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu, tretieji asmenys: Å iaulių raj. 1- ojo notarų biuro notarė N. M. ir D.

Å .Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,N U S T A T Ė :             IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu nurodydami, kad 1992 m. liepos 9 d. mirė jos irgi jau velionio sutuoktinio J. Å . tėvas P. Å . Jam nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) priklausė gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais ir 7,67 ha žemės sklypas.1991 m. gegužės mėnesio 22 d. P. Å . surašė testamentÄ , kuris buvo notariÅ¡kai patvirtintas Å iaulių rajono Bubių apylinkės savivaldybėje, kuriuo visÄ savo turtÄ paliko vaikams:

J. Å . ir P. Å . lygiomis dalimis. Po savo tėvo mirties ieÅ¡kovės sutuoktinis J. Å . pradėjo šį turtÄ valdyti, juo naudotis ir juo disponuoti, tačiau į notarinę kontorÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo į tėvo turtÄ nesikreipė.             1993 m. gegužės 1 d. ieÅ¡kovės sutuoktinis J. Å . žuvo autoavarijoje ir jo turto paveldėtojais tapo: ieÅ¡kovė, buvusi sutuoktinė R. Å . ir jų nepilnametis sÅ«nus D. Å ., gimęs (duomenys neskelbtini).

Ėmus tvarkytis dokumentus dėl paveldėjimo, paaiÅ¡kėjo, kad atsakovas P. Å . yra vienas turto savininkas ir jis iÅ¡siėmė paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ vieno savo vardu, pasinaudojęs apgaule ir neparodydamas notarų biure testamento, kuriuo jo tėvas visÄ savo turtÄ paliko lygiomis dalimis savo vaikams: atsakovui P. Å . ir ieÅ¡kovės buvusiam sutuoktiniui J. Å .Kadangi su atsakovu nepavyko susitarti geruoju dėl paveldėto turto padalijimo, todėl 1993 m. ieÅ¡kovė buvo priversta kreiptis į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu ir ieÅ¡kovei bei jos nepilnamečiam sÅ«nui nuosavybės teisės pripažinimo į 1/2 dalį gyvenamojo namo bei Å«kinių pastatų ir žemės sklypo, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), kaip savo buvusio sutuoktinio ir tėvo turto paveldėtojams.

Taip pat teismo prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu ir Å«kiniais pastatais bei kiemo įrenginiais tvarkÄ .1993 m. sausio mėn. 31 d. ieÅ¡kovė su atsakovu P. Å . Å iaulių miesto apylinkės teisme sudarė taikos sutartį ir teismas nutartimi patvirtino sudarytÄ tarp jų taikos sutartį pagal kuriÄ ieÅ¡kovei atiteko nuosavybės teisėmis 1/2 dalis pastatų ir žemės sklypo, esančių adresu: (duomenys neskelbtini): veranda I - II, koridorius I -6 4,13 kv. m., kambariai 5 - 5 18, 46 kv. m., I - 4 5,59 kv. m., I -3 8, 49 kv. m.

Atsakovui P. Å . nuosavybės teisėmis atiteko 1/2 dalis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini): veranda I -10 7, 17 kv. m., koridorius I -I 5, 12 kv. m., gyvenamieji kambariai I - 9 12, 09 kv. m. ir I-8 18, 32 kv. m.Bendram naudojimui atiteko patalpos 1-2 1, 15 kv. m. ir I-7 1, 35 kv. m., į kurias ieÅ¡kovė įsipareigojo įėjimÄ Ä¯sirengti pati savo lėšomis.Bendram naudojimui atiteko patalpos 1-2 I -7 su sÄ lyga, kad ieÅ¡kovė įėjimÄ Ä¯sirengs pati. Taip pat ieÅ¡kovei atiteko nuosavybės teisėmis viralinė 21 l/p ir daržinė 6 I l/m.Atsakovui P. Å . atiteko nuosavybės teisėmis Å«kiniai pastatai 3 I l/m ir 4 1 /m.

Å ulinys ir kiemo įrenginiai atiteko bendram naudojimui.Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) atiteko Å¡alims po 1/2 dalį ir civilinė byla buvo nutraukta. Pagal Å¡iÄ teismo nutartį Valstybės įmonės Registrų centre Å iaulių filiale buvo atlikta teisinė registracija ieÅ¡kovės ir atsakovo vardu po 1/2 dalį gyvenamo namo ir Å«kinių pastatų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini). Å ie pastatai ieÅ¡kovės ir atsakovo vardu yra teisiÅ¡kai registruoti Valstybės įmonės Registrų centre Å iaulių filiale ir dėl jų nuosavybės bei naudojimosi tvarkos tarp mÅ«sų ginčo nėra.1996 m. gruodžio 16 d.

Å iaulių rajono I - ajame notarų biure, atsakovui P. Å . buvo iÅ¡duotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentÄ , kurį 1991-05-22 patvirtino Å iaulių rajono Bubių apylinkė, reg. Nr.(duomenys neskelbtini). Pateikdamas notarui 1991-05-22 testamentÄ , ieÅ¡kovės manymu, atsakovas nepateikė 1993 m. sausio 31 d. Å iaulių miesto apylinkės teismo nutarties, pagal kuriÄ ieÅ¡kovei ir atsakovui žemės sklypas nuosavybės teisėmis, atitenka lygiomis dalimis po 1/2 dalį.Atsakovas P. Å . 1996 m. gruodžio 16 d. nuosavybės teisėmis Å iaulių VÄ® RC įsiteisino 7, 67 ha žemės sklypÄ /unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)/, esantį (duomenys neskelbtini), priklausiusį ieÅ¡kovės sutuoktinio J.

Å . tėvui P. Å ., nors pagal 1991 m. gegužės 22 d. testamentÄ , notariÅ¡kai patvirtintÄ Å iaulių rajone, Bubių apylinkėje, J. Å . visÄ savo turtÄ ieÅ¡kovės sutuoktiniui ir atsakovui paliko lygiomis dalimis. Be to, pagal 1993 m. sausio 31 d. Å iaulių miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintÄ taikos sutartį tarp Å¡alių, kuri yra įsiteisėjusi, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atitenka Å¡alims lygiomis dalimis.IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad apgaulės bÅ«du, nepateikdamas Å iaulių raj.

I -ajam notarų biurui 1993 m. sausio 31 d. Å iaulių miesto apylinkės teismo nutarties, atsakovas vienas, savo vardu, įsiteisino 7,67 ha žemės sklypÄ /unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)/, esantį (duomenys neskelbtini) 10 618 Lt vertės.IeÅ¡kovė jai pripažintos nuosavybės teisėmis teismo nutartimi 1/2 dalies žemės sklypo 7,67 ha, esančio (duomenys neskelbtini) po teismo nutarties priėmimo, neįregistravo VÄ® RC Å iaulių filiale savo vardu, nes jos parduoti ar jos perleisti kitam asmeniui nesiruošė.

IeÅ¡kovė galvojo, kad tÄ padarys, kai jai tai bus bÅ«tina, kai parduos pastatus su žemės sklypu ar kitokiu bÅ«du perleis juos kitam asmeniui. Žemės sklypu ieÅ¡kovė naudojosi ir apsodindavo žemės sklypÄ bei nuimdavo derlių.Tačiau 2011 m. spalio mėnesį, ieÅ¡kovei nuvykus į sodybÄ , (duomenys neskelbtini), atsakovas pradėjo varyti jÄ iÅ¡ kiemo ir pasakė, kad negaliu vaikščioti po kiemÄ bei naudotis žemės sklypu, nes visa žemė priklauso jam, kadangi visa žemės yra jo ir VÄ® RC Å iaulių filiale nuosavybės teisė į žemę teisiÅ¡kai registruota jo vardu.

Apie tai, kad 2011 m. spalio mėnesį, atsakovas varė ieÅ¡kovę iÅ¡ kiemo, sukeldamas triukÅ¡mÄ bei neleisdamas vaikščioti po kiemÄ , sakydamas, kad visa žemė priklauso jam, gali paliudyti liudytojai: N. K. ir E. K., kuriuos ieÅ¡kovė praÅ¡ys apklausti ir iÅ¡kviesti į teismo posėdį.TÄ aplinkybę, kad žemės sklypas jai nepriklauso ji sužinojo tik 2011 m. spalio mėnesį, kai atsakovas pradėjo varyti ieÅ¡kovę iÅ¡ gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), todėl vienerių metų terminÄ paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti ji praleidau dėl svarbių priežasčių, nes nuo 2011 m. spalio mėnesio sužinojo, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo, todėl terminÄ paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentÄ nuginčyti ji praleido dėl svarbių priežasčių ir praÅ¡ys teismo atnaujinti.2011-11-15 ieÅ¡kovė iÅ¡siėmiau iÅ¡ VÄ® RC Å iaulių filialo pažymÄ ir iÅ¡ tikrųjų sužinojo, kad žemės sklypas 7,67 ha, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) yra nuosavybės teisėmis įregistruotas atsakovo vardu.

Å iuo metu ji negali naudotis jai priklausančia 1/2 dalimi gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) ir taip yra pažeidžiamos jos, kaip turto savininkės teisės.Kadangi palikimÄ , atsiradusį po savo sutuoktinio J. Å . mirties, ji priėmė visÄ , paduodama ieÅ¡kinį 1993 m. Å iaulių miesto apylinkės teismui dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu ir Å iaulių miesto apylinkės teismas palikimo priėmimo faktÄ po jos sutuoktinio mirties patvirtino 1993 m. sausio 31 d. nutartimi, padalydamas palikimÄ , pripažindamas jai ir atsakovui nuosavybės teisę 1/2 dalį gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų bei 1/2 dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), todėl 2006 m. gruodžio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ Å iaulių rajono I - ajame notarų biure atsakovui P. Å .

į 7,67 ha žemės sklypÄ /unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)/, esantį (duomenys neskelbtini), praÅ¡ys pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu ir pripažinti jai nuosavybės teisę į 1/2 dalį 7,67 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)Å iaulių rajone – 5 309 Lt vertės. Atsakovas, kreipdamasis į notarÄ dėl papildomo teisės liudijimo pagal testamentÄ iÅ¡davimo, pasinaudojo apgaule, ir nepateikė notarei 1993 sausio 31d. Å iaulių miesto apylinkės teismo nutarties.IeÅ¡kovė savo sÅ«nų D.

Å ., gim. (duomenys neskelbtini) Å¡ioje byloje įtraukia tik trečiuoju asmeniu, nes 1993 m. sausio 31 d. Å iaulių miesto apylinkės teismo nutartimi žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) po 1/2 dalį padalintas tik tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, nes minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės sÅ«nus buvo nepilnametis.IeÅ¡kovė remdamasi LR CPK CK 5. 2 str., 5. 8 str., 5. 9 str., 5.16 str. 2 d., 5.17 str. teismo prašė:1. Atnaujinti terminÄ paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti, kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių.2.

Pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančių paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ , iÅ¡duotÄ 1996 m. gruodžio 16 d. Å iaulių rajono I - ajame notarų biure atsakovui P. Å . į 7,67 ha žemės sklypÄ / unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)/, esantį (duomenys neskelbtini).3. Pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į 1/2 dalį 7,67 ha žemės sklypo / unikalus Nr. 9118 -0016: 0025 ha/, esantį (duomenys neskelbtini) – 5 309 Lt vertės.

4. Ä® teismo posėdį liudytojus ieÅ¡kovė atsives pati.5. Prijungti prie civilinės bylos 1993 m. Å iaulių miesto apylinkės teismo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. Å . ieÅ¡kinį atsakovui P. Å . dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu, kurioje yra reikalingi dokumentai.IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais ir Å¡iais įrodymais:Liudytoja N. K. parodė teismui, kad yra ieÅ¡kovė sesuo. Parodė, kad broliai Å ukiai tarpusavyje nesutarė, o sesuo dokumentų nesitvarkė, nes nežinojo, kad žemė jai jau nepriklauso.

Tačiau sesuo žemė dirbo, joje sodino, tiek iki Å¡eÅ¡uro ir vyro mirties, tiek ir po to. Ji taip pat su seserimi vykdavo į (duomenys neskelbtini), esančiÄ sodybÄ ir joje dirbo žemės darbus. Prisiminė, kad 2011 metų spalio mėnesį kilo konfliktas tarp atsakovo ir brolienės, kuomet atsakovas seseriai pasakė, kad jai žemė nepriklauso.  Liudytojas J. K., parodė teismui, jog yra ieÅ¡kovės svainis, prisiminė, kad kartu su J. Å . statė kryžių jo senelio žemėje, klausė J., ar galės atvežti į jo sodybÄ bičių avilių, dėl ko pastarasis neprieÅ¡taravo.

Parodė, kad J. su P. pykosi, tai yra nesutardavo. Jam bÅ«nant 2011 m. spalio mėnesį pas kaimynus R. jis iÅ¡girdo iÅ¡ P. Å ., kad žmonos seseriai (ieÅ¡kovei) žemė nepriklauso.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir atsiliepime nurodė Å¡iuos atsikirtimus.Su ieÅ¡kovės R. Å . 2006-01-23 ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tais reikalavimais nesutinku. Nesutikimo motyvai ir pagrindai.IeÅ¡kovė kaltina mane, kad aÅ¡ 1996 m. gruodžio 16 d., gaudamas paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ , nepateikiau notarei Å iaulių miesto apylinkės teismo 1993 m. sausio 31 d. (turėtų bÅ«ti 1994 m.) nutarties, pagal kuriÄ jai ir man žemės sklypas nuosavybės teisėmis atitenka lygiomis dalimis po 1/2 dalį, todėl aÅ¡ esu įgijęs nuosavybės teisę į visÄ Å¾emės sklypÄ neva pasinaudodamas apgaule.IeÅ¡kovė nepagrįstai priekaiÅ¡tauja man, kad aÅ¡ paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ pagrindu įgijau nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , kurio plotas 7,67 ha, adresas: (duomenys neskelbtini), Å iaulių r., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Å iaulių miesto apylinkės teismo 1993 m. sausio 31 d. (turėtų bÅ«ti 1994 m.) nutarties 6 punkte yra įraÅ¡ytas nežinomo ploto, be konkretaus kadastrinio adreso, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Todėl nors ieÅ¡kovei yra priteista nuosavybės teisė į 1/2 dalį žemės sklypo, tačiau nėra įraÅ¡yta kokia priteistos nuosavybės teisės apimtis - neįraÅ¡ytas žemės sklypo plotas, kurio 1/2 dalis priteista ieÅ¡kovei. Taip pat nėra pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 6 dalį bÅ«tino požymio - kartografinių duomenų apie žemės sklypÄ .

Dėl Å¡ios priežasties negalėjau ir aÅ¡ Å¡ios teismo nutarties pagrindu įgyti kokias nors nuosavybės teises į kokį nors žemės sklypÄ . IeÅ¡kovė pateikė VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-11-15 iÅ¡raÅ¡Ä registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 4.1. punkte įraÅ¡yta, kad nuosavybės teisė į 1/2 dalį pastatų jai įregistruota teismo nutarties 1993-01-31 pagrindu ir 4.2. punkte įraÅ¡yta, kad ir man nuosavybės teisė į 1/2 dalį pastatų įregistruota tos pačios teismo nutarties pagrindu.

Å ie įraÅ¡ai yra įrodymas, kad pagal Å¡iÄ teismo nutartį tiek aÅ¡, tiek ieÅ¡kovė įregistravome visas turtines teises, kurias galėjome įregistruoti. Pagal Å¡ias aplinkybes yra akivaizdu, kad ieÅ¡kovė neįregistravo nuosavybės teisių į dabar mano valdomÄ Å¾emės sklypÄ ne todėl, kad ji iki Å¡io laiko nenorėjo, kaip ji ieÅ¡kinyje raÅ¡o, kad jo parduoti ar jo perleisti kitam asmeniui nesiruošė, o todėl, kad Å iaulių miesto apylinkės teismo 1993 m. sausio 31 d. (turėtų bÅ«ti 1994 m.) nutartis nėra pagrindas įgyti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę 1/2 dalį žemės sklypo, kurio plotas 7,67 ha, adresas: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).Atkreipiu dėmesį, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai, be jokio teisinio pagrindo raÅ¡o apie 7,67 ha žemės sklypo plotÄ .

Jokių įrodymų apie jos turimas ar turėtas teises į 7,67 ha žemės sklypo plotÄ ieÅ¡kovė nepateikė.IeÅ¡kovė teigia, kad ji palikimÄ atsiradusį po jos sutuoktinio J. Å . mirties, priėmė visÄ paduodama ieÅ¡kinį 1993 m. Å iaulių miesto apylinkės teismui dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir Å iaulių miesto apylinkės teismas palikimo priėmimo faktÄ po jos sutuoktinio mirties patvirtino 1993 m. sausio 31 d. nutartimi.AÅ¡ esu priėmęs P. Å . palikimÄ atsiradusį po P. Å . mirties - 1992-07-09.

J. Å . palikimo aÅ¡ nepriėmiau ir dėl to ginčo negali bÅ«ti.Atkreipiu dėmesį, kad ieÅ¡kovės pateikta Å iaulių miesto apylinkės teismo 1993 m. sausio 31 d. (turėtų bÅ«ti 1994 m.) nutartimi nėra nustatyta jokio palikimo priėmimo fakto. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų ar ji yra priėmusi P. Å . palikimÄ , atsiradusį 1992-07-09, po P. Å . mirties. IeÅ¡kovės teiginys, kad ji priėmė palikimÄ paduodama ieÅ¡kinį 1993 m. Å iaulių miesto apylinkės teismui yra teisiÅ¡kai nepagrįstas, nes pagal įstatymÄ (CK (1964 m.) 587 str. 2 d.) palikimas galėjo bÅ«ti priimamas paduodant palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ arba faktiÅ¡kai pradedant turtÄ valdyti.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų nei apie vietos notariniam organui paduotÄ pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ nei apie juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymÄ . Todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas paveldėjimo teisės liudijimÄ iÅ¡duotÄ Å iaulių rajono I -ajame notarų biure man, atsakovui P. Å . į 7,67 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu ir pripažinti jai nuosavybės teisę į 1/2 dalį 7,67 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Å iaulių rajone – 5 309 Lt vertės, yra nei faktiÅ¡kai, nei teisiÅ¡kai nepagrįstas.Dėl trečiojo asmens D.

Å ..IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, pagal kuriuos bÅ«tų žinoma, kad teismo sprendimas Å¡ioje byloje galėtų turėti reikÅ¡mę trečiojo asmens D. Å . teisėms ar teisėtiems interesams.IeÅ¡kinio dalykas yra pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ iÅ¡duotÄ 1996 m. gruodžio 16 d. Å iaulių rajono I - ajame notaru biure man, atsakovui P. Å ., į 7,67 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į 1/2 dalį 7,67 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Å iaulių rajone - 5309 Lt vertės.Kadangi aÅ¡ į ieÅ¡kovės nurodytÄ Å¾emės sklypÄ nuosavybės teisę įgijau Å iaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarės N. M. 1996 m. gruodžio 16 d. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ registro Nr. 9525 pagrindu, paveldėdamas P. Å ., mirusio 1992-07-09, palikimÄ , o D.

Å . nėra priėmęs P. Å . palikimo, todėl jo interesams neturės reikÅ¡mės teismo sprendimas dėl man 1996 m. gruodžio 16 d. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ galiojimo. Teismo sprendimas dėl pripažinimo ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į 1/2 dalį 7,67 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Å iaulių rajone - 5309 Lt vertės taip pat negali turėti reikÅ¡mės trečiajam asmeniui D. Å ., kadangi šį praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovė grindžia tik Å iaulių miesto apylinkės teismo 1993 m. sausio 31 d. (turėtų bÅ«ti 1994 m.) nutartimi, o Å¡ia nutartimi jokios nuosavybės teisės D.

Å . nėra priteistos.Dėl praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti, kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių.IeÅ¡kovė teigia, kad aplinkybę, kad žemės sklypas jai nepriklauso, ji sužinojo tik 2011 m. spalio mėnesi, kai neva aÅ¡ pradėjau varyti jÄ iÅ¡ gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų, neva todėl ji nėra praleidusi vienerių metų terminÄ paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti.Atkreipiu dėmesį, kad ieÅ¡kovė surašė ieÅ¡kinį tik 2011-11-21 P. Å . palikimas _ atsirado 1992-07-09 (jo mirties dienÄ ).

AÅ¡ esu P. Å . tiek įstatyminis (CK (1964 m.) 573 str. 1 d. 1 p.), tiek testamentinis įpėdinis ir priėmiau jo palikimÄ pagal testamentÄ per įstatymu (CK (1964 m.) 587 str. 3 d.) nustatytÄ terminÄ palikimui priimti. Paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ Ä¯ žemės sklypÄ , kurio plotas 7,67 ha, adresas: Gilvyčių k.v., (duomenys neskelbtini), Å iaulių r., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (buvęs Nr.91707384/1:2), priklausantį palikėjui pagal 1992-09-24 Å iaulių rajono valdybos potvarkį Nr. 399v ir Å iaulių raj.

žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos 1996-12-10 iÅ¡duotÄ pažymÄ Nr. 1597/1666, gavau 1996 m. gruodžio 16 d. Ä® 1/2 dalį Å¡iame žemės sklype esančio gyvenamojo namo ir kitų pastatų ieÅ¡kovė turi nuosavybės teisę nuo 1994-02-10 Å iaulių miesto apylinkės teismo 1993 m. sausio 31d. (turėtų bÅ«ti 1994 m.) nutarties pagrindu. IeÅ¡kovė, elgdamasi protingai ir sÄ Å¾iningai, privalėjo suprasti, kad pastatais, į kurių 1/2 dalį ji turi nuosavybės teisę, yra užstatyta žemės sklypo dalis, o taip pat yra reikalinga žemės sklypo dalis, jai priklausančių pastatų dalies naudojimui pagal jų paskirtį.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 3 straipsnio nuostatas visa žemė Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise priklauso arba Lietuvos Respublikos piliečiams arba valstybei. Todėl ieÅ¡kovė nuo 1994-02-10 privalėjo rÅ«pintis nusistatyti žemės sklypo, kuriame yra jos pastatų dalis, savininkÄ ir jeigu jai priklausė dalis žemės sklypo - pradėti valdyti nuosavybės teise, o jeigu nepradėjo valdyti nuosavybės teise - mokėti žemės savininkui nuomos mokestį. Atkreipiu dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio nuostatas žemės sklypai yra Nekilnojamojo turto registre registruojamas turtas.

Pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnio nuostatas pasikeitus žemės sklypo savininkui žemės teisinio registravimo įraÅ¡ai yra tikslinami. Pagal įstatymÄ (CK (1964 m.) 149 str.) sutarties pagrindu įgyto daikto nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu, tačiau pagal ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, ji į nežinomo ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)1/2 dalį nuosavybės teisę įgijo Å iaulių miesto apylinkės teismo 1993 m. sausio 31 d. (turėtų bÅ«ti 1994 m.) nutarties pagrindu, tačiau iki Å¡io laiko ieÅ¡kovė nuosavybės teisės į teismo nutarimu jai priteistÄ Å¾emės sklypo dalį dar neįgijo.

Atkreipiu dėmesį, tad ieÅ¡kovė yra praleidusi įstatymu (CPK (1965 m.) 387 str. 1 d.) nustatytÄ trijų metų terminÄ Å iaulių miesto apylinkės teismo 1993 m. sausio 31 d. (turėtų bÅ«ti 1994 m.) nutarties vykdymui. Å i nutartis galėjo bÅ«ti pateikta vykdymui tik iki 1997 m. sausio 31 d., o aÅ¡ paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ Ä¯ žemės sklypÄ gavau 1996 m. gruodžio 16 d. Jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų iki 1997 m. sausio 31 d. pasirÅ«pinusi Å iaulių miesto apylinkės teismo 1994 m. sausio 31 d. nutarties vykdymu, dar bÅ«tų nebuvęs pasibaigęs vienerių metų terminas paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti.

Pagal Å¡ias visas aplinkybes ieÅ¡kovė akivaizdžiai yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Todėl praÅ¡ysiu teismo taikyti senatį ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tiems reikalavimams.Dėl faktinių aplinkybių.AÅ¡ suvokiu, kad iÅ¡kovei yra reikalinga žemės sklypo dalis pastatų dalies, į kuriÄ ji turi nuosavybės teisę, naudojimui pagal paskirtį. AÅ¡ kiekvienais metais moku valstybei žemės mokestį už visÄ Å¾emės sklypÄ , t. y. ir už tÄ dalį, kuri užstatyta ieÅ¡kovei priklausančių pastatų dalimi.

Be to ieÅ¡kovė naudojasi mano žemės sklypo dalimi, reikalinga priėjimui prie jai priklausančių pastatų dalies. AÅ¡ daug kartų sakiau ieÅ¡kovei, kad sutinku parduoti už protingÄ kainÄ Å¾emės sklypo dalį, kuri reikalinga jai naudoti jai priklausančių pastatų dalį, pagal paskirtį. Iki Å¡io laiko ieÅ¡kovė nepareiÅ¡kė man pageidavimo dėl konkrečios jai reikalingos žemės sklypo dalies pirkimo.Kadangi aÅ¡ neatsisakau parduoti už protingÄ kainÄ Å¾emės sklypo dalį kuri reikalingÄ ieÅ¡kovei naudoti jai priklausančių pastatų dalį pagal jų paskirtį, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ne tik teisiÅ¡kai, bet ir faktiÅ¡kai.Remdamasis Å¡iame atsiliepime apraÅ¡ytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 ir 142 straipsniais, atsakovas teismo prašė:1.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ nei teisiÅ¡kai, nei faktiÅ¡kai.2. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.             3. Taikyti senatį ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytiems ieÅ¡kovės reikalavimams.Atsakovas savo atsikirtimus ieÅ¡kovei grindė į raÅ¡ytiniais ir Å¡iais įrodymais.Liudytoja S. Å . parodė teismui, kad yra atsakovo žmona ir nurodė, jog vyras jai sakė, jog žemė ne jam vienam priklauso. Teigė, kad vyras sakė ieÅ¡kovei tvarkytis reikalus dėl žemės, tačiau ji nesitvarkė.

Parodė, kad leido ieÅ¡kovei naudotis dalimi žemės sklypo, tačiau mano, kad velionis J. Å . tėvo palikimo nepriėmė. Be to J. Å . sakęs jos vyrui, tai yra broliui, kad tu pasiimk žemę, nes jam jos nereikia. Pripažino, kad J. Å . atvažiuodavo ir tvarkėsi sodyboje, o jos vyras prižiÅ«rėjo namÄ . Nurodė, kad Petras sakęs notarei, kad ne jis vienas yra paveldėtojas, tačiau pastaroji sakiusi, kad tai nesvarbu. Parodė, jog vyras pasakė ieÅ¡kovei, kad žemės yra jo.              Trečiasis asmuo Å iaulių raj. 1-ojo notarų biuro notarė N. MasiliÅ«nienė pateikė irgi atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė Å¡iuos motyvus.Dėl proceso Å¡alių.IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje trečiuoju asmeniu nurodė Å iaulių rajono I - jį notaro biurÄ ir notarę.

Lietuvos Respublikos Notariato Ä®statymas kaip pareigÅ«nÄ , galintį atlikti notarinį veiksmÄ , numato notarÄ , o ne notaro biurÄ . Notaro biuras nėra juridinis asmuo, todėl trečiuoju asmeniu Å¡ioje byloje bÅ«ti negali.I. Su ieÅ¡kiniu nesutinku.Faktinės aplinkybėsÄ® Å iaulių rajono I notaro biurÄ kreipėsi pil. P. Å ., praÅ¡ydamas iÅ¡duoti jam paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ po mirties jo tėvo P. Å ., mirusio 1992 m. liepos 9 d. Pateikė P. Å . mirties liudijimÄ bei 1991-05-22 Bubių apylinkės virÅ¡aičio pavaduotojos A.

R. patvirtintÄ testamentÄ . Pil. P. Å . testamentu turtÄ , bÅ«tent: gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinius pastatus ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir visÄ kitÄ turtÄ , kuris jam priklausys jo mirties, dienÄ , palieka savo sÅ«nums J. Å ., P., gyv. Å iaulių mst., (duomenys neskelbtini) ir Å . P., P., gyv. Å iaulių mst., (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis.Užvedus paveldėjimo bylÄ , notarė užklausė Å iaulių TVIP ir paslaugų biurÄ bei Bubių apylinkę, koks turtas mirusiajam P. Å . priklausė nuosavybės teise jo mirties dienÄ .

Pagal Bubių apylinkės 1993-05-27 iÅ¡duotÄ pažymėjimÄ Nr. 208 ir Å iaulių TVIP ir paslaugų biuro 1993-05-27 iÅ¡duotÄ pažymėjimÄ Nr. 3162, P. Å . nuosavybės teise savo mirties dienÄ turėjo gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini).Kiti testamentiniai ar įstatyminiai įpėdiniai į notarÄ dėl paveldėjimo nesikreipė.1993 m. gegužės 27 d. aÅ¡, Å iaulių rajono notarų biuro notarė N. MasiliÅ«nienė iÅ¡daviau Paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ pil.

P. Å . į 1/2 dalį gyvenamojo namo, Å«kio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), po mirties jo tėvo P. Å ., mirusio 1992-07-09.1996 metais į notaro biurÄ kreipėsi pil. P. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) praÅ¡ydamas iÅ¡duoti Paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ Ä¯ jo mirusio tėvo P. Å . turtÄ , kuris buvo įregistruotas po jo mirties - 7,67 ha žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Tuo tikslu buvo gauta 1996-12-10 Å iaulių raj.

Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos pažyma Nr. 1597/1666, kad 1994-03-18 Å¡ioje registro įstaigoje buvo įregistruotas 1992-09-24 Å iaulių rajono Valdybos potvarkis Nr. 399 pagal kurį mirusiam P. Å . buvo atstatyta nuosavybės teisė į iÅ¡likusi nekilnoja turtÄ 7,67 ha žemės sklypÄ .1996-12-16 pil. P. Å . iÅ¡duotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentÄ Ä¯7,67 ha žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini). Nesutikimo su ieÅ¡kiniu teisiniai pagrindai.Dėl praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti, kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių.Su Å¡iuo ieÅ¡kinio reikalavimu nesutinku:1.

Ginčijamas 1996-12-16 pil. P. Å . iÅ¡duotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentÄ . IeÅ¡kovė remiasi Å¡iuo metu nuo 2001 m. liepos 1 d. galiojančio LR CK 5.8 str., kuris numato asmeniui, pretenduojančiam į palikimÄ , 1 metų terminÄ nuginčyti iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ . LR Civilinio Kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinį įstatymo 38 str. 1 d. numato, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui, o 2 dalyje numatyta, kad Civilinio Kodekso 5.8 straipsnis taikomas, jeigu, įsigaliojus Å¡iam kodeksui, nebuvo pasibaigęs Å¡io kodekso 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas.Palikimas atsirado, 1992-07-09 mirus P. Å ., galiojant 1964 metų Civiliniam Kodeksui.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė praleido 1964 metų Civ. kod. 84 straipsnyje numatytÄ bendrÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ paveldėjimo teisės liudijimui skųsti.2. Nesutinku, kad ieÅ¡kovė šį terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių. Pagal 1964 m. Civ. kod. 90 str., praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas, jei teismas pripažįsta esant praleistÄ dėl svarbios priežasties. Svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio terminÄ atnaujinti gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios.

Å is paveldėjimo teisės liudijimas buvo įregistruotas vieÅ¡ajame registre 1996-12-16, todėl ieÅ¡kovė neturi teisės tvirtinti apie tai nežinojusi.3. Jeigu ieÅ¡kovė manė, kad jos teisės yra pažeistos, privalėjo jas ginti per įstatyme numatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kinio senatis Paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti baigėsi 1999-12-16, t.y. prieÅ¡ 12 metų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civ. byloje Nr. 3K-3-856/2000 suformavo praktikÄ , kad senaties terminas ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai civilinio teisinio santykio Å¡aliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kininės senaties terminÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista (,,Teismų praktika“ Nr. 14, p. 185-185).Todėl praÅ¡au taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ 1996 m. gruodžio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentÄ ginčyti.Dėl reikalavimo pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ , iÅ¡duotÄ 1996 m. gruodžio 16 d.

Å iaulių rajono 1-ajame notarų biure atsakovui P. Å . į 7,67 ha žemės sklypÄ /unikalus Nr. 9118-0016-0025/, esantį (duomenys neskelbtini)Su Å¡iuo ieÅ¡kinio reikalavimu nesutinku.IeÅ¡kovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji turi teisę ginčyti paveldėjimo teisės liudijimÄ :1. Po P. Å . mirties į notarų biurÄ dėl paveldėjimo kreipėsi tik vienas testamentinis įpėdinis P. Å .. Nei R. Å ., nei D. Å . į notarÄ dėl paveldėjimo nesikreipė, nepateikė jokių įrodymų, kad J.

Å . priėmė palikimÄ po savo tėvo mirties, faktiÅ¡kai valdydamas paveldimÄ turtÄ . Notarui nebuvo pateikta Å iaulių miesto apylinkės teismo 1993 m. sausio 31 d. nutartis, kuria teismas patvirtino taikos sutartį tarp R. Å . ir P. Å .. Tačiau iÅ¡ Å¡ios kartu su ieÅ¡kiniu gautos nutarties turinio matosi, kad Å¡alys iÅ¡sprendė tik nuosavybės teisės klausimÄ Ä¯ 1/2 dalį gyvenamojo namo ir pastatų, tačiau Å¡ioje nutartyje nėra pasisakyta, kad J. Å . priėmė palikimÄ po savo tėvo mirties.2.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji priėmė palikimÄ po savo vyro J. Å . mirties. Net nėra nurodyta, ar paveldėjimo byla po J. Å . mirties buvo užvesta.Dėl reikalavimo pripažinti ieÅ¡kovei teisę į 1/2 dalį 7,67 ha žemės sklypÄ /unikalus Nr. 9118-0016-0025/, esantį (duomenys neskelbtini).

1. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad Å iaulių miesto apylinkės teismo 1993 m. sausio 31 d. nutartis, kuria teismas patvirtino taikos sutartį tarp R. Å . ir P. Å ., iÅ¡sprendė tarp Å¡alių žemės nuosavybės klausimÄ , todėl paveldėjimo teisės liudijimas P. Å . galėjo bÅ«ti iÅ¡duotas tik į 1/2 dalį žemės.             P. Å . mirties dienÄ , t.y. 1992 m. liepos 9 d., nuosavybės teisė į žemę P. Å . nebuvo atkurta, jo vardu nebuvo teisiÅ¡kai įregistruota, teismas galėjo spręsti tik Å¡ios žemės naudojimo, o ne nuosavybės klausimÄ .Kaip matyti iÅ¡ kartu su ieÅ¡kiniu gautų priedų, 1992-09-24 Å iaulių rajono Valdybos potvarkiu Nr. 9525 mirusiam P. Å . buvo atstatyta nuosavybės teisė į iÅ¡likusi nekilnojamÄ jį turtÄ - 7,67 ha žemės sklypÄ .

Pagal tuo metu galiojusio 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-1454 ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 8 straipsnį, nuosavybės teisė į natÅ«ra sugrÄ Å¾intÄ ar perduotÄ nuosavybės kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atsiranda tuo metu, kai įstatymų nustatyta tvarka turto registro įstaigoje įregistruojamas miesto (rajono) savivaldybės mero (valdybos), kitos institucijos ar įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl nuosavybės teisių atstatymo natÅ«ra. 1994-03-18 registro įstaigoje, t.y.

Å iaulių raj. Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje buvo įregistruotas 1992-09-24 Å iaulių rajono Valdybos potvarkiu Nr. 9525, todėl nuosavybės teisė į žemę P. Å . vardu atsirado 1994-03-18, t.y. po Å iaulių miesto apylinkės teismo 1993-01-31 nutarties priėmimo.Minėta, po P. Å . mirties į notarų biurÄ dėl paveldėjimo kreipėsi tik vienas testamentinis įpėdinis P. Å .. Kitas testamentinis įpėdinis J. Å . per įstatymo numatytÄ 6 mėnesių terminÄ dėl paveldėjimo nesikreipė.

Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 metų Civ. kod. 592 str. 2 d., jeigu palikėjas visÄ savo turtÄ paliko testamentu savo paskirtiems įpėdiniams, tai palikimo dalis, priklausiusi atkritusiam įpėdiniui, atitenka kitiems testamentiniams įpėdiniams ir padalijama tarp jų lygiomis. Dėl Å¡ios priežasties P. Å . buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į visÄ Å¾emės sklypÄ .3. Ir P. Å ., ir J. Å . mirties metu galioję įstatymai nenumatė turtinių teisių paveldėjimo, todėl ieÅ¡kovė neturi teisės pretenduoti į P. Å .

žemę, kurios nuosavybės teisė nebuvo atkurta jos vyro J. Å . mirties dienÄ .AÅ¡ negaliu teismui pateikti Å¡ias aplinkybes patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų, nes P. Å . paveldėjimo byla perduota UAB ,,Archyvų sistemos“ (GineitiÅ¡kių km. 3, Vilniaus raj.).Remdamasi Lietuvos Respublikos CPK 142, 111, 113 str. PRAÅ AU:1. IeÅ¡kinį atmesti.2. Jeigu ieÅ¡kovė nepateiks teismui parengiamųjų procesinių dokumentų, priimti teismosprendimÄ už akių.3. Byla nebus vedama per advokatÄ .Notarė į teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant.

Teismo Å¡aukimas jai įteiktas, praÅ¡ymas dėl bylos atidėjimo negautas, todėl remdamasis LR CPK 247 str. 2 d., teismas bylÄ nagrinėja trečiajam asmeniui nedalyvaujant.Trečiasis asmuo D. Å . teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad abejoms ginčo Å¡alims turi priklausyti žemė po lygiai. Mano, kad jo velionis tėvas turėjo paveldėjimo teisę į žemę.              Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jos atstovė pakartojo ieÅ¡kinio motyvus ir prašė teismo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad iki 2011 metų spalio mėnesio ieÅ¡kovė nieko nežinojo, kad ji neturi teisės į valdomÄ Å¾emės sklypÄ , nes mano, kad Å¡iÄ teisę jai suteikė Å iaulių m. apylinkės teismo 1993-01-31 (turėtų bÅ«ti 1994m.) teismo nutartis, kuria buvo taikos sutartimi užbaigtas tarp Å¡alių kilęs dėl paveldėjimo teisės į velionio P. Å . palikimÄ pagal testamentÄ .    Atsakovas ir jo atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, kadangi jo patenkinimui nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, mano jog notaras teisėtai iÅ¡davė atsakovui papildomÄ paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ .

Atstovas paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė apie savo teisę į mirusiojo Å¡eÅ¡uro turtÄ turėjo žinoti, kai kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo į velionio vyro palikimÄ . Teigė, kad atsakovas nieko nenuslėpė, tik paveldėjo tai kas jam teisėtai priklauso. Prašė teismo remtis ir notarės atsiliepime nurodytais motyvais. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovės teisės nėra pažeistos.              IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai.Dėl teisės normų taikymo Å¡alių ginčo santykiams.IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu, nagrinėtinas remiantis 1964 m.

CK nuostatomis, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatÄ , 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė“ normos taikomos paveldėjimo santykiams, tik tada kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui, tai yra nuo 2001-07-01. Dėl CPK 276 straipsnio nuostatų taikymo Å iaulių m. apylinkės teismo 1993-01-31 nutarčiai.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį pripažino, kad Å iaulių m. apylinkės teismo 1993-01-31 nutartyje yra raÅ¡ymo apsirikimas nurodydamas, kad nutartis priimta ne 1993 metais, o 1994 metais.

Kita bylos Å¡alis su Å¡iuo atsakovo atsiliepimo motyvu sutiko, taip pat pripažindama, kad nutarties priėmimo metai turi bÅ«ti 1994. Kadangi abi bylos Å¡alys dėl minėtoje nutartyje esančios raÅ¡ymo klaidos iÅ¡reiÅ¡kė vieningÄ nuomonę, todėl teismas įvertindamas šį jų pripažintÄ faktÄ , teismo sprendime kartu nurodo ir teisingus nutarties priėmimo metus. Dėl ieÅ¡kovės paveldėjimo teisės įgijimo pagrindo.              IÅ¡ byloje esančių įrodymų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad P. Å . 1991-05-22 sudarė testamentÄ , kuriuo jam priklausantį visÄ turtÄ paliko savo sÅ«nums:

J. Å . ir P. Å . lygiomis dalimis (b.l.4). Testatorius dar 1992-04-09 kreipėsi į valstybės įstaigÄ pateikdamas praÅ¡ymÄ atkurti jam nuosavybės teisę į 1/2 dalį jo velionei motinai S. Å . priklausiusio žemės sklypo, kartu su kita įpėdine. P. Å . mirė 1992-07-09 (b.l. 67), o nuosavybės teisės jam į nurodytÄ Å¾emės sklypo dalį buvo atkurtos LR Žemės Å«kio ministerijos 1992-09-03 sprendimu Nr. 31-52-1746 (b.l.10). Nurodyti teisiniai faktai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad testatorius P. Å . mirties dienÄ jau buvo įgijęs turtinę (daiktinę) teisę į 7,67 ha žemės sklypÄ , kuris natÅ«ra jam grÄ Å¾intas kaip jau minėta 1992-09-03.

Todėl pripažintina, kad Å¡is velioniui testatoriui P. Å . priklausęs turtas irgi pagal testatoriaus sudarytÄ testamentÄ patenka į paveldimo turto masę, kadangi yra paveldimas ne tik pats turtas, bet ir turtinės (daiktinės) teisės. Be to testamente testatorius irgi nurodė, kad jis savo įpėdiniams sÅ«nums palieka ir ,,visÄ kitÄ turtÄ , kuris man priklausys mirties dienÄ â€œ. Todėl mirus testatoriui, jo abu testamentiniai įpėdiniai (sÅ«nÅ«s) įgijo paveldėjimo teisę į visÄ testatoriaus turtÄ , nes testamentas pradeda galioti, kada įvyksta tam tikri teisiniai faktai, t.y. testatoriaus mirtis ir įpėdinių nustatymas.

IÅ¡ pradžių po testatoriaus mirties į vietos notarÄ 1993-05-27 kreipėsi tik vienas iÅ¡ testamentinių įpėdinių tai yra atsakovas P. Å ., kuris notarei nurodė, kad kitas testamentinis įpėdinis J. Å . mirė 1993-05-01 (b.l. 66,74). Tačiau tuo metu kito testamentinio įpėdinio J. Å . palikimÄ po jo mirties jau buvo priėmę jo įstatyminiai įpėdiniai: ieÅ¡kovė R. Å . ir trečiasis asmuo D. Å . (1964 m. CK 589 str.). Dėl to ieÅ¡kovė sužinojusi apie atsakovo P. Å . siekį vienam įgyti paveldėjimo teisę į visÄ velionio tėvo P. Å . palikimÄ , bÅ«dama teisėta testamentinio įpėdinio velionio J.

Å . įpėdine buvo priversta kreiptis į Å iaulių m. apylinkės teismÄ , o ne į vietos notarÄ . Taip ieÅ¡kovei teko elgtis atsižvelgiant į tai, kad notarė dar 1993-05-27 vienam atsakovui P. Å . buvo iÅ¡davusi paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ Ä¯ 1/2 dalį velionio tėvo P. Å . palikimo, kurį sudarė pastatai ir statiniai esantys (duomenys neskelbtini), (b.l.5). Jau tuomet atsakovas P. Å . kreipdamasis į vietos notarÄ nuslėpė, kad po velionio brolio J. Å . mirties jo palikimÄ priėmė brolienė R.

Å . ir sÅ«nėnas D. Å ., tai yra įvyko teisės priimti palikimÄ perėjimas (1964 m. CK 589 str.). Å iaulių m. apylinkės teismui, nagrinėjant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui dėl 1993-05-27 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu, bylos Å¡alys pateikė teismui taikos sutartį, kuriÄ pastarasis 1993-01-31 (turėtų bÅ«ti 1994 m.) nutartimi patvirtino (b.l.6). Å alys taikos sutartimi susitarė, kad lygiomis dalimis po 1/2 dalį pasidalina visÄ testatoriaus P. Å . palikimÄ , tame tarpe ir žemės sklypÄ esantį (duomenys neskelbtini) Å iaulių rajone, nes kaip jau minėta velioniui testatoriui jau buvo atkurtos nuosavybės teisės ir į šį jo turtÄ .

Toks Å¡alių susitarimas pagal taikos sutartį ne tik iÅ¡sprendė tarp jų kilusį ginÄÄ , bet ir įteisino ginčo Å¡alių nuosavybę idealiomis dalimis po 1/2 į pasidalintus pastatus ir statinius bei buvo pripažinta kiekvieno iÅ¡ jų turtinę (nuosavybės) teisę ir į žemės sklypÄ nurodytoje vietovėje (b.l.6). Å iaulių m. apylinkės teismo nutartis buvo pateikta ir registrų įmonei, kur nuo 1994-02-10 buvo įregistruotos ginčo Å¡alių nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, iÅ¡skyrus žemės sklypÄ .

Nors minėta nutartis registrų centre nepateko į archyvinę bylÄ , tačiau neaiÅ¡kų ar dėl dalies duomenų apie žemės sklypÄ trÅ«kumo, ar dėl darbuotojų neapdairumo, liko nepadarytas įraÅ¡as apie Å¡alių turtines (nuosavybės) teises į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å iaulių rajone (b.l.121). Kita aplinkybė neleidusi registro centro darbuotojams atlikti įraÅ¡o registre sietina su tuo, kad vienam iÅ¡ testamentinių įpėdinių Å iaulių raj. žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba tik 1996-12-10 iÅ¡davė pažymÄ Nr. 1597/1666 su tiksliais duomenimis apie ginčo žemės sklypÄ ir tuomet Å¡ie duomenys kartu su nutartimi galėjo bÅ«ti įregistruoti valstybinio žemės kadastro duomenų registre (b.l. 77,84).

Tačiau Å¡ie patikslinantys žemės sklypÄ duomenys nekeičia ieÅ¡kovės ir atsakovo nuosavybės teisių į žemės sklypÄ pagal Å iaulių m. apylinkės teismo 1993-01-31 (turi bÅ«ti 1994 m.) nutartį, kadangi kaip jau teismas yra nurodęs, iÅ¡ pradžių Å¡alims atsirado turtinė teisė, o po to ir nuosavybės teisė. Atskirai pažymėtina, kad tiek ieÅ¡kovei R. Å . Å iaulių raj. valdybos 1994-12-01 sprendimu Nr. 2217, tiek ir atsakovui P. Å . tos pačios institucijos 1994-12-01 sprendimu Nr. 2220, remiantis minėta Å iaulių m. apylinkės teismo nutartimi, jau jiems abiems buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Å iaulių raj.

Remiantis paminėtu pripažintina, kad valstybės institucijos pripažino abiejų ginčo Å¡alių lygias nuosavybės teisės į velionio P. Å . palikimÄ , kiek tai susiję su žemės sklypu ir Å¡ių galiojančių sprendimų pagrindu ieÅ¡kovės teisės turi bÅ«ti ginamos.    Atskirai pastebėtina, kad tuo metu galioje teisės aktai tik iÅ¡ dalies tinkamai reguliavo ginčo Å¡alių teisinius santykius, pavyzdžiui 1964 m. CK pakeitimas dėl nuosavybės teisinių santykių Lietuvos Respublikoje buvo padarytas tik 1994-05-17 įstatymu, kuris įsigaliojo 1994-06-10, o kiti teisės aktai priimti dar vėliau (pvz.

Žemės įstatymas ir pan.). Tačiau ir aiÅ¡kinant tuomet galiojusio 1964 m. CK 567 str. nuostatas apie palikimo sudėtį, buvo nurodoma, kad palikimÄ sudaro palikėjo turtinės teisės ir pareigos. Todėl remiantis paminėtu Å¡alių ginčui taikytinos ne tik nurodyto 1964 m. CK nuostatos, bet ir tiesiogiai LR Konstitucijos (įsigaliojo1992-11-02) nuostatos (LAT 1999-05-03 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3108/1999). Tokia teismo iÅ¡vada remiasi tuo, kad Konstitucija yra vientisas, tiesiogiai taikomas ir virÅ¡iausias teisės aktas. Kiekvienu atveju teismas spręsdamas bylÄ (Konstitucijos 105 str. 1 d., 109 str.), turi taikyti pirmiausia jÄ pagal jos turinį ir prasmę, bet ne pagal įstatymų „perpasakotÄ â€œ Konstitucijos turinį ir prasmę.

Kitaip tariant, galioja Konstitucijos nustatyta tvarka, o ne „įstatymų nustatyta tvarka“. Visa tai galima geriau suprasti, perskaičius tokį Lietuvos A. T. iÅ¡aiÅ¡kinimÄ : „Galiojant teisės Å¡altinių hierarchijai, bet kokio teisės ginčo sprendimas turi prasidėti nuo aukščiausiÄ teisinę galiÄ turinčių teisės Å¡altinių analizės - Konstitucijos ir įstatymo“ (Lietuvos Respublikos A. T. 2000m. spalio 02 nutartis (civilinė byla Nr. 3K-3-910/2000). Taigi kiekvienas teisėjas, spręsdamas teisinį ginÄÄ , pirmiausia privalo atsižvelgti į KonstitucijÄ , o po to - į atitinkamÄ Ä¯statymÄ .

Tuomet, jei Konstitucijoje nustatyto reglamentavimo akivaizdžiai nepakanka teisiniam ginčui objektyviai ir teisingai išspręsti, teismas gali ir turi remtis reglamentavimu, nustatytu įstatymuose ar norminiuose valdymo (poįstatyminiuose) aktuose. LR Konstitucinis teismas 1994-06-15 nutarimu yra išaiškinęs, kad ,,nuosavybės santykiai, kaip ir kiti civiliniai teisiniai santykiai, atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia įvykus tam tikriems juridiniams faktams. Juridiniai faktai, dėl kurių atsiranda nuosavybės santykiai, paprastai yra tokie: naujo daikto sukūrimas gamybinės ar kitokios veiklos metu, turto įsigijimas pagal sandorius, vaisių ir pajamų gavimas.“Taip pat Konstitucinis Teismas aiškindamas Konstitucijos 23 str. 1 d. išaiškino, jog ,,Konstitucijos 23 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta: ,,Nuosavybė neliečiama.“ Tai yra Konstitucijos skirsnio ,,Žmogus ir valstybė“, kuriame įtvirtintos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, nuostata.

Å ioje nuostatoje yra suformuluotas konstitucinis privačios nuosavybės neliečiamumo principas. Konstitucinis Teismas 1993 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo: ,,Nuosavybės neliečiamumas reiÅ¡kia savininko, kaip subjektinių teisių į turtÄ turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigÄ ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jÄ â€œ (Žin., 1993, Nr. 70-1320).Be to Konstitucinis Teismas 1997-04-08 nutarime nurodė, kad ,,nuosavybės gynimo požiÅ«riu Konstitucijos 23 straipsnio normos, kuriose atsiskleidžia nuosavybės teisės gynimo esmė, sudaro vieningÄ visumÄ .Å io Konstitucijos straipsnio pirmosios dalies norma ,,Nuosavybė neliečiama“ įtvirtina savininko, kaip subjektinių teisių į turtÄ turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys, taip pat ir valstybė, nepažeistų jo nuosavybės teisių, kartu ir valstybės pareigÄ ginti bei saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jÄ .

Tokia Konstitucijos 23 straipsnio pirmosios dalies normos samprata reiÅ¡kia, kad joje yra įtvirtinamas vadinamasis intensyvusis nuosavybės gynimas, užtikrinantis, kad savininkui priklausantis turtas teisinėmis priemonėmis bus ginamas.“Todėl remiantis aukščiau paminėtu pripažintina, kad po ieÅ¡kovės vyro J. Å . mirtis ne tik įvyko teisės priimti palikimÄ perėjimas (1964 m. CK 589 str.), bet ir Å iaulių m. apylinkė teismui 1993-01-31 (turėtų bÅ«ti 1994 m.) nutartimi patvirtinus Å¡alių pateiktÄ taikos sutartį, ieÅ¡kovei atsirado nuosavybės (turtinė) teisė į 1/2 dalį žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini).Paveldėto turto teisinė padėtis ir jo pasidalijimas.Keleto įpėdinių paveldėtas turtas yra visų jų bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamente nenurodyta kitaip.Kiekvienas įpėdinis, nelygu jo paveldėta palikimo dalis, turi dalinės nuosavybės tei­sę į kiekvienÄ palikėjo daiktÄ , atitinkamÄ reikalavimo teisės dalį ir iÅ¡ prievolinių san­tykių, kurių subjektas buvo palikėjas, atsiradusios prievolės dalį.

Palikėjo skolininkui įvykdžius prievolę (pvz., grÄ Å¾inus pinigus) vienam įpėdiniui, visi įpėdiniai įgyja teisę reikalauti, kad Å¡is atsiskaitytų su jais. Ä®vykdymÄ priėmęs įpėdinis tampa kitų įpėdinių skolininku. Jis privalo atsiskaityti su kitais įpėdiniais.1964 m. CK 600 straipsnio 1 dalis nustatė, kad nieko negalima pri­versti atsisakyti teisės į jam priklausančios dalies iÅ¡skyrimÄ . Palikimas pasidalijamas bendru įpėdinių sutarimu. Ä®pėdiniai, kartu paveldėję palikėjo turtÄ , yra paveldėto palikimo bendraturčiai.

BÅ«tent abi Å¡alys po palikimo pasidalijimo ir toliau bendrai valdė paveldėtÄ turtÄ , juo naudojosi tenkindamos savo poreikius. 1964 m. CK 126 straipsnio 1 dalis nustatė, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atida­lyti jo bendrosios dalinės nuosavybės dalį, tačiau tokio poreikio nė viena iÅ¡ Å¡alių neiÅ¡reiÅ¡kė. Niekas negali reikalauti, kad įpėdinis atsisakytų jam priklausančios palikimo dalies iÅ¡skyrimo. Ä®pėdinių susitarimas, kuriuo jie įsipareigoja nereikalauti iÅ¡skirti jiems palikimo dalių natÅ«ra, neatima iÅ¡ bet kurio įpėdinio teisės kreiptis į teismÄ ir reikalauti iÅ¡skirti jam priklausančiÄ palikimo dalį.

Tai nereiÅ¡kia, kad bendru sutarimu įpėdiniai negali kaip bendraturčiai valdyti, nau­doti palikimo ir juo disponuoti neribotÄ laikÄ . BÅ«tent tokie santykiai susiklostė tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, todėl atmestinas atsakovo atsiliepime ir paaiÅ¡kinimuose pateiktas argumentas, kad ieÅ¡kovė po atsakovui 1996-12-16 iÅ¡duoto papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ neteko teisės naudotis žemės sklypo dalimi ar, kad jai priklausanti 1/2 dalis pastatų ir statinių stovi ne jai nuosavybės teise priklausančioje žemėje.

Tuo pačiu atmestini ir atsakovo argumentai, kad Å¡alys nei taikos sutartimi, nei teismo nutartimi tuo metu nepasidalino nei paveldėjimo teisės, nei turtinės (nuosavybės) teisės į velioniui P. Å . priklausantį žemės sklypÄ , kadangi iÅ¡ byloje esančių duomenų darytina prieÅ¡inga iÅ¡vada. Su tokiu argumentu bÅ«tų galima sutikti tik iÅ¡ dalies, nes ieÅ¡kovė po turtinės (daiktinės) teisės į žemės sklypÄ nustatymo 1994 m. nesikreipė į vietos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybÄ bei į kadastro registrÄ , tačiau kaip teismas jau yra nurodęs, tai nepanaikina ir negali panaikinti jai atsiradusios nuosavybės teisės į 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Å iaulių rajone.Ä®statymas ir teismų praktika numato, kad palikimo negalima dalyti tik dviem atvejais:1) iki įpėdinio pagal įstatymÄ ar testamentÄ gimimo;2) jeigu testatorius testamentu nustatė terminÄ , kurį įpėdiniai paveldėtÄ turtÄ valdo bendrai.

Čia nurodyti iÅ¡imtiniai atvejai, kai tam tikrÄ laikÄ negalima dalyti palikimo.Todėl pripažintina, kad įpėdiniai paveldėtÄ turtÄ gali pasidalyti bendru sutari­mu iki jų teisių į daiktus įregistravimo vieÅ¡ame registre. Tik įpėdi­niams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno ieÅ¡kinį turtÄ padalija teismas, kas ir įvyko 1993-01-31 (turi bÅ«ti 1994 m.) kuomet Å iaulių m. apylinkės teismas nutartimi patvirtino ginčo Å¡alių pateiktÄ taikos sutartį. Minėta nutartimi atsakovas ne tik atsisakė 1/2 dalies turinės teisės į ginčo žemės sklypÄ , bet ir pripažino ieÅ¡kovei tokiÄ pat turtinę (daiktinę) teisę, o tuo pačiu sutiko ir su jos nuosavybės teise pagal P. Å . 1991-05-22 suraÅ¡ytÄ testamentÄ .

Pažymėtina, kad dalijant palikimÄ , reikia atsižvelgti ir į testatoriaus valiÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ testamente. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl turto atidalijimo, turi atsižvelgti į Å¡alių pateiktų turto atidalijimo pasiÅ«lymų konstruktyvumÄ , įgyvendinimo realumÄ , bet ir visų pirma - į testamentinėje iÅ¡skirtinėje iÅ¡reikÅ¡tÄ testatoriaus valiÄ dėl konkrečių patalpų skyrimo; Å¡ios testatoriaus valios bylos Å¡alys negali paneigti suformuluotais ieÅ¡kinio reikalavimais dėl namo bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir patalpų paskyrimo kiekvienos nuosavybėn.Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių sudaryta taikos sutartis ir Å iaulių m. apylinkės teismo 1993-01-31 (turi bÅ«ti 1994 m.) nutartis iÅ¡reiÅ¡kė abiejų Å¡alių valiÄ , neprieÅ¡taravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl teismui jÄ patvirtinus ji Å¡alims įgijo prejudicinę galiÄ (CPK 18 str.).

Nutarties prejudicialumas reiÅ¡kia, kad po jos įsiteisėjimo, joje nustatytų faktų ir teisinių santykių negalima ginčyti kitose bylose (CPK 279 str. 4d.). Todėl atmestini atsakovo atsikirtimų motyvai, kad ieÅ¡kovė neturi teisinio pagrindo remtis Å iaulių m. apylinkės teismo 1993-01-31 (turėtų bÅ«ti 1994 m.) nutartimi, nes kitoks aiÅ¡kinimas iÅ¡kreiptų prejudicialumo esmę.Dėl daiktų teisinės registracijos ir nuosavybės santykių į juos.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį teigia, kad pastaroji turėjo įregistruoti savo nuosavybės teise į žemės sklypo ginčo dalį, o to nepadarius netenka ir reikalavimo teisės. Tačiau ginčo atveju toks aiÅ¡kinimas dėl nekilnojamojo turto teisinio įregistravimo procedÅ«ros gali sukurti ieÅ¡kovei be jokio pagrindo dvi savarankiÅ¡kas stadijas: nekilnojamojo turto registravimÄ ir daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ registravimÄ .

Tačiau nekilnojamojo turto registro pagrindu siekiama užtikrinti savininkų teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ apsaugÄ bei kitų asmenų teises į tÄ turtÄ . Tenka pažymėti, kad nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ registruojamos kartu su Å¡iuo nekilnojamuoju turtu ir atsiranda tik po jų įregistravimo nekilnojamojo turto registre, o praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nekilnojamÄ jį turtÄ ir nuosavybės teises į jį paduoda nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijęs asmuo.

Tai reiÅ¡kia, kad daiktinė teisė (visų pirma – nuosavybės teisė) į tam tikrÄ nekilnojamojo turto objektÄ negali atsirasti, neįregistravus nekilnojamojo turto registre paties turto, tačiau, įregistruojant turtÄ , tuo pačiu metu yra įregistruojama Å¡io turto savininko vardu ir nuosavybės teisė į turtÄ . Taigi, tam tikras teises į nekilnojamÄ jį turtÄ sukelia ne nekilnojamojo turto įregistravimas, bet tam tikros daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯registravimas.

Naujai sukurto nekilnojamojo turto objekto įregistravimas ir tuo pačiu momentu nuosavybės teisės įregistravimas nekilnojamojo turto registre bÅ«tent ir sudaro nekilnojamojo turto teisinės registracijos esmę. Tačiau pats nekilnojamasis turtas registre registruojamas tik vienÄ kartÄ - registruojant nuosavybės teisę pirmajam savininkui. Vėliau keičiantis turto savininkams ar kitoms daiktinėms teisėms į turtÄ , yra registruojamas tik teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ pasikeitimas. IÅ¡ naujo pats nekilnojamasis turtas tokiu atveju neregistruojamas, nes tai neturėtų jokios teisinės prasmės. Nekilnojamojo turto teisinė registracija tokiais atvejais laikoma atlikta, įregistravus daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ pasikeitimus.Pagal bylos duomenis nustatyta, kad nuosavybės teisės į 7, 67 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å iaulių rajone, pirmiausia, buvo įregistruotos dar 1994-03-18 savininko P. Å . vardu.

Tai reiÅ¡kia, kad nekilnojamasis turtas pirmiausia, buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir nuosavybės teisė į jį priklausė ankstesniam savininkui P. Å .. Tačiau pagrindas ieÅ¡kovės nuosavybės teisei į dalį ankstesnio savininko turto atsirado, kaip jau teismas yra nurodęs gerokai anksčiau. Tuo pačiu atmestinas ir atsakovo motyvas, kad bÅ«tina remtis 1964 m. CK 149 straipsnio 2 dalimi, kadangi joje kalbama apie perleidžiamÄ registruotinÄ daiktÄ pagal sutartį, o ieÅ¡kovė ginčo turto dalies įgijėja tapo pagal teismo nutartį, todėl teisinei registracijai atlikti turto įgijėjai pakako kreiptis su praÅ¡ymu dėl jai nustatytos dalies nuosavybės teisėje įregistravimo į nekilnojamojo turto registro įmonę, o kitų bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių sutikimo Å¡ios teisės įregistravimui nereikia.

Turto dalies įgijėjas teisių nekilnojamajame turte įgyja tiek, kiek jų turėjo ankstesnis savininkas. Todėl po 1996-12-16 dienos ieÅ¡kovė jau nebegalėjo kreiptis į minėtÄ Ä¯monę, nes jai priklausančiÄ turto dalį neteisėtai pradėjo valdyti kitas bendraturtis. Dėl to pripažintina, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę kreiptis į teismÄ su reikalavimu susigrÄ Å¾inti iÅ¡ kito bendraturčio valdymo jai priklausančiÄ turto dalį, kurios ji nebuvo praradusi visÄ teisėto valdymo laikotarpį.

Paminėtina, kad ieÅ¡kovės reikalavimas tuo pačiu yra susijęs ir su neteisėtu jos nuosavybės teisės suvaržymu.Kadangi ieÅ¡kovė jai priklausančios nuosavybės teise dalies į įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ jau įregistruoti negali, todėl pripažintina, kad jos teisė yra pažeista ir pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kininio reikalavimÄ turi bÅ«ti ginama.Dėl atsakovui iÅ¡duoto papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ teisėtumo.Paveldėjimo teisės liudijimas - tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimÄ ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ .

Nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ Ä¯pėdinis įgyja priimdamas palikimÄ . Paveldėjimo teisės liudijimas tik patvirtina palikimo priėmimo faktÄ ir yra teisinis pagrindas įregistruoti daiktines (turtines) teises į paveldėtus nekilnojamuosius daiktus.Ä®pėdinis teises į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyja ne nuo liudijimo iÅ¡davimo ar palikimo priėmimo dienos, o nuo palikimo atsiradimo momento. Gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ nėra įpėdinio pareiga - tai jo teisė. Todėl įstatyme nenustatytas terminas paveldėjimo teisės liudijimui iÅ¡duoti.Ä®pėdinis, priėmęs palikimÄ (nepraleidęs termino jį priimti), gali bet kada, nesvarbu, kiek laiko praėjo nuo palikimo priėmimo, kreiptis į notarÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Priėmęs palikimÄ ir neturėdamas paveldėjimo teisės liudijimo, įpėdinis yra paveldėto turto savininkas nuo palikimo atsiradimo dienos. Jis gali, neturėdamas paveldėjimo teisės liudijimo, paveldėtÄ turtÄ valdyti, juo naudotis ir disponuoti, iÅ¡skyrus registruojamas daiktines teises (nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus, uzufruktÄ ir kt.).Paveldėtos registruotinos daiktinės teisės gali bÅ«ti panaudotos prieÅ¡ trečiuosius asmenis tik įregistruotos vieÅ¡ame registre.PraÅ¡ymÄ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯pėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui.

Keletas įpėdinių paveldėjimo teisės liudijimÄ gali gauti kiekvienas atskirai arba visi kartu gali gauti bendrÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ . Tai priklauso nuo įpėdinių valios.Notaras, gavęs įpėdinio, paveldėjusio pagal testamentÄ , praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡reikalauja dokumentus, kurių reikia, kad bÅ«tų galima nustatyti tokias aplinkybes:1) palikėjo mirties faktÄ ir momentÄ ir palikimo atsiradimo laikÄ (gydymo įstaigos iÅ¡duota palikėjo mirties pažyma, civilinės metrikacijos įstai­gos iÅ¡duotas mirties liudijimas);2) palikimo atsiradimo vietÄ (pasas su gyvenamosios vietos žyma, atitinkamų registrų duomenys apie gyvenamosios vietos deklaravimÄ , palikėjo registruotus daiktus ir daiktines teises, jo vaikų ar sutuoktinio gyvenamÄ jÄ vietÄ );3) įpėdinių pagal įstatymÄ giminystės ryšį su palikėju (gimimo, įvaikinimo, santuokos liudijimai, teismo sprendimai ir kt.);4) palikimo sudėtį ir buvimo vietÄ .Notaras, nagrinėdamas įpėdinio pagal testamentÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡reikalauja dokumentus, kurių reikia siekiant nustatyti tokias aplinkybes:

1) palikėjo mirties faktÄ ir palikimo atsiradimo momentÄ (gydymo įstaigos iÅ¡duota palikėjo mirties pažyma, civilinės metrikacijos įstaigos iÅ¡duotas mirties liudijimas);2) palikėjo testamento ar testamentų turinį, jų teisėtumÄ (visus palikėjo sudarytus testamentus);3) palikimo sudėtį;4) įpėdinius pagal testamentÄ ;5) asmenis, kurie turi teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį;6) kitas svarbias aplinkybes.Atsakovas 1996-12-16 vėl kreipėsi į Å iaulių raj. 1 – ojo notarų biuro notarę pateikdamas papildomÄ pareiÅ¡kimÄ iÅ¡duoti jam paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ Ä¯ 7,67 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.76), tuo pačiu pateikdamas ir patikslinančius žemės sklypÄ duomenis.

Nors notarė tenkino šį įpėdinio praÅ¡ymÄ ir 1996-12-16 iÅ¡davė atsakovui papildomÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ , tačiau Å¡is dokumentas nesukÅ«rė ir negalėjo dėl jau aukščiau nurodytų teisinių argumentų, sukurti jį gavusiam įpėdiniui papildomų nuosavybės teisių į jam nepriklausančiÄ 1/2 dalį žemės sklypo (b.l. 85). Todėl atsiranda teisinis ir faktinis pagrindas panaikinti iÅ¡ dalies 1996-12-16 papildomÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ atsižvelgiant į aukščiau nurodytus faktus.

Pastebėtina, kad tuomet atsakovas kreipdamasis antrÄ kartÄ Ä¯ vietos notarÄ nenurodė pastarajai, kad po velionio brolio J. Å . mirties, jo palikimÄ priėmė brolienė R. Å . ir sÅ«nėnas D. Å . Kaip jau teismas yra nurodęs nors atsakovui 1996-12-16 buvo iÅ¡duotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentÄ Ä¯ visÄ 7,67 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å iaulių raj., tačiau jis negali pakeisti Å iaulių m. apylinkės teismo 1993-01-31 (turi bÅ«ti 1994 m.) nutarties 6 punkto, kuomet jau tada ginčo Å¡alys tarpusavyje susitarė pasidalinti lygiomis dalimis visÄ velionio P. Å . palikimÄ .

Nors atsakovas pateikė notarei ne tik brolio mirties liudijimÄ , bet ir 1993-01-31 (turi bÅ«ti 1994 m.) nutartį, pagal kuriÄ jis su ieÅ¡kove pasidalino velionio tėvo (Å¡eÅ¡uro) palikimÄ , tačiau Å¡i aplinkybė notarės liko neįvertintÄ (b.l.75). Todėl pripažintina, kad notaras turėjo atsisakyti iÅ¡duoti vienam atsakovui papildomÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ Ä¯ velionio P. Å . palikimÄ - visÄ Å¾emės sklypÄ . Pažymėtina, kad notaro atsisakymas iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ irgi turėjo bÅ«ti motyvuotas.

Tiek notaro atsisakymÄ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , tiek jo iÅ¡duotÄ paveldė­jimo teisės liudijimÄ suinteresuoti asmenys galėjo ginčyti teisme.Paprastai paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams iÅ¡duodamas suėjus įstatymo nustatytam terminui nuo palikimo atsiradimo dienos.Ä®statymo nustatytas terminas paveldėjimo teisės liudijimui iÅ¡duoti skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo, t. y. palikėjo mirties. Suėjus įstatymo nustatytam terminui įpėdinis turi teisę reikalauti, kad palikimo atsiradimo vietos notarų biuras iÅ¡duotų paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Tai yra įpėdinio teisė. Ä®pėdinis gali ir nepraÅ¡yti iÅ¡duoti jam paveldėjimo teisės liudijimo.Terminas, per kurį įpėdinis gali praÅ¡yti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , nenustatytas. Todėl įpėdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , kad ir kiek laiko praėjo nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai ne ieÅ¡kinio senatis, bet terminas įgyvendinti teisei į dokumentÄ , kuris patvirtina įpėdinio teisę į palikimÄ . Teisės į palikimÄ atsiradimÄ lemia ne paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas, o palikimo priėmimas.

Paveldėjimo teisės liudijimas - tai dokumentas, patvirtinantis palikimo priėmimo faktÄ .Remiantis aukščiau nurodytu daryti iÅ¡vada, kad egzistuoja absoliutus teisinis pagrindas pripažinti atsakovui iÅ¡duotÄ papildomÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ iÅ¡ dalies negaliojančiu. Tuo pačiu atmestinas ir notarės atsiliepimo motyvas, kad ieÅ¡kovės reikalavimui ginčyti papildomÄ teisės liudijimo pagal testamentÄ iÅ¡davimÄ , taikytina ieÅ¡kinio senatis. Paveldėjimo teisės ginčijimas ir paveldėjimo teisės nuginčijimo padariniai.Kaip teismas yra nurodęs, nors tuo metu pagal teismų praktikÄ egzistavo bendras trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas asmeniui, pretenduojančiam į palikimÄ , ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ ir iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui, tačiau ginčo atveju Å¡is terminas netaikytinas.

Tokia iÅ¡vada seka, dėl aukščiau nurodytų teisinių argumentų, kadangi ieÅ¡kovė jau 1993-01-31 (turi bÅ«ti 1994 m.) įgijo nuosavybės teises į velioniui vyriui J. Å . priklausiusį palikimÄ . Asmuo bÅ«damas teisėtų priimto palikimo savininku turi teisę bendra tvarka reikÅ¡ti ieÅ¡kinį asmeniui, kuris neteisėtai valdo jam priklausantį turtÄ . Toks ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas per bendra ieÅ¡kinio senaties terminÄ nuo tada, kai asmuo nebÅ«damas teisėtu valdytoju valdo svetimÄ turtÄ .

Savininkas tokiu atveju gali reikalauti per ieÅ¡kinio senaties terminÄ paÅ¡alinti nuosavybės pažeidimus, kurie nėra susiję su valdymo pažeidimu, o jeigu pažeidimai yra tęstinio pobÅ«džio tai ieÅ¡kinio senatis prasideda kasdienÄ , ji nenutrÅ«ksta ir todėl negali bÅ«ti praleista (žr. CK 1.127 str. 5d.).IeÅ¡kovė ir liudytojai parodė, kad per visÄ tÄ laikotarpį nuo 1994 metų kuomet Å¡alys ankstesnę bylÄ užbaigė taikos sutartimi, kiekvienais metais naudojosi ir valdė ginčo žemės sklypo dalį niekada neprarasdama ryÅ¡io su juo.

Å ios ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės neginčijo ir atsakovas. Todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti ieÅ¡kovei terminÄ paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti, o tuo pačiu atmestinas ir atsakovo praÅ¡ymas ieÅ¡kovės reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį. Tokie reikalavimai bÅ«tų teisiÅ¡kai pagrįsti kuomet tarp Å¡alių kiltų ginčas dėl pačios paveldėjimo teisės, o ne dėl nuosavybės teisės, kaip yra Å¡iuo atveju.Å alių sudaryta taikos sutartis ir įsiteisėjusi 1993-01-31 (turi bÅ«ti 1994 m.) teismo nutartis pripažino ieÅ¡kovę ne tik asmeniu, pretenduojančiu į Å¡eÅ¡uro palikimÄ , bet pripažino, kad kitam įpėdiniui (atsakovui) priklauso kita dalis velionio tėvo palikimo, o ne visas palikimas.

Taip pat Å¡iuo teisės aktu konstatuota, kad atsakovas negali priimti viso palikimo, nes jis priklauso ir kitam įpėdiniui pareiÅ¡kusiam ieÅ¡kinį dar 1993 metais.Esant tokiam pripažinimui, pats palikimo priėmimo aktas, transformavosi į nuosavybės teisių ieÅ¡kovei atsiradimÄ . Nors po to atsakovui 1996-12-16 buvo iÅ¡duotas papildomas paveldimo teisės liudijimas pagal testamentÄ Ä¯ visÄ Å¾emės sklypÄ , tačiau jis Å¡io dokumento pagrindu laikytinas tik tariamu įpėdiniu į jam nepriklausančia palikimo dalį.

Jis visÄ tÄ laikÄ jam nepriklausantį palikimÄ valdė neteisėtai ir privalo grÄ Å¾inti dalį turto, kurį priėmė kaip palikimÄ , bei atsiskaityti su įpėdiniu (ar įpėdiniais).Pastebėtina, kad kai turtas grÄ Å¾inamas, yra atsiskaitoma pagal CK XX skyriaus normas, tačiau ieÅ¡kovė tokio reikalavimo nekelia, todėl teismas ir plačiau dėl to nepasisako (CK 6.237-6.240 str.). Be to atsiskaitymas priklauso nuo to, tariamasis įpėdinis buvo sÄ Å¾iningas ar nesÄ Å¾iningas (tai yra žinojo ar nežinojo, turėjo ar neturėjo žinoti, kad neturi teisės paveldėti).Kaip jau teismas yra nurodęs įpėdinis (ieÅ¡kovė), kurios pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį teismas patenkino dar 1993-01-31 (turėtų bÅ«ti 1994 m.) priimdamas nutartį, laikomas priėmusiu palikimÄ , nes jis, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, jau iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ jį priimti.

Tai reiÅ¡kia, kad įpėdiniui, įgijusiam paveldėjimo teisę ir įsigaliojus teismo nutarčiai, pereina visas priklausantis turtas, kuris buvo atsirandant palikimui, ir Å¡io turto padidėjimas (vaisiai ir pajamos) bei sumažėjimas (bÅ«tinos iÅ¡laidos ir kt.), susidarę atsiradus palikimui.Todėl teismui patenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį jai nėra teisinio pagrindo kreiptis į vietos notarÄ , o tik į registro įmonę pateikiant šį sprendimÄ dėl jos nuosavybės teisių į 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo registro įmonėje.

Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 573 str. numatė, kad paveldint pagal įstatymÄ , pirmosios eilės įpėdiniai yra mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai. IÅ¡ Å¡ios normos analizės daroma iÅ¡vada, kad po J. Å . mirties jo turtÄ turėjo paveldėti žmona ir nepilnametis sÅ«nus. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje ir iÅ¡ prie jos pridėtos J. Å . paveldėjimo byloje esančios medžiagos, jie dėl sutuoktinio (tėvo) palikimo priėmimo kreipėsi per įstatyme nustatytÄ terminÄ ir jiems buvo iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas (1964 CK 589 str.).

Esant tokioms aplinkybėms yra dar vienas pagrindas iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo neteisėto valdymo grÄ Å¾intina 1/2 dalis žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini). Kaip jau nurodyta atsakovas P. Å . elgesys laikytinas nesÄ Å¾iningu, o teisiniu pagrindu palikimo priėmimas pripažintinas neteisėtu, todėl Å iaulių raj. 1 - ojo notarų biure atsakovui iÅ¡duotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentÄ iÅ¡ dalies pripažintinas – negaliojančiu, kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų (Å¡iuo atveju - 1964 m.

CK 47 str.). o tuo pačiu laikytinas ir iÅ¡ dalies niekiniu. IeÅ¡kinį patenkinus, remiantis CPK 93 str. 1 d., iÅ¡ atsakovo valstybei priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos už ieÅ¡kovei suteiktÄ teisinę pagalbÄ . Valstybei priteisiamas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro: 159,00 Lt žyminis mokestis ir 10,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Taip pat valstybei priteisiama ir 660 Lt iÅ¡laidų už ieÅ¡kovei suteiktas advokato paslaugas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 269 str., 270 str.,              N U S P R E N DŽ I A:             IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti.             1.

Pripažinti Å iaulių raj. 1 - ojo notaro biure 1996 m. gruodžio 16 d. iÅ¡duoto papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ 1/2 dalį negaliojančiÄ , registro Nr. 9525 dėl atsakovo P. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės į žemės sklypÄ 7,67 ha, kaip palikimÄ , atsiradusį po P. Å ., mirties 1992-07-09.             2. Nustatyti, kad ieÅ¡kovei R. Å . (a/k (duomenys neskelbtini) pagal Å iaulių m. apylinkės teismo 1993 m. sausio 31 d. nutartį (turi bÅ«ti 1994 m.) pripažintos nuosavybės teisės į 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).             3.

Priteisti į valstybės biudžetÄ (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5630) iÅ¡ atsakovo P. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini, 660,00 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.             4. Priteisti į valstybės biudžetÄ (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660) iÅ¡ atsakovo P. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 159,00 Lt žyminio mokesčio ir 10,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų dėl procesinių dokumentų įteikimo, iÅ¡ viso: 169,50 Lt (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis litus 50ct).

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Å iaulių miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                               Jonas Stubrys