c94182cc-e43e-4606-9b02-5d0641c2f919 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas                                     Civilinė byla Nr. 2S–486–198-2015Gediminas Karpavičius             Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00669-2014-8Procesinio sprendimo kategorija:110.1                                                                       PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 19 d.Panevėžys                              Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J.

A. atskirÄ jį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-30-839/2015 pagal ieÅ¡kovo V. A. ieÅ¡kinį atsakovei J. A., tretiesiems asmenims – AB Swedbank, AB SEB bankui, UAB ,,Mokilizingas“, institucija teikianti iÅ¡vadÄ â€“ Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir atsakovės J. A. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui V. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų,         n u s t a t ė:

     atsakovė J. A. prašė iki civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimo taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – iki bus iÅ¡nagrinėta byla įpareigoti ieÅ¡kovÄ gyventi skyrium nuo Å¡eimos. Nurodė, kad ieÅ¡kovas, gyvendamas kartu su Å¡eima, savo nepilnamečiams vaikams – sÅ«nui A. ir dukrai E. savo elgesiu daro neigiamÄ Ä¯takÄ . Atsakovas miegodavo viename kambaryje su nepilnamete dukra ir tik įsikiÅ¡us vaikų teisių apsaugos institucijai persikraustė į kitÄ kambarį. Å iuo metu gyvena viename kambaryje su nepilnamečiu sÅ«numi Armandu, kurį nuteikinėja prieÅ¡ atsakovę, netinkamai jį auklėja tenkindamas visas vaiko užgaidas, moko negerbti ne tik motinos, bet ir visų moterų, nesilaikyti tvarkos namuose, be to, girdint sÅ«nui vartoja necenzÅ«rinius žodžius atsakovės atžvilgiu, dėl ko sÅ«nus tapo agresyvus ir nesukalbamas.

     Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 20 d. nutartimi atsakovės J. A. praÅ¡ymÄ dėl laikinosios apsaugos priemonės – įpareigoti V. A. laikinai iÅ¡sikelti iÅ¡ Å¡eimos gyvenamosios vietos iki bus galutinai iÅ¡nagrinėta civilinė byla, atmetė. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad nesiėmus praÅ¡omų laikinųjų priemonių, bus padaryta žala Å¡alių vaiko interesams. Aplinkybės, kad kartu gyvena ir atsakovės dukra taip pat nėra pakankamas pagrindas konstatuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybę.

IeÅ¡kovas reagavo į iÅ¡reikÅ¡tÄ susirÅ«pinimÄ dėl jo miegojimo viename kambaryje su atsakovės dukra ir sÅ«numi. Atsakovės pusė patvirtino, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovas su sÅ«numi miega atskirai. Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai, kad bÅ«tent vien tik ieÅ¡kovo elgesys apsunkina atsakovės bendravimÄ su dukra iÅ¡ esmės grindžiami prielaida, tačiau objektyviai pagrįstų įrodymų dėl netinkamo ieÅ¡kovo elgesio ir įtakos atsakovės dukros elgesiui, nėra pateikta.                           Atskiruoju skundu atsakovė J.

A. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Teigia, jog spręsdamas klausimÄ dėl atsakovės praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas iÅ¡ esmės privalėjo taikyti ne tik CK 3.64 str. 1d. reikalavimus, bet ir procesines teisės normas bei teismų praktikÄ , reglamentuojančiÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarkÄ . Teismas privalėjo atlikti tam tikrus vertinimo veiksmus ir pasisakyti dėl pateiktų dokumentų pagrįstumo, galinčio įtakoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mÄ stÄ .

Atsakovės manymu jos praÅ¡yme bei prieduose aiÅ¡kiai įvardintos teisinės prielaidos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas nevertino visos civilinėje byloje sukauptos medžiagos ir jos pagrindu nepagrindė savo apsisprendimo dėl pareikÅ¡to praÅ¡ymo, todėl priėmė neteisėtÄ procesinį dokumentÄ , taip pažeisdamas CPK 144 str. reikalavimus. Teismas atsisakė priimti 2015-03-09 Utenos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos informacijÄ , apie tai, kad dėl atsakovės dukros bendravimo sunkumų kreiptasi specializuotos psichologinės pagalbos į specialistus.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas persikėlė miegoti į kitÄ kambarį, tačiau iÅ¡Å¡aukiantis ieÅ¡kovo elgesys atsakovės dukros atžvilgiu iÅ¡ esmės nepasikeitė. IeÅ¡kovas uždraudė atsakovės dukrai namuose vaikščioti marÅ¡kinėliais be rankovių, paauglei dukrai girdint tvirtindamas, kad pastaroji taip seksualiai priekabiauja prie ieÅ¡kovo. Todėl teismo pozicija atsisakant taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, didina žalÄ atsakovės dukros tolimesniam tinkamam vystymuisi ir auklėjimui, nes ji lieka neapsaugota nuo neigiamos ieÅ¡kovo elgesio įtakos.

Teismas privalėjo įvertinti atsakovės pateiktus faktus dėl netinkamo ieÅ¡kovo elgesio su jų sÅ«numi A. bei dėl jo gyvenimo sÄ lygų pabloginimo. Po sÅ«naus perkėlimo gyventi į vienÄ kambarį su ieÅ¡kovu, nepilnamečio sÅ«naus gyvenimo sÄ lygos pablogėjo, kadangi ieÅ¡kovo iniciatyva sÅ«naus miegojimo vieta buvo perkelta ant grindų. Be to, sÅ«nus A. yra pratinamas prie besaikio žaidimo kompiuteriu, televizoriaus žiÅ«rėjimo, jam apribotos galimybės užsiimti bÅ«tiniausiais lavinimosi pratimais.

Teismas nepasisakė, kad ieÅ¡kovas, nuteikdamas sÅ«nų A. prieÅ¡ atsakovę, iÅ¡ esmės formuoja tėvų atstÅ«mimo sindromo požymių atsiradimÄ pas asmenį, turintį tik 6 metų amžiaus. Teismas taip pat neatsižvelgė į informacijÄ , kuri pateikta iÅ¡ Utenos lopÅ¡elio-darželio „Šaltinėlis“, kad Å¡alių sÅ«nus tapo uždaras bendraudamas su draugais, jo elgesyje pasireiÅ¡kia agresyvumo požymių, nes jis pykstasi su bendraamžiais, o sÅ«naus turimas fonologinis kalbos sutrikimas paskutiniu metu namuose nėra taisomas.

Nežinia dėl kokių priežasčių teismas atsisakė vertinti ir į atsakovės į bylÄ pateiktų garso įrašų stenogramas, kurios įrodo faktus apie ieÅ¡kovo netinkamÄ elgesį tiek atsakovės, tiek nepilnamečių vaikų atžvilgiu.      Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas V. A. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog Å¡io ginčo atveju nėra jokio pavojaus realumo, kuris bÅ«tų pagrįstas kokiais nors įrodymais, o ne tik atsakovės samprotavimais, subjektyviais deklaravimais.

Ä®pareigojus ieÅ¡kovÄ gyventi skyrium nuo Å¡eimos, bÅ«tų pažeisti mažamečio sÅ«naus interesai, nes kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vados, sÅ«nus A. A. emociÅ¡kai stipriai prisirišęs prie tėvo, nuo 2014 m. ne kartÄ yra iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ gyventi su tėčiu, sÅ«naus gyvenimas su tėvu užtikrintų vaiko interesus, todėl nėra jokio pagrindo įpareigoti ieÅ¡kovÄ gyventi skyrium nuo Å¡eimos dėl kažkokios tariamos žalos vaikui.

IeÅ¡kovo turtinė padėtis neleidžia jam iÅ¡sinuomoti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , todėl jo interesai, įpareigojus gyventi skyrium, neturint ieÅ¡kovui kito nekilnojamojo turto, lėšų iÅ¡sinuomoti kitÄ bÅ«stÄ , bÅ«tų pažeidžiami. IeÅ¡kovas neneigia, jog esant ginčui dėl santuokos nutraukimo tarp Å¡alių vyksta ginčai, sutuoktinių santykiai įtempti, tačiau byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti dėl ieÅ¡kovo įpareigojimo gyventi skyrium.                            Atskirasis skundas atmestinas.

            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Å i taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.  Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Å io procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo iÅ¡vengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali bÅ«ti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtÄ teismo sprendimÄ . Pagal CPK 375 str. teismas, nagrinėdamas Å¡eimos bylas, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaikų interesus. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 1 p. teismas, atsižvelgdamas į vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – įpareigoti vienÄ sutuoktinį gyventi skyrium.

Teismas pažymi, kad sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant prieÅ¡ tai minėtas teisės normas darytina iÅ¡vada, jog Å¡ių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – bÅ«tinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus bylos nagrinėjimo metu.   Apeliantė nurodo, kad teismas, spręsdamas atsakovės praÅ¡ymÄ dėl įpareigojimo ieÅ¡kovui laikinai iÅ¡sikelti iÅ¡ Å¡eimos gyvenamosios vietos iki bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla, netinkamai įvertino byloje jos pateiktus duomenis apie ieÅ¡kovo netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį su vaiku.

Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais argumentais nesutinka. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus.

Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei vieÅ¡asis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, bÅ«tų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sÄ lygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir atsakovės praÅ¡ymo pagrįstumÄ sprendžia pagal Å¡iuo metu byloje esančius duomenis.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad tarp bylos Å¡alių yra kilęs konfliktas, tačiau byloje nėra pakankamai duomenų, jog Å¡alių vaikui neteikiama nuolatinė priežiÅ«ra, ar kad iÅ¡kilusi reali grėsmė vaikų saugumui ar sveikatai. Byloje pateiktoje Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadoje konstatuota, kad abu tėvai turi geras buitines sÄ lygas, tiek tėvas tiek motina rÅ«pinasi nepilnamečiu sÅ«numi, jį prižiÅ«ri, auklėja.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vados, sÅ«nus A. A. emociÅ¡kai stipriai prisirišęs prie tėvo, nuo 2014 m. yra iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ gyventi su tėčiu. Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadoje įvertinta, kad sÅ«naus gyvenimas su tėvu užtikrintu vaiko interesus bei rekomenduojama berniuko gyvenamÄ jÄ vietÄ po santuokos nutraukimo nustatyti su tėvu. Apeliantė neįrodė, kad ieÅ¡kovas iki teismo sprendimo priėmimo gyvendamas kartu su Å¡eima, negali užtikrinti nepilnamečiui sÅ«nui saugių, ramių, sÄ lygų gyventi ir vystytis ar, kad vaiko gyvenimas su tėvu dėl konkrečių aplinkybių neatitinka vaiko interesų, ar kelia jam socialinę ir fizinę grėsmę.

Apeliantė nurodydama, kad nepilnamečiams vaikams gyvenant kartu su ieÅ¡kovu, yra pažeidžiami vaiko interesai, Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Duomenų, kad ieÅ¡kovas, gyvendamas kartu su sutuoktine ir vaikais, trukdytų atsakovei, smurtautų ar kitaip kenktų jos interesams – vartoja prieÅ¡ vaikus ar kitÄ sutuoktinį fizinę ar kitokiÄ prievartÄ , todėl bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikui ar kitam sutuoktiniui, nėra. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – bÅ«tinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktino teisės. Toks galimas pavojus turi bÅ«ti realus ir pagrįstas bylos duomenims, tačiau Å¡iuo atveju nėra jokio pavojaus realumo, kuris bÅ«tų pagrįstas įrodymais.

 Dėl nurodytų argumentų atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo remiantis Å¡iuo metu byloje surinkta medžiaga ir apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo, nes ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, nepriklausomai nuo to, kokios byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.    Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu             n u t a r i a :

              Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ .              Teisėja                                                                                                                Birutė Jonaitienė