2025-10-29 Nr. AB-18006-3-61-3-04387-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1295-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-04387-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja S. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) atsižvelgti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) į pareiškėjos nurodytas teisės aktų nuostatas (t. y. į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgyvendinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr.280) naujos redakcijos nuostatas); 2) panaikinti Migracijos departamento Pilietybės skyriaus vedėjos 2025 m. liepos 9 d. sprendimą-informaciją Nr. 25SD13613 (toliau – ir Raštas); 3) pareiškėjos dvigubos pilietybės klausimą baigti nagrinėti 2019 metais galiojančiomis nuostatomis ir tvarka; 4) pareiškėjos 2019 m. balandžio 8 d. pateiktą Migracijos departamentui rašytinį pranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą nuo 2019 metų laikyti galiojančiu ir pateiktu; 5) pareiškėjos 2019 m. balandžio 8 d. pateiktą Migracijos departamentui rašytinį prašymą išlaikyti / išsaugoti esamą Lietuvos pilietybę nuo 2019 metų laikyti galiojančiu ir pateiktu; 6) tenkinti pareiškėjos 2025 metais pateiktą Migracijos departamentui prašymą išduoti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą ir tokį pažymėjimą išduoti.

Pareiškėja skunde nurodė, kad ji yra asmuo, kuris gimdamas įgijo ne tik Lietuvos Respublikos pilietybę, bet ir kitos valstybės pilietybę, todėl atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nustatytą atvejį, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis.

Pareiškėja ((duomenys neskelbtini) m. bei turinti (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ji tinkamai 2019 m. balandžio 8 d. pateikė pranešimą apie įgytą Švedijos pilietybę, 2020 m. balandžio 4 d. teikė informaciją, kad jos senelis, gyvenęs Lietuvoje, buvo 1949 metais ištremtas iš Lietuvos, o vėliau (2025 metais) pareiškėja teikė Migracijos departamentui prašymus patvirtinti, kad pareiškėja turi dvigubą pilietybę.

Pareiškėja nesutiko su Rašte nurodytu vertinimu, kad ji nepateikė tinkamai patvirtintų dokumentų (ar dalies jų nepateikė) ir kad pareiškėja nepagrindė, jog ji atitinka bent vieną iš Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nurodytą sąlygą, todėl Migracijos departamentas teiks siūlymą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui dėl pareiškėjos Lietuvos Respublikos pilietybės atėmimo (netekimo).

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2025 m. rugpjūčio 28 d. skundo trukumams pašalinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi ir 34 straipsniu, nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis sumokėjo žyminį mokestį, ar prašymą atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas išaiškino, kad pareiškėja turi sumokėti žyminį mokestį už skundą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7–8 punktus pareiškėja privalo nurodyti skundo dalyką (pareiškėjos reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes pagrįsti teikiamais įrodymais). Teismas atkreipė dėmesį, kad suformuluotas skundo dalykas ir pagrindas yra pagrindiniai ir privalomi skundo elementai, kurie apibrėžia ginčijamo teisinio santykio ir bylos nagrinėjimo ribas; reikalavimo formuluotė turi atitinka galimų priimti teismo sprendimo rūšis (ABTĮ 88 str.).

Pažymėjęs, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija, neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl nei pats teismas atlieka viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, nei gali įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, teismas nurodė, kad jis negali įpareigoti Migracijos departamentą vadovautis konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ar įpareigoti Migracijos departamentą išduoti pareiškėjai Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą ir pan. Teismas nurodė, kad jis gali panaikinti konkrečius Migracijos departamento priimtus individualius administracinius aktus ir, pavyzdžiui, įpareigoti iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundo 1; 3 ir 6 reikalavimai suformuluoti ydingai, todėl jie tikslintini arba nepriimtini nagrinėti teisme.

Teismas nurodė, kad pagal teismų praktiką administracinių teismų kompetencijai nepriskirta nagrinėti skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Teismo vertinimu, pareiškėja skundo 4–5 punktuose suformuluotais reikalavimais prašo patvirtinti tam tikrus faktus t. y. laikyti galiojančiais ir Migracijos departamentui pateiktais jos 2019 m. balandžio 8 d. rašytinį pranešimą bei rašytinį prašymą), tačiau teismas nurodė, kad tokie reikalavimai nepatenka į administracinio teismo kompetenciją, todėl tikslintini arba nepriimtini.

Pasisakydamas dėl skundo 2 reikalavimo priimtinumo (pareiškėja prašė panaikinti Raštą), teismas pabrėžė, kad skundas taip pat negali būti teikiamas ir dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, o tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti.

Įvertinęs Rašto turinį, teismas nurodė, kad juo pareiškėjai buvo suteikta informacija, atsakyta į jos 2025 m. birželio 11 d. paklausimą, t. y. Raštas laikytinas informacinio pobūdžio tarpiniu dokumentu, kadangi juo nėra užbaigiama pareiškėjai aktualaus klausimo (dvigubos pilietybės išsaugojimo) nagrinėjimo procedūra. Teismas pažymėjo, kad skunde pareiškėja nenurodė, kokiu aspektu skundžia Raštą (pvz., ar šiuo raštu nebuvo atsakyta į tam tikrus jos 2025 m. birželio 11 d. paklausime keltus klausimus ir pan.). Teismas nurodė, kad pareiškėja neprašė įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti jos 2025 m. birželio 11 d. paklausimą. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjai siūlė papildyti skundo pagrindą, pasisakant nurodytu aspektu.

Teismas pastebėjo, kad pareiškėja skunde galbūt nesutinka su Migracijos departamento 2022 m. sausio 31 d. raštu Nr. 22SD4300 bei 2025 m. vasario 11 d. raštu Nr. 10K-994, kuriais jai buvo nurodyta pateikti papildomus dokumentus. Teismas išaiškino, kad jei pareiškėja skundžia minėtus raštus, ji turi suformuluoti atitinkamą reikalavimą, taip pat teikti motyvuotą ir įrodymais apgrįstą prašymą atnaujinti praleistą terminą.

Apibendrindamas teismas išaiškino, kad šalinant skundo trūkumus teismui turi būti teikiamas patikslintas skundas, kaip vientisas nuoseklus dokumentas, nes būtent šis patikslintas skundas, jo priėmimo atveju, būtų bylos nagrinėjimo dalykas. Buvo nurodyta, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Pareiškėja šalindama teismo nustatytus skundo trūkumus pateikė procesinį dokumentą (trūkumų pašalinimas-skundas), kuriame paaiškino, kad ji yra Lietuvos Respublikos pilietė, jei bus panaikinti Lietuvos pilietybė, tuomet nebus įvertinti moraliniai, socialiniai, šeiminiai santykiai.

Pareiškėja nurodė, kad teismui skundžia 2025 m. liepos 9 d. Raštą (ir jame išreikštą sprendimą teikti vidaus reikalų ministrui siūlymą dėl pareiškėjos turimos Lietuvos Respublikos pilietybės (netekimo) atėmimo). Pareiškėja taip pat prašo įvertinti, kad pareiškėjos pateikti prašymai (dokumentai) Migracijos departamente turėjo būti išnagrinėti pagal jų pateikimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėja prašo įpareigoti iš naujo išnagrinėti jos 2019 m. balandžio 8 d. pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę ir prie jo pridėtus reikalaujamus dokumentus ir prašymą išlaikyti / išsaugoti esamą pilietybę pagal tuo metu galiojusio Nutarimo Nr. 280 ir juo patvirtinto Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo nuostatas.

Pareiškėja paaiškino aplinkybę – t. y. kad praėjus 6 metams (nuo 2019 m. balandžio 8 d.) Migracijos departamentas vertina, kad iki šiol Migracijos departamentui nepateiktas pranešimas apie įgytą kitos valstybės pilietybę ir prie jo pridėti reikalaujami dokumentai bei prašymas išlaikyti / išsaugoti esamą Lietuvos Respublikos pilietybę kartu su dokumentais, patvirtinančiais, kad pareiškėja atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nustatytas sąlygas. Migracijos departamentas vadovaujasi naujai patvirtintu Vyriausybės Nutarimu Nr. 280 (Nutarimo Nr. 677 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d.) ir reikalauja pareiškėjos pranešimą, dokumentus ir prašymą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo teikti nauja tvarka, su kuo pareiškėja nesutinka ir ginčija.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu ir grąžino 30 Eur žyminį mokestį.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, kurioje pareiškėjai išaiškinta pareiga sumokėti žyminį mokestį arba teikti teismui motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Minėtoje nutartyje teismas atkreipė dėmesį į administracinio teismo kompetenciją ir pasiūlė atitinkamai tikslinti skundo reikalavimus, išaiškino, kad šalinant skundo trūkumus teismui turi būti teikiamas patikslintas skundas, kaip vientisas nuoseklus dokumentas, nes būtent šis patikslintas skundas, jo priėmimo atveju, būtų bylos nagrinėjimo dalykas; kt.

Susipažinęs su patikslintu skundu, teismas konstatavo, kad pareiškėja pašalino ne visus nurodytus trūkumus, kas sudaro pagrindą laikyti skundą nepaduotu.

Teismas detalizavo pareiškėjos naujai (šalinant sustatytus trūkumus) suformuluotus reikalavimus ir nurodė, kad šiame dokumente pareiškėja nedėstė skundo pagrindo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja kartu pateikė ir pirminį skundą, kuriame išdėstyti ir kiti reikalavimai, aplinkybės bei argumentai.

Teismo įsitikinimu, pareiškėja, šalindama skundo trūkumus, nepateikė patikslinto skundo, kaip vientiso nuoseklaus dokumento, o teikė iš esmės du skundus, kuriuose reikalavimai buvo skirtingi, patikslintame skunde pareiškėja išsamiai nedėstė motyvų (skundo pagrindo). Teismo vertinimu, skundo trūkumai buvo tinkamai nepašalinti.

Pažymėjęs, kad suformuluotas skundo dalykas ir pagrindas yra pagrindiniai ir privalomi skundo elementai, kurie nulemia bylos nagrinėjimo ribas, teismas nurodė, kad pareiškėjai nesuformulavus skundo dalyko ir pagrindo, teismas neturi galimybių ir tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo bei ginčo iš esmės (teikiamo skundo reikalavimas turi būti suprantamas, konkretus ir aiškus, turi atitikti ABTĮ 88 straipsnio reikalavimus).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėja nustatytu terminu tinkamai nepašalino teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų, t. y. nepateikė vientiso nuoseklaus skundo, iš kurio būtų aiškus skundo dalykas ir pagrindas, todėl pareiškėjos skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teismas pareiškėjai išaiškino, kad ši nutartis neužkerta jai kelio pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant naują skundą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus, be kita ko, jei reikalinga, pasinaudojant ABTĮ 30 straipsnyje įtvirtintu praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo institutu.

III. Pareiškėja S. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir pareiškėjos skundą priimti nagrinėti.

Pareiškėja tvirtinta, kad ji tinkamai vykdė teismo nurodymus ir aiškiai pareiškė, kad pagal Nutarimu Nr. 280 patvirtintą tvarką Migracijos departamentui dar 2019 metais teikė pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, reikiamus dokumentus ir prašymą išsaugoti / išlaikyti esamą Lietuvos pilietybę, t. y. nustatytas prievoles įvykdė. Todėl laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų turėtų būti atliekami Migracijos departamento veiksmai. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėja pateikė naują skundą, tačiau pareiškėja būtent susiaurino savo reikalavimą ir nurodė vieną rekomenduotą teismo motyvą – įpareigoti iš naujo nagrinėti jos Migracijos departamentui pateiktą 2019 m. balandžio 8 d. pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, prie jo pridėtus reikalaujamus dokumentus ir prašymą išlaikyti / išsaugoti esamą pilietybę pagal tuo metu galiojusio Nutarimo Nr. 280 nuostatas.

Pareiškėja įsitikinusi, kad ji šalindama nustatytus trūkumus, pateikė tinkamą dokumentą, o motyvų išdėstymas yra nurodytas pirminio skundo padavimo metu.

Pareiškėja nurodo, kad ji nesutinka (ir ginčija) Migracijos departamento reikalavimą teikti aktualius dokumentus dėl kitos pilietybės įgijimo ir turimos pilietybės išsaugojimo nauja tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) paduoti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015, kt.).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Įvertinusi pareiškėjos teismui pateikto skundo reikalavimus ir argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos skundas neatitiko pagrindinių skundui keliamų turinio ir formos reikalavimų, t. y. dalimi pareiškėjos reikalavimų prašoma konstatuoti tam tikrus faktus, nurodyti viešojo administravimo subjektui (Migracijos departamentui) veikti pareiškėjos nurodomu būdu (atsižvelgti į pakitusį teisinį reguliavimą). Iš pareiškėjos paduoto skundo iš esmės nebuvo aišku, kokį ginčą siekia inicijuoti pareiškėja, kokius viešojo administravimo subjekto (Migracijos departamento) veiksmus (neveikimą) skundžia, nebuvo nurodytas aiškus skundo dalykas (t. y. reikalavimas) ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas). Pažymėtina, kad teismo nustatyti skundo trūkumai buvo esminiai ir neabejotinai sudarė kliūtis pareiškėjos skundą priimti nagrinėti. Todėl teismas pagrįstai ir teisėtai 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, matyti, kad teismas aiškiai ir išsamiai įvardijo pareiškėjos paduoto skundo trūkumus, nurodydamas konkrečias ABTĮ normas, kurių reikalavimų jis neatitinka, bei paaiškino, kaip minėti trūkumai gali būti pašalinami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju Raštas, kaip informacinio pobūdžio tarpinis dokumentas, negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, taip pat įspėjo, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėja šalindama trūkumus pateiktame skunde suformulavo šiuos reikalavimus – pareiškėja nurodė, kad teismui skundžia 2025 m. liepos 9 d. Raštą (ir jame išreikštą sprendimą teikti vidaus reikalų ministrui siūlymą dėl pareiškėjos turimos Lietuvos Respublikos pilietybės (netekimo) atėmimo) ir prašo įpareigoti iš naujo išnagrinėti jos 2019 m. balandžio 8 d. pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, prie jo pridėtus reikalaujamus dokumentus ir prašymą išlaikyti / išsaugoti esamą pilietybę pagal tuo metu galiojusio Nutarimo Nr. 280 ir juo patvirtinto Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo nuostatas. Pareiškėja vertina, jog Migracijos departamentas jos 2019 metais teikto prašymo ir dokumentų, kad pareiškėja atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nustatytas sąlygas, nėra tinkamai išnagrinėjęs ir nepagrįstai reikalauja (reikalavo) juos pateikti iš naujo, pagal galiojančią tvarką. Pareiškėja skunde atsakovu nurodė Migracijos departamentą, pateikė pradinį skundą, pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Įvertinusi pareiškėjos patikslinto skundo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo, jog pareiškėja nepašalino nurodytų skundo trūkumų. Pareiškėjos formuluojami bendro pobūdžio reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (kartu vertinant, ar Migracijos departamentas tinkamai nagrinėja pareiškėjos pateiktus prašymus ir kitus duomenis) nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog, atsižvelgiant į bylos duomenų visumą, teismui buvo pateikta bent minimali informacija, leidžianti preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėja nenurodė jokio konkretaus Migracijos departamento veiksmo (akto), iš kurio galima spręsti, kad pareiškėjos teikiami duomenys nevertinami (netinkamai vertinami) ir nesuformulavo atitinkamo reikalavimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad formalaus pobūdžio reikalavimai asmenų procesiniams dokumentams, kurie teikiami teismui, nėra savitiksliai, jie yra skirti užtikrinti efektyvų bylos nagrinėjimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus, nes pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos.

Teisė suformuluoti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ir dalyką nustatyta pareiškėjui. Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia ginčo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2837-520/2017; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019).

Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepašalinus nustatytų esminių skundo trūkumų, egzistavo pagrindas teismui, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu.

Akcentuotina, kad ir pirmosios instancijos teismo nutartis, ir ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai iš naujo kreiptis teisminės savo galbūt pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos, pateikiant teismui tinkamai surašytą skundą. Pareiškėjai išaiškintina, kad ji turi teisę kreiptis teisinės pagalbos, be kita ko, teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, siekiant pareiškėjai tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 12 str.).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis