2020-04-15 Nr. AB-7626-3-62-3-01092-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-769-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01092-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad bausmę nuo 2015 m. atliko Alytaus PN perpildytose kamerų tipo patalpose Nr. 2, 5, 19, 20, 26, 35, 44, kuriose pareiškėjui teko per mažai ploto. Gyvenamąjį plotą mažino ir patalpose buvę baldai. Dėl per mažo ploto kamerose (apriboto judėjimo) tarp nuteistųjų kildavo konfliktai. Tualetai kamerose buvo „tupimi“, t. y. ant jų nebuvo galima atsisėsti, todėl nebuvo patogu jais naudotis. Pats sanitarinis mazgas (tualetas) buvo per mažas, tai irgi apsunkindavo naudojimąsi juo. Ventiliacija buvo įrengta tik sanitariniame mazge, jo durų nebuvo galima laikyti atidarytų, kadangi iš sanitarinio mazgo sklisdavo blogas kvapas. Kamerose nebuvo mechaninės ventiliacijos, todėl buvo drėgna. Patalynė ir drabužiai būdavo nuolat drėgni. Čiužiniai ir antklodės buvo apsitraukusios glitėsiais. Kameroje mažas langas, iš abiejų pusių buvo grotos, todėl langai nevisiškai atsidarydavo. Dėl per mažo lango nepatekdavo gryno oro, nepakako natūralaus apšvietimo, dirbtinis apšvietimas buvo nepakankamas. Dėl nepakankamo apšvietimo pareiškėjui skaitant skaudėdavo akis. Žiemą kamerose būdavo labai šalta, o vasarą – karšta. Į kameras buvo tiekiamas tik šaltas vanduo. Sudarius pareiškėjui netinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui kamerų tipo patalpose teko pakankamas plotas. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus PN, higienos normų pažeidimų nenustatė. Alytaus PN gyvenamosiose patalpose užtikrinama tinkama oro temperatūra ir oro drėgmė. Patalpos vėdinamos atidarant langus, visi kamerų tipo langai atsiveria. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų laisvės atėmimo įstaigos administracijai nesiskundė. Alytaus PN nuomone, pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais teiginiais, nepateikė jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis. Todėl nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Alytaus PN taip pat prašė teismo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis, kuris prasidėjo 2015 m. (Alytaus PN nurodė, kad į baudos izoliatorių pareiškėjas pateko 2015 m. vasario 4 d.), o pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2018 m. gegužės 28 d. Teismo vertinimu, pareiškėjas visą jo kalinimo Alytaus PN laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinama teisė į tinkamą plotą, tačiau, kaip minėta, į teismą kreipėsi tik 2018 m. gegužės 28 d. Alytaus PN prašė taikyti pareiškėjo reikalavimui ieškinio senaties terminą, nustatytą Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, nepateikė ir prašymo atnaujinti senaties terminą. Todėl, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino. Atsižvelgęs į tai, teismas daliai pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą taikė minėtą 3 metų ieškinio senaties terminą ir nagrinėjo tik bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Alytaus PN sąlygomis laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. spalio 11 d.

7. Teismas, įvertinęs Alytaus PN pateiktus bylos duomenis, konstatavo, kad pareiškėjas buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis, t. y. nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) (toliau – ir Taisyklės) 111.2 punktas, kuriame nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m.

8. Teismas pabrėžė, kad byloje pateiktas Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktas Nr. PA-436 ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12), kuriuose nurodyta, jog atlikus periodinius patikrinimus visuose Alytaus PN pažeidimų nebuvo nustatyta. Alytaus PN pabrėžė, kad pareiškėjas visą ginčui aktualų laikotarpį dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesiskundė ir neteikė prašymų atlikti patalpų patikrinimą. Be to, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad gyvenamosiose patalpose netinkama temperatūra, vėdinimas, drėgmė, apšvietimas, tačiau nedetalizavo, kuo pasireiškė (ar galėjo pasireikšti) jo patirta neturtinė žala, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad dėl apšvietimo, oro temperatūros ir kitų veiksnių pareiškėjas galėjo patirti jo nurodytą neturtinę žalą. Todėl teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkamas apšvietimas, jos buvo netinkamai vėdinamos, buvo netinkama temperatūra ir drėgmė. Teismas taip pat pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) yra numatytas grotų įrengimas kamerų languose.

9. Teismas pažymėjo, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte nustatyta, jog sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) neįtvirtina reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui, be kita ko, reikalavimo, kad sanitariniame mazge turi būti įrengtas unitazas.

10. Teismas pabrėžė, kad atsakovo atstovas nieko nepaaiškino apie pareiškėjo teiginį dėl unitazų, ant kurių negalima atsisėsti, įrengimo, nepateikė jokių šį pareiškėjo teiginį paneigiančių įrodymų, todėl vertintina, kad, kamerose, kuriose ginčui aktualiu metu buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengti unitazai, ant kurių nebuvo galima atsisėsti, todėl šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Teismas sprendė, kad atvejai, kai sanitariniame mazge nėra įrengtas unitazas, ant kurio galima atsisėsti, yra nesuderinami su HN 76:2010 reikalavimais ir tinkamai neužtikrina asmenų fiziologinių poreikių.

11. Teismas, nenustatęs, kad dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų kamerų tipo patalpose pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, konstatavo, jog yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

III. 12. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir jo skundą tenkinti visiškai.

13. Pareiškėjas nurodo, kad jis nebuvo supažindintas su savo turimomis teisėmis ir pareigomis, dėl to nesuprato apie jam daromus pažeidimus. Be to, Alytaus PN pareigūnai grasino besiskundžiantiems kaliniams. Pareiškėjo nuomone, Alytaus PN sąmoningai nepateikė patalpų nuotraukų, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, jo asmens sveikatos istorijos. Pareiškėjas pabrėžia, kad kamerų vėdinimas per langus dėl įrengtų grotų tiesiog buvo neįmanomas. Mechaninė vėdinimo sistema kamerose nebuvo įrengta. Sanitarinio mazgo patalpų durys visada būdavo laikomos uždarytos, kadangi rūdijantis sanitarinis mazgas skleisdavo blogą kvapą, dėl to sanitariniame mazge įrengta mechaninė vėdinimo sistema neišvėdindavo kameros. Kamerose tiek dirbtinis, tiek natūralus apšvietimas buvo nepakankamas, o apšvietos lygio patikrinimas nebuvo tinkamai atliktas. Kitas nuteistasis, kuris Alytaus PN administracijai skundėsi dėl netinkamo apšvietimo kameroje, buvo Alytaus PN administracijos tyčia pervestas į kitą būtį, kuriame kalėjo jo priešai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis skunde aiškiai buvo nurodęs, kiek buvo kamerose su juo kalinamų asmenų, kiek buvo įrengta miegamųjų vietų. Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN pateikė melagingus duomenis, siekdamas suklaidinti teismą. Atsakovo atstovas pateikdamas duomenis apie kameras nurodė jų neteisingą plotą, iš kamerų ploto neišskaičiavo kamerose esančio inventoriaus, baldų, nuteistųjų asmeninių daiktų. Pareiškėjas pabrėžia, kad jam parašius skundą, Alytaus PN administracija versdavo skundą atsiimti, grasindama, kad bus pervestas kalėti į kitas patalpas, kuriame kali jo priešai. Pareiškėjas nurodo, kad tikisi, jog bus surinkta visa teisinga informacija dėl jo skunde nurodytų pažeidimų ir byla bus išnagrinėta teisingai.

14. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Atsakovo atstovas nurodo, kad visi bylai reikšmingi duomenys buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, teismo buvo tinkamai išnagrinėti ir įvertinti. Pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą jam žalą yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas sieja su jo kalinimu netinkamomis sąlygomis Alytaus PN, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimu kalinimo Alytaus PN laikotarpis nagrinėjamoje byloje pagrįstai apibrėžtas nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. spalio 11 d.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Apeliantas tvirtina, kad Alytaus PN pateikė melagingus duomenis apie kameras ir nurodė neteisingą jų plotą, iš kamerų ploto neišskaičiavo kamerose esančio inventoriaus, baldų, nuteistųjų asmeninių daiktų.

19. Atsakydama į šį apelianto argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad pats pareiškėjas savo skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su jam tekusio gyvenamojo ploto dydžiu kiekvienoje kameroje, kurioje jis buvo laikomas ginčo laikotarpiu (nei kiek asmenų su juo buvo laikoma, nei koks kameros plotas, nei kiek joje įrengta miegamųjų vietų ir pan.). Pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas gyvenamasis plotas yra visiškai abstraktus. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstė konkrečius duomenis, kurių pareiškėjas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neginčijo.

20. Europos Žmogaus Teisių Teismas, atsižvelgęs į ploto kriterijaus reikšmę vertinant visas kalinimo sąlygas, naujausioje savo praktikoje (žr., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Alytaus PN pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo suteikta nuo 3,73 iki 4,29 kv. m gyvenamojo ploto, taigi teisės aktų reikalavimai nepažeisti.

21. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir ginčui aktualių teisės normų taikymo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Be to, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo.

23. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė