2021-10-13 Nr. AB-21336-3-62-3-02136-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2642-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02136-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Viada LT“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Viada LT“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 21R1-103(AG1-93/10-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 29-2-432 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti ir tenkinti pareiškėjo 2020 m. balandžio 22 d. prašymą dėl leidimo išorinei reklamai adresu (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad kreipėsi į atsakovą, prašydamas suteikti leidimą išorinei reklamai adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagal užregistruotus projektus Nr. 27-15-1308 ir Nr. 27-15-1332, tačiau prašymas Sprendimu buvo atmestas. Komisija pareiškėjo skundo dėl Sprendimo panaikinimo netenkino. Komisija sutiko su atsakovu, kad leidimas galėtų būti išduotas tik kartu pateikus atsakovo sutikimą, kurį įmanomą gauti tik viešo konkurso pagrindu. Tokia pozicija yra prieštaringa, nemotyvuota ir neaiški, nes skundžiamame Sprendime yra nurodyta, kad pareiškėjo reklaminis įrenginys neatitinka „nuorodos“ apibrėžimo, įtvirtinto Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-1282 (toliau – ir Leidimų aprašas) 3.2 punkte, o pagal sprendimo dėl sutikimų įrengti naujus išorinės reklamos įrenginius reguliavimą – viešajame konkurse galėtų dalyvauti tik tokie įrenginiai, kurie atitiktų nurodytą nuorodos apibrėžimą. Sprendimas nepagrįstas, nes, viena vertus, atsakovas teigia, kad leidimas prašomam įrengti stendui galėtų būti išduotas sprendimo dėl sutikimų įrengti naujus išorinės reklamos įrenginius viešajame konkurse pagrindu dalyvaujant viešajame konkurse, kita vertus, nurodo, jog toks įrenginys negalėtų dalyvauti viešajame konkurse dėl to, kad neatitinka Leidimų aprašo 3.2 punkte įtvirtinto nuorodos apibrėžimo. Tokia argumentacija ir paaiškinimai prieštarauja vieni kitiems bei iš esmės grindžia, kad pareiškėjo leidimo pratęsimui neva visiškai nėra jokių galimybių. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintų tinkamos ir pakankamos motyvacijos ir aiškumo kriterijų. Atsakovas leidimą pareiškėjo prašomam stendui įrengti ir eksploatuoti jau buvo suteikęs. Nors paties stendo išvaizda, vieta ar kiti elementai niekaip nesikeitė, Sprendimu leidimas nebuvo pratęstas. Įvertinus teisės aktų nuostatas, tai, kad leidimą įrenginiui prašoma pratęsti, o ne išduoti naują, nėra teisėto pagrindo šį stendą kvalifikuoti kaip naują išorinės reklamos įrenginį, kuris turėtų dalyvauti viešajame konkurse.

3. Pareiškėjo nuomone, atsakovo argumentai, kad reklaminis įrenginys neatitinka Leidimų aprašo 3.2 punkte įtvirtinto nuorodos apibrėžimo, yra nereikšmingi, nes stendas nėra nuoroda, atsakovo paaiškinimas, jog įrenginys, kurio įrengimui prašoma pratęsti leidimą, yra nuoroda – yra nepagrįstas ir iš esmės siaurina aukštesnės galios teisės akto, t. y. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, įsakymo dėl reklamos taisyklių 2.1 punkte nustatytą reklaminio įrenginio apibrėžimą, taip pareiškėjui apribojant galimybę tinkamai skelbti informaciją, kurią pareiškėjas turi pareigą skelbti pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymo „Dėl Prekybos naftos produktais taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1-346 41 punktą. Įrenginys, kuriam prašoma pratęsti leidimą, neprivalo atitikti nuorodos apibrėžimo tam, kad prašomas leidimas galėtų būti suteiktas. Atsakovo priimti poįstatyminių aktų pakeitimai negali riboti pareiškėjo teisių, kurių įgyvendinimas yra įtvirtintas aukštesnės galios teisės aktuose. Atsakovas nepagrindė nei aplinkybės, kad pareiškėjo įrenginys atitinka arba turėtų atitikti Leidimų aprašo 3.2 punkte įtvirtintą nuorodos apibrėžimą, nei aplinkybės, kad šis įrenginys turėtų ir galėtų dalyvauti atsakovo nurodytame viešajame konkurse. Komisija tinkamai neįvertino, kad priimtas administracinis aktas nėra aiškus ir yra grindžiamas prieštaringais motyvais, todėl egzistuoja teisinis pagrindas jį panaikinti.

4. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui 2019 m. balandžio 24 d. buvo išduoti leidimai įrengti išorinę reklamą prie (duomenys neskelbtini), ir prie (duomenys neskelbtini), kurie galiojo iki 2020 m. gegužės 31 d. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 22 d. pateikė paraiškas gauti leidimus įrengti išorinę reklamą minėtais adresais, tačiau atsakovas atsisakė išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą, motyvuodamas tuo, kad pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. T-53 1 punktą sutikimai įrengti reklaminius įrenginius ant žemės, statinių ar kitų objektų, kurie priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais, išduodami viešo konkurso laimėtojams, o be viešo konkurso sutikimai išduodami tik įrengti nuorodas pagal tipinį projektą. Pareiškėjo reklaminiai įrenginiai neatitinka Leidimų aprašo 3.2 punkte nustatyto nuorodos apibrėžimo ir tokio tipo reklaminiams įrenginiams nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo reklaminiams įrenginiams galėtų būti išduotas leidimas, jei jie būtų įrengti (perkelti) privačioje valdoje.

6. Atsakovo nuomone, pareiškėjas painioja skirtingus dalykus, t. y. leidimą įrengti išorinę reklamą ir savininko (valdytojo) sutikimą įrengti reklaminius įrenginius ant žemės, statinių ar kitų objektų, kurie priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais. Viešo konkurso laimėtojas gauna sutikimą, o leidimas išduodamas minėtame apraše nustatyta tvarka. Pareiškėjas klaidingai aiškina Sprendime išdėstytą poziciją, nes jame nėra pateikiami jokie teiginiai ar vertinimai, susiję su pareiškėjo galimybėmis dėl ginčo objekto vietos dalyvauti viešame konkurse, nėra teigiama, jog viešame konkurse gali dalyvauti tik tokie įrenginiai, kurie atitiktų nuorodos apibrėžimą, priešingai, aiškiai nurodoma, kad be konkurso sutikimai išduodami tik nuorodų įrengimui. Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir jo priėmimo metu galiojančiomis teisės normomis, yra motyvuotas ir aiškus.

7. Atsakovas pažymėjo, kad iki 2019 m. lapkričio 13 d. galiojusi aprašo redakcija numatė, jog išorinės reklamos įrengimo projekto derinimas atliekamas atskirai, o projekto galiojimo laikotarpis negalėjo būti ilgesnis nei 10 metų (11.2.1 p.). Jo galiojimo laikotarpiu kiekvieną kartą teikiant prašymą išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą nereikėjo iš naujo derinti išorinės reklamos įrengimo projekto. Taigi, ankstesni leidimai įrengti išorinę reklamą pareiškėjui buvo išduodami pagal suderintą reklamos įrengimo projektą, tačiau nuo 2019 m. lapkričio 13 d. išorinės reklamos įrengimo projektas turi būti teikiamas kiekvieną kartą, kai yra teikiama paraiška išduoti leidimą, kadangi nenumatyta galimybė pratęsti išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimą, kiekvienu atveju, pateikus paraišką, sprendžiamas naujo leidimo išdavimo klausimas. T. y., kiekvieną kartą teikiant paraišką reklaminis įrenginys įvertinamas iš naujo ir nėra garantijos, kad pareiškėjui tam pačiam reklaminiam įrenginiui būtinai bus išduotas naujas leidimas įrengti išorinę reklamą.

8. Atsakovas sutiko su Komisijos išvadomis ir laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad ginčo reklaminis įrenginys negali būti vertinamas kaip naujas, o turėtas leidimas – pratęsiamas. Pareiškėjo reklaminiams įrenginiams neatitinkant nuorodai keliamų reikalavimų, jie vertinami kaip komerciniai reklaminiai įrenginiai ir jiems taikomi bendrieji išorinės reklamos įrenginiams keliami reikalavimai. Vadovaujantis Vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti (statyti) ant Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės statinių ar kitų objektų viešo konkurso organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 25 d.

įsakymu Nr. A- 2513 (toliau – ir Konkursų aprašas), 5 punktu, sutikimai įrengti išorinės reklamos įrenginius ant žemės, statinių ar kitų objektų, kurie priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise ar kitais teisėtais pagrindais, yra išduodami viešo konkurso laimėtojams. Vadovaujantis Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d.

įsakymu Nr. 1 P-238-(l.3 E.) (toliau – ir NŽT sutikimų išdavimo taisyklės), 4.1, 6.2 punktais, NŽT teritorinis skyrius išduoda sutikimus statyti reklaminius įrenginius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, o tokiam sutikimui gauti turi būti pateikiami dokumentai, įrodantys, kad asmuo laimėjo savivaldybės organizuotą konkursą ar aukcioną. Reklaminis įrenginys, kuriam pareiškėjas siekia gauti leidimą, yra įrengtas už žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų, t. y. valstybinėje žemėje. Pareiškėjas nepateikė nei valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, nei duomenų apie tai, kad yra viešo konkurso laimėtojas, todėl nėra teisinio pagrindo išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą.

Pareiškėjas nenurodo jokių teisės aktuose įtvirtintų jam taikomų išimčių, suteikiančių teisę įrengti reklaminį įrenginį neturint objekto ir žemės, ant kurių jis įrengiamas, valdytojo sutikimo, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog turi minėtus sutikimus. Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir atitinka administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Viada LT“ skundą patenkino, t. y. panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 21R1-103(AG1-93/10-2020), panaikino atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 29-2-432 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“, įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo UAB „Viada LT“ 2020 m. balandžio 22 d. paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune bei priteisė iš atsakovo pareiškėjui 871,20 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas UAB „Viada LT“ 2020 m. balandžio 22 d. kreipėsi į atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. balandžio 17 d. užregistruotą projektą Nr. 27-15-1308, ir (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. balandžio 18 d. užregistruotą projektą Nr. 27-15-1332. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo paraiškas, 2020 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 29-2-432 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“, vadovaudamasi Leidimų aprašo 3.2 papunkčiu nusprendė netenkinti paraiškų, nes sutikimai įrengti naujus išorinės reklamos įrenginius ant žemės, statinių ar kitų objektų, kurie priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise ar kitais teisėtais pagrindais išduodami viešo konkurso laimėtojams, o pareiškėjo reklaminis įrenginys neatitinka nuorodos (specialios reklamos pateikimo priemonės) reikalavimų. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, 2020 m. gegužės 21 d. su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo vertinti paraiškas. Komisijos Sprendimu pareiškėjo skundas atmestas.

11. Teismas nurodė, kad Komisija sprendė, jog esant aplinkybei, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 22 d. pateiktomis paraiškomis prašė išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą ant savivaldybės objekto (žemės, statinio ar pan.), taip pat nesuformuoto valstybinės žemės sklypo, Administracija pagrįstai sprendė, jog kartu su paraiškomis turėjo būti pateikti sutikimai įrengti išorinės reklamos įrenginius ant žemės, statinių ar kitų objektų, kurie priklauso Kauno miesto savivaldybei arba valstybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise ar kitais teisėtais pagrindais. Minėti sutikimai pagal teisės aktų reikalavimus gali būti išduoti tik viešo konkurso laimėtojams. Aplinkybė, jog ankstesniais laikotarpiais leidimai išorinės reklamos įrengimui buvo išduodami kartu su paraiškomis nepateikus privalomų pateikti sutikimų, negali sąlygoti leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo procedūrų bei reikalavimų pakeitimų negalimumą. Taip pat nurodė, kad Sprendime konstatuota, jog be konkurso sutikimai išduodami tik nuorodų įrengimui, ir iš Leidimų aprašo 3.2 papunkčio turinio matyti, kad nuoroda gali būti įrengiama tik pagal patvirtintą tipinį nuorodos projektą. Ginčo dalyku esantys reklaminiai įrenginiai nėra įrengti pagal tipinį projektą, dėl to Komisija sprendė, jog atsakovas pagrįstai atsisakė išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą pagal 2020 m. balandžio 22 d. paraiškas, kadangi išorinė reklama neatitinka nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Komisijos sprendimą ir atsakovo Sprendimą bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti ir tenkinti pareiškėjo 2020 m. balandžio 22 d. paraišką dėl leidimo išorinei reklamai įrengti adresu (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjas priėmė sprendimą reklaminį įrenginį adresu (duomenys neskelbtini), persikelti į jo valdomą žemės sklypą (perkėlimas nesutrukdys pareiškėjui vykdyti teisės aktuose numatytos informavimo pareigos, bus ekonomiškai naudingesnis – nereikės mokėti rinkliavos).

13. Teismas aptarė ginčui aktualias Reklamos įstatymo, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklių (toliau – ir Išorinės reklamos taisyklės), Leidimų aprašo nuostatas.

14. Teismas pažymėjo, kad nustatyta, jog UAB „Viada LT“ 2020 m. balandžio 22 d. paraiškomis kreipėsi į atsakovą, prašydama išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. balandžio 17 d. užregistruotą projektą Nr. 27-15-1308 (leidimas išduodamas nuo 2017 m. gegužės 23 d.), ir (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. balandžio 18 d. užregistruotą projektą Nr. 27-15-1332 (leidimas išduodamas nuo 2018 m. gegužės 14 d.), tačiau kaip matyti iš Sprendimo turinio, rašytinius atsisakymus išduoti leidimus atsakovas grindė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. T-53 „Dėl sutikimų įrengti naujus išorinės reklamos įrenginius išdavimo“ 1 punktu, kuriame pritarta, jog sutikimai įrengti naujus išorinės reklamos įrenginius ant žemės, statinių ar kitų objektų, kurie priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise ar kitais teisėtais pagrindais, būtų išduodami viešo konkurso laimėtojams. Sutikimus įrengti nuorodas pagal patvirtintą tipinį projektą ant žemės, statinių ar kitų objektų, kurie priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise ar kitais teisėtais pagrindais, be viešo konkurso išduoda Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas. Atsakovas rėmėsi ir Leidimų aprašo 3.2 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad nuoroda – speciali reklamos pateikimo priemonė, kurioje nurodomas registruotas reklamos davėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir (ar) pagrindinė veikla, ir (ar) adresas, ir (ar) kelio kryptis ir kurios įrengimo vieta turi tiesioginį ryšį su reklamos davėjo veiklos vieta. Nuoroda gali būti įrengiama tik prie įvažos į teritoriją, kurioje įsikūrę reklamos davėjai, ir tik pagal patvirtintą tipinį nuorodos projektą – tai yra šviesiai pilkos spalvos (RAL 9006) kelių plokštumų įrenginys, kuris turi vieną plačią atramą, arba vienos plokštumos ir spalvos pilonas. Plokštumos spalva turi būti tokia pati kaip ir viso įrenginio – nepriklausomai nuo reklamuojamo objekto firminių spalvų. Teksto išdėstymas visose plokštumose turi būti vienodas. Nuoroda įrengiama tik pagal kompleksinį projektą.

15. Teismas konstatavo, jog atsakovo nurodyti paraiškų netenkinimo pagrindai (teisiniai ir faktiniai) nėra pakankamai teisiškai motyvuoti ir pagrįsti, t. y. nenurodytas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies punktas, kuris buvo pagrindu neišduoti leidimų, bei nenurodyti teisiniai pagrindai, kurie leido atsakovui daryti išvadą, jog pareiškėjo pateikiami ne visi, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai leidimui išduoti arba pateikti neteisingi duomenys ir reklaminės veiklos subjektas neįvykdo leidimus išduodančios institucijos reikalavimo per jos nustatytą terminą pašalinti šiuos trūkumus (1 punktas) ar numatoma įrengti išorinė reklama neatitinka šiame straipsnyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų (2 punktas) bei nenurodytos jokios faktinės aplinkybės ir įrodymai leidimų neišdavimui pagrįsti pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį.

16. Teismas sprendė, kad atsakovas Sprendimą priėmė pažeisdamas pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, Sprendimas įstatymo nustatytu būdu nemotyvuotas, t. y. neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl negali būti laikomas pagrįstu, teisėtu ir teisingu. Ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu.

17. Teismas nurodė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą administracinį aktą, turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, pagrįstumą pagal Reklamos įstatymo, Išorinės reklamos taisyklių, Leidimų aprašo nuostatas, taip, kad pareiškėjas, kuriam adresuotas aktas, iš esmės būtų galėjęs ir turėjęs suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, tačiau nagrinėjamu atveju to nepadarė.

18. Teismas iš dalies tenkino pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. balandžio 22 d. paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini).

19. Teismas pareiškėjui UAB „Viada LT“ iš atsakovo priteisė 871,20 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.

III. 20. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

21. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje nustatytais administracinių aktų panaikinimo pagrindais bei teismų praktika dėl VAĮ 8 straipsnio nuostatų taikymo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Sprendimą, turėjo nustatyti materialinės teisės normos, reglamentuojančios ginčo santykius, pažeidimą, t. y. nurodyti teisės aktą, kuriam iš esmės prieštarauja sprendimas atsisakyti išduoti leidimus įrengti išorines reklamas pagal pareiškėjo 2020 m. balandžio 22 d. paraiškas, o ne formaliai pritaikyti VAĮ 8 straipsnio 1 dalį.

22. Atsakovas remiasi Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 ir 7 dalimis, Išorinės reklamos taisyklių 19 ir 21 punktais ir Leidimų aprašo 5.2 punktu ir pažymi, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2018 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-53 „Dėl sutikimų įrengti naujus išorinės reklamos įrenginius išdavimo“ nusprendė pritarti, kad sutikimai įrengti naujus išorinės reklamos įrenginius ant žemės, statinių ar kitų objektų, kurie priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise ar kitais teisėtais pagrindais, išduodami viešo konkurso laimėtojams. Sutikimus įrengti nuorodas pagal patvirtintą tipinį projektą ant žemės, statinių ar kitų objektų, kurie priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise ar kitais teisėtais pagrindais, be viešo konkurso išduoda Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas. Nuorodos sąvoka yra apibrėžta Leidimų aprašo 3.2 papunktyje, kuriame nustatyta, kad nuoroda – tai speciali reklamos pateikimo priemonė, kurioje nurodomas registruotas reklamos davėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir (ar) pagrindinė veikla, ir (ar) adresas, ir (ar) kelio kryptis ir kurios įrengimo vieta turi tiesioginį ryšį su reklamos davėjo veiklos vieta. Nuoroda gali būti įrengiama tik prie įvažos į teritoriją, kurioje įsikūrę reklamos davėjai, ir tik pagal patvirtintą tipinį nuorodos projektą – tai yra šviesiai pilkos spalvos (RAL 9006) kelių plokštumų įrenginys, kuris turi vieną plačią atramą, arba vienos plokštumos ir spalvos pilonas. Plokštumos spalva turi būti tokia pati kaip ir viso įrenginio – nepriklausomai nuo reklamuojamo objekto firminių spalvų. Teksto išdėstymas visose plokštumose turi būti vienodas. Nuoroda įrengiama tik pagal kompleksinį projektą.

23. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo reklaminiai įrenginiai neatitinka nuorodai keliamų reikalavimų, ir, kad pareiškėjas neturi žemės savininko (valdytojo) sutikimo įrengti išorinės reklamos įrenginius prie (duomenys neskelbtini) ir prie (duomenys neskelbtini). Todėl Sprendimas neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą atitinka teisės aktų reikalavimus, taigi savo turiniu neprieštarauja jokiam aukštesnės galios teisės aktui, o jį rengiant nebuvo pažeistos jokios pagrindinės procedūros. Iš Sprendimo turinio matyti, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis jis yra grindžiamas, jame yra pateikti pakankami ir aiškūs motyvai, aiškios dėl jų kylančios pasekmės. Vien ta aplinkybė, kad skundžiamame Rašte nenurodytas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies punktas, kurio pagrindu buvo neišduotas leidimas įrengti išorinę reklamą, negali būti laikoma esminiu trūkumu ir nepaneigia fakto, kad leidimas įrengti išorinę reklamą pareiškėjui buvo neišduotas pagrįstai. Be to, šis teismo nurodytas Sprendimo trūkumas nesutrukdė pareiškėjui nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į savo teisių ir teisėtų interesų gynybą. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo panaikinti Sprendimą dėl jo neatitikimo VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

24. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus, bet ne teisingas, po teismo sprendimo gali kilti dar vienas naujas tapatus teisminis ginčas. Sprendimu buvo atsisakyta išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą dviem reklaminiams įrenginiams, t. y. reklaminiam įrenginiui prie (duomenys neskelbtini), ir reklaminiam įrenginiui prie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Sprendimą Komisijai skundė visa apimtimi. Komisijos sprendimu nutarta atmesti pareiškėjo skundą visa apimtimi. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, jog: „skunde patikslinama, kad adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas priėmė sprendimą reklaminį įrenginį persikelti į savo žemę. Tokį sprendimą pareiškėjas priėmė atsižvelgęs, kad minėtas perkėlimas nesutrukdys vykdyti teisės aktuose numatytos informavimo pareigos ir bus ekonomiškai naudingesnis (nereikės mokėti rinkliavos). Taigi, nors pareiškėjas sutiko su Sprendimo motyvais dėl reklaminio įrenginio adreso prie (duomenys neskelbtini), tačiau teismas Komisijos sprendimą ir Sprendimą vis tiek panaikino visa apimtimi. Nesant ginčo dėl Sprendimo dalies dėl leidimo įrengti išorinę reklamą prie (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas neturėjo nei teisinio pagrindo skundžiamą teisės aktą panaikinti visa apimtimi, nei priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos visas pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 5 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d.).

25. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, padarė nepagrįstas išvadas, kad skundžiamas Sprendimas yra abstraktaus pobūdžio, o jį priimant buvo pažeistos pagrindines procedūras, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

26. Pareiškėjas UAB „Viada LT“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Pareiškėjas pažymi, kad 2020 m. spalio 26 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad nors iš esmės teigia, kad leidimas stendui įrengti galimas tik pareiškėjui laimėjus viešąjį konkursą – jokio viešo konkurso dėl šio žemės ploto organizuoti atsakovas nežada, bet ir neturi tam jokių galimybių / kompetencijos, nes žemės plotas, kuriame yra šis stendas yra nesuformuotame valstybinės žemės sklype, kurį patikėjimo teise valdo NŽT. Atsakovas taip pat neginčijo (patvirtino, kad šis faktas jam yra žinomas) posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad jam žinoma, jog pareiškėjas kreipėsi ir į NŽT, kuri nurodė, kad leidimą išduoti galėtų tik laimėjus savivaldybės organizuojamą viešąjį konkursą. Pareiškėjas anksčiau neteikė įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nes byloje dėl jos ginčo nekilo, ji nebuvo nurodyta procesiniuose dokumentuose, tačiau prašo prijungti prie bylos NŽT atsakymus šiuo klausimu, nes jų pateikimo būtinybė iškilo teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

28. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo Sprendimas yra neaiškus, tinkamai nemotyvuotas, nepagrįstas įrodymais, priimtas visapusiškai neišanalizavus situacijos ir situacijai aktualaus teisinio reguliavimo bei pažeidžiant susijusių procedūrų atlikimo tvarką. Pareiškėjas teigia, kad situacija, jog administracinis aktas atitiktų visus įstatymų reikalavimus ir būtų teisėtas, tačiau neatitiktų VAĮ 8 straipsnio, galiojusio aktualaus sprendimo priėmimo metu, yra neįmanoma. Be to, teismo sprendime yra nurodyta, kad atsakovas Sprendimą turėjo pagrįsti ir Reklamos įstatymo 12 straipsniu.

Būtent Sprendime esantys neaiškumai ir prieštaringumai pareiškėjui ir iki šiandien neleidžia suprasti kokiu būdu galima siekti aptariamų teisių įgyvendinimo – nenurodami nei teisės aktai reglamentuojantis konkurso procedūras, nepateikiama jokia informacija grindžianti nurodyto pobūdžio konkursus ar dalyvavimo jame galimybę (dar – po akto priėmimo papildomai nurodoma, kad savivaldybė neturi teisės organizuoti tokio pobūdžio konkursų ir net nežada jų organizuoti, t. y. – iš esmės nurodoma, kad dalyvauti Sprendime nurodytame viešajame konkurse yra neįmanoma).

Taigi būtent skundžiamo administracinio akto priėmimas užkirto galimybę pareiškėjui įgyvendinti aukštesnės galios teisės aktuose numatytą teisę. Pareiškėjo vertinimu, joks naujas ginčas nėra užprogramuojamas – atsakovui priėmus teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, net ir jam esant neigiamam – suteiks prielaidas ir galimybes imtis reikiamų veiksmų, kad būtų gautas leidimas, ar pateiks aktualią ir reikšmingą informaciją dėl aktualaus viešo konkurso organizavimo ir galimybių jame dalyvauti. Pareiškėjas teigia, kad išleido didelės lėšas reklaminio stendo įrengimui ir iki šiol turėjo teisę jį eksploatuoti, tačiau atsakovui priėmus teisės aktų pakeitimus (Leidimų aprašo 3.2 punkte nurodyta sąvoka „nuoroda“ buvo įtvirtinta tik 2019 m. spalio 9 d.) – pareiškėjas pateko į neišsprendžiamą situaciją, nes atsakovas nurodo, kad leidimas išduodamas tik laimėjus konkursą, kurio atsakovas neturi kompetencijos organizuoti, o atsakovui patarus dėl leidimo kreiptis į NŽT – pastaroji institucija taip pat nurodo, kad leidimo suteikimui reikalinga laimėti viešąjį konkursą, kurį turėtų organizuoti savivaldybė.

Visą tai pagrindžia Sprendimo neaiškumą, prieštaringumą ir neteisėtumą, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra jokio pagrindo keisti ar naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 29-2-432 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo UAB „Viada LT“ 2020 m. balandžio 22 d. prašymą dėl leidimo išorinei reklamai adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrįstumo. Pareiškėjas skunde teismo prašė panaikinti ir Komisijos sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas dėl atsakovo Sprendimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus buvo atmestas.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino bei panaikino Sprendimą ir Komisijos sprendimą, konstatavęs, kad Sprendime atsakovo nurodyti pareiškėjo paraiškų išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą netenkinimo pagrindai (teisiniai ir faktiniai) nėra pakankamai teisiškai motyvuoti ir pagrįsti, Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

31. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde teigia, kad Sprendimas neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą atitinka teisės aktų reikalavimus, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai panaikino Sprendimą visa apimtimi, nes pareiškėjas nekėlė ginčo dėl Sprendimo dalies dėl leidimo įrengti išorinę reklamą vietoje prie (duomenys neskelbtini), nusprendęs perkelti reklamą į kitą vietą, dėl to pareiškėjo naudai buvo priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidos.

32. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

34. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Viada LT“ 2020 m. balandžio 22 d. paraiškomis kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune pagal 2019 m. balandžio 17 d. užregistruotą projektą Nr. 27-15-1308 (leidimas išduodamas nuo 2017 m. gegužės 23 d.) ir (duomenys neskelbtini), Kaune pagal 2019 m. balandžio 18 d. užregistruotą projektą Nr. 27-15-1332 (leidimas išduodamas nuo 2018 m. gegužės 14 d.). Atsakovas Sprendimu neišdavė leidimų įrengti išorinę reklamą, atsisakymo priežastimi nurodydamas, kad pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. T-53 1 punkto nuostatas sutikimai įrengti naujus išorinės reklamos įrenginius ant žemės, statinių ar kitų objektų, kurie priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise ar kitais teisėtais pagrindais, būtų išduodami viešo konkurso laimėtojams. Be konkurso sutikimai išduodami tik nuorodų įrengimui. Sprendime pacituotos Leidimų aprašo 3.2 punkto nuostatos, nustatančios nuorodos sąvoką ir įrengimą. Pareiškėjui nurodyta, kad jo reklaminis įrenginys neatitinka minėtų reikalavimų, o tokio tipo reklaminis įrenginys galėtų likti ir jam būtų išduotas leidimas, jei jis būtų perkeltas į privačią valdą. Sprendime priminta Leidimų aprašo 31 punkte nustatyta tvarka dėl išorinės reklamos nuėmimo ir reklaminių įrenginių išardymo pasibaigus leidimo galiojimui arba leidimą panaikinus.

35. Išorinės reklamos įrengimo reikalavimus nustato Reklamos įstatymo 12 straipsnis (ginčui aktuali 2018 m. balandžio 26 d. įstatymo Nr. XIII-1123 redakcija), Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės, kurių 21–34 punktuose nustatyta leidimų išorinei reklamai išdavimo / atsisakymo išduoti leidimus tvarka bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas Leidimų aprašas.

36. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 11 dalis nustato, kad jeigu leidimą turintis reklaminės veiklos subjektas (toliau – leidimo turėtojas) nori gauti naują leidimą, jis leidimą išduodančiai institucijai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki leidimo galiojimo termino pabaigos turi pateikti dokumentus leidimui išduoti, išskyrus dokumentus, kuriuos reklaminės veiklos subjektas jau yra pateikęs leidimą išduodančiai institucijai turimam leidimui gauti ir juose pateikti duomenys ir (ar) informacija nepasikeitė. Naujas leidimas išduodamas šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Pagal aptariamo straipsnio 10 dalį leidimas išduodamas arba reklaminės veiklos subjektui pateikiamas rašytinis motyvuotas atsisakymas jį išduoti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, o kai reklama įrengiama pagal leidimą išduodančios institucijos patvirtintą tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektą, – per 10 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų leidimui išduoti gavimo. Jeigu per nurodytus terminus leidimą išduodanti institucija neišduoda leidimo ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą, laikoma, kad leidimas išduotas.

37. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalis nustato leidimo neišdavimo pagrindus, kurie yra: 1) pateikiami ne visi, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai leidimui išduoti arba pateikti neteisingi duomenys ir reklaminės veiklos subjektas neįvykdo leidimus išduodančios institucijos reikalavimo per jos nustatytą terminą pašalinti šiuos trūkumus; 2) numatoma įrengti išorinė reklama neatitinka šiame straipsnyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų; 3) reklaminės veiklos subjektas nesumoka savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, tarybos nustatytos vietinės rinkliavos, jeigu vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyta, kad vietinė rinkliava už leidimo išdavimą turi būti sumokėta prieš išduodant leidimą.

38. Leidimų aprašo 13 punkte nustatyta, kad pareiškėjui leidimas turi būti išduotas arba rašytinis motyvuotas atsisakymas jį išduoti pateiktas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų leidimui išduoti gavimo dienos. Jeigu pateikti ne visi, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai arba neteisingi duomenys, terminas skaičiuojamas nuo visų arba papildytų (patikslintų) dokumentų gavimo dienos.

39. Pagal Leidimų aprašo 19 punktą leidimas neišduodamas, jei išorinę reklamą numatoma įrengti ant pastatų, įrašytų į Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nes turto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai (kai statiniai neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų, statiniai ir patalpos apdegę, apgriuvę ar kitaip fiziškai pažeisti, pažeista, nesandari pastato stogo danga, pažeista, neveikianti pastato kritulių surinkimo sistema, apskardinimas, pažeistas, atšokęs, ištrupėjęs pastato fasado tinkas, plytos ar kitos sienų apdailos medžiagos, pažeisti, suirę, trupantys balkonų pagrindai ar architektūros elementai; atviri langai, durys ar kitos angos, leidžiančios netrukdomai patekti į neprižiūrimą pastatą). Leidimas taip pat neišduodamas kitais Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei aptartą teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovo Sprendimas neatitinka objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo, sprendimo pagrįstumo ir motyvuotumo kriterijų. Iš Sprendimo turinio matyti, kad jame nenurodytas joks nei Leidimų apraše, nei Taisyklėse, nei Reklamos įstatyme nustatytas atsisakymo išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą teisinis pagrindas. Pažymėtina, kad pareiškėjas neprašė išduoti sutikimo įrengti nuorodą, o Sprendime aptarti nuorodos įrengimo reikalavimai. Taip pat tuo atveju, jei, anot atsakovo, sutikimas pareiškėjo pageidaujamam išorinės reklamos įrenginiui (įrenginiams) įrengti gali būti išduodamas tik viešo konkurso laimėtojams, Sprendime visiškai nepaaiškinta apie tokių konkursų organizavimo tvarką ir pan., nepaaiškinta, kokių konkrečiai dokumentų trūksta, kad leidimas būtų išduotas. Taigi, Sprendimas neatitinka Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies, Leidimų aprašo 19 punkto reikalavimų.

41. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Kadangi ginčijamas Sprendimas negali būti laikomas motyvuotu (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį panaikino kaip neteisėtą (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), taip pat pagrįstai panaikino Komisijos sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, ir, atsižvelgęs į pareiškėjo suformuluotą skundo teismui reikalavimą, įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo UAB „VIADA LT“ 2020 m. balandžio 22 d. paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini).

42. Iš atsakovo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais vertina, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtų taisyklių laikėsi. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo ištirti ir įvertinti visi byloje surinkti įrodymai, įvertintos aplinkybės, susijusios su keliamu ginču, o aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas, ar, kad priimtas teismo sprendimas nemotyvuotas. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

44. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų dėl ginčo ribų bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teismui patenkinus skundą, pažymi, kad pareiškėjas skunde teismui suformulavo reikalavimą panaikinti atsakovo Sprendimą, Komisijos sprendimą ir įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti 2020 m. balandžio 22 d. paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Tai, kad pareiškėjas, pasikeitus aplinkybėms nuo ginčo Komisijoje pradžios, teisme nebereiškė reikalavimo įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti paraiškos gauti leidimą įrengti išorinę reklamą prie (duomenys neskelbtini), atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl atsakovo Sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino visą Sprendimą ir Komisijos sprendimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, iš esmės patenkinti visi jo materialiniai teisiniai reikalavimai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

45. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

46. Pareiškėjas UAB „Viada LT“ pateikė prašymą priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus dydžio. Todėl, atsižvelgus į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o galutinis procesinis sprendimas byloje priimamas pareiškėjo naudai, visa pareiškėjo prašoma bylinėjimosi išlaidų suma priteisiama iš atsakovo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Viada LT“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė