2020-02-26 Nr. AB-5804-3-61-3-03579-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-136-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03579-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja Z. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSDFV) 2017 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. (6.5)I-5820I „Dėl administracinės procedūros nutraukimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti ištirti jos skundą.

2. Pareiškėja paaiškino, kad Raštas buvo priimtas išnagrinėjus jos 2017 m. rugsėjo 13 d. VSDFV pateiktą skundą, kuriame pareiškėja nurodė, jog VSDFV Vilniaus miesto skyrius jos reikalavimą tenkinti atsisakė. Prašydama įpareigoti skyrių pateikti jai skundžiamą raštą ir jį panaikinti, kartu prašė tenkinti reikalavimą į draudiminį darbo stažą įskaityti laikotarpį, dirbtą uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2006 m. birželio 3 d. iki reikalavimo užregistravimo VSDFV, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – nuo 2004 m. lapkričio 22 d. iki reikalavimo užregistravimo VSDFV, kartu pakeičiant sprendimus, kuriais paskirta ir tikslinama senatvės pensija.

3. Pareiškėja akcentavo, jog pensijos vidurkį prašo paskaičiuoti už laikotarpį, išdirbtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2006 m. birželio 3 d. iki sprendimo skirti senatvės pensiją pakeitimo, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2004 m. lapkričio 22 d. iki sprendimo skirti senatvės pensiją pakeitimo. Pareiškėja argumentus grindė darbo sutartimi, teismų procesiniais dokumentais, civiline byla Nr. 2-966-599/2008, kurioje VSDFV pateikė pažymą apie jos darbo santykius UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d.

4. Pareiškėja teigė, kad VSDFV ginčijamame Rašte Nr. (6.5)I-5820I nurodė, jog pareiškėjos skundas buvo pareikštas pakartotinai vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 27 straipsnio 5 dalimi. Joje nustatyta, kad pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos, apie tai informuojant skundą pateikusį asmenį raštu. Rašte pažymėta, kad pateiktas skundas be kitų reikalavimų, dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2006 m. birželio 3 d. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2004 m. lapkričio 22 d. įskaitymo į stažą ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. PE-SP1-19898, 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. PE-SP1-23371 ir 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. PE-SP133328, kuriais paskirta senatvės pensija, buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, byloje Nr. A-4851-822/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00682-2017-4). Dėl šios priežasties, o taip pat, remiantis VAĮ, administracinę procedūrą pagal pareiškėjos pateiktą skundą VSDFV nusprendė nutraukti.

5. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. Atsakovas, pateikdamas argumentus, nurodytus skundžiamame rašte, akcentavo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4068-1063/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-301987-2017-8) pareiškėjos skundą dėl atsakovo įpareigojimo į draudimo stažą senatvės pensijai įskaityti stažą, dirbtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2004 m. lapkričio 22 d. iki sprendimo byloje priėmimo dienos, paliko nenagrinėtą, o kitą skundo dalį, kuria buvo prašoma įskaityti į pareiškėjos darbo stažą laiką, dirbtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2006 m. birželio 3 d. iki sprendimo priėmimo, ir nuo 2005 m. lapkričio 18 d. vykdomos individualios veiklos laikotarpį, bei priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismas atmetė.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjos Z. B. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėja VSDFV Vilniaus miesto skyriui 2017 m. rugsėjo 21 d. pateikė skundą kartu su pakartotiniu reikalavimu, prašydama įpareigoti VSDFV Vilniaus miesto skyrių pateikti jai skundžiamą raštą, jį panaikinti ir tenkinti reikalavimą į draudiminį darbo stažą įskaityti laikotarpį, dirbtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2006 m. birželio 3 d. iki reikalavimo užregistravimo VSDFV ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2004 m. lapkričio 22 d. iki reikalavimo užregistravimo VSDFV, kartu pakeičiant sprendimus, kuriais paskirta ir tikslinama senatvės pensija. Pareiškėja akcentavo, jog pensijos vidurkį prašo paskaičiuoti už laikotarpį, išdirbtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2006 m. birželio 3 d. iki sprendimo skirti senatvės pensiją pakeitimo, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2004 m. lapkričio 22 d. iki sprendimo skirti senatvės pensiją pakeitimo. Atsakovas 2017 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjai įteikė šioje byloje skundžiamą Raštą, kuriuo skundo nagrinėjimą nutraukė. Teismas vertino, kad apie skundo nagrinėjimo nutraukimą pareiškėja buvo informuota tinkamai, kadangi pateiktame patikslintame skunde pareiškėja argumentų dėl su Rašto išsiuntimu ar gavimu susijusių pažeidimų nenurodė.

9. Teismas konstatavo, kad iš Rašto turinio matyti, jog atsakovas atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, nes pareiškėja kelia ginčą dėl tų pačių klausimų, kurie nagrinėti apeliacine tvarka administracinėje byloje Nr. A-4851-822/2017 (dabartinis bylos numeris – A-1285-822/2019).

10. Teismas, įvertinęs Rašto turinį, sprendė, jog Raštas yra laikytinas viešojo administravimo aktu ir jį įvertinęs pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, padarė išvadą, jog atsakovas Raštu pagrįstai įvertino pareiškėjos skundo pateikimo metu jai žinomus objektyvius duomenis, kadangi į aplinkybę, jog apeliacine tvarka nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A-4851-822/2017 buvo nagrinėti iš esmės tie patys reikalavimai, VSDFV atsižvelgti privalėjo.

11. Teismas, vadovaudamasis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią tais atvejais, kai paaiškėja, jog skundą tuo pačiu klausimu nagrinėja ir teismas, administracinė procedūra yra nutraukiama per 5 darbo dienas nuo paaiškėjimo dienos, tai pat atsižvelgdamas į Lietuvos teismų administracinės sistemos LITEKO duomenis, sprendė, jog byla Nr. I-2718-244/2017 nagrinėjama apeliacine tvarka su tapačiu reikalavimu, kuris keliamas ir Rašte. Todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti VSDFV ištirti jos keliamus reikalavimus negali būti tenkinamas, konstatuojant, jog VSDFV juos atmetė pagrįstai.

12. Teismas, netenkinęs reikalavimo panaikinti Raštą, sprendė, jog negali būti tenkinamas ir reikalavimas įpareigoti išnagrinėti skundą.

III. 13. Pareiškėja Z. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus visiškai.

14. Pareiškėja apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, netinkamai taikė įstatymą, išskirtinai įrodymus vertino tik atsakovo naudai. Teismų praktikoje yra suformuota, kad siekiant nustatyti, ar darbdavys turi pareigą mokėti darbuotojui darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį, būtina nustatyti faktinį darbo sutartimi sulygtų darbuotojo funkcijų vykdymą (teisinių darbo santykių egzistavimo faktą). Teismų praktikoje taip pat aiškinama, kad sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso normas, pareiga įforminti darbo santykių pabaigą tenka ne darbuotojui, bet darbdaviui. Todėl išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad teismai netinkamai taikė nurodytas Darbo kodekso normas, priėmė neteisėtus ir nepagrįstus procesinius sprendimus.

15. Pareiškėja nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog nuo 2006 m. birželio 3 d. darbo sutartis, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Z. B., de jure ir de facto nėra nutraukta ir yra galiojanti. Šį faktą patvirtina į bylą pateikta VSDFV pažyma, iš kurios matyti, kad Z. B. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja nuo 2006 m. birželio 3 d. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimas). Teismo nagrinėjimo metu nustatyta, kad Z. B. ir šiuo metu saugo dokumentus, priima korespondenciją atsakovo vardu, o tai gali būti vertinama kaip darbo funkcijų atlikimas. Pareiškėja iki šiol atlieka vieną iš darbo funkcijų – saugo darbdavio dokumentus, o įforminti darbo santykių pabaigą yra ne darbuotojo, o darbdavio pareiga.

16. Pareiškėja vertina, kad teismas taip pat nustatė, jog šiuo metu pareiškėjos darbdavio atstovas yra dingęs, darbdavys taip pat nesikreipia į pareiškėją dėl kitų darbo funkcijų atlikimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2006 m. gegužės 5 d. VSFDV Vilniaus skyriui neteikė duomenų apie Z. B. pajamas, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų, nevykdė VSDFV reikalavimų pateikti socialinio draudimo pranešimus. Tačiau VSDFV iki šiol jokių drausminio pobūdžio priemonių netaikė, net nesiekė inicijuoti įmonės bankrotą dėl įsiskolinimo VSDFV biudžetui.

17. Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu pateikia Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą, kuriuo, pasak pareiškėjos, nustatyta, kad VSDFV Kauno skyrius suklastojo VSDFV duomenų bazėje apie faktinį jos draudiminį stažą dirbtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2004 m. lapkričio 22 d. iki šiol, todėl VSDFV Vilniaus miesto skyrius priėmė neteisingus sprendimus skiriant pareiškėjai senatvės pensiją. Tokia aplinkybė pareiškėjai tapo žinoma rašytinio proceso metu nagrinėjant šią bylą.

18. Pareiškėja teigia, kad teismo vertinimas, jog pareiškėjos reikalavimai yra pareikšti pakartotinai, yra tik prielaida ir siekimas vertinti įrodymus išskirtinai tik atsakovo naudai.

19. Atsakovas VSDFV atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovas nurodo, kad įvertinus tai, jog dėl tų pačių pareiškėjos reikalavimų byla nagrinėjama teisme kitoje byloje, vadovaujantis VAĮ 27 straipsnio 5 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis administracinės procedūros nutraukimą, ginčijamu Raštu pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 13 d. skundo nagrinėjimą atsakovas nutraukė. Teismas, vertindamas Rašto teisėtumą ir pagrįstumą, padarė teisingą išvadą, jog atsakovas pagrįstai įvertino pareiškėjos skundo pateikimo metu jai žinomus objektyvius duomenis, t. y. jog apeliacine tvarka nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A-4851-822/2017 yra keliami iš esmės tie patys reikalavimai, todėl VSDFV atsižvelgti į tai privalėjo. Teismas atitinkamai pagrįstai netenkino ir Z. B. reikalavimo įpareigoti VSDFV ištirti jos skundą.

21. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, sudarančių teisinį pagrindą panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują pareiškėjos nurodytą sprendimą. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai reiškiami reikalavimai, kurie teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi nebuvo priimti ir nebuvo nagrinėjami administracinėje byloje Nr. I-1563-426/2018, be to, pareiškėja nenurodo jokių materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimo, apeliacinį skundą grindžia argumentais, nesusijusiais su Raštu, todėl apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

22. Pareiškėja Z. B. pateikė papildomus paaiškinimus dėl atsakovo atsiliepimo, nurodydama, jog atsakovas teikia neteisingus duomenis VSDFV duomenų bazėje apie pareiškėjos asmenį ir šias aplinkybes patvirtina pareiškėjos jau teikti teismų sprendimai, taip pat Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis bankroto byloje dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Be to, dalis ginčo sprendžiama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, kuriame priimtas procesinis dokumentas gali turėti įtakos teisingo procesinio sprendimo priėmimui šioje byloje. Todėl prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta minėta civilinė byla, o netenkinus šio prašymo – skundą tenkinti visiškai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV 2017 m. rugsėjo 19 d. Rašto, kuriuo pareiškėjos skundo nagrinėjimas nutrauktas, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo ištirti pareiškėjos skundą.

24. Ginčijamu Raštu pareiškėjai buvo paaiškinta, kad vadovaujantis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, t. y. pradėjus administracinę procedūrą ir paaiškėjus, jog tą patį klausimą pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama. Atsakovas Rašte nurodė, kad pareiškėjos pateiktas skundas be kitų reikalavimų, dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2006 m. birželio 3 d. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2004 m. lapkričio 22 d. įskaitymo į stažą ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. PE-SP1-19898, 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. PE-SP1-23371 ir 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. PE-SP133328, kuriais paskirta senatvės pensija, buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, byloje Nr. A-4851-822/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00682-2017-4). Dėl šios priežasties kartu atsižvelgiant į tai, kad byloje Nr. I-2718-244/2017, nagrinėjamoje apeliacine tvarka, yra tapatūs pareiškėjos reikalavimai, kurie keliami ir ginčijamame Rašte, administracinę procedūrą pagal pareiškėjos pateiktą skundą VSDFV nusprendė nutraukti.

25. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos reikalavimo panaikinti Raštą ir reikalavimo įpareigoti VSDFV ištirti jos keliamus reikalavimus.

26. Pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus visiškai.

27. Apeliantės nuomone, teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, netinkamai taikė Darbo kodekso normas, išskirtinai įrodymus vertino tik atsakovo naudai. Teigia, kad teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog nuo 2006 m. birželio 3 d. darbo sutartis, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Z. B., de jure ir de facto nėra nutraukta ir yra galiojanti. Be to, Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimas patvirtina pareiškėjos faktinį draudimo stažą, nes ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2004 m. lapkričio 22 d. iki šiol, todėl VSDFV Vilniaus miesto skyrius priėmė neteisingus sprendimus skiriant pareiškėjai senatvės pensiją. Nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjos reikalavimai yra pareikšti pakartotinai.

28. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrina neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų, kadangi nėra aplinkybių, nustatytų ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti nepaisoma apeliacinio skundo ribų.

29. Viešojo administravimo subjekto teises ir pareigas, nagrinėjant asmenų skundus, bylai aktualiu aspektu nustato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalis, kurioje numatyta, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo.

30. Todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar buvo pareiškėjos nurodyti klausimai jau nagrinėjami teisme, kai ji kreipėsi su 2017 m. rugsėjo 13 d. prašymu, dėl kurio priimtas ginčijamas sprendimas(Raštas) ir, ar teisme nagrinėjamas ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovo buvo tuo pačiu klausimu.

31. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. rugsėjo 13 d. prašymu kreipėsi į VSDFV, prašydama: „papildomai ir pakartotinai reikalauju į draudiminį darbo stažą įskaityti draudiminį laikotarpį, dirbtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2006 m. birželio 3 d. iki šio reikalavimo užregistravimo VSDFV; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2004 m. lapkričio 22 d. iki šio reikalavimo užregistravimo VSDFV; pakeisti sprendimus, kuriais paskirta ir tikslinama senatvės pensija [...].“. Pareikšdama reikalavimą pareiškėja akcentavo, jog pensijos vidurkis turi būti paskaičiuotas už laikotarpį, išdirbtą paskutinius penkis metus laikotarpiu nuo 2004 metų iki senatvės pensijos paskyrimo, vertinant laikotarpį, dirbtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2006 m. birželio 3 d. iki sprendimo skirti senatvės pensiją pakeitimo, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2004 m. lapkričio 22 d. iki sprendimo skirti senatvės pensiją pakeitimo.

32. Lietuvos teismų administracinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad dar iki pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 13 d. kreipimosi (dėl kurio yra priimtas ginčijamas sprendimas (Raštas) šioje byloje) inicijuotų viešojo administravimo procedūrų, tarp pareiškėjos ir atsakovo jau buvo kilę teisminiai ginčai dėl reikalavimo įskaityti į draudiminį darbo stažą laikotarpį, pareiškėjos dirbtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2006 m. birželio 3 d. iki atitinkamų sprendimų skirti senatvės pensiją paskyrimo pakeitimo ir laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2004 m. lapkričio 22 d. iki atitinkamų sprendimų skirti senatvės pensiją paskyrimo pakeitimo (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4068-1063/2017 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1285-822/2019).

33. Taigi ankstesnio pareiškėjos reikalavimo turinys ir 2017 m. rugsėjo 13 d. prašymo, dėl kurio priimtas ginčijamas sprendimas (Raštas), turinys buvo tapatus (pareiškėja prašė įskaityti į draudiminį darbo stažą laikotarpį, jos dirbtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2006 m. birželio 3 d. iki atitinkamų sprendimų skirti senatvės pensiją paskyrimo pakeitimo, ir laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2004 m. lapkričio 22 d. iki atitinkamų sprendimų skirti senatvės pensiją paskyrimo pakeitimo).

34. Konstatuotina, kad atsakovui priimant ginčijamą VSDFV 2017 m. rugsėjo 19 d. raštą, šalių ginčas dėl ankstesnio pareiškėjos kreipimosi priimto VSDFV sprendimo teisme vyko tuo pačiu klausimu.

35. Šios aplinkybės patvirtina, kad egzistavo faktinis ir teisinis pagrindai ginčijamu 2017 m. rugsėjo 19 d. Raštu „Dėl administracinės procedūros nutraukimo“ (I t., b. l. 10) atsakovui skundo (prašymo) nagrinėjimą pagal pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 13 d. prašymą nutraukti vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi. Kartu pastebėtina, jog ir pati pareiškėja 2017 m. rugsėjo 13 d. prašyme atsakovui nurodo ir ne kartą pabrėžia, kad ji kreipiasi į atsakovą papildomai ir pakartotinai.

36. Apeliantė nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendime, pasak jos, nustatyta, kad VSDFV Kauno skyrius suklastojo VSDFV duomenų bazėje apie faktinį jos draudiminį stažą dirbtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2004 m. lapkričio 22 d., o VSDFV ginčijamu Sprendimu ir pirmosios instancijos teismas to neįvertino.

37. Šiame kontekste paminėtina, kad VSDFV privalo nagrinėti asmenų skundus vadovaudamasi, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymu, kurio 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1070-261/2019).

38. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja 2017 m. rugsėjo 13 d. prašyme VSDFV nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių ir nepridėjo dokumentų, pagrindžiančių reikalavimą perskaičiuoti draudiminį stažą, t. y. tik pakartotinai prašė tenkinti jos reikalavimą atitinkamai įskaityti laikotarpį, dirbtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei reiškė nepritarimą VSDFV ankstesniuose raštuose ir (ar) sprendimuose išdėstytai pozicijai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijamo Rašto priėmimo metu pareiškėjos apeliaciniame skunde minimas ir kaip papildomas įrodymas pateiktas Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimas (kuriame, pasak pareiškėjos, nustatyta, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2004 m. lapkričio 22 d. iki šiol, todėl VSDFV Vilniaus miesto skyrius priėmė neteisingus sprendimus skiriant pareiškėjai senatvės pensiją) dar nebuvo priimtas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjos nurodytas Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimas yra priimtas būtent po ginčijamo Rašto priėmimo, todėl akivaizdu, kad atsakovas neturėjo galimybės jo įvertinti.

39. Todėl konstatuotina, kad ginčijamo Rašto priėmimo metu pareiškėja nepateikė jokių naujų aplinkybių ir duomenų, kurie nebūtų anksčiau atsakovo nagrinėti ir atitinkamai priimti sprendimai dėl aplinkybių, nurodytų šios nutarties 25–26 punktuose. Kartu konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu pagrįstai ir teisėtai pareiškėjos Z. B. skundą atmetė. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus argumentus, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bei atmetami

40. Pareiškėjai papildomai paaiškintina, kad ji turi teisę kreiptis į VSDFV teritorinį skyrių įvertinti po ginčijamo Rašto priėmimo naujai paaiškėjusius duomenis ir konstatuotas aplinkybes Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendime.

41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos Z. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Ramutė Ruškytė Veslava Ruskan