2024-10-23 Nr. AB-15413-3-61-3-04784-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-703-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04784-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Baltos avies kooperatyvo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui Baltos avies kooperatyvui dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Balstos avies kooperatyvo (toliau – ir Kooperatyvas, atsakovas) 27 436,96 Eur skolos bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punktu ir 16.1 papunkčiu, nuo 27 436,96 Eur sumos nuo 2024 m. vasario 20 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.

Pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis 27 436,96 Eur dydžio sumai.

Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad NMA 2023 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-251 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo vadovaujantis paramos gavėjas Kooperatyvas privalo grąžinti NMA susidariusią skolą. Apie priimtą Sprendimą atsakovas informuotas 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. BRK-17593 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriame nurodyta, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, atsakovui bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Sprendimas yra galiojantis bei sukeliantis atsakovui teisines pasekmes. Atsakovas skolos negrąžino, skola šiuo metu yra 27 436,96 Eur.

Pareiškėjas pažymėjo, kad susigrąžintina paramos suma (27 436,96 Eur) yra akivaizdžiai didelė. Atsižvelgiant į Sprendime nurodytą pažeidimą, NMA vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas. Egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos lėšas.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino. Areštavo atsakovui Baltos avies kooperatyvui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 27 436,96 Eur sumai, o tokio turto nesant arba turint nepakankamai – areštuoti pinigines lėšas ir/arba turtines teises, priklausančias Baltos avies kooperatyvui, neviršijant 27 436,96 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Nurodė, kad nutartis užtikrinti reikalavimą skubiai vykdytina.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant ABTĮ 70 straipsnio 3 dalį. Nurodė, kad procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde (prašyme, pareiškime) suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų (prima facie) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (tarkim pareiškėjas pasirinko tokį teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme, pareiškime) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra susijęs su Europos Sąjungos parama bei su jos susigrąžinimu dėl netinkamo projekto įgyvendinimo. Pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštu reikalavimu dėl 27 436,96 Eur skolos priteisimo. Pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą: pateikė 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. SKP-587 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo vadovaujantis paramos gavėjui pritaikyta paramos susigrąžinimo sankcija. Sprendime dėl susidariusios skolos sugrąžinimo aiškiai ir konkrečiai nurodyti atsakovo padaryti pažeidimai. Pareiškėjo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma didelė. Pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta didelė žala, prarasta reikšminga Europos Sąjungos paramos dalis. Teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms turto areštą 27 436,96 Eur sumai (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsnio 5 dalimi, išaiškino, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 12 dalį, jeigu pažeidžiami draudimai, nurodyti šio straipsnio 3 dalyje, kaltiems asmenims teismo nutartimi skiriama iki 300 Eur bauda.

III. Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir panaikinti banko sąskaitų areštą ir suvaržymus žemės ūkio produkcijai ir biologiniam turtui.

Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria areštuotas visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas bei banko sąskaitos.

Teigia, kad pagal 2024 metų paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos preliminarią išmokų skaičiuoklę numato gauti 69 055 Eur išmoką. Šią išmoką administruoja NMA, kuri informavo, jog skola (27 436,96 Eur) bei palūkanos bus nuskaičiuojamos nuo šios sumos.

Atsakovas nurodo, kad areštuojant banko sąskaitas faktiškai stabdoma kooperatyvo veikla. Tampa negalimas atlyginimų mokėjimas, atsiskaitymas už galvijų gydymo ir priežiūros paslaugas. Kooperatyvas nevykdo apyvartos grynais pinigais, todėl mokėjimai pavedimu yra vienintelė galimybė atsiskaityti su tiekėjais. Dalį kooperatyvo kilnojamo turto sudaro žemės ūkio produkcija ir biologinis turtas (galvijai).

Atsakovo nuomone, areštuoti galvijus galima tik įsitikinant jų priežiūros užtikrinimu, kitaip areštas netenka prasmės. Galvijus reikia ne tik maitinti ir rūpintis jų sveikata (šiems veiksmams reikalinga teisė atsiskaityti už paslaugas banko pavedimais), taip pat Kooperatyvo veiklai vykdyti reikia galvijus pirkti ir parduoti (ruduo – galvijų pardavimo metas). Nurodo, kad viena karvė (CZ000721740931) šiuo metu yra gydoma (kojos trauma), atsižvelgiant į simptomatiką, yra didelė tikimybė kad kelių savaičių bėgyje ją reikės brokuoti ir pristatyti į skerdyklą (parduoti), tačiau tai to nebus galima padaryti dėl galiojančio turto arešto.

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nutartimi tenkino NMA prašymą ir pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones (atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms taikytas turto areštas 27 436,96 Eur dydžio sumai). NMA vertinimu nutartimi tinkamai įvertinta susidariusi situacija, akcentuota, jog taikant reikalavimo užtikrinimo priemones vadovautasi ir suformuota teismų praktika. NMA nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti teismo nutartį. Nutartyje pagrįstai pažymėta, jog ginčo dalykas yra susijęs su Europos Sąjungos parama bei su jos susigrąžinimu dėl netinkamo projekto įgyvendinimo, t. y. NMA prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštu reikalavimu dėl 27 436,96 Eur skolos priteisimo. Akcentuota, jog NMA tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, kuriuo vadovaujantis atsakovui pritaikyta dalies paramos susigrąžinimo sankcija. Sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodyti atsakovo padaryti pažeidimai, o NMA reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma didelė. Teismas, įvertinęs NMA pateiktus dokumentus ir prašyme esančius paaiškinimus tinkamai konstatavo, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta didelė žala, prarasta reikšminga Europos Sąjungos paramos dalis.

Pareiškėjas pažymi, kad NMA pagrįstai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atsižvelgiant dar ir į tai, jog Sprendimas nustatyta tvarka ir terminais nebuvo skųstas, todėl yra teisėtas ir galiojantis bei sukeliantis atsakovui teisines pasekmes. Nors atsakovas 2024 m. sausio 11 d. pateikė skundą „Dėl pritaikytos sankcijos“ (toliau – Skundas I), kuriame skundžiamas NMA Sprendimas, tačiau NMA, išnagrinėjusi Skundą I, 2024 m. vasario 7 d. atsakymu „Dėl atsakymo į skundą“ (reg. Nr. BRK-1977) (toliau – ir Atsakymas I) informavo, kad Skundas I netenkinamas ir Sprendimas nebus keičiamas. Taip pat, nors atsakovas 2024 m. vasario 19 d. pateikė skundą „Pakartotinis kreipimasis dėl pritaikytos sankcijos“ (reg. Nr. BR7-119) (toliau – Skundas II), kuriame pakartotinai skųstas NMA Sprendimas, pateiktas nesutikimas su Atsakymu I, tačiau NMA, išnagrinėjusi Skundą II, 2024 m. kovo 13 d. atsakymu „Dėl atsakymo į skundą“ (reg. Nr. BRK-3904) (toliau – Atsakymas II) informavo, kad Skundas II netenkinamas ir Sprendimas nebus keičiamas. Šiuo atveju atsakovas nei Atsakymo I, nei Atsakymo II nustatyta tvarka ir terminais neskundė.

Pareiškėjas akcentuoja, kad NMA Sprendimas priimtas dar 2023 m. gruodžio 19 d., o iki pat NMA prašymo pateikimo teismui datos (2024 m. rugpjūčio 29 d.) atsakovas jokia dalimi su NMA neatsiskaitė, taigi ketinimo grąžinti skolą iš atsakovo pusės nebuvo.

Pareiškėjas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad nutartimi areštuojamas visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, taip pat areštuojamos banko sąskaitos. NMA teismo prašė taikyti areštą konkrečiai sumai, t. y. 27 436,96 Eur. Tai, kad teismas nutartimi taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę konkrečiai sumai matyti iš nutarties turinio. Teismas, įvertinęs NMA prašymą apibrėžė aiškias arešto ribas – pirmiausiai areštuojamas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas 27 436,96 Eur sumai ir tik tokiam turtui nesant ar nepakankant – areštuojamos piniginės lėšos.

Pareiškėjas dėl atskirojo skundo argumentų, kad skolos suma bus išieškota iš 2024 m. paramos, kurią administruoja NMA, nurodo, jog atsakovo 2024 m. gegužės 5 d. pateikta paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraiška Nr. 24-1012073301-1 (toliau – Paraiška) nėra baigta vertinti ir nėra priimtas joks administracinis sprendimas, kuriuo būtų skiriamos išmokos/ skiriama dalis išmokų/ neskiriamos išmokos. Todėl teigti, kad atsakovas numato gauti 69 055 Eur išmoką yra visiškai nepagrįsta. Atsakovas galėtų remtis nurodytu argumentu tik tuo atveju, jei NMA būtų pateikusi oficialų dokumentą (administracinį sprendimą), kuriame būtų nurodyta informacija dėl išmokų įkainių, išmokamų sumų ir už tokius Paraiškoje deklaruotus plotus, tačiau šiuo atveju nebaigus vertinti Paraiškos, joks administracinis sprendimas atsakovo atžvilgiu nepriimtas ir apskritai nėra aišku, ar išmokos bus skiriamos. Akcentuoja, kad NMA nėra įpareigota skolas susigrąžinti vien atliekant įskaitymus, nes Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 18.3 punkte numatyta, jog NMA lėšas gali išieškoti ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, ką šiuo atveju NMA ir padarė, atsižvelgdama į tai, kad per daugiau kaip 8 mėnesius net dalis skolos NMA nebuvo grąžinta.

Nurodo, kad atskirajame skunde teigiama, jog areštuojant banko sąskaitas faktiškai stabdoma kooperatyvo veikla. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skolininkas pats turi pateikti įrodymus, jog bylą išsprendus NMA naudai (priteisus skolą ir palūkanas), sprendimo įvykdymas bus užtikrintas. Šiuo atveju atsakovas su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų apie realias galimybes grąžinti įsiskolinimą, jeigu teismo sprendimas bus palankus NMA. Akivaizdu, kad taikant reikalavimo užtikrinimo priemones yra patiriami atitinkami nepatogumai, galimi veiklos vykdymo suvaržymai, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad tokie padariniai kyla dėl paties atsakovo veiksmų, nes aiškiai suvokdamas Sprendimo turinį (kadangi buvo teiktas Skundas I ir Skundas II), sąmoningai pasirinko skolos (ar net dalies skolos) negrąžinti.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo buvo taikytos, nes skolos suma yra didelė. Atsakovas turėjo pareigą paneigti šią prezumpciją ir įrodyti savo gerą finansinę padėtį bei pagrįsti, kad prašymo tenkinimo atveju nekyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau atsakovas nepateikė jokių savo gerą finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų. Tokių duomenų nepateikus, pareikšto reikalavimo suma sudaro pagrindą abejoti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus NMA, įvykdymo perspektyvomis. Atsakovas atskirajame skunde nurodo faktines aplinkybes (negalėjimas atsiskaityti su darbuotojais), kurios priešingai, suponuoja nekvestionuotiną išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, o pareikšto reikalavimo suma atsakovui yra didelė. Visa tai tik dar labiau padidina NMA palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tikėtina, kad jo finansinė padėtis nėra gera.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad sprendžiant dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023 ir kt.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).

Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu asmuo neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858–602/2010).

Būtina pažymėti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės sudaro teisinį mechanizmą, kurio pagrindu, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, gali būti užkertamas kelias neatitaisomiems asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimams atsirasti. Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai, atsižvelgiant į konkrečios bylos medžiagą bei faktinę situaciją.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, visų pirma, pabrėžia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės klausimas yra nagrinėjamas administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui Baltosios avies kooperatyvui dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Prašymas pirmosios instancijos teismo buvo priimtas ir yra nagrinėjamas. Taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo dalykas yra susijęs su Europos Sąjungos parama bei su jos susigrąžinimu dėl netinkamo projekto įgyvendinimo, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštu reikalavimu dėl 27 436,96 Eur skolos priteisimo, NMA tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą (pateikė 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. SKP-587 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo vadovaujantis paramos gavėjui pritaikyta paramos susigrąžinimo sankcija), sprendime dėl susidariusios skolos sugrąžinimo aiškiai ir konkrečiai nurodyti atsakovo padaryti pažeidimai, pareiškėjo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma didelė. Taigi teismas pripažino, kad proceso dalyvis (NMA) tikėtinai pagrindė, t. y. prima facie, reikalavimo (skolos išieškojimo) pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių faktinių duomenų dėl aptariamos pirmosios sąlygos taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę realaus nebuvimo.

Siekiama susigrąžinti paramos suma – 27 436,96 Eur – didelė. Nekyla abejonių, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Kaip nurodo atsakovas, jis verčiasi gyvulininkyste. Minėtos veiklos vystymas yra dinamiškas. Planuotina ir vykdytina veikla, visuotinai žinoma ir neįrodinėtina aplinkybė, neretai veikiama veiksnių nepriklausančių nuo vykdančiojo ūkinę veiklą asmens valios ir tokiu būdu neatsiejama nuo finansinės padėties, todėl siekiant užtikrinti galimos skolos išieškojimą, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas tikslingas.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovo argumentais, kad jo vykdomos veiklos vykdymui yra reikalingos einamosios išlaidos / lėšos, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, tenkindamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, areštavo Baltosios avies kooperatyvo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 27 436,96 Eur sumai, o tokio turto nesant arba turint nepakankamai – areštuoti pinigines lėšas ir/arba turtines teises, priklausančias Baltos avies kooperatyvui, neviršijant 27 436,96 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Sprendimas (bendrine prasme) suponuoja išvadą, kad likusia turto dalimi bei piniginėmis lėšomis Baltosios avies kooperatyvui disponuoti nėra draudžiama. Teikiant atskirąjį skundą nebuvo pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas neturi daugiau lėšų, iš kurių būtų galima atlikti jo nurodomus mokėjimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, siekiant paneigti patenkintą prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turėtų būti pateikiami argumentai, pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais <...>, iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, kuriais remiantis būtų galima įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialiąsias pasekmes, pritaikius tokią reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuri buvo pritaikyta šioje administracinėje byloje. Vien bendro pobūdžio samprotavimai negali paneigti pozicijos dėl taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkino, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Baltos avies kooperatyvo atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė