2021-10-27 Nr. AB-23012-2-68-3-11009-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-982-525/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11009-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Vilniaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. G. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK), 260,34 Eur turtinės ir 4 450 Eur neturtinės žalos ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 1 213,74 Eur turtinės ir 1 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2014 m. kovo 10 d. 9.40 val. iki 2014 m. balandžio 7 d. 20 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) padalinių Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus RPK ir policija) Areštinės ir konvojaus skyriaus (toliau – ir AKS, konvojus arba areštinė) darbuotojai ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) darbuotojai pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus ir nežmoniškus veiksmus, dėl kurių jis patyrė turtinę bei neturtinę žalą.

3. Pareiškėjas tvirtino, kad nuo 2014 m. kovo 10 d. iki 2017 m. kovo 17 d. atvesdinimą Vilniaus AVPK AKS pareigūnai vykdė netinkamai. Žinodami, kad jis bus VšĮ Šeškinės poliklinikoje, 2014 m. kovo 14 d., atvesdinimui atvyko prie jo gyvenamojo namo, o 2014 m. kovo 17 d., žinodami, kad pareiškėjas namie, neprivažiavo prie jo namo vartų, nesignalizavo, o teismui perdavė ydingus pranešimus apie negalėjimo atvesdinti priežastis. 2014 m. kovo 14 d. ir 17 d. teismo posėdžiuose prokurorė, remdamasi ydingais pareigūnų pranešimais, pareikalavo suimti pareiškėją už slapstymąsi nuo teismo.

Teisėjas 2014 kovo 17 d. nutartimi skyrė suėmimą. Nuo 2014 m. kovo 8 d. iki 2014 m. kovo 24 d., vykdydami teisėjo 2014 m. kovo 17 d. nutartį, Vilniaus RPK darbuotojai be teisėto pagrindo padarė poveikį VšĮ Šeškinės poliklinikos administracijai ir gydytojams, 2014 m. kovo 19 d. pareikalavo raštu paaiškinti jo ligos ir sveikatos būklės ypatumus. 2014 m. kovo 24 d. davė nurodymus poliklinikos administracijai, apklausė gydytojus apie jo ligą ir sveikatos būklę. Be pagrįsto būtinumo policijos darbuotojai 2014 m. kovo 24 d. 10.20 val. pareiškėją suėmė poliklinikos patalpose.

Pareigūnai tą dieną nuo 10.20 val. iki 12.03 val. dėl ištikusio ūmaus (duomenys neskelbtini) priepuolio atsisakė iškviesti medicinos pagalbą. Matydami sunkią pareiškėjo būklę, jį filmavo, tačiau pagalbos nesuteikė, neinformavo apie paskirtą gynėją ir teisę reikalauti su ja susitikti. Nuo 2014 m. kovo 24 d. 12.23 val. iki 13.10 val. areštinėje nebuvo tinkamai ištirta jo sveikatos būklė, nesuteikta būtina medicinos pagalba, nesudarytos sąlygos pailsėti ir gydytis, nepateiktos vidaus tvarkos taisyklės. 2014 m. kovo 24 d. 13.25 val. iki 16.45 val., taip pat nuo 13.25 val. iki 14.25 val. jis buvo laikomas perpildytoje, tamsioje ir nevėdinamoje teismo trumpalaikio sulaikymo patalpoje (bokse), nesuteikta būtina medicinos pagalba.

Dėl to pareiškėją ištiko (duomenys neskelbtini) priepuolis, jis prarado sąmonę. Pareiškėjas buvo laikomas užrakintose teismo patalpose (teisėjo kabinete ir pereinamajame teismo posėdžių sekretorių kabinete). Nuo 2014 m. kovo 24 d. 14.25 val. iki 14.40 val. apklausą pareiškėjas įvardijo kaip kankinimą, dalyvaujant nenustatytiems konvojaus pareigūnams. Nuo 2014 m. kovo 24 d. 17.15 val. iki 2014 m. kovo 25 d. 9.25 val. areštinėje pareiškėjui nebuvo suteikta būtina medicinos pagalba, nesudarytos sąlygos pailsėti ir gydytis.

4. Nuo 2014 m. kovo 25 d. 9.40 val. iki 2014 m. kovo 26 d. 13.30 val. Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai ištirta pareiškėjo sveikatos būklė, nepateiktos vidaus tvarkos taisyklės, nesudarytos sąlygos pareikšti skundus ir prašymus, neaprūpintas būtinais vaistais ir medicinos pagalba, nesudarytos sąlygos pailsėti, pasivaikščioti gryname ore ir gydytis. Dėl netinkamo maisto ir ligos pareiškėjas badavo kameroje Nr. 125, kurioje buvo šalta, drėgna, nešvaru, triukšminga ir dvokė fekalijomis. Pasak pareiškėjo, nuo 2014 m. kovo 26 d. iki 2014 m. balandžio 7 d. jis buvo perkeltas į kamerą Nr. 168, jam nebuvo pateiktos vidaus tvarkos taisyklės, nesudarytos sąlygos pareikšti skundus ir prašymus, nesuteikti būtini vaistai ir medicinos pagalba, gydančių VšĮ Šeškinės poliklinikos gydytojų apžiūros ir konsultacijos, nesudarytos sąlygos pailsėti, pasivaikščioti gryname ore, gydytis, bendrauti, todėl paskelbė neterminuotą bado streiką. Dėl intensyvaus teismo posėdžių grafiko sukeltų fizinių ir psichinių perkrovų bei stresų, dažno vežiojimo į teismą ir atgal, iki 2,5 val. laikymo „boksuose“, poilsio stokos, ligos, netinkamos medicinos priežiūros bei badavimo pareiškėjas nuolatos prarasdavo sąmonę, tačiau kalėjimo darbuotojai į tai nereagavo. Pareiškėjas taip pat teigė, kad kameroje Nr. 168 nebuvo tinkamo vėdinimo, dvokė fekalijomis, buvo drėgna ir veisėsi pelėsis. Kameroje trūko gyvenamosios vietos, buvo nesudarytos sąlygos skaityti bylos dokumentus ir juos rengti. 2014 m. balandžio 7 d. pareiškėjo sveikatos būklė buvo žymiai blogesnė, nei prieš sulaikymą ir įkalinimą 2014 m. kovo 7 d.

5. Pareiškėjo teigimu, 2014 m. kovo 6 d. jam buvo atlikta operacija, dėl kurios atsirado šalutinis poveikis – sutriko virškinimas, pasireiškė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) krizės kildavo dėl menkiausių dirgiklių. Pareiškėjui buvo skirtas 2 mėn. ambulatorinis gydymas, ribojamas fizinis krūvis. Jis elektroniniu laišku informavo teismą apie atliktą operaciją ir nedarbingumą, tačiau jam buvo skirtas atvesdinimas. Teismui 2014 m. kovo 15 d. siuntė skundą dėl nepagrįsto atvesdinimo, nurodė artėjančio vizito pas chirurgą datą. Policija 2014 m. kovo 17 d. prie jo kiemo vartų atvažiavusi nebuvo, dėl atvesdinimo neskambino. 2014 m. kovo 24 d. jis turėjo kreiptis ir į šeimos gydytoją dėl specialios pažymos gavimo, nes dėl operacijoje panaudotos narkozės ir jos metu patirto šoko, svaigo galva, pasireiškė nuovargis, padidintas jautrumas dirgikliams, virškinimo sutrikimai, (duomenys neskelbtini) krizės.

6. VšĮ Šeškinės poliklinikos direktorius policijai 2014 m. kovo 20 d. pateikė raštą, kad nuo 2014 m. kovo 15 d. pooperacinė eiga netrukdo jam atvykti į teismo posėdžius. Poliklinika atsisakė pateikti įrodymus, paneigiančius, kad pastarajame rašte nebuvo atsižvelgta į (duomenys neskelbtini) priepuolius, kilusius dėl spinalinės narkozės. Raštas nebuvo suderintas su šeimos gydytoja ar gydytojų komisija. Prokurorė ir policija iš rašto, taip pat iš jo 2014 m. kovo 15 d. skundo žinojo, kad 2014 m. kovo 24 d. 10 val. pareiškėjas vyks pas chirurgą. Pareiškėjo nuomone, policija galėjo jį suimti pakeliui į polikliniką ar iš jos išėjus, tačiau to nepadarė. Policija 2014 m. kovo 24 d. susitarė su šios gydymo įstaigos direktoriumi dėl suėmimo vizito pas chirurgą metu, neteisėtai apklausė gydžiusį chirurgą. Tokiais policijos veiksmais, pasak pareiškėjo, buvo prarastas jo medicininių duomenų konfidencialumas, jo ir VšĮ Šeškinės poliklinikos gydytojų tarpusavio pasitikėjimas, paskleista žinia, pakenkusi jo asmeninei, profesinei ir tarnybinei reputacijai. Prieš kreipiantis dėl specialiosios pažymos į šeimos gydytoją, policija 10.20 val. pareiškėją suėmė prie chirurgo kabineto.

7. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo pateiktos areštinės vidaus tvarkos taisyklės, taip pat nebuvo informacinio stendo. Prašymams ir pretenzijoms objektyviai nebuvo skirtas laikas, nes nuo 12.50 val. iki 13.00 val. buvo skiriama patalynė, kamera, gultas ir higienos priemonės, o nuo 13.10 val. pareiškėjas išvežtas su konvojumi į teismą. Pareiškėjas areštinėje neturėjo poilsio, nes buvo išvežtas į teismą. Teismo posėdyje teisėjas, sekretorė, prokurorė, advokatė ir policijos konvojaus pareigūnai matė (duomenys neskelbtini) priepuolio sukeltą sunkią būklę, tačiau nekvietė greitosios ir nesirūpino kitokia pagalba. Posėdis vyko teisėjo kabinete, į kurį vedanti patalpa buvo užrakinama. Pasibaigus teismo posėdžiui dėl suėmimo, teisėjas, nepaisydamas pareiškėjo sveikatos būklės, skyrė tolesnį posėdį, kuris taip pat vyko užrakintame kabinete, tačiau pareiškėjui pareikalavus viešo posėdžio, jis buvo perkeltas į salę.

8. 2014 m. kovo 25 d. ryte pareiškėjas buvo išvežtas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K), kur buvo laikomas karantino kameroje Nr. 125. Šioje kameroje buvo nešvaru, triukšminga, drėgna, šalta ir dvokė fekalijomis, sėdėti ir gulėti teko ant plikų gultų, prie atviro lango. Kameroje pareiškėjas buvo laikomas vienas, informacija apie vidaus tvarką nebuvo pateikta. Nežinojo, kur ir į ką kreiptis dėl vaistų, rašymo priemonių ir popieriaus. Pildant dokumentus, atliekant apžiūras, patikrinimus, medikams paaiškino, kad yra nedarbingas, gydosi po operacijos, reikalingi vaistai.

Gydytojai viską užsirašė, fiksavo aukštą kraujospūdį, paaiškino, kad dėl vaistų kreipsis į VšĮ Šeškinės polikliniką. Kalėjimo psichologė apklausos metu suteikė popierių ir rašiklį ir pasiūlė rašyti skundą. Dėl nesugijusios žaizdos pilve ir antisanitarinių sąlygų pareiškėjas tęsė badavimą, tačiau pietų metu ragavo kompoto, nuo kurio, pasak jo, atsirado šalutinis poveikis – ėmė pūsti pilvą, plėšė žaizdą, skaudėjo. Pareiškėjas toliau badavo, gėrė vandenį iš vandentiekio. Naktį dėl šalčio, pilvo ir galvos skausmų, ryškaus naktinio apšvietimo, triukšmo, drėgmės, aitraus fekalijų kvapo negalėjo užmigti.

Lukiškių TI-K administracija žinojo, kad jis ligonis, tačiau pasivaikščioti kovo 25 d. ir 26 d. nevedė. 2014 m. kovo 26 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 168, kurioje ant sienų ir lubų buvo pelėsio, buvo tvanku, trūko gryno oro. Kameroje, kuri buvo 8,5 kv. m ploto. Miegoti trukdė ir stresą kėlė kitų kalinių knarkimas, visą naktį įjungta šviesa. Kameroje buvo įrengtas mažas stalas, prie jo pritvirtintos dvi atlenkiamos kėdės. Buvo neįmanoma surašyti teismui skirtų dokumentų, trūko šviesos. Taip pat kameroje nebuvo pakankamai vietos, neturėjo kur susidėti savo asmeninių daiktų, nes kiti asmenys užėmė visą erdvę.

Pasivaikščioti buvo vedamas kartu su visais kameros kaliniais, laiptais, kurie nepritaikyti ligoniams. Dėl savo sveikatos būklės, antisanitarinių sąlygų bei netinkamo maisto, protestuodamas prieš neteisėtą suėmimą, netinkamą advokatės veikimą, kalinimą nežmoniškomis sąlygomis, pareiškėjas raštu paskelbė bado streiką. Pareiškėjas tvirtino, kad administracija nekreipė dėmesio į jo skundus, apie tai, kad badauja, neteikiami vaistai, neleidžiama jų gauti iš artimųjų, nesudaromos privalomos pertraukos poilsiui ir gydymui.

9. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus AVPK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovo atstovas nurodė, kad teismas nustatė, jog pareiškėjas pasirašytinai buvo informuotas apie posėdžių laiką, tačiau neatvyko 2014 m. kovo 7 d. ir kovo 10 d., iš viso neatvyko į 5 teismo posėdžius. Elektroniniu paštu 2014 m. kovo 10 d. pranešė, kad 2014 m. kovo 6 d. jam buvo atlikta operacija, gydytojai draudžia dirbti iki 2 mėn., todėl teismo posėdžiuose dalyvauti negalės, dokumentus pateiks, bet jokių dokumentų pareiškėjas nepateikė. Prokurorė 2014 m. kovo 10 d. teismo posėdyje prašė kaltinamajam skirti atvesdinimą, nes neatvyko be pateisinamos priežasties. Teismas priėmė nutartį atvesdinti pareiškėją į 2014 m. kovo 14 d. vyksiantį posėdį, tačiau jis neatvyko. Tą pačią dieną pareiškėjas elektroniniu paštu pranešė teismui, kad posėdyje dėl ligos dalyvauti negalės ir pažymą pateiks nustatyta tvarka. Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi buvo paskelbta pareiškėjo paieška, kurią vykdyti pavesta Vilniaus AVPK. Siekiant nustatyti, ar dėl ligos pareiškėjas galėjo atvykti į teismo posėdžius, skirta teismo medicininė ekspertizė. Prokurorė teismo posėdyje prašė pareiškėjui skirti kardomąją priemonę – suėmimą, nes kaltinamasis neatvyko į teismo posėdžius be pateisinamos priežasties, buvimo vieta nėra aiški, jis pasislėpė. Teismas nutarė skirti kardomąją priemonę – suėmimą, nenustatant termino. Į areštinę pareiškėjas buvo patalpintas 2014 m. kovo 24 d. 11.40 val., įtariant nusikalstamos veikos padarymu, o skyrus kardomąją priemonę – suėmimą – 2 mėn. Priimant į areštinę, pareiškėją apžiūrėjo areštinės medicinos punkto bendrosios praktikos slaugytojai. Būdamas areštinėje, pareiškėjas neteikė skundų ar prašymų dėl laikymo sąlygų ar nusiskundimų dėl sveikatos būklės. 2014 m kovo 25 d. 9.25 val. jis iš areštinės buvo konvojuotas į Lukiškių TI-K.

11. Pareiškėjas skundėsi, kad nuo 2014 m. kovo 24 d. 17.15 val. iki 2014 m. kovo 25 d. 9.25 val. areštinėje nebuvo suteikta būtina medicinos pagalba, nesudarytos sąlygos pailsėti ir gydytis. Pareiškėjas nepateikė teismui sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažymos, įrodančios, kad jo liga kliudo atvykti ir dalyvauti teismo posėdžiuose, suvokti bylos nagrinėjimo aplinkybes, todėl laikė, kad jis neatvyko į teismą be svarbios priežasties. Pagal teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį atvesdinimą privalėjo atlikti Vilniaus AVPK ir Klaipėdos AVPK pareigūnai.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Taip pat prašė reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikyti 3 m. ieškinio senaties terminą.

13. Atsakovo atstovas nurodė, jog negali pateikti duomenų apie pareiškėjo judėjimą nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2014 m. balandžio 7 d., nes neturi duomenų. Kartu su atsiliepimu pateikė pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopijas, iš kurių matyti jo judėjimas, laikymo laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas.

14. Vilniaus PN pažymėjo, jog skirstant atvykusius asmenis į kameras laikosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) nuostatų ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kalinimo įstaigoje gyvenamųjų kamerų įrengimas atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pareiškėjo skunde nurodomi pažeidimai dėl ploto trūkumo šiuo atveju negali būti nustatyti, kadangi, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nėra numatyta reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą. Vilniaus PN neturėjo akredituotos įmonės atliktų matavimų, kuriuose būtų paskaičiuotas sanitarinio mazgo plotas. Be to, teisės aktai nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietos ir ploto, jo pertvaros pločio ir ilgio bei praustuvės įrengimo aukščio. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes. Teisės aktai nenumato, jog kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Įstaigos langai buvo pritaikyti vėdinimui. Asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl pelėsio ar drėgmės. Oro temperatūra kamerose atitiko aptartos higienos reikalavimus. Lukiškių TI-K buvo įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma optimali temperatūra. Lukiškių TI-K buvo įrengtas dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis nustatytus reikalavimus.

15. Vilniaus PN užtikrina, kad būtų laikomasi režimo organizuojant nuteistųjų ar sulaikytųjų maitinimą, nustatant konkretų maitinimo laiką bei taisykles. Kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybę tikrino Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros darbuotojas. Leidimą išduoti pagamintą maistą suteikdavo įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas. Virtuvė pagamintą maistą išduodavo karštą. Suimtiesiems ir nuteistiesiems į kameras pagamintas maistas buvo išduodamas šiltas, nes termiškai apdorotas maistas buvo laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose. Lukiškių TI-K maisto dalintojai, t. y. nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus, buvo patikrinti medikų. Maistas buvo dalinamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Specialiai skirtoje teritorijoje pasivaikščioti dienos metu išvedami visi kameroje esantys suimtieji, laikantis reikalavimų. BVK įtvirtina, kad kalėjime esantys laikinai (tame tarpe ir pareiškėjas), pasivaikščioti vedami 2 val. Pasivaikščiojimas gryname ore yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Atvykę į įstaigą, suimtieji ir nuteistieji supažindinami su įstatymais, tvarkos taisyklėmis ir kitais tesės aktais, kurių privalo laikytis ir nepažeidinėti. Pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su visomis taisyklėmis, teisės aktais, dienotvarke, jo teisėmis, pareigomis bei draudimas. Vilniaus PN įspėjo jį dėl teisės aktų ar vidaus tvarkos nesilaikymo. Visi rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, adresuoti Lukiškių TI-K direktoriui bei valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnams ir tarnautojams, nevyriausybinėms organizacijoms ir tarptautinėms institucijoms, buvo registruojami, įvedami į apskaitą griežtai laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, patvirtinant prašymą (skundą), peticiją ar pareiškimą teikiančio asmens parašu.

16. Nuteistųjų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis teisės aktais, asmens sveikatos priežiūros technologijomis bei pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo, tinkamumo principais. Sveikatos priežiūros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo asmens sveikatos istoriją, į specialią formą įrašo patikrinimų duomenis, kitą informaciją, taip pat įdeda kitus medicininės apskaitos dokumentus. Kartu su atsiliepimu atsakovo atstovas pateikė pareiškėjo sveikatos istorijos kopijas, 2014 m. kovo 20 d. VšĮ Šeškinės poliklinikos išduotą raštą Nr. 5R-384-(1.11), Lukiškių TI-K kalinamojo (nuteistojo) kratos protokolus.

17. Atsakovo atstovo manymu, pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio, nekonkrečius nusiskundimus. Pareiškėjas turėjo įrodyti, kad tam tikri skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai darė įtaką ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, lėmusiu patekimą į laisvės atėmimo vietą.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo S. G. skundą atmetė.

19. Teismas, atsižvelgęs į Vilniaus AVPK prašymą taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą, pažymėjo, jog ginčijamas laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo pareiškėjo atvesdinimo 2014 m. kovo 17 d. Pareiškėjas reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2017 m. kovo 14 d., todėl senaties terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo datos, kai jis pirmą kartą pateikė reikalavimus teismui. Šiuo atveju senaties terminas neapėmė aktualaus ginčo laikotarpio, todėl teismas jo netaikė.

20. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. nustatė, jog pareiškėjas neatvyko į 5 teismo posėdžius (2014 m. kovo 3, 7, 10, 14 ir 17 d.), o elektroniniu paštu informavo tik 2014 m. kovo 10 d. (jau buvo praleidęs 3 teismo posėdžius). Teismas patikino, kad jokių dokumentų, kurie nurodytų svarbią neatvykimo į posėdžius priežastį pareiškėjas nepateikė. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. priėmė nutartį atvesdinti pareiškėją į kovo 14 d. vyksiantį posėdį. Pareiškėjas elektroniniu laišku pranešė, kad posėdyje dalyvauti negalės dėl ligos, pažymą pateiks vėliau, tačiau to nepadarė. Dėl šios priežasties Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi paskelbė jo paiešką, kurią pavedė atlikti Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK, taip pat paskyrė medicininę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar dėl ligos jis galėjo atvykti į teismo posėdžius. Prokurorė dėl pareiškėjo neatvykimo į teismo posėdžius be pateisinamos priežasties prašė skirti suėmimą. Teismas nutartimi skyrė suėmimą, nenustatant jo termino. Teismo vertinimu, pareigūnai, veikdami pagal teismo priimtą nutartį, vykdydami savo pareigas, elgėsi teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjo elektroniniu paštu siųstas laiškas nepateisino jo neatvykimo į teismą, nes nebuvo pateikti įrodymai, kurie leistų manyti, jog posėdžius jis praleido dėl svarbios priežasties. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas piktnaudžiavo ir tyčia vengė teismo posėdžių, nors turėjo ir galėjo atvykti.

21. Dėl pareiškėjo teiginių, kad, vykdydami teisėjo nutartį, Vilniaus AVPK darbuotojai be teisėto pagrindo padarė poveikį VšĮ Šeškinės poliklinikos administracijai ir gydytojams, teismas nurodė, jog 2014 m. kovo 17 d. priimta teismo nutartis skirti teismo medicinos ekspertizę, siekiant nustatyti, ar dėl ligos pareiškėjas galėjo atvykti į teismo posėdžius. Byloje nėra VšĮ Šeškinės poliklinikos administracijos ar gydytojų skundų dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų ar poveikio darymo jiems, todėl teismas sprendė, kad veiksmai buvo atlikti teisėtai, pagal motyvuotą teismo nutartį, siekiant surinkti bylai svarbius įrodymus. Kalinimo įstaigos pateiktame VšĮ Šeškinės poliklinikos 2014 m. kovo 20 d. rašte Nr. 5R-384-(1.11) „Dėl duomenų pateikimo“ nurodoma, kad po atlikto išvaržos pašalinimo, ligos pobūdis nuo 2014 m. kovo 15 d. nekliudo S. G. atvykti į teismo posėdžius ir suvokti bylos nagrinėjimo aplinkybes, paciento būklė nereikalauja ypatingos priežiūros. Taip pat pridėti ir Lukiškių TI-K pareiškėjo kratos protokolai, iš kurių matyti, kad prieš ir po konvojavimo į teismo posėdžius, jokių pretenzijų nebuvo pareiškęs.

22. Pareiškėjas skundėsi netinkama sveikatos priežiūra, tačiau iš byloje pateiktos 2014 m. kovo 24 d. medicininės apskaitos formos Nr.025/a-p matyti, kad tą dieną pareiškėjas jokių nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo, širdies veikla buvo ritmiška, kūno sužalojimų nenustatyta. Gydytojai 2014 m kovo 25 d. leido konvojuoti pareiškėją. Daugiau jokių nusiskundimų dėl sveikatos nenustatyta, todėl teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėją dažnai ištikdavo priepuoliai, niekas nekviesdavo pagalbos, buvo netinkamai apžiūrėtas, nebuvo sudarytos sąlygos gydytis.

23. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo pateiktos vidaus tvarkos taisyklės, nebuvo informacinių stendų. Ištyręs rašytinę bylos medžiagą, teismas nustatė, kad pareiškėjas, atvykęs į kalinimo įstaigą, buvo supažindintas su BVK, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, SVĮ, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, dienotvarke, vidaus tvarkos taisyklėmis, jo teisėmis ir pareigomis, bei draudimais. Iš Vilniaus PN pateikto atsiliepimo priedo matyti, kad pateiktas pareiškėjo pasirašytas supažindinimas su vidaus tvarkos taisyklėmis, nurodyta data – 2014 m. kovo 24 d. Remiantis šiuo pateiktu rašytiniu įrodymu, teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su vidaus taisyklėmis. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nusiskundimas, jog nebuvo supažindintinas su vidaus tvarkos taisyklėmis yra nepagrįstas bei prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

24. Pareiškėjas teigė, kad jis buvo laikomas perpildytoje, tamsioje ir nevėdinamoje teismo trumpalaikio sulaikymo kameroje (bokse), nesuteikiant būtinos medicininės pagalbos. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas jokių nusiskundimų dėl pablogėjusios sveikatos neturėjo, širdies veikla ritmiška, kūno sužalojimų nenustatyta, todėl buvo leista jį konvojuoti. Pareiškėjas neteikė skundo kalinimo įstaigos administracijai, kad buvo laikomas perpildytoje, tamsioje ir nevėdinamoje teismo trumpalaikio sulaikymo kameroje, todėl nėra pagrindo tikėti pareiškėjo pretenzijomis.

25. Pareiškėjas tvirtino, kad ginčo laikotarpiu nebuvo sudarytos sąlygos pareikšti skundus ir prašymus. Vilniaus PN pažymėjo, kad visi teikiami pareiškėjo raštai valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnams ir tarnautojams, nevyriausybinėms organizacijoms ir tarptautinėms institucijoms buvo registruojami. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų teikęs nusiskundimus ar prašymus raštu, taigi sąlygas teikti skundus ir prašymus pareiškėjas turėjo, tačiau šia galimybe nesinaudojo.

26. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl intensyvaus Vilniaus rajono apylinkės teismo posėdžių tvarkaraščio pareiškėjas neturėjo laiko pailsėti, teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas su skundais kreipėsi į jo bylą nagrinėjusį teismą ar kalinimo įstaigą dėl poilsio neužtikrinimo. Teismo posėdžiai vyksta dienos metu, ne visą dieną, todėl grįžęs į kalinimo įstaigą, pareiškėjas naktį turėjo galimybes ilsėtis. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas negalėdavo pailsėti.

27. Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad Vilniaus PN nebuvo sudarytos sąlygos pasivaikščioti gryname ore, teismas nurodė, jog pats pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl sveikatos savo noru atsisakė eiti pasivaikščioti, taip pat pasivaikščioti buvo vedamas kartu su kitais kameroje buvusiais asmenimis. Teismas pažymėjo, jog pasivaikščiojimas yra nuteistojo ar sulaikytojo teisė, o ne pareiga, todėl nėra būtina eiti pasivaikščioti, be to, pats pareiškėjas pripažino, jog šia teise ne visada pasinaudodavo dėl prastos savijautos.

28. Dėl teikto netinkamo maisto teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nurodė, jog maitinimas buvo teikiamas dienotvarkėje numatytu metu, vykdomas vadovaujantis patvirtintomis mitybos normomis pagal patvirtintus valgiaraščius, kurie atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas, o patiekalų kokybė kiekvieną dieną buvo tikrinama Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo. Teismas pažymėjo, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas rašė skundą dėl netinkamo maisto, jis badavo savo noru, todėl jo teiginius atmetė kaip nepagrįstus.

29. Pasisakydamas dėl higienos reikalavimų pažeidimų kameroje Nr. 125 teismas nurodė, jog pareiškėjas neteikė skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų, pareiškėjas buvo pats atsakingas už švaros kameroje palaikymą, todėl jo teiginius atmetė kaip neįrodytus.

30. Nenustatęs atsakovų atstovų neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 31. Pareiškėjas S. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad:

32.1. teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo laikotarpis prasideda nuo 2014 m. kovo 17 d., todėl neišsprendė 2014 m. kovo 14 d. atliktais veiksmais grindžiamų reikalavimų;

32.2. nevykdė „sudėtinio“ proceso civilinės bylos etape priimtų ir įsiteisėjusių 2019 m. gegužės 29 d. nutarčių kviesti liudytojus ir prijungti Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-37-269/2014 medžiagą ir tuo suvaržė pareiškėjo konstitucinės ir konvencines teisės į teisingą teismą;

32.3. netyrė pareiškėjo 2020 m. gegužės 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose ir 2020 m. gegužės 20 d. žodiniuose paaiškinimuose nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių;

32.4. neįsigilino ir neištyrė visos bylos medžiagos bei neatskleidė jos esmės, todėl sprendė ne tą teisinį santykį. Teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje yra ginčas dėl netinkamo maisto tiekimo, byloje yra ginčas dėl pacientų teisių pažeidimų, byloje yra ginčas dėl netinkamos sveikatos priežiūros, byloje yra ginčas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo veiksmų baudžiamojoje byloje skiriant 2014 m. kovo 17 d. nutartį dėl ekspertizės ir ją vykdant, byloje yra ginčas dėl baudžiamojoje byloje 2014 m. kovo 12 d. priimtos nutarties skirti pareiškėjo atvesdinimą teisėtumo. Teismas 2019 m. gegužės 29 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. nutartimis atmetė pareiškėjo prašymą prijungti baudžiamosios bylos medžiagą. Teismas neįvertino pareiškėjo sveikatos būklės.

32.5. neištyrė ir neišsprendė 2014 m. kovo 17 d., 2014 d. kovo 24 d. ir 2014 m. balandžio 7 d. policijos pareigūnų atliktis veiksmais grindžiamų reikalavimų ir nenurodė motyvų, kodėl tokie reikalavimai ir juos pagrindžiantys įrodymai bei argumentai buvo atmesti. 2014 m. kovo 24 d. policijos konvojaus pareigūnai sergantį ir kenčiantį pooperacinės žaizdos skausmus ilgą laiką (nuo 13.25 val. iki 14.25 val.) laikė Vilniaus rajono apylinkės teismo trumpalaikio sulaikymo patalpoje, kuri buvo ankšta ir tamsi, be vandens, gryno oro, kartu su dar 4 suimtaisiais, dėl ko pareiškėjui prasidėjo (duomenys neskelbtini) priepuolis. Tą pačią dieną pristatė pareiškėją į Vilniaus rajono apylinkės teismą, kur jis buvo užrakintas ir praradęs savivoką dalyvavo apklausoje. Negana to, pareigūnai rinko duomenis apie pareiškėjo sveikatą. 2014 m. balandžio 7 d. policijos konvojaus pareigūnai nepristatė jo į Vilniaus apygardos teismą bei įvykdė neteisėtą pareiškėjo suėmimą,

33. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus AVPK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

34. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi paskelbė pareiškėjo paiešką, kurią pavedė atlikti Vilniaus AVPK. Taip pat paskyrė medicininę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar dėl ligos pareiškėjas galėjo atvykti į teismo posėdžius. Prokurorė dėl pareiškėjo neatvykimo į teismo posėdžius be pateisinamos priežasties prašė skirti suėmimą. Vilniaus rajono apylinkės teismas nutartimi skyrė suėmimą, nenustatant jo termino. Policijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka policija vykdo teismų nuosprendžius, nutarimus ir nutartis, nustatyta tvarka užtikrina policijos įstaigose laikomų sulaikytų, suimtų ir nuteistų asmenų apsaugą ir priežiūrą, atlieka sulaikytų, suimtų ir nuteistų asmenų konvojavimą. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad policijos pareigūnai, veikdami pagal teismo priimtą nutartį, vykdė savo pareigas, elgėsi teisėtai ir pagrįstai.

35. Teismas, išanalizavęs pareiškėjo nurodytus policijos pareigūnų veiksmus ir remdamasis kitų kompetentingų institucijų įsiteisėjusiais sprendimais ir tyrimais dėl minėtų veiksmų, nenustatė neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų. Teismas įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje, reikšmingus faktus sujungė į loginę seką ir padarė apibendrinančias išvadas. Atsakovo atstovo teigimu, pareikėjo nuomonė dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomas pakankamu pagrindu keisti ar panaikinti teismo sprendimą.

36. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

37. Vilniaus PN nurodo, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės abstrakčiais argumentais ginčija teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių teismo išvados dėl pareiškėjo pateikto skundo turėtų būti pripažintos neteisingomis. Atsakovo atstovas pažymi, kad būtina įrodyti, jog tam tikri skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai lėmė besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

38. Teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Teikdamas apeliacinį skundą, pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių, todėl teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su Vilniaus AVPK ir Vilniaus PN pareigūnų neteisėtais veiksmais, priteisimo.

40. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

41. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad jis yra priimtas netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes.

42. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

43. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1350-502/2016; 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2006-624/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2054-624/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-100-822/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1236-492/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018; ir kt.).

44. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako išreikalauti įrodymus, kai dalyvaujantis byloje asmuo pats jų gauti negali arba įrodymas atsirado jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir keičia ginčo situacijos vertinimą, kai nauji įrodymai yra priemonė paneigti kitos šalies apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus teiginius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1361/2008; 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2198-502/2017; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3571-502/2017; 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1943-442/2018; 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1983-756/2019; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2526-261/2020; ir kt.).

45. Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visos bylos medžiagos bei neatskleidė jos esmės, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalis priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kuriais remiantis jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

46. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima sutikti su pareiškėjo argumentu, kad teismas, spręsdamas ginčą, neįsigilino ir netyrė visos bylos medžiagos. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylos aplinkybių vertinimu, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nebuvimo nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo motyvuotas ir atitiko teismo sprendimams keliamus aiškumo ir pagrįstumo reikalavimus.

48. Tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis apie Vilniaus AVPK pareigūnų elgėsi bei sąlygas jį konvojuojant į teismą ir pačiame teisme, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl su tuo susijusių pareiškėjo laikymo sąlygų.

49. Pareiškėjas skunde ginčijo Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmus dėl jo atvesdinimo į teismo posėdį ir laikymo teismo trumpalaikio sulaikymo patalpoje laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 10 d. 9.40 val. iki 2014 m. balandžio 7 d. 20 val., tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas į teismo posėdį buvo atvesdintas 2014 m. kovo 17 d., todėl būtent nuo šios dienos skaičiuojamas ginčijamas laikotarpis. Kadangi pareiškėjas į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kreipėsi 2017 m. kovo 14 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė 3 metų ieškinio senaties termino, kadangi senaties terminas šiuo atveju neapima aktualaus ginčo laikotarpio.

50. Nagrinėjamu atveju teismas įvertino visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl, jo teigimu, neteisėto 2021 m. kovo 24 d. suėmimo ir pakartotinio neteisėto 2014 m. balandžio 7 d. suėmimo aplinkybių, pasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Vilniaus AVPK pareigūnų prašymu pateikti duomenis apie pareiškėjo sveikatą, siekiant įvertinti, ar jis dėl sveikatos būklės gali atvykti į teismo posėdžius, taip pat susijusių su perpildyta, tamsia ir nevėdinama teismo trumpalaikio sulaikymo kamera. Pareiškėjas teigė, kad Vilniaus APVK pareigūnai tinkamai neatliko savo pareigų, pažeidė jo teises, ir skunde bei apeliaciniame skunde remiasi bendro pobūdžio teisės normomis, tačiau tiksliai nenurodė, kokiais veiksmais ir kokius teisės aktų reikalavimus jie pažeidė. Šiuo atveju nenustačius Vilniaus AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

51. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė konkrečių jo teisių pažeidimų atvejų, į bylą nepateikė jokių duomenų apie jo reikštas pretenzijas dėl netinkamai atlikto atvesdinimo, netinkamo maisto tiekimo, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, higienos reikalavimų neatitinkančio areštinės. Priešingai nei nurodė pareiškėjas, bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi nusprendė atvesdinti pareiškėją į kovo 14 d. vyksiantį posėdį, tačiau pareiškėjui neatvykus, teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi buvo paskelbta jo paieška, ją pavesta atlikti Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK pareigūnams, kurie, veikdami pagal teismo nutartį, elgėsi teisėtai ir pagrįstai. Taip pat buvo paskirta medicininė ekspertizė, siekiant nustatyti, ar dėl ligos jis galėjo atvykti į teismo posėdžius. VšĮ Šeškinės poliklinika 2014 m. kovo 20 d. rašte Nr. 5R-384-(1.11) „Dėl duomenų pateikimo“ nurodė, jog po atlikto išvaržos pašalinimo, ligos pobūdis nuo 2014 m. kovo 15 d. nekliudo S. G. atvykti į teismo posėdžius ir suvokti bylos nagrinėjimo aplinkybes, paciento būklė nereikalauja ypatingos priežiūros. Tuo tarpu pareiškėjo elektroniniu paštu siųstas laiškas nepateisino jo neatvykimo į teismą, nes nebuvo pateikti įrodymai, kurie leistų manyti, jog posėdžius jis praleido dėl svarbios priežasties. Be to, byloje nėra VšĮ Šeškinės poliklinikos administracijos ar gydytojų skundų dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų ar poveikio darymo jiems. Gydytojai 2014 m kovo 25 d. leido konvojuoti pareiškėją. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus AVPK ar kitas įstaigas dėl netinkamų sąlygų jį konvojuojant ir netinkamų sąlygų areštinėje ar teisme. Minėtų aplinkybių pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis (liudytojų parodymais, rašytiniais paaiškinimais ir pan.), todėl abstrakčių, bendro pobūdžio ir nepagrįstų aplinkybių pagrindu Vilniaus AVPK atsakomybė negalima, o pareiškėjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti.

52. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

53. Pareiškėjo apeliaciniame skunde minimos pirmosios instancijos tesimo nutartys, kuriomis buvo išspręsti tam tikri procesiniai klausimai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

54. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė