c92c39d6-3eeb-4635-863d-3acc2cf82d0d · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-345-1020/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01572-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 1.2.23.2.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kokštaitei, Agnei Strunkytei ir Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Uldukiui, nuteistajam D.

A. ir jo gynėjui advokatui Romualdui DrakÅ¡ui, nuteistajam M. K. ir jo gynėjui advokatui ArÅ«nui Aleknai, nuteistajam I. J. (I. J.) ir jo gynėjui advokatui Audriui Pėstininkui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. A. gynėjo advokato Romualdo DrakÅ¡o, nuteistojo M. K. ir nuteistojo I. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo: D. A. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį – 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimu; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 25 (dvideÅ¡imt penkių) parų areÅ¡tu; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 3 (trijų) metų laisvės atėmimu.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu bei 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 3 (trejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu D. A. paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir D. A. nustatyta galutinė bausmės – laisvės atėmimas 3 (trims) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš D. A. konfiskuoti 48 (keturiasdešimt aštuoni) EUR. M. K. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto disponavimo kanapėmis) – 25 (dvidešimt penkių) parų areštu; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto disponavimo glotniagalviais (pscilocybe) grybais) – 25 (dvidešimt penkių) parų areštu; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 3 (trijų) metų laisvės atėmimu. Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 3 (trejų) metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant M. K. per šį laikotarpį dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, kai tai nesusiję su darbu, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Remiantis BK 71 straipsniu ir 75 straipsnio 2 dalimi, M. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (733,20 EUR) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iÅ¡ M. K. konfiskuoti 400 (keturi Å¡imtai) EUR. I. J. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant I. J. per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, kai tai nesusiję su darbu ar mokslu, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu ir 75 straipsnio 2 dalimi, I. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 EUR) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iÅ¡ I. J. konfiskuoti 24 (dvideÅ¡imt keturi) EUR. Å iuo nuosprendžiu taip pat buvo nuteisti R. Å ., T. P. ir A. T., tačiau Å¡ioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. D. A. nuteistas už tai, kad jis, neteisėtai, 2016 m. birželio 28 d. apie 19.00 val., miÅ¡ke prie parduotuvės „Maxima“, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parduodamas už 48 EUR iÅ¡platino T. P. 4 polietileninius maiÅ¡elius, kuriuose buvo 8,544 g psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (psilocybe) genties grybų vaisiakÅ«nių ir jų dalių. Å iais veiksmais D. A. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje. 1.1 D.

A. nuteistas ir už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2016 m. rugsėjo 26 d. vakare, tiksliau nenustatytu laiku, už prekybos centro „Maxima“, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, miÅ¡kelyje nusipirkdamas už 24 EUR iÅ¡ I. J. įgijo ne mažiau kaip 0,623 g kanapių (antžeminių dalių), kurias laikė su savimi iki 2016 m. rugsėjo 27 d. 11.05 val., kai Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atliktos asmens kratos metu policijos pareigÅ«nai rado ir paėmė minėtÄ nedidelį kiekį narkotinės medžiagos.

Å iais veiksmais D. A. padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje. 1.2 Be to, D. A. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo nenustatyto laiko iki 2016 m. rugsėjo 27 d. 11.20 val., savo gyvenamojoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laikė 177,589 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kai minėtu laiku atliktos kratos metu jo gyvenamojoje vietoje policijos pareigÅ«nai rado ir paėmė minėtÄ kiekį narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių).

Å iais veiksmais D. A. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 1 dalyje.

2. M. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, 2016 m. kovo 20 d. apie 11-12 val., palikdamas miÅ¡kelyje Å¡alia autobusų stotelės (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parduodamas už 400 EUR iÅ¡platino R. Å . ne mažiau kaip 37,505 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Å iais veiksmais M. K. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje. 2.1. M. K. nuteistas ir už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2016 m. birželio 29 d., laikotarpyje nuo 18.00 iki 19.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie autobusų stotelės (duomenys neskelbtini), nusipirkdamas už 12 EUR iÅ¡ T.

P. įgijo vienÄ polietileninį maiÅ¡elį, kuriame buvo nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos - 2,154 g glotniagalvių (psilocybe) genties grybų vaisiakÅ«nių ir jų dalių - kuriÄ laikė su savimi iki 2016 m. birželio 30 d. 9.30 val., kai geležinkelio stotyje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, kurie jo asmens kratos metu rado ir paėmė minėtÄ nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos. Å iais veiksmais M. K. padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje. 2.2.

Be to, M. K. nuteistas už tai, kad jis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2016 m. birželio 29 d. nuo 20.00 val. iki 21.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie UAB „F“, iÅ¡ kito asmens nusipirkdamas už 12 EUR įgijo vienÄ polietileninį maiÅ¡elį, kuriame buvo 0,395 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kuriÄ laikė su savimi iki 2016 m. birželio 30 d. 9.30 val., kai geležinkelio stotyje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, kurie asmens kratos metu rado ir paėmė minėtÄ narkotinę ir psichotropinę medžiagÄ .

Å iais veiksmais M. K. padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje.

2. I. J. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, 2016 m. rugsėjo 26 d. vakare, tiksliau nenustatytu laiku, už prekybos centro „Maxima“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, miÅ¡kelyje parduodamas už 24 EUR iÅ¡platino D. A. ne mažiau kaip 0,623 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių). Å iais veiksmais I. J. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinių skundų argumentai ir praÅ¡ymai 3. I. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo darkart iÅ¡nagrinėti bylÄ , nes neplatino narkotinių medžiagų D. A.. TÄ teisme nurodė ir D. A.. Nuosprendis gadina jam gyvenimÄ , jis turi darbÄ ir maÅ¾Ä vaikÄ .

4. M. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir Å¡ioje dalyje jį iÅ¡teisinti, tuo pačiu panaikinti už tai paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – 20 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ bei 400 EUR piniginės sumos konfiskavimÄ . Taip pat skundu praÅ¡oma pakeisti nuosprendžio dalį, kuria M. K. už kiekvienÄ jam inkriminuotÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ (2 veikos) paskirtos 25 parų areÅ¡to bausmės ir paskirti jam Å¡velnesnes bausmes.

Pasak apelianto, pripažindamas jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, apylinkės teismas iš esmės rėmėsi tik kito nuteistojo byloje – R. Š. parodymais. Nors R. Š. nuosekliai tvirtino, kad narkotines medžiagas įgijo iš M. K., analogiškai M. K. viso proceso metu neigė tokias aplinkybes. Byloje nėra paneigtas teiginys, kad kaltindamas M. K. R. Š. bando nuslėpti tikruosius narkotinių medžiagų pardavėjus. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad apylinkės teismas konstatavo, jog R.

Å . ir M. K. nekonfliktavo ir nebuvo susipykę – apelianto nuomone, esminė tokio apkalbėjimo priežastis yra baimė nukentėti nuo tikrųjų narkotinių medžiagų pardavėjų, jei jų tapatybės bÅ«tų atskleistos ir kur kas paprasčiau yra nurodyti niekuo dėtÄ asmenį. Pasak apelianto, tai, kad R. Å . atpažino jį, kaip asmenį, kuris pardavė narkotikų, neturi įrodomosios reikÅ¡mės, nes R. Å . ir apeliantas yra pažįstami. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino ir M.

K. telefoninių pokalbių turinį – nėra užfiksuota jokio jo ryÅ¡io su R. Å ., o ir nagrinėjimo teisme metu nėra įrodyta, kad R. Å . telefonu ar kitokiu bÅ«du bÅ«tų taręsis su M. K. dėl kanapių įsigijimo. Taigi byloje nėra atsakymo į klausimÄ , kokiu bÅ«du R. Å . susisiekė su M. K. ir sutarė dėl konkretaus susitikimo laiko, vietos ir narkotinių medžiagų kiekio. Apeliantui kelia abejonių ir tai, kad byloje nebuvo apklausti R. B. ir A. K., kurie, pasak R. Å ., buvo miÅ¡kelyje, kai jis įsigijo kanapes.

Taigi aplinkybės apie apelianto buvimÄ miÅ¡kelyje nebuvo tirtos ir visa tai kelia abejonių R. Å . parodymų patikimumu ir pakankamumu apelianto kaltei pagrįsti. M. K. pažymi ir tai, kad jų akistatos metu R. Å . nurodė nematęs, kad M. K. po medžio Å¡aknimis padėjo narkotikus, kas reiÅ¡kia, kad ir paties R. Å . tvirtinimai yra grįsti prielaidomis. M. K. įsitikinimu, byloje neįrodyta, kad jis inkriminuojamu laiku buvo nurodytoje vietoje, o byloje esantys įrodymai labiau yra tikėtini ir leidžiantys daryti tik prielaidas, bet jokiu bÅ«du nėra pakankami jį pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos jo naudai, todėl Å¡ioje dalyje jis iÅ¡teisintinas ir tuo pačiu naikintina ir nuosprendžio dalis, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ bei konfiskuota 400 EUR piniginė suma. Apelianto įsitikinimu, už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų baudžiamųjų nusižengimų padarymÄ jam paskirtos per griežtos bausmės. Jis nėra tiek pavojingas, kad bÅ«tų kuriam laikui izoliuotas.

Kita vertus, jis pasimokė, padarė iÅ¡vadas dėl įvykių, pakeitė gyvenimo bÅ«dÄ , atsisakė žalingų įpročių, susirado darbÄ , ketina mokytis. Taigi paskyrus jam areÅ¡to bausmę, jis prarastų darbÄ , netektų pragyvenimo Å¡altinio. Apeliantas pažymi, kad BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas ne tik areÅ¡tas, tačiau ir kitos Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡ys, todėl jis yra įsitikinęs, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu bÅ«tų pasiekti ir skiriant Å¡velnesnę bausmę, tuo pačiu realiai užtikrinant apeliantui galimybę integruotis į visuomenę ir neprarasti pajamų Å¡altinio.

5. D. A. gynėjas advokatas R. DrakÅ¡as apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nuosprendį dalyje, kuria D. A. pripažintas kaltu dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo ir jį dėl Å¡ios veikos padarymo iÅ¡teisinti, taip pat peržiÅ«rėti nuosprendžio dalį, kuria D. A. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir atidėti Å¡ios bausmės vykdymÄ bei panaikinti 48 eurų konfiskavimÄ ir Å¡iuos pinigus gražinti D. A.. Pasak apelianto, apkaltinamasis nuosprendis dalyje dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo yra grindžiamas tik prielaidomis ir spėliojimais, tokiu bÅ«du pažeidžiant jo ginamojo teisę į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ .

D. A. savo kaltės dėl disponavimo psichotropine medžiaga – grybais, nepripažino viso proceso metu, o jį kaltinančius parodymus davęs nuteistasis T. P. vėliau paneigė savo parodymus. T. P. nėra daug bendravęs su D. A., todėl neaišku, kodėl T. P. pirminės apklausos metu jį apkalbėjo. D. A. kaltė dėl grybų pardavimo nebuvo įrodyta, jokie įrodymai to nepatvirtina: kratų metu pas jį nerasta grybų ar jų dalių, buvo paimtos tik kanapės; akistatos tarp T. P. ir jo ginamojo metu, T.

P. pakeitė anksčiau duotus parodymus ir nurodė apkaltinęs D. A. iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio, nenorėdamas bÅ«ti sulaikytas; iÅ¡ tarnybinių praneÅ¡imų dėl mobiliojo ryÅ¡io telefonų iÅ¡klotinės ar iÅ¡ elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos protokolų negalima daryti jokių prielaidų apie tai, kad T. P. grybus įsigijo bÅ«tent iÅ¡ D. A.; byloje nėra duomenų, kad jo ginamasis bÅ«tų palaikęs ryÅ¡ius su T. P., A. T. ar M. K.. Byloje nebuvo nustatyta tiksli vieta ar laikas, kuomet T.

P., A. T. ir M. K. įsigijo grybus – nuteistasis T. P. nurodė kelias skirtingas vietas, o pareigÅ«nai ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau teismas teisminio nagrinėjimo metu – Å¡ios vietos taip ir nenustatė. Taigi logiÅ¡kai sektų iÅ¡vada, kad T. P. ir kiti nuteistieji grybus įsigijo iÅ¡ bet kurio kito asmens, bet kurioje kitoje vietoje, bet kuriuo kitu laiku, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė prielaidÄ , kad grybus T. P. įsigijo prie „Maxima“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini), o vėliau iÅ¡ to ir klaidingÄ prielaidÄ , jog jie įgyti bÅ«tent iÅ¡ D.

A., nes jo gyvenamoji vieta yra toje pačioje miesto dalyje, kaip ir parduotuvė. Apeliantas pažymi ir tai, kad gynėjo pirmosios instancijos teisme D. A. neturėjo, dėl to jis nagrinėjimo metu neprisiminė ir nepagalvojo, kad svarbu nurodyti, jog 2016 m. birželio 28 d. jis kartu su kitu draugu E. A. Å¡ventė L. S. gimtadienį ir jie visÄ vakarÄ praleido kartu bei galėtų apie tai paliudyti. Taigi akivaizdu, kad iÅ¡vada, jog D. A. pardavė grybus yra padaryta remiantis tik vienu įrodymu – vienos apklausos metu duotais T.

P. parodymais, kuriuos vėliau jis paneigė, o nei vienas kitas asmuo nenurodė D. A., kaip asmens, iÅ¡ kurio pirko grybus. Pasak apelianto, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti paremtas prielaidomis – visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. Remiantis tuo, kad nėra pagrindo teigti, jog D. A. pardavė grybus, iÅ¡ jo konfiskuoti 48 EUR nėra pagrindo ir jį iÅ¡teisinus Å¡ie pinigai turi bÅ«ti grÄ Å¾inami. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. A. yra jauno amžiaus, dirbantis autoÅ¡altkalviu, kaltinamas tik narkotinių medžiagų – kanapių – vartojimu, todėl manytina, kad jo atžvilgiu bausmės tikslai už Å¡ias veikas gali bÅ«ti pasiekti realiai nepaskyrus jo laisvės ribojančios bausmės, nes kitu atveju bÅ«tų pažeistas teisingumo principas.

6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdyje nuteistasis D. A. ir jo gynėjas prašė tenkinti R. DrakÅ¡o apeliacinį skundÄ , nuteistasis I. J. ir jo gynėjas prašė tenkinti I. J. apeliacinį skundÄ , nuteistasis M. K. ir jo gynėjas prašė tenkinti M. K. apeliacinį skundÄ , o prokuroras minėtus apeliacinius skundus prašė atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo D. A. gynėjo advokato R. DrakÅ¡o skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, nuteistųjų I. J. bei M. K. apeliaciniai skundai atmestini.

7. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, o taip pat apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimo metu iÅ¡tirtus duomenis, konstatuotina, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis, yra teisėtas ir pagrįstas: duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant teismas esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų nepadarė, nuteistųjų veikos kvalifikuotos tinkamai ir už jas nuteistiesiems skirtos bausmės, iÅ¡skyrus jų subendrinimo aspektus, yra proporcingos bei teisingos.

Pažymėtina, jog nuteistieji iÅ¡ esmės ginčija jiems inkriminuotų BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymÄ ir paskirtų bausmių dydį už visas veikas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau pasisakys tik Å¡iose dalyse. Dėl įrodymų vertinimo 8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pabrėžęs, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017).

9. Pažymėtina ir tai, kad įrodymų vertinimÄ reglamentuojančios BPK normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimÄ , ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustačius, kad bylÄ nagrinėję teismai pažeidė minėtus reikalavimus, vien nuteistajam nepriimtinos teismų iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui. Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali bÅ«ti įrodinėjamos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis) (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013).

10. Nagrinėjamos bylos kontekste itin svarbi ir LAT pozicija, jog „tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Å iuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais.

Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.“ (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu be kita ko I. J., M. K. ir D. A. pripažindamas kaltais pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, rėmėsi visų bylos duomenų (tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai jų kaltę pagrindžiančių) iÅ¡samia bei neÅ¡aliÅ¡ka analize, laikėsi jau minėtų teismų praktikoje akcentuojamų taisyklių ir esminių įrodymų vertinimo klaidų nepadarė. Dėl I. J. kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ (kanapių iÅ¡platinimas D. A.) 12.

Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde I. J. nurodo, kad jis neplatino narkotinių medžiagų D. A., kad tai teisme paneigė ir D. A.. Visgi teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent I. J. iÅ¡platino narkotinę medžiagÄ â€“ kanapes D. A., be to, įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme metu D. A. savo pozicijÄ pakeitė ir pripažino teismo nustatytas aplinkybes kaip teisingas.

13. Ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau ir pirmosios instancijos teisme D. A. nurodyta versija, kad kanapes jis neva įgijo klube „(duomenys neskelbtini)“ (o ne, kaip teigė ikiteisminio tyrimo pradžioje – iÅ¡ I. J.), apylinkės teismo buvo visiÅ¡kai pagrįstai pripažinta prieÅ¡taraujančia objektyvių bylos duomenų visumai. 2017 m. liepos 28 d. papildomai apklaustas įtariamuoju D. A. savo pirminę pozicijÄ dėl kanapių įgijimo iÅ¡ I. J. pakeitė ir nurodė, kad Å¡ias medžiagas jis įgijo iÅ¡ nepažįstamo asmens prie klubo Vilniaus centre 2016 m. rugsėjo 25 d. apie 21 val. vakaro (3 t., b. l. 141-142).

Visgi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, baudžiamosios bylos medžiagoje yra tokiai versijai prieštaraujančių objektyvių duomenų – susipažinus su mobiliojo ryšio telefono abonentų (toliau – MRT) išklotinėmis, paaiškėjo, jog 2016 m. rugsėjo 25 d. nuo 10.33 val. iki 23.31 val. D. A. naudojamo telefono numeris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio veikimo zonoje yra ir D. A. gyvenamoji vieta (1 t., b. l. 44-48). Taigi akivaizdu, kad kaltinamasis negalėjo būti prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio Vilniaus centre, nurodytu metu ir jo ikiteisminio tyrimo eigoje pakitę parodymai tokiu būdu yra paneigti kaip nepagrįsti.

14. Be to, Å¡ioje situacijoje apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į duomenis apie D. A. ir I. J. naudojamų MRT telekomunikacinius įvykius 2016 m. rugsėjo 26 dienÄ . IÅ¡ iÅ¡klotinių matyti, jog minėtÄ vakarÄ Å¡ių asmenų mobilieji telefonai veikė to paties bokÅ¡to, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikimo zonoje. Å ioje zonoje yra ir (duomenys neskelbtini) g. bei joje esantis PC „Maxima“, prie kurio, pagal pirminę D. A. versijÄ , jis susitiko su I. J. siekdamas nusipirkti kanapių.

Pabrėžtina, jog minėti telefonai 2016 m. rugsėjo 26 d. vakare, Å¡ioje vietoje tam tikrÄ laiko tarpÄ veikė ir tuo pačiu metu (laikotarpis nuo 19:06:47 val. iki 20:23:22 val.) (1 t., b. l. 42-43). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokie duomenys, skirtingai nei anksčiau minėtos MRT iÅ¡klotinės, paneigusios D. A. galimÄ buvimÄ Vilniaus centre esančiame klube 2016 m. rugsėjo 25 d., byloja apie tai, kad pastarasis, kaip ir I. J., rugsėjo 26 d. vakare buvo pirminiuose D.

A. parodymuose nurodytos kanapių įgijimo vietos teritorijoje (D. A. net ir akistatos su I. J. metu laikėsi pozicijos, kad jis pastarajam parašė SMS žinutę dėl susitikimo vietos (3 t., b. l. 133-134)). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡ie duomenys laikytini ne tik dar vienu, nors ir netiesioginiu, I. J. kaltės, padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimÄ , įrodymu, tačiau ir tuo pačiu stiprina teismo vidinį įsitikinimÄ dėl kaltinime nuteistajam inkriminuojamų faktinių aplinkybių egzistavimo.

15. Apygardos teismas pabrėžia ir tai, jog svarbiais duomenimis Å¡ioje situacijoje yra ir I. J. gyvenamosios vietos kratos rezultatai. Ypatingai pažymėtina tai, kad kratos metu pastarojo namuose buvo rastas ir smulkintuvas, ant kurio, kaip vėliau konstatavo specialistai, nustatyti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai (3 t., b. l. 196-199; 4 t., b. l. 2-4). Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu I. J. nurodė, kad smulkintuvÄ gal koks draugas paliko, nes jo gyvenamojoje vietoje kartais gyvendavo kiti asmenys, dėl smulkintuvo jis nieko nežino (5 t., b. l. 61); apeliacinės instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad smulkintuvas draugo, kažkada iÅ¡gėrinėjo, draugas parodė, kad jį turi, o I.

J. pasakė, kad tai geras dalykas; draugo jis nepamena, neišduoda (2018 m. spalio 8 d. teismo posėdžio protokolo 2 p.). Tokie nenuoseklūs nuteistojo parodymai (iš pradžių nurodoma, kad nežinia iš kur šis objektas atsirado jo namuose, o vėliau pateikiamos detalios aplinkybės ir įvykio kontekstas, apibūdinant iš kur jis atsirado) apygardos teismo neįtikina ir kitų duomenų visumoje narkotinių medžiagų pėdsakų radimo ant objektų I. J. namuose fakto neleidžia laikyti sutapimu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ant minėto smulkintuvo buvo rasti ne bet kokios rūšies, o būtent narkotinės medžiagos – kanapių pėdsakai, ir būtent šios rūšies narkotikų pardavimas inkriminuotas apeliantui.

16. Pabrėžtina, kad po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo nuteistasis D. A. pakeitė savo pozicijÄ Å¡ioje kaltinimų dalyje. Jis neginčijo teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių dėl kanapių įgijimo iÅ¡ I. J., o apklausiamas apeliacinės instancijos teisme pripažino iÅ¡ I. J. nusipirkęs kanapių (5 t., b. l. 163-164). Tokie įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme metu gauti duomenys bei jau aptarti kiti I. J. kaltės įrodymai jungiasi į nuosekliÄ grandinę, kuri yra pakankama iÅ¡vadai, jog I.

J. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, t. y. iÅ¡platino narkotinę medžiagÄ â€“ kanapes D. A.. Dėl M. K. kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ (dėl kanapių iÅ¡platinimo R. Å .) 17. Apeliaciniame skunde M. K. nurodo, kad jo kaltė padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ iÅ¡ esmės grindžiama tik R. Å . parodymais, o byloje nepanaikintos abejonės, kurios turi bÅ«ti vertinamos jo naudai ir jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. Visgi apygardos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami iÅ¡vadai, kad bÅ«tent M.

K. apylinkės teismo konstatuotu laiku ir vietoje R. Å . iÅ¡platino narkotinę medžiagÄ â€“ kanapes.

18. Apygardos teismas pabrėžia, jog R. Å . viso baudžiamojo proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo: t. y., kad jis įgijo kanapes iÅ¡ M. K. (Å¡ioje dalyje nuteistojo parodymai nekito, iÅ¡skyrus tai, jog jis neigė Å¡ių narkotinių medžiagų įgijimÄ siekiant jas platinti – jo teigimu, jos buvo skirtos asmeniniam vartojimui). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. Å . savo pozicijos laikėsi ir akistatos su M. K. metu. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nors M. K. siekia įrodyti, kad R. Å . parodymai nėra patikimi ir jais yra pagrindo abejoti, teismas tokių abejonių neįžvelgia ir laiko juos nuosekliais bei patikimais.

19. Pirmiausia apygardos teismas kaip nepagrįstus atmeta M. K. argumentus, jog byloje nėra atsakymo į klausimÄ , kokiu bÅ«du R. Å . susisiekė su M. K. ir sutarė dėl konkretaus susitikimo laiko, vietos ir narkotinių medžiagų kiekio, nes byloje nenustatyti jų tarpusavio kontaktai telefonu ar kitomis priemonėmis. Teisėjų kolegija, sutikdama su tuo, jog byloje nėra duomenų apie Å¡ių asmenų telefoninius kontaktus įvykio dienÄ , visgi daro iÅ¡vadÄ , kad tokiÄ susidariusiÄ situacijÄ atskleidžia ir iliustruoja R.

Å . parodymų turinys. R. Å . pirminės apklausos metu, o vėliau ir teisme, patvirtindamas minėtus parodymus, nurodė, kad kai sekmadienį apie 11 val. jis susitiko M. autobusų žiede, jis buvo be savo mobiliojo telefono; jie susitarė dėl kanapių pirkimo, jis padavė pastarajam 400 EUR ir M. jam pasakė, kad už pusvalandžio jie susitinka miÅ¡kelyje prie Å¡io žiedo, netoli garažų, po ko sutartu laiku jis nuėjo į sutartÄ vietÄ ; tada M. parodė, kur padėjo jam skirtas kanapes, kurios buvo tarp medžio Å¡aknų padarytoje skylėje;

M. dažniausiai sėdi namelyje prie žiedo ir stebi aplinkÄ (1 t., b. l. 162).

20. Taigi iÅ¡ Å¡ių R. Å . parodymų akivaizdu, kad pastarasis įvykio metu su savimi apskritai neturėjo mobiliojo ryÅ¡io telefono – pokalbis su M. K. vyko gyvai, iÅ¡ anksto sutariant, kada ir kur R. Å . galės atsiimti minėtas medžiagas, taigi minėtų kontaktų galėjo bÅ«ti nenustatyta dėl susidariusios realios faktinės situacijos. Pažymėtina, jog tokį teismo įsitikinimÄ stiprina ir R. Å . parodymai apie tai, jog Å¡alia vietos, kur inkriminuotas narkotikų perdavimas, M. K. praleidžia daug laiko, taigi asmenims, kurie siekia įgyti narkotinių medžiagų (R.

Å . neneigia ilgÄ laikÄ jas vartojęs) Å¡i vieta yra žinoma. Turint omenyje tokiÄ situacijÄ bei byloje esant duomenų apie M. K. ir kitų nuteistųjų naudotÄ konspiracinį bendravimo telefonu bÅ«dÄ , darytina iÅ¡vada, jog tai, kad byloje nėra duomenų apie M. K. ir R. Å . telefoninius kontaktus įvykio dienÄ , nepaneigia jų susitikimo fakto, o situacija, kad asmenys tarėsi ir perdavimÄ Ä¯vykdė bendraudami gyvai, yra visiÅ¡kai logiÅ¡ka bei suprantama.

21. Šioje situacijoje, apygardos teismo vertinimu, R. Š. parodymų įrodomosios galios nemenkina ir aplinkybė, kad pastarasis nematė, jog būtent M. K. paslėpė po medžio šaknimis narkotines medžiagas. Pasak R. Š., būtent M. K. jam parodė, kur medžiagos yra paslėptos ir iš kur jas reikia paimti, o tai šiuo atveju laikytina vienu esminių veiksmų platinant minėtas medžiagas – būtent taip, panašaus pobūdžio bylose dažnai realiai suteikiama prieiga prie šių medžiagų ir įvyksta realus jų perdavimas įgijėjui, laikantis atsargumo, konspiracijos ir neperduodant jų iš rankų į rankas. Taigi apelianto akcentuojamos aplinkybės neleidžia abejoti nuoseklių R. Š. parodymų patikimumu ar teigti, jog jie yra paremti prielaidomis.

22. Minėtų teismo iÅ¡vadų nekeičia ir apeliacinio skundo argumentai, jog baudžiamojoje byloje taip ir nebuvo paneigta gynybos versija, jog R. Å . M. K. galėjo apkalbėti, siekdamas nuslėpti tikrųjų pardavėjų tapatybę. Kaip jau minėta R. Å . parodymai teismui nekelia abejonių, be to, pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu M. K. apskritai nekėlė jo apkalbėjimo versijos (3 t., b. l. 20-22), o teisiamojo posėdžio metu nors ir kėlė tokiÄ galimybę, nurodė nežinÄ s kokios yra jo apkalbėjimo priežastys (5 t., b. l. 60).

PrieÅ¡ingai nei R. Å ., M. K. byloje nebuvo nuoseklus ir savo pozicijÄ dėl pareikÅ¡tų kaltinimų keitė. M. K. pirminės apklausos metu savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, ir teigė, jog kitas dvi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė (3 t., b. l. 20-22). Visgi jau sekančios apklausos metu įtariamasis pakeitė parodymus Å¡ioje dalyje ir nurodė kitas narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes (3 t., b. l. 31-33). Apygardos teismas ypatingai pažymi, kad Å¡i gynybinė kaltinamojo versija buvo paneigta teisiamojo posėdžio metu ir pats kaltinamasis apeliaciniu skundu neginčija Å¡ių veikų padarymo fakto.

Taigi akivaizdu, jog kitoje parodymų dalyje M. K. nebuvo nuoseklus ir nuoširdus bei siekdamas sušvelninti savo atsakomybę – juos keitė. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi ne M. K., o nuoseklius parodymus davusio R. Š. parodymais.

23. Pastebėtina, kad byloje yra vykdyto slapto sekimo duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad M. K. ne kartÄ pastebėtas miÅ¡ke prie autobusų parko, apie kurį nurodė R. Å ., taip pat parodęs, kad M. K. Å¡ioje vietoje bÅ«na nuolat bei stebi aplinkÄ . Teismo nustatytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys duomenys apie M. K. naudotÄ konspiracinį bendravimÄ telefonu su kitu nuteistuoju Å¡ioje byloje, o taip pat faktas, kad kratos metu pas jį rastos net kelių rÅ«Å¡ių narkotinės medžiagos. Minėtų duomenų visuma, teisėjų kolegijos įsitikinimu, jungiasi į nuosekliÄ bei logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų grandinę, kuri neleidžia kilti abejonėms dėl to, kad M. K. inkriminuojamu laiku ir vietoje R. Å . iÅ¡platino narkotinę medžiagÄ â€“ kanapes, t. y. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

24. Tai, kad baudžiamojoje byloje nebuvo apklausti R. B. ir A. K., kurie galimai įvykio metu irgi buvo miÅ¡kelyje, apygardos teismo įsitikinimu, nekeičia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl M. K. kaltės padarius aptariamÄ nusikaltimÄ . Kaip pagrįstai nurodė prokuroras baigiamojoje kalboje, minėti asmenys buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, jų atžvilgiu tyrimas buvo nutrauktas nesant pakankamai duomenų jų kaltei konstatuoti, todėl teigti, kad su Å¡iais asmenimis nebuvo atlikti procesiniai veiksmai ar tai, kad jų parodymai gali turėti įtakos procesinio sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui, nėra pagrindo.

25. Konstatavus, jog M. K. pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 72 straipsnio nuostatos, iÅ¡ jo konfiskuojant 400 EUR piniginę sumÄ yra taikytinos ir Å¡i nuosprendžio dalis nekeistina (minėtÄ sumÄ jis gavo iÅ¡ nusikalstamos veikos, t. y. pardavęs už 400 EUR R. Å . ne mažiau kaip 37,505 g narkotinės medžiagos, todėl iÅ¡ nusikalstamos veikos gautos lėšos konfiskuotinos). Dėl D. A. kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ (dėl glotniagalvių (psilocybe) genties grybų iÅ¡platinimo T.

P.) 26. Apeliaciniame skunde D. A. gynėjas nurodo, kad jo ginamojo kaltė padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ iÅ¡ esmės grindžiama tik kito nuteistojo T. P. parodymais, kuriuos vėliau jis pakeitė. Visgi apygardos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami daryti iÅ¡vadai, kad bÅ«tent D. A. apylinkės teismo konstatuotu laiku ir vietoje T. P. iÅ¡platino psichotropinę medžiagÄ â€“ glotnagalvius grybus.

27. Pirmiausia pažymėtina, jog apeliantas nutyli tai, kad nuteistojo T. P. pakeista gynybinė pozicija baudžiamojo persekiojimo institucijų ir vėliau apylinkės teismo buvo paneigta kaip nepagrįsta. Byloje iÅ¡ties yra duomenų apie tai, kad T. P. įvykio dienÄ negalėjo psichotropinių medžiagų nusipirkti klube „(duomenys neskelbtini)“, nes klubas tuo metu nedirbo – tokias aplinkybes parodė ir Å¡io klubo darbuotojas. Visgi, nepaisydamas to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžio neskundė jokiais pagrindais, T.

P. apeliacinės instancijos teisme ir toliau laikėsi šios objektyvių bylos duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismo paneigtos pozicijos dėl grybų įgijimo aplinkybių (5 t., b. l. 165-166) (atitinkamai šios nuosprendžio dalies neskundė kiti nuteistieji – M. K. bei A. T., taip pat tyrimo metu pakeitę savo parodymus ir teigę, kad grybus jie įgijo prie klubo „(duomenys neskelbtini)“). Dėl šios priežasties, apygardos teismo vertinimu, tokie T. P. parodymai duoti teisiamajame posėdyje ir apeliacinės instancijos teisme yra nepatikimi ir paneigti.

28. Turint omenyje tai bei minėto nuteistojo pirminiams parodymams atitinkant A. T. bei M. K. pirminius parodymus apie grybų įgijimo aplinkybes iki šie parodymai buvo pakeisti (ypatingai pažymėtini A. T. parodymai, kad jis laukė prie PC „Maxima“, esančio (duomenys neskelbtini), kol T. P. grįžo su maišeliais, kuriuose buvo grybai), bei pastariesiems šių skundžiamu nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių neginčijant, yra sustiprinamas teismo vidinis įsitikinimas, kad įrodymais pripažinti duomenys, bylojantys apie tai, kad būtent D. A. pardavė grybus T. P., jungiasi nuoseklia ir logiška duomenų grandine.

29. Tokiu bÅ«du įvertinant T. P. pakeistų parodymų akivaizdų prieÅ¡taravimÄ faktinėms aplinkybėms dėl klubo „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko ir negalėjimo įgyti inkriminuotos medžiagos Å¡ioje vietoje, byloje esantys kitų liudytojų, t. y. pareigÅ«nų, parodymai, atliktų kratų rezultatai bei D. A. gyvenamosios vietos buvimas teritorijoje, kurioje, kaip inkriminuojama, įvyko psichotropinės medžiagos perdavimas, patvirtina teismo nustatytÄ Ä¯rodymų grandinę, kuri yra pakankama konstatuoti D. A. kaltę padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

30. Tokios apygardos teismo iÅ¡vados nekeičia ir apeliacinės instancijos teisme, patenkinus apelianto praÅ¡ymÄ , papildomai apklaustų nuteistojo draugų parodymai. Pastebėtina, kad tik apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas iÅ¡kėlė versijÄ , jog jo ginamasis, neturėdamas gynėjo pirmosios instancijos teisme, užmirÅ¡o ir tuo pačiu nepaminėjo to, jog 2016 m. birželio 28 d, t. y. kai nuteistajam inkriminuojamas grybų pardavimas T. P., jis visÄ dienÄ Å¡ventė draugo gimtadienį ir negalėjo bÅ«ti inkriminuojamoje psichotropinių medžiagų perdavimo vietoje.

Apygardos teismas sutinka, jog tiek D. A., tiek apklaustų jo draugų liudytojų L. S. ir E. A. parodymai apie tai, jog minėtÄ dienÄ buvo Å¡venčiamas L. S. gimtadienis (detaliau jų parodymai atsispindi teisiamojo posėdžio protokole), esminėse dalyse sutapo, tačiau dėl toliau nurodytų argumentų, jie jokiu bÅ«du neeliminuoja nustatytos aplinkybės ir nesuteikia alibi, jog minėtos dienos vakare D. A. atliko jam inkriminuojamus veiksmus.

31. Visų pirma teisėjų kolegija pastebi, kad teismas itin atsargiai ir kritiÅ¡kai vertina paties D. A. parodymus byloje. IÅ¡ jau aptartos kaltinimo I. J. dalies matyti, kad D. A. pradžioje sakė tiesÄ , vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme aiÅ¡kiai melavo teismui neigdamas aplinkybes dėl kanapių įgijimo iÅ¡ I. J.. Taigi tokio asmens parodymais teismas gali tikėti tik tokioje dalyje, kiek jas patvirtina kiti objektyvÅ«s ir jokių abejonių nekeliantys įrodymai.

32. Pirmiausia nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad baudžiamojo proceso metu D. A. niekas neklausė, kur jis buvo 2016 m. birželio 28 d. vakarÄ , o taip pat, jog pastarasis neturėdamas gynėjo nei prisiminė, nei pagalvojo, kad bÅ«tų svarbu nurodyti, jog tÄ dienÄ jis su draugais Å¡ventė gimtadienį. Visgi pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. rugsėjo 28 d. jis buvo apklausiamas praėjus gerokai mažiau laiko nuo jau minėto gimtadienio ir inkriminuojamos veikos padarymo laiko. Be to, Å¡ios apklausos metu dalyvavo gynėja (3 t., b. l.125).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, asmuo, kuris yra įtariamas, o vėliau ir kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, nors jis ir nėra kvalifikuotas teisininkas, siekdamas paneigti savo kaltę, tokias aplinkybes pateiktų tiek baudžiamojo persekiojimo institucijoms, tiek teismui. Toks teismo įsitikinimas Å¡iuo atveju nėra subjektyvus, ar grįstas tik spėjimais. Pabrėžtina, jog tiek nuteistasis, tiek liudytojai jo draugai teisme itin detaliai pasakojo apie daugiau nei prieÅ¡ 2 metus Å¡vęstÄ gimtadienį, akcentavo kodėl puikiai pamena jo datÄ , nurodė vieno iÅ¡ draugų grįžimo į LietuvÄ iÅ¡ užsienio laikÄ ir apskritai pateikė itin detalų tos dienos įvykių pasakojimÄ .

Taigi apygardos teismo įsitikinimu, situacija, kad D. A. apeliacinės instancijos teismo posėdyje itin detaliai atpasakojo Å¡iÄ dienÄ (asmenys apskritai gimtadienį apibÅ«dino kaip iÅ¡skirtinį, įsirėžusį atmintyje), bet visgi daugiau nei pusantrų metų nepateikė Å¡ios versijos, kelia pagrįstų abejonių. Tiek nuteistojo, tiek liudytojų nurodytų aplinkybių apie gimtadienį, negali patvirtinti jokie kiti objektyvÅ«s duomenys, o tik jų parodymai – „Facebook“ portale jų senosios paskyros iÅ¡trintos ir bendravimo minėtu laiku patikrinti nėra galimybės; vienas iÅ¡ nuteistojo draugų neturi dokumento, patvirtinančio jo grįžimÄ Ä¯ LietuvÄ ; gimtadienio iÅ¡laidų čekių nėra ir pan.

Kita vertus minėti liudytojai yra paties D. A. draugai, todėl ir jų parodymai teismo vertinami itin atsargiai.

33. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į jau minėtų D. A. pakviestų liudyti draugų parodymus, negali paneigti galimybės, jog 2016 m. birželio 28 d. D. A. su draugais galėjo Å¡vęsti gimtadienį. Tačiau, net ir tikint Å¡ia versija, teismas neabejoja T. P. bei netiesiogiai A. T. bei M. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, patikimumu, ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių teisingumu. IÅ¡ nuteistojo ir liudytojų parodymų duotų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad pastarieji keitė Å¡ventimo vietas (pirmiausia Å¡ventė gimtadienį (duomenys neskelbtini), vėliau vyko į PC „Akropolis“ žaisti boulingo, po to keliavo į FabijoniÅ¡kių mikrorajonÄ pažaisti bilijardo, galiausiai pasiekė ir Jeruzalės mikrorajonÄ ), o vėliau vakare iÅ¡siskirstė, taigi darytina iÅ¡vada, kad net, jei Å¡ie asmenys Å¡ventė gimtadienį, gimtadienio Å¡ventimo vieta ir vėlesnis jos keitimas Vilniaus mieste rodo, jog medžiagos galėjo bÅ«ti perduotos inkriminuojamu laiku.

Kitaip tariant minėti parodymai niekaip nesuardo jau aptartos nuoseklios įrodymų grandinės bei neleidžia konstatuoti gynybos akcentuojamo D. A. alibi (T. P. ir netiesiogiai A. T. nurodyta nusikalstamos veikos vieta yra greta D. A. gyvenamosios vietos ir yra pakeliui važiuojant iÅ¡ namų į Vilniaus centrÄ ar atvirkščiai).

34. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ir byloje apklaustų liudytojų, policijos pareigÅ«nų parodymais, visiÅ¡kai pagrįstai pastebėjo, kad savo pirminius parodymus kaltinamieji pakeitė praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui, po to, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas D. A., kuris nepripažino platinęs grybų. BÅ«tent akistatos su D. A. metu, T. P. pakeitė iki tol pasakotas įvykio aplinkybes ir nurodė versijÄ , kuri vėliau buvo atidžiai patikrinta bei paneigta.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, jog anksčiau minėtų teismo išvadų nekeičia ir kiti apeliacinio skundo argumentai. Tai, kad D. A. kratos metu nebuvo rasta grybų, o tik kanapės nesuponuoja jokių konkrečių išvadų: grybai T. P. buvo išplatinti 2016 m. birželio 28 d., o kitos dvi D. A. inkriminuotos veikos, susijusios su disponavimu kanapėmis, buvo padarytos 2016 m. rugsėjo pabaigoje ir būtent tuo metu buvo atlikta ir nuteistojo krata.

36. PanaÅ¡iai vertintini gynėjo argumentai, jog byloje nėra duomenų apie D. A. telefoninius kontaktus su M. K. bei A. T. ir, kad vienintelis asmuo įvardijęs D. A. buvo T. P.. Pirmiausia pažymėtina tai, kad M. K. inkriminuotas glotniagalvių grybų įgijimas (kuris apeliaciniu skundu neginčijamas) ne iÅ¡ D. A., o iÅ¡ T. P., taigi ir pirminio tiekėjo M. K. žinoti apskritai nebuvo bÅ«tina. Atitinkamai pasisakytina ir dėl A. T. atvejo, nes pastarasis neapskundė apylinkės teismo sprendimo, o juo nustatyta, kad grybus jis taip pat įgijo iÅ¡ T. P., netrukus po to, kai pats T. P. juos įgijo (vėliau pakitusi jo versija buvo paneigta). Kita vertus nei vienas iÅ¡ minėtų asmenų jokioje baudžiamojo proceso stadijoje apskritai nebuvo paminėjęs D. A. ar tuo labiau nurodęs, jog iÅ¡ jo įgijo medžiagas, o tai nei paneigia, nei patvirtina apylinkės teismo iÅ¡vadų dėl D. A. kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

37. Turėdamas omenyje anksčiau nurodytus argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkantys duomenys visumoje jungiasi į nuosekliÄ bei logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų grandinę, kuri patvirtina, kad bÅ«tent D. A. inkriminuojamu laiku ir vietoje T. P. iÅ¡platino psichotropinę medžiagÄ â€“ glotniagalvius (psilocybe) grybus, t. y. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

38. Atsižvelgiant į tokias teismo iÅ¡vadas, apelianto argumentai dėl negalimumo taikyti 48 EUR pinginės sumos konfiskavimo taip atmestini, nes nustatyta, kad minėtÄ sumÄ jis gavo iÅ¡ nusikalstamos veikos, t.y. pardavęs T. P. jau minėtÄ psichotropinę medžiagÄ . Dėl bausmių 39. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamÄ sias priemones.

Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių reikalavimų nepažeidė ir nuteistiesiems I. J., M. K. ir D. A. paskyrė teisingas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, tačiau pažeidė bausmių bendrinimo taisykles, numatytas BK 63 straipsnyje, paskirdamas subendrintas bausmes nuteistajam D. A. ir T. P.. Dėl I. J. paskirtios bausmės 40. Apeliaciniame skunde I. J. nurodo, kad jam paskirta bausmė gadina jo gyvenimÄ , jog jis turi maÅ¾Ä vaikÄ ir darbÄ â€“ taigi akivaizdu, kad pastarasis ginčija ir jam paskirtos bausmės teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Visgi apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su I. J. pozicija, jog jam paskirta bausmė yra per griežta.

41. I. J. padarė vienÄ sunkų tyčinį nusikaltimÄ , kurio tikslas – turtinė nauda. Pastarojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Jis daugybę kartų baustas administracine tvarka už įvairių rÅ«Å¡ių administracinius teisės pažeidimus ir nusižengimus –dominuoja vieÅ¡osios rimties (esant neblaiviam, rÅ«kant neleistinose vietose) ir KET pažeidimai (4 t., b. l. 51-91). Pabrėžtina, jog nors Å¡ioje byloje aptariamo nusikaltimo padarymo metu I.

J. nebuvo teistas, jis iki Å¡io laiko buvo sulaikytas už tai, kad iki 2016 m. sausio 17 d. bendrabučio, kurio bute buvo atlikta krata ir Å¡ioje baudžiamojoje byloje, bendro naudojimo virtuvėje laikė narkotinę medžiagÄ (nuteistas įsiteisėjusiu 2017 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (4 t., b. l. 47-50)). Taigi nepaisydamas jo atžvilgiu jau atliekamo baudžiamojo proceso, I. J. padarė dar sunkesnį nusikaltimÄ , susijusį jau ne tik su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga savo poreikiams, tačiau ir su Å¡ios medžiagos platinimu, kas ne tik neigiamai charakterizuoja asmenį, tačiau ir rodo, kad jo veikimas tampa pavojingesniu.

Ä®vertinus BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumÄ bei ankstesnio baudžiamojo proceso ir jo metu paskirtos kardomosios priemonės nepakankamÄ , visiÅ¡kai suprantamas apylinkės teismo sprendimas skirti minėtos normos sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima minimumui. Visgi apylinkės teismas Å¡ios bausmės vykdymÄ nuteistajam atidėjo, tikėdamas, jog bausmės tikslai Å¡iuo atveju – jauno, darbingo asmens atžvilgiu – gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pažymėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu I. J. paskirti įpareigojimai yra pakankamai Å¡velnÅ«s – bÅ«ti laiku namuose nakties metu bei neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų be institucijos žinios, o ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ yra iÅ¡ esmės minimalaus dydžio ir nesukelianti nepagrįstos ir atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumÄ neproporcingos turtinės naÅ¡tos dirbančiam asmeniui. Taigi nuteistajam paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė niekaip nesuvaržo I.

J. teisės į darbÄ bei neapsunkina jo mažamečio vaiko interesų užtikrinimo bei tuo pačiu atitinka BK 41 straipsnio paskirtį. Dėl M. K. paskirtos bausmės 42. M. K. veikdamas tiesiogine tyčia padarė 2 baudžiamuosius nusižengimus ir 1 sunkų nusikaltimÄ . Jo nusikalstamų veiksmų tikslas vienu atveju buvo turtinė nauda, kitu – siekis įgyti draudžiamų medžiagų. Pastarojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. M. K. ne kartÄ baustas administracine tvarka (tarp pažeidimų dominuoja KET pažeidimai ir važiavimas vieÅ¡uoju transportu be bilieto, tačiau jis taip pat baustas ir už smulkųjį svetimo turto pagrobimÄ bei automobilio vairavimÄ neturint tam teisės bei esant neblaiviam) (3 t., b. l. 61-68).

Nuteistasis praeityje vienÄ kart teistas (teistumas neiÅ¡nykęs), paskirtÄ 20 parų areÅ¡to bausmę jis yra atlikęs (3 t., b. l. 55-60). Visgi akivaizdu, kad Å¡i bausmė pakankamai nepaveikė M. K. ir vėliau jis padarė net 3 naujas tyčines nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Ä®vertinus tokios bausmės, t. y. trumpalaikio laisvės atėmimo, nepakankamumÄ pasiekti bausmės tikslams, visiÅ¡kai suprantama apylinkės teismo pozicija už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ M.

K. skirti sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, kuri savo trukme iÅ¡ esmės yra minimali. Visgi pažymėtina tai, kad apylinkės teismas įžvelgė pagrindÄ tikėti nuteistuoju ir jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėjo, nuteistÄ jį per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigodamas dirbti arba registruotis darbo biržoje bei bÅ«ti laiku namuose nakties metu bei neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų be institucijos žinios. Pažymėtina, kad Å¡ie įpareigojimai ne tik minimalia apimtimi suvaržo M.

K. teises, tačiau įpareigojimas dirbti arba registruotis darbo biržoje yra bÅ«tinas siekiant, kad jis ateityje nesiektų piniginių lėšų įgyti platindamas narkotikus. Ä®vertinus apelianto argumentus, jog jis yra dirbantis, apygardos teismo įsitikinimu, ir 20 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuriÄ bÅ«tina sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nepagrįstai neapsunkina M. K. turtinės padėties ir tuo pačiu leidžia užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį.

43. Apygardos teismo įsitikinimu, esant tokioms aplinkybėms nėra tikslinga detaliau pasisakyti dėl M. K. už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų baudžiamųjų nusižengimų padarymÄ paskirtų areÅ¡to bausmių proporcingumo – Å¡ios bausmės yra apimamos bausmės, skirtos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taigi nuteistasis nepraras galimybės dirbti ir turimo pajamų Å¡altinio – prieÅ¡ingai, atidėjus bausmės vykdymÄ , jis yra įpareigojamas ir tuo pačiu skatinamas dirbti. Kita vertus, turint omenyje, jog areÅ¡to bausmė savo tikslų nuteistojo atžvilgiu anksčiau nepasiekė, svarstyti Å¡velnesnių nei areÅ¡tas bausmės skyrimo alternatyvų Å¡iuo atveju taip pat nėra pagrindo.

Dėl visų minėtų priežasčių apylinkės teismo nuosprendžiu M. K. paskirta bausmė, Å¡iuo atveju laikytina proporcinga ir teisėta. Dėl D. A. paskirtos bausmės 44. D. A. veikdamas tiesiogine tyčia padarė 1 baudžiamÄ jį nusižengimÄ , 1 nesunkų ir 1 sunkų nusikaltimÄ . Jo nusikalstamų veiksmų tikslas vienu atveju buvo turtinė nauda, kitais dviem atvejais – siekis įgyti draudžiamų medžiagų. Pastarojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė.

D. A. ne kartÄ baustas administracine tvarka (tarp pažeidimų dominuoja alkoholio vartojimas vieÅ¡oje vietoje, KET pažeidimai – transporto priemonės vairavimas neturint tam teisės (3 t., b. l. 180-186)). Taip pat nuteistasis yra 2 kartus teistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (teistumas neiÅ¡nykęs) – taigi, darytina iÅ¡vada, jog tam tikrais atvejais siekdamas įgyti neteisėtos turtinės naudos D. A. asmenų atžvilgiu naudojo ir aktyvius bei pavojingus smurtinius veiksmus (3 t., b. l. 156-179).

Pažymėtina, jog už minėtų nusikaltimų padarymÄ D. A. buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas net du kartus buvo atidėtas. Visgi nuteistajam pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, jam suteiktas pasitikėjimas nebuvo pateisintas. Priimti teismų sprendimai teigiamos įtakos D. A. elgesiui neturėjo. Nagrinėjamoje byloje nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ D. A. padarė nepraėjus nė dviem mėnesiams nuo 2016 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, kuris įsiteisėjo iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismui paskelbus 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį.

Po Å¡ios nutarties priėmimo praėjus tik 2 dienoms, jis ir vėl padarė pakankamai pavojingÄ administracinį teisės pažeidimÄ â€“ vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, o ir eksploatuotas automobilis buvo neapdraustas privalomuoju draudimu bei techniÅ¡kai teisės aktų nustatyta tvarka neapžiÅ«rėtas (3 t., b. l. 185-186). Pastebėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, jau minėtoje 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartyje akcentavo tokio pažeidimo pavojingumÄ , tačiau D. A. po dviejų dienų vėl elgėsi taip pat ir ignoravo teismo iÅ¡vadas.

IÅ¡ jau minėtos nutarties matyti, kad toje byloje D. A. (panaÅ¡iai kaip ir Å¡ioje byloje jo gynėjas) bandė įtikinti teismÄ savo elgesio pokyčiais ir argumentais, jog apylinkės teismas rėmėsi neaktualia ir pasenusia informacija apie pasikeitusiÄ D. A. asmenybę. Visgi netrukus po sprendimo paskelbimo ir toliau ignoravo teisės normas. Tai, kad nuteistasis nedaro atitinkamų ir bÅ«tinų iÅ¡vadų bei nekeičia savo elgesio rodo ir administracinių nusižengimų registro duomenys apie tai, kad praėjus tik keletui valandų nuo Å¡ioje byloje skundžiamo nuosprendžio priėmimo D.

A. vieÅ¡oje vietoje rėkavo ir keikėsi, už kÄ jam taip pat taikyta administracinė atsakomybė. Nors nuteistojo gynėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikia teigiamÄ pastarojo darbovietės charakteristikÄ ir kitus dokumentus, apygardos teismas pažymi, kad visa tai neatgrasė D. A. nuo neteisėto veikimo. Nors Å¡iuo metu jis ir dirba, D. A. nuolat baudžiamas ir už važiavimÄ vieÅ¡uoju transportu, neturint bilieto, taigi akivaizdu, kad pastarasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir įrodyti, jog bent jau Å¡iuo metu gali gyventi jų laikydamasis.

45. Teismai, valstybės vardu ne kartÄ pasitikėjo D. A. ir jam suteikė vis naujus Å¡ansus parodyti, jog pastarasis pakeis savo elgesį. Nepaisant to, jis savo elgesio nepakeitė. Pastarojo veikos sunkėja (po apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, nuteistasis padarė sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje). Visa tai rodo, kad D. A. iÅ¡reikÅ¡tas pasitikėjimas nebuvo efektyvus, todėl tolesnis jau trečiÄ kartÄ taikomas bausmės vykdymo atidėjimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neteisingas ir formuotų nebaudžiamumo jausmÄ , todėl BK 41 straipsnyje numatyti tikslai Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiekiami tik taikant realų laisvės atėmimÄ .

46. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, už atskiras D. A. inkriminuotas nusikalstamas veikas apylinkės teismas paskyrė pagrįsto dydžio bausmes. Ä®vertinus tai, kad už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 5 metai, D. A. charakterizuojančius duomenų kontekste, jam skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra artima minimumui, laikytina visiÅ¡kai pagrįsta.

47. Jau minėti argumentai apie nuteistojo D. A. asmenybę aktualÅ«s ir skiriant bausmes pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį, todėl ir Å¡ioje dalyje, teismo paskirtos pakankamai griežtos bausmės yra bÅ«tinos atsižvelgiant į D. A. asmenybę ir ankstesnių bausmių neefektyvumÄ .

48. Visgi teisėjų kolegija pastebi, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje bei BK 259 straipsnio 2 dalyje padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal Å¡io kodekso 10 ar 11 straipsnius, o tokiu atveju, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskiriant subendrintÄ bausmę yra taikomas bausmių apėmimas. Vadovaujantis LAT praktika „<...> padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vienÄ ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-8-697/2015, 2A-2-699/2015, 2A-3-693/2016; Nr. 2A-6-303/2017).

49. Šiuo atveju apylinkės teismas bausmių apėmimo būdu subendrino tik bausmes paskirtas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (baudžiamasis nusižengimas ir sunkus nusikaltimas), o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį skirtas bausmes (atitinkamai nesunkus ir sunkus nusikaltimas), priešingai nei nurodyta cituotoje LAT nutartyje, subendrino dalinio sudėjimo būdu. Pastebėtina, kad jau minėta LAT praktika paprastai vadovaujamasi ir bendrinant bausmes, paskirtas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį (pvz.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-82-1020/2017; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-599-468/2017, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-95-361/2017, Kauno apygardos nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-143-317/2012). Taigi, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir paskirtos subendrintos bausmės keistinas subendrinant D. A. paskirtas bausmes apėmimo būdu.

50. TokiÄ pat klaidÄ pirmosios instancijos teismas padarė paskirdamas subendrintas bausmes ir nuosprendžio Å¡ioje byloje neskundusiam T. P.. Pastarajam teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, prie griežtesnės bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 (dvejų) metų ir 9 (devynių) mėnesių) iÅ¡ dalies pridėjo bausmę paskirtÄ pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (50 parų areÅ¡to) ir paskyrė T. P. subendrintÄ 2 (dvejų) metų ir 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kaip ir D. A. atveju, paskiriant bausmes apėmimo būdu, subendrinta bausmė jo atžvilgiu vienu mėnesiu švelnėtų. Pagal BPK 320 straipsnio 5 dalį, „jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems.“. Taigi, remiantis jau minėta nuostata, teisėjų kolegija švelnina nuosprendį ne tik D.

A. atžvilgiu, bet tais pačiais pagrindais, vienu mėnesiu ir nuosprendžio neskundusio T. P. atžvilgiu. Pastarajam ginčijamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė buvo subendrinta ir su 2017 m. birželio 8 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bei nustatyta galutinė 3 (trejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bendrinant bausmes, prie griežtesnės bausmės pridedama Å¡velnesnė bausmė, todėl, teisėjų kolegija, nustačiusi vienu mėnesiu Å¡velnesnę subendrintÄ bausmę už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu nustatytas veikas, nerevizuodama pridedamos bausmės dalies paskirtos 2017 m. birželio 8 d.

Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, sumažina vienu mėnesiu ir paskirtÄ galutinę subendrintÄ bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 330 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: nuteistojo M. K. ir nuteistojo I. J. (I. J.) apeliacinius skundus atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalis dėl D. A. ir T. P. paskirtų subendrintų bausmių pakeisti: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 2 punktu, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį D.

A. paskirtÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį, ir paskirti D. A. subendrintÄ 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu D. A. paskirtÄ bausmę subendrinti su 2016 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir D. A. nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 ir 5 dalies 2 punktu, T.

P., pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir paskirti T. P. subendrintÄ 2 (dviejų) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimi Å¡iuo nuosprendžiu T. P. paskirtÄ ir subendrintÄ bausmę subendrinti su 2017 m. birželio 8 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir T. P. skirti galutinę bausmę – 3 (trejus) metus ir 1 (vienÄ ) mėnesį laisvės atėmimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai Arūnas Budrys Jurgita Kolyčienė Ernestas Rimšelis