2013-03-20 Nr. AB-736-3-63-3-00520-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-255/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00520-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. V. su skundu (b. l. 5−13) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti 2012 m. spalio 9 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) viršininko įsakymą Nr. 30-TE-674 „Dėl jaunesniojo policininko V. V. atleidimo“ (toliau – ir Įsakymas);

2) grąžinti pareiškėją į eitas pareigas;

3) priteisti jam darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Taip pat pateiktas prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2012 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 30-TE-673 „Dėl leidimų dirbti su įslaptinta informacija neišdavimo ir panaikinimo“ Klaipėdos AVPK viršininkas pareiškėjui panaikino leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. 2012 m. spalio 9 d. skundžiamu Įsakymu Klaipėdos AVPK viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu) ir atsižvelgdamas į Klaipėdos AVPK Specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. spalio 4 d. protokolinį nutarimą Nr. 30-SEK-51, atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos. Teigė, kad faktiniu Įsakymo priėmimo pagrindu buvo tai, jog 2011 m. birželio 3 d. pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų dėl Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdybos pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00049-11, kuriame pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai. Pažymėjo, jog Įsakymo priėmimo metu Plungės rajono apylinkės teisme jau buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. I-128-404/2012.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 15 d. nutartimi (b. l. 124−125) sustabdė administracinę bylą Nr. I-136-386/2013 pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Klaipėdos AVPK dėl įsakymo panaikinimo, gražinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo iki įsiteisės Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-19-404/2013 (teisminio proceso Nr. 1-38-1-00049-2011-0).

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 99 straipsnio 2 punktu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, jog Plungės rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. I-19-404/2013 dėl kyšininkavimo, kurioje V. V. yra vienas iš kaltinamųjų. Nurodė, jog nagrinėdamas panašaus pobūdžio administracines bylas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog atleidimas iš tarnybos dėl leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija panaikinimo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pažeidžia proporcingumo principą (2005 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-481/2005). Darė išvadą, jog įstatymo nustatyta tvarka neišnagrinėjus minėtos baudžiamosios bylos, nėra patvirtinta pareiškėjo kaltė įvykdžius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl teismas negali visapusiškai įvertintini ginčijamo įsakymo teisėtumo. Taip pat pažymėjo, kad, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte numatytas imperatyvus atleidimo iš tarnybos pagrindas, t. y. įstatymo leidėjas nesuteikė vidaus reikalų įstaigos vadovui pasirinkimo teisės atleisti tokį pareigūną iš tarnybos, ar jo neatleisti, akivaizdu, jog galutinį teismo sprendimą lemia baudžiamosios bylos išnagrinėjimo rezultatas (2007 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-642/2007, 2011 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-997/2011). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog nors proceso šalys nėra pareiškusios nuomonės dėl bylos sustabdymo, tačiau esant neginčijamam bylos sustabdymo pagrindui bei atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, byla sustabdytina, kol įsiteisės Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-19-404/2013.

III. Pareiškėjas V. V. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 127−132), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį ir bylą perduoti šiam teismui nagrinėti iš esmės.

Nurodo, kad baudžiamosios bylos baigtis šiuo atveju negali būti laikoma turinčia prejudicinę reikšmę šioje byloje. Teigia, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl bylos sustabdymo ir sustabdė bylą nesant tinkamo pagrindo. Pastebi, kad tuo atveju, jei būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tik nuo jo įsiteisėjimo dienos suinteresuotam asmeniui atsirastų teisė atleisti pareiškėją iš tarnybos. Teigia, jog kai prieš pareiškėją vykdomas ikiteisminis tyrimas ar pradėta baudžiamoji byla, atsakovas Klaipėdos AVPK privalėjo taikyti nušalinimo nuo pareigų institutą. Nurodo, jog iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarties galima daryti išvadą, jog pareiškėjui jo atleidimo neteisėtumas turėtų paaiškėti tik tuomet, kai jam įsiteisėtų išteisinamasis nuosprendis, tačiau, pažymi, jog tokiu atveju jau būtų praleistas terminas Įsakymui skųsti. Atkreipia dėmesį, jog administracinio ginčo dalykas yra tik Klaipėdos AVPK viršininko Įsakymo dėl pareiškėjo atleidimo pagrįstumas ir teisėtumas. Būsimas teismo sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. I-19-404/2013 negali turėti įtakos ginčui administracinėje byloje, nes Klaipėdos AVPK viršininko kompetenciją, teises ir pareigas bei diskreciją priimant sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo iš darbo nustato įstatymai, o administracinėje byloje ginčijamas administracinis aktas nėra susijęs su Klaipėdos AVPK viršininko įgaliojimais priimti sprendimus dėl atleidimo iš darbo. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tarp administracinės bylos ir baudžiamosios bylos neegzistuoja toks ryšys, dėl kurio administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas neišnagrinėjus baudžiamosios bylos Nr. I-19-404/2013. Teigia, jog darant priešingą išvadą, nepagrįstai ir neteisėtai užsitęstų administracinės bylos nagrinėjimas ir būtų pažeistas proceso operatyvumo principas.

Atsakovas Klaipėdos AVPK pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.

Paaiškina, jog pareiškėjui leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikintas ne dėl to, kad jis buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, o dėl ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kurios apibūdina pareiškėjo asmenybę. Nurodo, kad Įsakymas priimtas remiantis atsakovo sudarytos Specialiosios ekspertų komisijos protokoliniu sprendimu. Jame išanalizuotos ir įvertintos aplinkybės dėl pareiškėjo, kuriam pateikti kaltinimai baudžiamojoje byloje Nr. I-19-404/2013, patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, taip pat ir dėl to, kad tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija gali kelti grėsmę tokios informacijos saugumui. Pažymi, jog faktinė situacija, dėl kurios pareiškėjas negali būti laikomas patikimu ir dirbti su įslaptinta informacija, nustatyta pareiškėjo atžvilgiu atlikto ikiteisminio tyrimo metu. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jis galėjo būti ne atleistas iš tarnybos, o tik nušalintas, nes jie nepagrįsti ir neatitinka Vidaus tarnybos statuto nuostatų. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas iki perduodant baudžiamąją bylą nagrinėti teismui buvo nušalintas nuo pareigų vykdymo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tolesnį jo nušalinimą panaikino teismas. Todėl vėliau pareiškėjui taikyti nušalinimo nuo pareigų procedūrą nebuvo pagrindo. Mano, jog išnagrinėjus baudžiamąją bylą bus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, patvirtinančios bei papildančios Specialiosios ekspertų komisijos protokolinį sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas ginčija Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį, kuria teismas sustabdė administracinę bylą, kol įsiteisės procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. I-19-404/2013 (teisminio proceso Nr. 1-38-1-00049-2011-0).

Remiantis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011). Taigi prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011). Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-259/2012).

Vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011). Pažymėtina, kad nors kitoje byloje nustatyti faktai gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis), tačiau tai nesuponuoja visais atvejais išvados, jog negalima nagrinėti vienos bylos, kol nėra išnagrinėta kita teisme nagrinėjama byla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-81/2012, 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012).

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, sustabdė administracinės bylos pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Klaipėdos AVPK dėl Įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo nagrinėjimą, kol įsiteisės procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. I-19-404/2013.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, baudžiamojoje byloje Nr. I-19-404/2013 V. V. kaltinamas veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), padarymu.

Tuo tarpu nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 30-TE-674 „Dėl jaunesniojo policininko V. V. atleidimo“ (b. l. 16) teisėtumas ir pagrįstumas. Šiuo Įsakymu pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos (Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigų), vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu) ir atsižvelgus į Klaipėdos apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. spalio 4 d. protokolinį nutarimą Nr. 30-SEK-51.

Iš bylos medžiagos matyti, jog 2012 m. kovo 14 d. Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 30-V-252 buvo patvirtintas Plungės rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigybės aprašymas, kuriame įrašytas reikalavimas – atitikti teisės aktuose numatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (b. l. 23−24). 2012 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 30-TE-673 „Dėl leidimų dirbti su įslaptinta informacija neišdavimo ir panaikinimo“ Klaipėdos apskrities VPK viršininkas pareiškėjui panaikino leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (b. l. 15). Šis įsakymas, minėta, priimtas, be kita ko, vadovaujantis Klaipėdos apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. spalio 4 d. protokoliniu nutarimu Nr. 30-SEK-51. Šiuo protokoliniu nutarimu (b. l. 109−114) buvo nutarta siūlyti Klaipėdos AVPK viršininkui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktu, nes asmeniui dėl tyčinės nusikalstamos veikos yra atliekamas (atliktas) ikiteisminis tyrimas, ir 17 punktu, nes nustatytos asmeninės ir dalykinės savybės – nesąžiningumas ir neatsakingumas vykdant pareigas bei galimas polinkis nesilaikyti žinybinių teisės aktų ar net Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų, panaikinti Klaipėdos AVPK Plungės r. PK VPS PB patruliui V. V. leidimą dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija.

Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, atsakovas 2012 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. 30-TE-673 „Dėl leidimų dirbti su įslaptinta informacija neišdavimo ir panaikinimo“ ir 2012 m. spalio 9 d. Įsakymą Nr. 30-TE-674 „Dėl jaunesniojo policininko V. V. atleidimo“ priėmė ne tik dėl prieš pareiškėją pradėto ikiteisminio tyrimo ar jam pareikštų kaltinimų, bet ir dėl jo asmeninių ir dalykinių savybių.

Kaip minėta, negalimumas išnagrinėti administracinės bylos iki bus išnagrinėta baudžiamoj byla iš esmės reiškia, jog teismas neturi galimybės administracinio proceso tvarka nustatyti faktų, kurie nustatinėjami baudžiamojoje byloje, tačiau yra reikšmingi ir administracinėje byloje. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie konkretūs faktai turi būti nustatyti baudžiamojoje byloje Nr. I-19-404/2013, kurie negali būti nustatyti administracinėje byloje, tačiau turės išimtinę įrodomąją galią administracinėje byloje, ir kurių nenustačius užkertamas kelias nagrinėti šią administracinę bylą. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad procesinis sprendimas minėtoje baudžiamojoje byloje bus sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje pagrindas bei kad tarp baudžiamosios ir administracinės bylų yra prejudicinis ryšys.

Aplinkybės, kurioms esant priimtas pareiškėjo skundžiamas Įsakymas, gali ir turi būti tiriamos nagrinėjamoje administracinėje byloje, todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjant administracinę bylą teisme prieš pareiškėją iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. I-19-404/2013 priimti procesiniai sprendimai dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo turės įtakos ginčijamo atsakovo administracinio akto teisėtumui bei pagrįstumui vertinti.

Pažymėtina, jog tokios pačios pozicijos dėl pagrindo sustabdyti administracinę bylą nebuvimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija laikėsi ir 2013 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-275/2013. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo, taikytino ir administraciniams teismams (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas), taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose), teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau suformuota praktika analogiškose bylose. Tokios praktikos netaikymas galėtų būti pagrįstas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad administracinė byla pirmosios instancijos teismo nutartimi sustabdyta nepagrįstai, todėl pareiškėjo V. V. atskirasis skundas tenkintinas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis naikintina.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė